- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eA-1765-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05380-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 25S199130 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo 2025 m. liepos 31 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. liepos 31 d. pateikė atsakovui prašymą atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje (toliau – ir SIS perspėjimas) ir išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Prašymas), o atsakovas Sprendimu Prašymo netenkino. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Prašymą išnagrinėjo netinkamai, nes neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad 2024 m. sausio 11 d. pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje – Lenkijoje, o tai yra pagrindas 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236609, kuriuo pareiškėjui taikytas draudimas atvykti į Lietuvą bei įtrauktas SIS perspėjimas (toliau – ir Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą), laikyti neteisėtu, priimtu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus), nepagrįstas, užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvės valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, laisvei pasirinkti profesiją ir darbą. Pareiškėjas nurodė, kad neaišku kokiu pagrindu atsakovas nusprendė įtraukti SIS perspėjimą 36 mėnesiams (3 metams), nes jokio teisės pažeidimo pareiškėjas nepadarė, atsakovui pateikė teisingus duomenis, negalėjo daryti įtakos darbdaviui, todėl neturi būti baudžiamas už sprendimus, kuriuos priėmė ne jis. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą teismui neginčijo, nes jo negavo.
3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nėra motyvų dėl įvesto SIS perspėjimo proporcingumo bei padarinių, vertinant pareiškėjo individualias asmenines aplinkybes, taip pat motyvų, pagrindžiančių konkretų atvejį, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, įpareigojančių administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį bei faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime atsakovas tik apsiribojo teiginiu, kad neva nenustatyta teisinio pagrindo, dėl duomenų iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) ir SIS perspėjimo atšaukimo, tačiau nepagrindė aplinkybės, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procedūromis, nepateikė išvadų, kad paaiškėjus piktnaudžiavimui išliko pagrindas taikyti draudimus. Pareiškėjas nurodė, kad turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lenkijoje (Šengeno erdvės valstybėje), nuo 2024 metų Lenkijoje dirba, uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui, moka mokesčius, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi plačius socialinius ryšius, tačiau šios individualią pareiškėjo padėtį apibūdinančios aplinkybės nebuvo vertinamos. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas išbraukti SIS perspėjimą bei duomenis iš Nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad gavo informaciją iš tarpininkavimo raštą teikusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transriva“, jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta dėl pravaikštų, todėl Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo) ir, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) panaikinimo priežastis, priėmė Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Atsakovas nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (nutraukus darbo sutartį), pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi, iš Šengeno erdvės neišvyko, naudodamasis Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko gyventi į Lenkijos Respubliką ir pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje išdavimo, taigi pareiškėjas sąmoningai pasirinko gyventi ir dirbti ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos šalyje. Atsakovo vertinimu, aplinkybės, kad panaikinto leidimo laikinai gyventi pareiškėjas atsakovui negrąžino, juo naudodamasis išvyko į Lenkijos Respubliką ir ten pasiliko, kelia nelegalios migracijos riziką ir lemia išvadą, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi ar vizos, todėl Šengeno erdvėje yra neteisėtai. Atsakovas nurodė, kad priimant Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą buvo vertinama tai, kad pareiškėjas bandė apeiti ir apėjo Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Atsakovas teigė, kad įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti SIS perspėjimą ar sutrumpinti draudimo atvykti laiką, todėl priėmė Sprendimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) buvo įteikti pranešimas apie panaikintą leidimą laikinai gyventi ir Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą. Atsakovo duomenimis, laikinas leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje pareiškėjui nebuvo išduotas, vykstant konsultavimosi procedūroms atsakovas buvo informuotas, kad Lenkijos Respublikos atsakinga institucija nusprendė pareiškėjui nesuteikti leidimo gyventi. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Tadžikistano pilietis, Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 24S203106 panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi (Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 11 d., nustatęs, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gautas UAB „Transriva“ pranešimas, kad darbo sutartis su juo nutraukta už pravaikštas, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad jis buvo įdarbintas 2024 m. sausio 10 d., tačiau jam nei karto nebuvo išmokėtas UAB „Transriva“ tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su juo nutraukta, Sprendimas dėl leidimo panaikinimo pareiškėjui buvo išsiųstas per MIGRIS, jį pareiškėjas perskaitė 2024 m. rugsėjo 6 d., jo nustatyta tvarka neginčijo, šis sprendimas nėra panaikintas.
8. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 24S236609 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi į kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą), šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas per MIGRIS, jį pareiškėjas perskaitė 2025 m. liepos 17 d., pareiškėjas jo nustatyta tvarka neginčijo.
