- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-6-246/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25263-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kaltinamasis
- M. T., E. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., aprašytos 2016-09-28 kaltinamajame akte, padarymu;
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., aprašytos 2016-09-28 kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. ir E. T., kiekvienas iš jų, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą:
M. T. 2016 m. gegužės 29 d., apie 20.45 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su patėviu nukentėjusiuoju R. T. metu, tyčia rankomis apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, pargriovė jį ant grindų, alkūne spaudė nukentėjusiojo kaklą bei lenkė nukentėjusiojo galvą į viršų, po to tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į krūtinę, taip ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekoje padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nukentėjusiojo dešiniame žaste, krūtinės ląstos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, kraujosruvą apatinėje lūpoje bei sprande, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Kaltinamoji E. T. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, konflikto su sutuoktiniu nukentėjusiuoju R. T. metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka į nukentėjusiojo veidą, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į kairės rankos žastą bei savo rankų nagais apdraskė nukentėjusiojo kairės rankos dilbį, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies, kaltinamoji E. T. kalta neprisipažino. Toliau aptariamų įrodymų pagrindu teismas kaltinamųjų parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos duodami kaltinamieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais, filmuota medžiaga.
Kaltinamasis M. T. parodė, kad kaltinimą iš dalies pripažįsta. Parodė, kad būdamas name, įvykio vietoje, jis stovėjo už nukentėjusiojo nugaros, kad jis neįeitų į kambarį, kuriame jo mama E. T. galėtų pasikalbėti su vaikais. Jis stipriai suspaudė nukentėjusiojo kaklą, spaudė taip, kad jis neįeitų į kambarį, fizinio tyčinio skausmo nesukėlė; jeigu nukentėjusiajam skaudėjo, tai skausmą jam sukėlė netyčia. Vaikai nenorėjo su mama važiuoti, nes mama jiems nieko neperka ir su riedučiais neina važinėti. Jis nesmogė į nukentėjusiojo krūtinę kumščiu, tyčia kraujosruvų nepadarė, tai galėjo atsirasti, kai laikė, apglėbęs rankomis; abu buvo nukritę ant grindų, - susipynė kojos, todėl ir nugriuvo abu. Jis jokio nusikaltimo nepadarė. Nukentėjusįjį R. T. laikė ir galėjo dėl to sukelti sužalojimus krūtinėje ir rankoje. Kai mama jį šaukė, jis atsigulęs ant nukentėjusiojo jį laikė su ranka prie galvos, bet kai mama pasakė, kad jis baigtų, jis paleido nukentėjusįjį. Nežino, ar nukentėjusiajam trūko oro, kai jį laikė apglėbęs rankomis. Jis buvo ant nukentėjusiojo užgulęs ir jį laikė. Kai mama pasakė, kad baigtų, jis iš karto nustojo ir atsistojo, daugiau nieko nukentėjusiajam nedarė. Kai jis ant nukentėjusiojo nukrito, telefonas buvo nukentėjusiojo rankoje, nežino tiksliai, kuria ranka jis darė įrašą. Parodė, kad nevisi sužalojimai galėjo atsirasti jo veiksmų pasėkoje. Krūtinėje galėjo padaryti sužalojimus, kaklo srityje-ne, neapdraskė nukentėjusiojo, nes nagų neturi. Nežino, kas nukentėjusiajam apdraskė kaklą. Nepripažįsta, kad sužalojimą padarė apatinėje nukentėjusiojo lūpoje, jo veido nespaudė prie grindų. Nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, įsikąsti. Parodė, kad nukentėjusiojo laikymą ir nuvertimą ant žemės nelaiko smurtu.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašęs kaltinamojo M. T. parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pripažįsta atlikęs beveik visus veiksmus, kurie yra aprašyti kaltinamajame akte, galėjo padaryti kūno sužalojimus nukentėjusiajam, tačiau nelaiko šių veiksmų nusikalstamais. Taip pat teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo parodymų matyti, jog ne jis padarė kai kuriuos sužalojimus nukentėjusiajam: nepadarė sužalojimo nukentėjusiojo lūpoje ir nagais neapdraskė jo kaklo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai, kad jis, atlikęs veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nelaiko jų smurtiniais, yra tik kaltinamojo nuomonė, savo veiksmų vertinimas, neatitinkantis Baudžiamajame kodekse, jo 140 straipsnio dispozicijoje išdėstytų nuostatų. Teismas taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo M. T. parodymai leidžia padaryti išvadą, jog nukentėjusiojo lūpą ir įdrėskimus kakle padarė ne jis, o kitas asmuo - E. T., kaip nurodo nukentėjusysis.
