- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- eI2-3063-423/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05380-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Škėrys
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M., atstovaujamo advokato Pauliaus Škėrio, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 25S199130 (toliau – ir Ginčo Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo 2025 m. liepos 31 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2025 m. liepos 31 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje (toliau – ir SIS perspėjimas) ir išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Prašymas). Atsakovas Ginčo Sprendimu Prašymo netenkino. Pareiškėjo nuomone atsakovas netinkamai Prašymą išnagrinėjo, nes neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad 2024 m. sausio 11 d. pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje (toliau – ir Šengeno valstybė) – Lenkijoje, o tai yra pagrindas 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236609, kurio taikytas draudimas atvykti į Lietuvą bei įtrauktas SIS perspėjimas (toliau – ir Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą), laikyti neteisėtu, priimtu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas, užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, laisvei pasirinkti profesiją ir darbą. Neaišku kokiu pagrindu atsakovas nusprendė įtraukti SIS perspėjimą 36 mėnesiams (3 metams), nes jokio teisės pažeidimo jis nėra padaręs. Pareiškėjas atsakovui pateikė teisingus duomenis, negalėjo įtakoti darbdavio, kad su juo sudarytų darbo sutartį, todėl neturi būti baudžiamas už sprendimus, kuriuos priėmė ne jis. Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą teismui neginčijo, nes jo negavo. Ginčo Sprendime nėra motyvų dėl įvesto SIS perspėjimo proporcingumo bei padarinių, vertinant pareiškėjo individualias asmenines aplinkybes, taip pat motyvų, pagrindžiančių konkretų atvejį, todėl Ginčo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, įpareigojančių administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį bei faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Ginčo Sprendime atsakovas tik apsiribojo teiginiu, kad neva nenustatyta teisinio pagrindo, dėl duomenų iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) ir SIS perspėjimo atšaukimo, tačiau niekaip nepagrindė aplinkybės, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procedūromis, nepateikė išvadų, jog paaiškėjus minėtam piktnaudžiavimui išliko pagrindas taikyti draudimus. Pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lenkijoje (Šengeno valstybėje), nuo 2024 metų Lenkijoje dirba, uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui, moka mokesčius, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi plačius socialinius ryšius, tačiau šios individualią pareiškėjo padėtį apibūdinančios aplinkybės nebuvo vertinamos. Mano, kad yra pagrindas išbraukti SIS perspėjimą bei duomenis iš Nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų. Prašė Ginčo Sprendimą panaikinti, nes jis nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas netinkamai taikant teisės aktų nuostatas, neišsamiai įvertinus reikšmingas aplinkybes, ignoruojant teismų praktiką, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, taip pat pareiškėjo teises. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad buvo gauta informacija iš tarpininkavimo raštą teikusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta dėl pravaikštų, todėl Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikinto pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo). Taip pat Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi) panaikinimo priežastis, priėmė Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Akcentavo, kad pasikeitus aplinkybėms, kurios lėmė Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (nutraukus darbo sutartį), pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo, iš Šengeno erdvės neišvyko, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu Leidimu laikinai gyventi, išvyko gyventi į Lenkijos Respubliką ir pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje išdavimo. Šios aplinkybės rodo, kad jis sąmoningai pasirinko gyventi ir dirbti ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos šalyje. Aplinkybės, kad panaikinto Leidimo laikinai gyventi pareiškėjas Migracijos departamentui negrąžino, juo naudodamasis išvyko į Lenkijos Respubliką ir ten pasiliko, kelia nelegalios migracijos riziką ir lemia išvadą, jog jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje. Šiuo metu pareiškėjas neturi galiojančio Leidimo laikinai gyventi ar vizos, todėl Šengeno erdvėje yra neteisėtai. Pažymėjo, kad SIS perspėjimo įvedimo tikslas – užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, ir šis tikslas pasiekiamas tik įvedant SIS perspėjimą. Priimant Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą buvo vertinama tai, kad pareiškėjas bandė apeiti ir apėjo Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Išnagrinėjęs Prašymą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, Migracijos departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti jam draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti SIS perspėjimą ar sutrumpinti draudimo atvykti laiką, todėl priėmė Ginčo Sprendimą. Pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS; toliau – ir MIGRIS) 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie panaikintą Leidimą laikinai gyventi, su kuriuo pareiškėjas nedelsiant susipažino, taip pat išsiųstas Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą, todėl jis turėjo galimybę juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai, kad Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą neskundė, nes jo negavo, neatitinka tikrovės. Darė išvadą, kad pareiškėjui Leidimo laikinai gyventi panaikinimas nebebuvo reikšmingas, nes jau 2024 m. sausio 15 d. pateikė prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento duomenimis toks leidimas jam nebuvo išduotas. Tokio leidimo jis nepateikė ir teismui, todėl nesutiko su argumentu, kad jis turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje. Pažymėjo, kad, tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos buvo vykdomos teisės aktuose numatytos konsultavimosi procedūros, kurių metu Migracijos departamentas buvo informuotas, kad Lenkijos Respublikos atsakinga institucija nusprendė pareiškėjui nesuteikti leidimo gyventi. Pažeisdamas migracijos procedūras ir naudodamasis darbo Lietuvoje tikslais išduotu Leidimu laikinai gyventi tam, kad rastų darbą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pareiškėjas neįgijo teisės į laisvą asmenų judėjimą. Pažymėjo ir tai, kad bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė savarankiškai priima sprendimą dėl leidimo gyventi užsieniečiui išdavimo. Jei pareiškėjas kreipsis dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, kurioje taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, po konsultacijų su SIS perspėjimą įtraukusia valstybe nare, gali būti išduotas leidimas gyventi ar viza. Tokiu atveju išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą SIS perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė SIS perspėjimą ištrina. Galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė. Todėl tuo atveju, jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, tai Lietuva ištrintų SIS perspėjimą, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš Nacionalinio sąrašo. Teigė, kad Ginčo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 25S199130 (Ginčo Sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti pareiškėjo atžvilgiu įvestą SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nenustačius, kad išnyko pagrindas SIS perspėjimą taikyti.