9. Teismas sprendė, kad atsakovo į bylą pateikti MIGRIS duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą jis negavo, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas, perskaitęs Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, jo neginčijo, pareiškėjas nenurodė, minėtas sprendimas yra galiojantis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2507-DA-108 (Prašymas) dėl SIS perspėjimo atšaukimo, nurodydamas, kad SIS perspėjimas buvo įvestas nepagrįstai, nes jis šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje bei papildomą 2025 m. liepos 31 d. prašymą išbraukti jį iš sąrašo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ir panaikinti SIS perspėjimą, nurodydamas, kad turint teisę gyventi ir dirbti Lenkijoje (leidimas Lenkijoje išduotas 2024 m. sausio 11 d.), Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą, nes jis nuo 2024 metų dirbdamas Lenkijoje, uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui, moka mokesčius, yra apsidraudęs sveikatos draudimu, turi plačius socialinius ryšius, jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo, todėl yra pagrindas išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo Prašymą ir atsižvelgdamas į jame nurodytą aplinkybę apie jo gyvenimą Lenkijoje bei turimą laikiną leidimą šioje valstybėje gyventi, kreipėsi dėl konsultacijos į Lenkijos kompetentingą instituciją ir gavo 2025 m. vasario 28 d. atsakymą, kad 2025 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjui M. M. leidimas laikinai gyventi Lenkijoje neišduotas, prašoma išlaikyti SIS perspėjimą aktyvų.
12. Teismas sprendė, kad priimant Sprendimą pareiškėjas neatitiko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas) 29 straipsnio f punkto kriterijaus ir nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 str. 7 d., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 32.1 p.) įtvirtinto reglamentavimo dėl SIS perspėjimo atšaukimo (ištrynimo). Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis šiuo metu turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės.
13. Teismas pažymėjo, kad Prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas taip pat nustatė, jog darbo sutartis su Lietuvoje veikiančia įmone buvo nutraukta dėl pareiškėjo pravaikštų, kad pareiškėjas panaikinto leidimo laikinai gyventi nėra grąžinęs, juo naudodamasis nuvyko į kitą Šengeno erdvės valstybę ir ten pasiliko, šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčijo. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas Migracijos departamentui būtų teikęs kokią nors informaciją apie jo ketinimą keisti darbdavį, išvykti į Lenkiją, tikslu pakeisti darbdavį.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atleidimas iš darbo už pravaikštas, išvykimas iš Lietuvos į kitą Šengeno erdvės valstybę, naudojantis leidimu laikinai gyventi, išduotu Lietuvoje, laikytinas užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, piktnaudžiavimu ir kelia nelegalios migracijos riziką.
15. Teismas nurodė, kad taikytini teisės aktai (SIS Reglamentas, Įstatymas, Taisyklės) nenumato, kad SIS perspėjimo išbraukimui yra būtina nustatyti, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, taip pat, kad asmens ketinimas dirbti kitoje Šengeno valstybėje gali būti pagrindas išbraukti SIS perspėjimą. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs, kad ketino įsidarbinti Lenkijoje, nustačius, kad leidimas gyventi Lenkijoje jam nėra išduotas, laikė jo gynybine pozicija, kuri nėra pakankamu pagrindu Sprendimą pripažinti neteisėtu, o jokių kitų pagrįstų argumentų, kurie leistų atšaukti SIS perspėjimą nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė.
16. Teismas pastebėjo, kad SIS perspėjimo įvedimo būtinybės pagrindas ir argumentai yra nurodyti Migracijos departamento Sprendime įtraukti SIS perspėjimą, kuris, kaip ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo argumentų dėl Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą priėmimo, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų, detaliau neanalizavo ir dėl jų plačiau nepasisakė.
17. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2594-822/2025 suformuotą praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjui neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio panaikinti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino Prašymo atšaukti SIS perspėjimą ir išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo, o Sprendimo išvada dėl pagrindų atšaukti SIS perspėjimą nebuvimo, teismo vertinimu, padaryta tinkamai įvertintus individualią pareiškėjo situaciją, visas Prašyme nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gero administravimo principo bei administracinio sprendimo procedūrų pažeidimo pažymėjo, kad pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus, tačiau Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.
19. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, nenustatė jokių kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, taip pat nenustatė pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl skundą atmetė visa apimtimi.
III.
20. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Migracijos departamento Sprendimas ir Migracijos departamentas įpareigotas pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime nenustatė ir neįvertino esminės aplinkybės, kad 2024 m. spalio 22 d., priimant Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, pareiškėjas jau turėjo Lenkijos Respublikos išduotą dokumentą nuo 2024 m. sausio 11 d. suteikiantį teisę gyventi ir dirbti Lenkijos Respublikoje, ir jau buvo pateikęs prašymą gauti leidimą laikinai gyventi Lenkijoje 2024 m. sausio 15 d., ši aplinkybė esminė, nes ji tiesiogiai susijusi su SIS reglamento 29 straipsnio imperatyvių nuostatų taikymu. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, prieš priimdamas šį sprendimą, turėjo nustatyti, jog pareiškėjas turi Lenkijos išduotą dokumentą, informuoti Lenkijos kompetentingą instituciją apie ketinimą įvesti SIS perspėjimą, suteikti Lenkijai galimybę per keturiolika dienų įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, ir tik gavus Lenkijos atsakymą, priimti galutinį sprendimą dėl perspėjimo įvedimo ar neįvedimo.
22. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas pirmą kartą kreipėsi į Lenkijos kompetentingą instituciją tik 2025 metų vasario mėnesį, t. y. po kelių mėnesių po to, kai SIS perspėjimas jau buvo įvestas 2024 m. spalio 22 d., atsakymas iš Lenkijos buvo gautas 2025 m. vasario 28 d., taigi Migracijos departamentas pažeidė SIS reglamento 29 straipsnį prieš įvesdamas perspėjimą neatlikęs privalomų konsultacijos procedūrų ir šie pažeidimai yra esminiai.
23. Pareiškėjas nurodo, kad Lenkijos kompetentinga institucija atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (pareiškėjas šį sprendimą apskundė) motyvuodama būtent tuo, kad Lietuva jau yra įvedusi SIS perspėjimą dėl pareiškėjo, t. y. Lenkija būtų išdavusi leidimą, jei nebūtų SIS perspėjimo, SIS perspėjimas yra vienintelė kliūtis pareiškėjui gauti leidimą Lenkijoje, ir situacija tiesiogiai atitinka Reglamento 29 straipsnio logiką, jei Lenkija palieka galioti dokumentą arba išduotų leidimą, Lietuva privalo atšaukti perspėjimą.
24. Pareiškėjas remiasi administracinių teismų praktika ir teigia, kad Migracijos departamentas nevertino proporcingumo principo, neatliko individualaus vertinimo, perspėjimas buvo įvestas automatiškai, neatsižvelgiant į užsieniečio jau įgytas teises kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo ir nelegalios migracijos rizikos. Pareiškėjas pažymi, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog darbo sutartis su juo nutraukta, jis neturėjo galimybės daryti įtakos darbdavio sprendimui, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas sąmoningai neatvyko į darbą ar ketino piktnaudžiauti savo teisėmis. Pareiškėjas teigia, kad išvyko į Lenkiją 2024 m. sausio mėnesį, dar galiojant jo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, kuris suteikia teisę laisvai judėti Šengeno erdvėje, Lenkijoje pateikė prašymą gauti leidimą 2024 m. sausio 15 d., t. y. veikė teisėtai, naudodamasis Šengeno erdvės suteikiamomis teisėmis. Jokia teisės norma nedraudžia užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi vienoje Šengeno valstybėje, ieškoti darbo kitoje Šengeno valstybėje. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiavo, nes jis atvyko siekdamas dirbti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių darbo negavo, o ketinimas ieškoti darbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje negali būti laikomas piktnaudžiavimu, nes priešingu atveju būtų paneigta laisvo asmenų judėjimo teisė, kuri yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas piktnaudžiavimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo 2024 metų sausio mėnesio realiai gyvena ir dirba Lenkijoje, moka mokesčius, turi sveikatos draudimą, teisėtai naudojasi Lenkijos išduotu dokumentu, taigi nesiekė apgauti institucijų.
26. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas pažeidė SIS reglamento 29 straipsnį, įvesdamas perspėjimą nesikonsultavęs su Lenkija, nors pareiškėjas jau turėjo Lenkijos išduotą dokumentą, taip pat pažeistas proporcingumo principas, nes Migracijos departamentas neatliko proporcingumo vertinimo, neįvertino apelianto individualių aplinkybių, faktinio gyvenimo Lenkijoje, darbo, mokesčių mokėjimo bei netinkamai taikyta piktnaudžiavimo sąvoka, nes pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, teisėtai naudojosi Šengeno erdvės suteikiama laisve judėti, netinkamai taikyta suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei pažeista teisė būti išklausytam, pareiškėjas nebuvo informuotas apie konsultacijas su Lenkija ir neturėjo galimybės pateikti savo poziciją.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas netinkamai vadovaujasi SIS Reglamento 29 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos a posteriori (iš patirties, iš patyrimo) konsultacijoms, įvedus perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Lietuva turėjo pareigą konsultuotis su Lenkijos Respublika prieš įvesdama SIS perspėjimą, be to, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Migracijos departamentui nebuvo žinoma apie tai, jog pareiškėjas, naudodamasis Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Lenkijos Respubliką ir ten kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo.