Kaltinamoji E. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio vietoje tik bandė patraukti telefoną nuo nukentėjusiojo veido, jam į veidą nesudavė, žasto nesužalojo, kiek atsimena, nukentėjusiojo neapdraskė, nes niekada nagų neturėjo, nepadarė nieko nusikalstamo. Parodė, kad R. T. įvykio metu buvo į ją atkišęs telefoną, ji į nukentėjusįjį nežiūrėjo. Parodė, kad, jos manymu, nukentėjusysis galėjo būti sužalotas prieš jai atvykstant. Smūgį ji sudavė į telefoną, telefonas tikrai vienu metu iškritęs buvo, bet kuriuo metu - negali prisiminti. Pripažįsta, kad balsas, ištirtas teisiamajame posėdyje išklausius garso ir vaizdo įrašą „M. baik“, yra jos, nes ji nenorėjo, kad aštrėtu konfliktas. Matė, kad sūnus M. T. norėjo sudaryti jai progą bendrauti su vaikais be vyro. M. T. buvo užkritęs ant nukentėjusiojo. Parodė, kad jos vaikai nenorėjo važiuoti su ja. Parodė, kad nenorėjo važiuoti su ja dėl materialinių priežasčių, - tėvas, nukentėjusysis R. T. juos geriau materialiai aprūpina.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašęs kaltinamosios E. T. parodymus teismas konstatuoja, kad ji pripažįsta sudavusi smūgį ranka, nors ne į nukentėjusiojo veidą, o į jo rankoje ties veidu laikomą telefono aparatą, kuriuo nukentėjusysis filmavo įvykį. Teismas nukentėjusiojo veido sužalojimą, atsiradusį kaltinamajai suduodant smūgį į nukentėjusiojo veidą per jo rankoje laikomą telefono aparatą, vertina kūno sužalojimu, nukentėjusiajam padaryti tyčiniais kaltinamosios veiksmais.
Nukentėjusysis R. T. parodė, kad kaltinamoji E. T. - buvusi jo sutuoktinė, o kaltinamasis M. T. yra kaltinamosios sūnus, - ne jo, tik turi jo pavardę. 2016-05-29, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ten yra jo gyvenamoji vieta ir šiuo metu. E. T. 2017-01-28 išsikėlė su savo sūnumi iš šių namų, jie tą įvykio dieną ten negyveno. Šiuo metu vienas vaikas auga su juo, kitas – su kaltinamąja. 2016-05-29 vaikai buvo pas jį namuose. Buvo sekmadienis, pagal žodinį susitarimą su kaltinamąja jie keisdavosi vaikais sekmadieniais. Jis tą sekmadienį turėjo parvežti vaikus į kaltinamosios gyvenamąją vietą. Apie aštuntą valandą grįžo su vaikais iš kaimo ir ruošė vaikus pas mamą. Vyresnysis sūnus pasakė, kad nenori pas mamą važiuoti, o jaunesnysis buvo abejingas, sakė, kad nori taip, kaip brolis. Vyresnysis vaikas dar parašė SMS mamai, pasakė, kad nori vienai nakčiai likti, bet ji nesutiko. Ji pasakė - nors ir žviegiantį, nors ir į maišą įvyniotą ar surištą jis pristatytų prie jos namo durų per 15 min. Netrukus į jo namus atvyko kaltinamoji su sūnumi M.. M. laukė mašinoje, kaltinamoji įsibrovė į namus. Vaikai ruošėsi maudytis, jis buvo prileidęs vonią vandens. Kaltinamoji išleido iš vonios vandenį. Viskas gerai baigėsi, nes jis filmavo telefonu, kitaip būtų dar blogiau buvę. Iškvietė policiją kitu telefonu. Ilgai su policiją kalbėjo, vaikai klykė, slėpėsi po lovomis, po stalu. Vėliau atėjo ir M. T. į namus. Smurtas buvo naudojamas prieš jį, kaltinamoji jį