- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eA-1925-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06600-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 25S245357 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: nenustatyta, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, 2) patenkinus pirmąjį reikalavimą, įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išspręsti jo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. 25S154349 (toliau – ir 2025 m. liepos 7 d. sprendimas), kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti įspėjimą SIS, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį atsakovo sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui (toliau – ir RAT), kuris 2025 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje Nr. eI2-15855-1064/2025 panaikinti atsakovo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą (toliau – ir RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimas). RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 28 d., o atsakovas apeliacinio skundo neteikė.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovas 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendime nurodytos tokios aplinkybės, kurios prieštarauja RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimui. Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas nesiremiant jokiomis naujomis aplinkybėmis ar faktais.
2.3. Aiškindamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikinamas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo.
2.4. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
2.5. Gausioje ir išplėtotoje LVAT praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog užsienietis nesudarė darbo sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).
2.6. Sprendimas priimtas remiantis vienintele aplinkybe, jog jis neįsidarbino jį kvietusioje įmonėje ir negavo darbo užmokesčio. Tačiau tai savaime nelemia išvados dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo ar dėl nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų ir pan. Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl jam nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvati ir proporcinga priemonė ir negali būti atšauktas pagal jo prašymą. Sprendimas yra neproporcingas, kadangi jis siekia gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau jis neturi galimybes (duomenys neskelbtini) gauti leidimo laikinai gyventi, kol dėl jo į SIS yra įvestas perspėjimas.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S195253 panaikinti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, ir Sprendimas dėl LLG panaikinimo), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui 2024 m. sausio 17 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760325561, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su juo nesudaryta.
3.2. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S233706 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir 2024 m. spalio 18 d. sprendimas, ir Sprendimas dėl įspėjimo įtraukimo į SIS), kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. per MIGRIS užpildė prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Išnagrinėjęs asmens pateiktą prašymą Migracijos departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą atsisakyti atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė RAT, kuris 2025 m. spalio 13 d. sprendimu minėtą Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2025 m. gegužės 29 d. prašymą.
3.4. Pareiškėjas piktnaudžiauja migracinėmis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (2024 m. sausio 25 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. kovo 17 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone nesudarė), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.
3.5. Pareiškėjas nepagrįstai kelia reikalavimą išbraukti perspėjimą iš SIS, nesant tam pagrindo, nes kita Šengeno valstybė nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, kitai Šengeno valstybei priėmus sprendimą išduoti leidimą gyventi arba vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti, kadangi SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Migracijos departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą bei ištrinti perspėjimą iš SIS. Atsakovas nenustatė, jog kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Migracijos departamentu pareiškėjui būtų išdavusi leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Kartu su prašymu pateiktas 2025 m. vasario 17 d. pranešimas apie atsisakymą asmeniui išduoti leidimą gyventi patvirtina, kad jam (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas leidimas gyventi. Tačiau pareiškėjas, net ir gavęs pranešimą apie tai, kad atsisakyta išduoti jam leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), taip pat neišvyko iš Šengeno erdvės. Tad pareiškėjas ir toliau piktnaudžiauja migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)) atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760325561, galiojantį iki 2026 m. sausio 17 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pareiškėjas šio Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo neskundė.
6.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 ir 14 punktais, 2024 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Šis sprendimas priimtas, nes: asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas šio Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimo taip pat neskundė.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl draudimo atvykti Nr. 2505-DA-1116 panaikinimo (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė panaikinti SIS draudimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog atvykęs į Lietuvą darbo tikslais, buvęs iš karto atleistas, nes neišlaikė vairavimo egzamino. Nurodė, kad šiuo metu jis legaliai dirba (duomenys neskelbtini) ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi, bet negali to padaryti dėl SIS įrašyto draudimo.