29. Atsakovas pažymi, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas prašė išduoti leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, nepagrindžia, kad buvo pažeistos SIS reglamento nuostatos, nes Lenkija nėra išdavusi pareiškėjui nei leidimo gyventi, nei vizos, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui tokių dokumentų nepateikė. Atsakovas nurodo, kad bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė savarankiškai priima sprendimą leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui, jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, Lietuva pašalintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš Nacionalinio sąrašo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ginčijo ne Sprendimą dėl SIS perspėjimo, bet Sprendimą, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti SIS perspėjimą, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi teismų praktika bylose, kurių aplinkybės skiriasi. Atsakovas nurodo, kad neturi pareigos vertinti pareiškėjo buvimo Lenkijos Respublikoje teisėtumo, tačiau panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjas neturėjo teisės šiuo leidimu naudotis, Lenkijai neišdavus pareiškėjui leidimo gyventi ar vizos, Lietuvos Respublika neturi pareigos panaikinti SIS perspėjimą, nors pareiškėjas ir nurodo, kad teisėtai naudojasi Lenkijos išduotu dokumentu, o pareiškėjo nurodytos priežastys dėl darbo ir mokesčių mokėjimo Lenkijoje nelaikytinos priežastimis, dėl kurių atsiranda pagrindas išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS pagal SIS reglamento nuostatas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nesirėmė teisės būti išklausytam pažeidimu pirmosios instancijos teisme, kita vertus, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, pareiškėjas turi galimybę pateikti savo poziciją teisme. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, pareiškėjo veiksmai pasinaudojant leidimu laikinai gyvent išvykimui į kitą Europos Sąjungos valstybę pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu migracijos procedūromis, o leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tam, kad pareiškėjas dirbtų Lietuvoje, o ne tam, jog įgytų galimybę ieškoti darbo kitose Šengeno zonos valstybėse. Atsakovas laikosi pozicijos, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.
32. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, netinkamai vertino įrodymus.
33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
35. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir išsamiai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamam Sprendimui priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar juos vertino atsakovo naudai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
37. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 papunkčiu ir 32 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 papunkčiu.
38. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
39. Vadovaujantis SIS Reglamento 29 straipsniu, kai valstybė narė įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas).
40. Įgyvendinant SIS Reglamento nuostatas priimtuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta, kad Migracijos departamentas atšaukti (ištrinti) užsieniečiui SIS perspėjimą gali tada: kai kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (Taisyklių 32.1 p.); kai duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (Taisyklių 32.2 p.); kai užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (Taisyklių 32.3 p.). Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi ištrinamas iš Šengeno informacinės sistemos (Įstatymo 26 str. 7 d.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktą, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti bei pakartotinai apsvarsčius draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimą priimamas sprendimas nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.
41. Pareiškėjas 2025 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą dėl SIS perspėjimo atšaukimo, nurodydamas, kad SIS perspėjimas buvo įvestas nepagrįstai, nes jis šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje. Pareiškėjo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra per griežtas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimas į SIS neleidžia jam dirbti ir užsiimti jokia veikla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šengeno šalyse.
42. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo Prašymą ir atsižvelgdamas į jame nurodytą aplinkybę apie jo gyvenimą Lenkijoje bei turimą laikiną leidimą šioje valstybėje gyventi, kreipėsi dėl konsultacijos į Lenkijos kompetentingą instituciją ir gavo 2025 m. vasario 28 d. atsakymą, kad 2025 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjui M. M. leidimas laikinai gyventi Lenkijoje neišduotas, prašoma išlaikyti SIS perspėjimą aktyvų (reg. Nr. DOK-57407). Taigi pareiškėjas ginčo Sprendimo priėmimo metu neatitiko SIS Reglamento 29 straipsnio f) punkto kriterijaus ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo 26 str. 7 d., Taisyklių 32.1 p.) įtvirtintų reikalavimų dėl SIS perspėjimo atšaukimo (ištrynimo). Pareiškėjo argumentai, kad jis šiuo metu turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
43. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atvykęs į Šengeno erdvę iš jos neišvyko, t. y. pareiškėjas iš Lietuvos nuvyko į Lenkiją, žinodamas, jog jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, bet, naudodamasis juo, išvyko į kitą Šengeno valstybę. Duomenų, kad pareiškėjas Migracijos departamentui būtų teikęs kokią nors informaciją apie jo ketinimą keisti darbdavį, išvykti į Lenkiją, tikslu pakeisti darbdavį, byloje nėra.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS, pagrįstai pareiškėjo veiksmus pripažinus piktnaudžiavimu migracijos procedūromis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2594-822/2025; 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1966-968/2025 ir kt.).
45. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.
46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.