stumdė, atėjęs M. T. stūmė jį laiptais. Kaltinamajai tai antra santuoka, pirma irgi taip baigėsi - per bylą, neva vyras sumušė ją, su juo nori taip pat pasielgti, ji grasina, kad jis išlaikys ją ir jos vaikus bei meilužį. Administracinę bylą buvo užvedusi, kad vaikui grasino, nors kaltinamosios vaiką augino 20 metų ir nieko blogo jam nėra padaręs.. Administracinės bylos buvo jo atžvilgiu nutrauktos. Įvykio metu viskas buvo taip, kaip aprašyta kaltinime, M. T. atliko tuos veiksmus, kurie yra aprašyti kaltinamajame akte, jame viskas surašyta teisingai. Kai M. T. jam kumščiu smogė, matė vaikas, kuris po lova gulėjo. E. T. sudavė smūgį į veidą, skaudėjo. E. T. sudavė smūgį jam į žastą ir draskė nagais, bandė išmušti telefoną iš rankų. Policija atvyko per 15-20 min. po iškvietimo. Atvykę pareigūnai matė jam padarytus sužalojimus. Tą patį vakarą jį apžiūrėjo greitosios pagalbos medikai, Klinikose nustatė sužalojimus. Santuoka oficialiai nebuvo nutraukta įvykio metu. Dėl kaltinamųjų veiksmų savaitę laiko buvo nedarbingas. E. T. daug kartų šaukė M. „M. baik“, ji šaukė 6 kartus, o M. atsikėlęs nuo jo, sudavė smūgį į krūtinę ir išėjo, viskas yra nufilmuota.
Liudytojas D. R., policijos darbuotojas, parodė, kad kartu su policininku A. A. 2016-05-29 pagal iškvietimą atvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Išgirdo triukšmą, verkė mažamečiai vaikai, dar buvo vienas pilnametis vaikinas. Situaciją sudėtinga aiškintis buvo, sutuoktinių prašė po vieną kalbėti, jie nepasidalino vaikų. Kaip suprato, mama atvyko pasiimti vaikų, o vyras prieštaravo tam, vaikai pas vyrą gyveno. Vyriškis kvietė pirmas policiją. Vaikus prie jo akių išvežė, liko tik vyras, moteris su vyresniuoju sūnumi išvyko su vaikais. Negerai, kad prie vaikų konfliktas vyko. Vaikų tėvas ramiai elgėsi, kalbėjo ramiai, skundėsi sužalojimais, matė savo akimis sužalojimus, apdraskymus, rankos ir kaklas apdraskytas buvo. Moters sužalojimų nematė, ji sakė, kad rašys pareiškimą, nors akivaizdžiai nesimatė sužalojimų. Matėsi, kad nukentėjusiojo sužalojimai yra švieži. Matė vaikus namuose verkiančius, pastebėjo, kad vaikai pas tėvą nori būti, bet ir mamos nori.
Liudytojas K. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)gatvėje, šalia nukentėjusiojo namo. 2016-05-29, prieš 21 val. išgirdo šauksmą, šaukė kaimynas R. T., kad padėtų. Išėjo prie tvoros ir pamatė R. T. posūnį M., kuris vaikščiojo ir pasakė, kad nereikia pagalbos, kad nesikištų, nes tai jo šeimos reikalas. Jis pasakė, ar norės turėti reikalų su policija, pasakė, kad norės. E. viduje buvo. Matė kaip policija ir greitoji atvyko, R. T. rodė jam padarytus sumušimus greitajai pagalbai, kuri išvežė jį. Kas jam padarė sužalojimus, nematė, bet Rimvydas jam pasakė, kad jį smaugė jie abu: E. ir M..
Iš 2016-05-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas R. T., kuris įvykio vietoje paaiškino, jog 2016-05-29, apie 20.45 val. Šernų g. 12, Kaune, jį sumušė žmona E. T. ir jos sūnus M. T. (1 tomas b.l. 4-5).