6.4. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; pareiškėjas šį sprendimą apskundė RAT, kuris 2025 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendime iš esmės nurodė, kad Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, t. y. sprendimas nemotyvuotas, paremtas vien faktu, kad asmuo neįsidarbino jį kvietusioje įmonėje ir negavo darbo užmokesčio, nors tai savaime nesuponuoja išvados nei dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo, nei dėl nelegalios migracijos grėsmės, atsakovas deklaratyviai nurodė, jog asmuo neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, tačiau jame nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS buvo ar tebėra adekvatus ir proporcingas.
6.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 32 punktu bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu, 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog 2024 m. balandžio 9 d. buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transimeksa“ (toliau – ir Bendrovė) pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodyta, kad užsienietis neatvyko dirbti. Tad 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Sprendime Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas 2025 m. sausio 25 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą 2024 m. kovo 17 d., bet darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Prašyme pareiškėjas teigė, kad jis Bendrovėje nepradėjo dirbti, nes neišlaikė vairavimo egzamino, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Bendrovė pranešime nurodė, kad asmuo neatvyko dirbti, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo, tačiau jis jau po 10 dienų išvyko į (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktas autobuso bilietas, kuriame nurodyta išvykimo data 2024 m. kovo 27 d. ir vykimo maršrutas (duomenys neskelbtini)) ir siekė ten gauti leidimą gyventi. Asmuo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad į (duomenys neskelbtini) nuvyko ne naudodamasis darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi, o kitos šalies išduotu leidimu gyventi ar viza. Taigi, Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad asmuo neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, jo tikslas buvo darbas kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Taip pat pažymėta, jog pareiškėjui išduotas ir panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760325561, per Lietuvos Respublikos konsulatą Seinuose, Migracijos departamentui buvo grąžintas tik 2025 m. vasario 26 d., t. y. pareiškėjas, žinodamas, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, jo Migracijos departamentui negrąžino ir šiuo dokumentu toliau naudojosi, keliaudamas į kitas Šengeno valstybes, be to, žinodamas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą ir apie draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktą į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, iš Šengeno erdvės neišvyko (pateiktoje paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje yra tik 2024 m. kovo 17 d. atvykimo į Lietuvos Respubliką spaudas). Tad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo išvykimu į (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui tapo žinomos jau po 2024 m. spalio 18 d. sprendimo priėmimo, todėl ši informacija Sprendime dėl įtraukimo į SIS nebuvo vertinta, tačiau paaiškėjusios aplinkybės patvirtina Migracijos departamento vertinimą, kad asmeniui pagrįstai dėl padarytų migracijos procedūrų pažeidimų ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant perspėjimą į SIS. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas Sprendime padarė išvadą, jog asmuo piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su 2025 m. gegužės 29 d. Prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą tik dėl atšaukimo į SIS įtraukto persėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas taip pat vertino tik tai, ar yra pagrindas atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Atsižvelgiant į tai, šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. ar pagrįstai buvo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Tad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir teismas jų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, šio straipsnio 2 dalies c punktu, Taisyklių 30, 32 punktais, 32.1–32.3 papunkčiais, Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktu, 50.1–50.3 papunkčiais.