Iš 2016-05-29 tarnybiniame pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policiją kvietė R. T., ant kurio išoriškai matėsi sužalojimai - patinimas, paraudimas krūtinės srityje prie kaklo, įdrėskimai kakle ir ant abiejų rankų dilbių. Smurtu įtariamas asmuo – E. T.. Įvykio vietoje buvo ir M. T. (1 tomas, b.l. 12-13).
Iš 2016-06-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1397/2016(02) matyti, kad R. T. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, sprando srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-05-29 suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (1 tomas, b.l. 27-28).
2016-05-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 6-11).
2016-06-01 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. T. savanoriškai pateikė 2016-06-01 antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 1 egz. 2 lapai, kompaktinį diską, tris A4 formato lapus su juose esančiomis fotonuotraukomis (1 tomas, b.l. 29-38).
2016-06-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti R. T. savanoriškai pateikti vaizdo įrašai (1 tomas, b.l. 39-41).
2016-06-06 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. T. savanoriškai pateikė 2009-03-09 dovanojimo sutartį, kompaktinį diską, teismo nutartį ir čekį su garantine pažyma iš Omnitel (1 tomas, b.l. 42-62).
2016-06-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas E. T. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašai pavadinimu „SEKMADIENIS“ (1 tomas, b.l. 63-64).
Įvykio vaizdo įrašas, nukentėjusiojo padarytas mobiliojo ryšio telefone įmontuota kamera, buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės atitinka anksčiau aprašytus nukentėjusiojo parodymus.
Surinktų ir aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu ir baustini.
Dėl veikų kvalifikavimo.
Kaltinamosios E. T. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl kaltinamosios veiksmų atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam, kaltinamosios sutuoktiniui (veiką kvalifikuojanti aplinkybė), buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo M. T. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 str. kitose dalyse.
Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamieji neteisti, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į aprašytas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina vidutinio griežtumo bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (kaltinamajai E. T.) ir numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (kaltinamajam M. T.) - laisvės apribojimas, abiems kaltinamiesiems paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis R. T. prašo priteisti jam solidariai iš kaltinamojo M. T. ir E. T. 341 eurą 66 ct turtinei žalai atlyginti.
Teismas konstatuoja, kad nurodyto dydžio turtinę žalą sudaro nukentėjusiojo R. T. negautas uždarbis: Sodros išmokėtų nedarbingumo pašalpų už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08 ir priskaičiuoto, bet negauto darbo užmokesčio už šį laikotarpį skirtumas. Tai pagrindžiama byloje esančiais dokumentais – priedais prie nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 91-99). Nors kaltinamieji civilinio ieškinio dėl turtinės nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos žalos nepripažįsta, teismas daro išvadą, kad jis įrodytas ir tenkintinas.
Nukentėjusysis R. T. prašo priteisti jam neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti: iš kaltinamojo M. T. 3500 eurų, iš kaltinamosios E. T. 2200 eurų.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą pinigais įvertina teismas, neturtinės žalos dydį nustatydamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus ir kita.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat ir tuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis R. T. nepatyrė tokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti nukentėjusiojo patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jo nurodoma apimtimi, - tiek civilinio atsakovo kaltinamojo M. T. (3500 eurų), tiek civilinio atsakovo E. T. (2200 eurų) atžvilgiu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką nukentėjusiajam R. T. priteistina iš M. T. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš E. T. – 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamųjų solidariai priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos – 250 Eur, nurodytos civiliniame ieškinyje, pagrįstos 2016-11-04 pinigų priėmimo kvitu ir 2016-11-04 mokėjimo nurodymu (t. 2, b.l. 99-101), bei 150 Eur pagal 2017-02-20 pinigų priėmimo kvitą, iš viso 400 Eur.
Dėl kardomųjų priemonių.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamiesiems paliktinos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Dėl daiktinių įrodymų.
Kompaktinės plokštelės, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą M. T. bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiojo R. T. arčiau nei 10 metrų bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).
E. T. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jai šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamiesiems kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Patenkinti nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo: priteisti R. T. iš M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 341,66 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 66 ct).
Patenkinti nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies: priteisti R. T. iš M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų); priteisti iš E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų).
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.
Daiktinius įrodymus - kompaktines plokšteles, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.