9. Teismas nustatė, kad tiek Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas dėl LLG panaikinimo, tiek ir Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. Sprendimas dėl įspėjimo įtraukimo į SIS yra įsiteisėję bei galiojantys. Pareiškėjas Prašymą grindė tuo, jog atvykęs į Lietuvą darbo tikslais, buvo iš karto atleistas, nes neišlaikė vairavimo egzamino. Nurodė, kad šiuo metu jis legaliai dirba (duomenys neskelbtini) ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi, bet negali to padaryti dėl į SIS įrašyto draudimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, Sprendime nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
10. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą. Visų pirma, byloje nustatyta, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo darbo Bendrovėje pagrindu, atvyko į Lietuvą, bet darbo sutarties su Bendrove nesudarė, o išvyko į (duomenys neskelbtini) ir siekė ten gauti leidimą gyventi. Tą patvirtina autobuso bilietas, kuriame nurodytas keleivis – pareiškėjas, išvykimo data 2024 m. kovo 27 d., ir vykimo maršrutas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad į (duomenys neskelbtini) nuvyko ne naudodamasis darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi, o kitos šalies išduotu leidimu gyventi ar viza. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias priežastis sutrukdžiusias jam įsidarbinti Bendrovėje. Nors pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Bendrovėje neįsidarbino, nes neišlaikė vairavimo egzamino, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, teismas pritarė Migracijos departamentui, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi išduoto darbo Bendrovėje pagrindu, Bendrovėje neįsidarbino ir išvykto į (duomenys neskelbtini), elgėsi nesąžiningai ir turėjo kitokius ketinimus, t. y. neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, jo tikslas buvo darbas kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Teismas pabrėžė, kad nors aplinkybės dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas nenurodė 2024 m. spalio 18 d. sprendime, tačiau šią aplinkybę nustatė vėliau, t. y. nagrinėjant pareiškėjo Prašymą. Ši naujai nustatyta aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad Migracijos departamentas iš esmės pagrįstai dėl padarytų migracijos procedūrų pažeidimų ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės, be kita ko, įtraukė perspėjimą į SIS; taip pat paneigia tai, jog nebeliko teisės aktuose nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno erdvę. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jau 2024 m. spalio 22 d. žinojo apie jo atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus. Tačiau pareiškėjui išduotas ir panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760325561, per Lietuvos Respublikos konsulatą Seinuose, Migracijos departamentui buvo grąžintas tik 2025 m. vasario 26 d. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) neišvyko. Tad šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės piktnaudžiauja migracinėmis procedūromis.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis jokio pažeidimo nepadarė, o aplinkybė, kad jis nesudarė darbo sutarties su Bendrove, negali būti pagrindas atsisakyti panaikinti įtrauktą perspėjimą į SIS – nepaneigia nustatytų minėtų svarbių aplinkybių, jog pareiškėjas piktnaudžiavo (ir piktnaudžiauja) migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, tad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ir pan.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog yra pagrindas panaikinti įtrauktą perspėjimą į SIS, kadangi jis negali įsidarbinti (duomenys neskelbtini), vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, SIS reglamento 27 straipsnio e, f dalimis. Teismas pažymėjo, kad SIS Reglamento 27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS, nesant tam pagrindo, nes (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą išduoti leidimą gyventi arba vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti.
13. Teismas pabrėžė, kad Prašymo nagrinėjimo metu (t. y. po Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimo priėmimo) iš esmės nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS. Pareiškėjas taip pat ir skunde teismui nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų naujai įvertinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimu nustatyto draudimo įtraukti perspėjimą į SIS pagrindą. Vien tik faktinės aplinkybės, kurios buvo priimant Migracijos departamento 2024 m. spalio 18 d. sprendimą, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, teismo vertinimu, negali būti pagrindu įpareigoti atsakovą atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Kartu teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde cituojama teismų praktika buvo taikyta bylose, kuriose spręsta dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo ir / arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo bei perspėjimo į SIS įvedimo. O šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems Migracijos departamento Sprendimui dėl LLG panaikinimo ir Sprendimui dėl įspėjimo įtraukimo į SIS, todėl pareiškėjo kreipimasis (Prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją. Tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Migracijos departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas vertindamas situaciją pagal pareiškėjo gautą naują Prašymą tinkamai jį įvertino bei padarė pagrįstas išvadas, jog aplinkybės nėra pasikeitusios, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, skundžiamą Sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas. Migracijos departamento Sprendimas, priešingai negu teigia pareiškėjas, neprieštarauja RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimui. Antra vertus, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.
15. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
16. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytas.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; netenkinus pirmojo prašymo –panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas ignoravo įsiteisėjusį RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimą. Teismo sprendimas priimtas remiantis vien atsakovo atsiliepimo į skundą ir Sprendimo argumentais.
17.2. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus(LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodyta praktika). LVAT praktikoje pažymima, jog aktualu ir tai, ar nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. LVAT praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog užsienietis nesudarė darbo sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis (2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).
17.3. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjo duomenys į SIS sistemą buvo įtraukti, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a puntu ir 2 dalies c punktu. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, jog perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
17.4. Pagal naujai formuojamą administracinio teismo praktiką, Sprendimas yra priimtas per griežtas ir teismas turėtų vadovautis administracinės bylos Nr. eI2-16583-816/2024 išaiškinimu.
17.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus.
17.6. Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti ir įtrauktas perspėjimas į SIS yra adekvati ir proporcinga priemonė ir negali būti atšauktas pagal pareiškėjo prašymą.
17.7. Teismas nevertino arba netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas siūlo atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti. Be to, siūlo atkreipti dėmesį ir į naujausią LVAT praktiką, kaip, pvz., byloje Nr. eA-1807-442/2026.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
18.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde siekia vadovautis Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neprieštarauja teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimui, nes teismas šiuo sprendimu panaikino Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimą tuo pagrindu, kad jis neatitiko VAĮ reikalavimų, o Migracijos departamento priimtas naujas ir šioje byloje skundžiamas Sprendimas jau atitinka VAĮ reikalavimus.
18.2. Pareiškėjas teikia argumentus dėl pagrindų įvesti SIS perspėjimą, nors ginčija sprendimą atsisakyti atšaukti į SIS įvestą perspėjimą. Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra nenuginčytas, taigi, įsiteisėjęs, ir nėra ginčijamas šioje byloje, todėl nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu konstatuotas aplinkybes.
18.3. Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas sutinka, jog nėra ginčo, kad pareiškėjas siekia įsitvirtinti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, jog būtų turėjęs kitą dokumentą, leidžiantį jam gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), ir nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo išvyko turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą su tikslu dirbti Lietuvoje, o taip pat į tai, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakė, teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas ne tik pažeidė migracijos procedūras, neįsidarbinęs Lietuvoje, ir išvykęs po 10 dienų darbo ieškoti į (duomenys neskelbtini), bet ir toliau pažeidžia migracijos procedūras, nes nėra išvykęs iš Europos Sąjungos.
18.4. Kita valstybė narė nėra saistoma Lietuvoje priimto sprendimo dėl perspėjimo įvedimo į SIS. Tokios pat nuomonės laikomasi ir LVAT praktikoje (2025 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025). Taigi, jei valstybė narė spręstų leidimo gyventi ar vizos išdavimo klausimą, SIS reglamento 27 straipsnyje nustatyta tvarka būtų vykdomos konsultacijos tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės narės, nagrinėjančios pareiškėjo prašymą. Jei valstybė narė priimtų sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ar vizą, tai Lietuvos Respublika turėtų pareigą išbraukti perspėjimą iš Šengeno informacinės sistemos. Pareiškėjo atžvilgiu tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.
18.5. Nors pareiškėjas nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo remiamasi naujai nustatytomis aplinkybėmis ar faktais, nėra pagrindo vertinti, jog šios aplinkybės turėjo būti iš naujo nustatinėjamos, nes byloje nebuvo paneigta, kad pareiškėjas naudojosi Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi tam, jog vyktų dirbti į kitą Šengeno zonos valstybę, kurioje nėra gavęs nei leidimo gyventi, nei vizos. Ginčijamame Sprendime, be kita ko, išsamiai nurodoma, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą. Šios aplinkybės yra pakankamos ir nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo.
18.6. Taip pat nesutiktina, kad LVAT, nagrinėjant apeliacinį skundą, turėtų vadovautis įsiteisėjusiais pirmosios instancijos teismo sprendimais. Kaip pagrįstai pastebėjo teismas, būtent LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Šalies argumentai
18.7. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų ir nėra nurodęs priežasčių, suteikiančių pagrindą vertinti, jog įvestas į SIS perspėjimas nebėra aktualus, taip pat nėra nurodęs priežasčių, kad yra pagrindas perspėjimą panaikinti, nes pareiškėjas turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 25S245357, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė pareiškėjo skundą atmesti, nes nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, pareiškėjas iš esmės piktnaudžiauja migracinėmis procedūromis, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, neprieštarauja RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimui.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nes skundžiamas Sprendimas yra analogiškas 2025 m. liepos 7 d. sprendimui, kurį panaikino RAT, pareiškėjas nekelia ginčo, kad jis gyvena ir siekia įsitvirtinti (duomenys neskelbtini), nesivadovavo ginčui aktualiu RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimu ir aktualia teismų praktika, netinkamai motyvavo teismo sprendimą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 32 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu.
24. Įstatymo 133 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 d.). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.).
25. Taisyklių 32 punktas nustato, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C.SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai: 32.3.1. užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, teikia per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis). Visi raštu, įskaitant elektroninėmis priemonėmis, pateikti prašymai turi būti pasirašyti prašymą pateikusio duomenų subjekto arba jo atstovo. Teikiant prašymą elektroninėmis priemonėmis, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą. Motyvuotame prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi užsieniečio veido atvaizdas ir visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama; 32.3.2. taisyklių 9.3–9.10 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis) arba per MIGRIS, o taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos – per MIGRIS. Motyvuotame prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu šie duomenys ir (ar) dokumentai turimi). Esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima prašymo atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį pateikti per MIGRIS, taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos šį prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis). Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiame papunktyje nurodytą motyvuotą prašymą teikia tik tuo atveju, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė Migracijos departamentas.
26. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1 motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2 draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3 valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4 aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktas nustato, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamo Sprendimo turinį ir kitą byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių įrodymų vertinimo ar bylos aplinkybių tyrimo taisyklių pažeidimų. Vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atvykęs į Šengeno erdvę iš jos neišvyko, t. y. pareiškėjas iš Lietuvos nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir, kaip apeliaciniame skunde nurodo pats pareiškėjas, gyvena ir siekia įsitvirtinti (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS. Tą pagrįstai, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais (2024 m. balandžio 9 d. darbdavio pranešimas, kad užsienietis neatvyko dirbti, 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, 2024 m. spalio 18 d. sprendimas, Prašymas, Sprendimas, vairuotojo pažymėjimas, 2025 m. birželio 6 d. leidimas užsieniečiui dirbti, 2025 m. vasario 17 d. vaivadijos inspektorės raštas ir kt.), konstatavo pirmosios instancijos teismas. Duomenų, kad pareiškėjas Migracijos departamentui būtų teikęs kokią nors informaciją apie jo ketinimą keisti darbdavį, išvykti į (duomenys neskelbtini), tikslu pakeisti darbdavį, byloje nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS, pagrįstai pareiškėjo veiksmus pripažinus piktnaudžiavimu migracijos procedūromis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1765-629/2026). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.
29. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad priimant Sprendimą nesivadovauta RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimu, nes įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 25S154349 ir atsakovas Migracijos departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime, kuris kokybiškai skiriasi nuo panaikinto, nurodė, kad pareiškėjo Prašymą nagrinėja vykdydamas RAT 2025 m. spalio 13 d. sprendimą, nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertino draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes (skundžiamo Sprendimo 2–3 psl.), nurodė ginčui aktualius teisės aktus, priėjo prie išvados, kad nenustatytas teisinis pagrindas, kuriam esant duomenys iš Nacionalinio sąrašo, pateikti SIS, turėtų būti atšaukiami, nurodė Sprendimo apskundimo tvarką, vadovavosi Sprendimui priimti aktualia LVAT praktika.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.
31. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.
32. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1807-442/2026 teismas sprendė dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos yra nepagrįsti, kadangi apelianto nurodomose bylose faktinės bylų aplinkybės ir taikytinos teisės normos reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos atvejo. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1597-789/2026). Be to, kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai. Taip pat pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2026 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1765-629/2026, 2026 m. vasario 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1474-463/2026, 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1590-502/2026, 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1597-789/2026, 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2734-415/2025, 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2594-822/2025, 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2382-662/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025 ir kt.).
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.