Pareiškėjas su Ginčo Sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad jis neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jame nėra motyvų dėl įvesto SIS perspėjimo proporcingumo bei padarinių, kad užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais Šengeno valstybėse, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, laisvei pasirinkti profesiją ir darbą, nevertintos pareiškėjo individualios asmeninės aplinkybės, pareiškėjo piktnaudžiavimas procedūromis ir išlikęs pagrindas taikyti SIS perspėjimą. Esmine Ginčo Sprendimo neteisėtumo aplinkybe nurodo jam išduotą leidimą laikinai gyventi kitoje Šengeno valstybėje (Lenkijoje). Pareiškėjo nuomone Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą priimtas netinkamai taikant teisės aktų nuostatas, ignoruojant teismų praktiką, gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, taip pat pareiškėjo teises, jokio teisės pažeidimo jis nėra padaręs, neali būti baudžiamas už sprendimus, kuriuos priėmė ne jis, o darbdavys.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, taip pat sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo teisiniams santykiams taikytini ir kiti teisės aktai, tarp jų: 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 24S203106 panaikino jam išduotą Leidimą laikinai gyventi (Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 11 d., nustatęs: kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad darbo sutartis su juo nutraukta už pravaikštas, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad jis buvo įdarbintas 2024 m. sausio 10 d., tačiau jam nei karto nebuvo išmokėtas (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis); kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; kad darbo sutartis su juo nutraukta. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo pareiškėjui buvo išsiųstas per MIGRIS, jį pareiškėjas perskaitė 2024 m. rugsėjo 6 d., jame nurodyta ir Įstatyme nustatyta tvarka neginčijo, todėl nėra panaikintas.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 24S236609 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi į kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą). Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą pareiškėjui buvo išsiųstas per MIGRIS, jį pareiškėjas perskaitė 2025 m. liepos 17 d., jame nurodyta ir Įstatyme nustatyta tvarka neginčijo, todėl nėra panaikintas.
Atsakovo į bylą pateikti MIGRIS duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą jis negavo. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas perskaitęs priimtą Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą jo neginčijo, pareiškėjas nenurodė, minėtas sprendimas yra galiojantis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Pareiškėjas 2025 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2507-DA-108 (Prašymas) dėl SIS perspėjimo atšaukimo, nurodydamas, kad SIS perspėjimas buvo įvestas nepagrįstai, nes jis šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje. Taip pat Migracijos departamentui pateikė papildomą 2025 m. liepos 31 d. prašymą išbraukti jį iš sąrašo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ir panaikinti SIS perspėjimą, nurodydamas, kad turint teisę gyventi ir dirbti Lenkijoje (leidimas būti Lenkijoje išduotas 2024 m. sausio 11 d.), Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą, nes jis nuo 2024 metų dirbdamas Lenkijoje, uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui, moka mokesčius, yra apsidraudęs sveikatos draudimu, turi plačius socialinius ryšius, jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo, todėl yra pagrindas išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų.
Migracijos departamento procedūras išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo ir (arba) atšaukiant įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį, nustato Taisyklių 30-33 punktai. Tokių procedūrų pradžiai Migracijos departamente turi būti gautas Taisyklių 28 nurodytos formos ir turinio, motyvuotas užsieniečio prašymas.
Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad turi Lenkijoje išduotą leidimą laikinai gyventi ir minėtoje valstybėje gyvena.
SIS Reglamento 29 straipsnyje nurodoma, kad kai valstybė narė įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas).
Įgyvendinant SIS Reglamento nuostatas priimtuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta, kad Migracijos departamentas atšaukti (ištrinti) užsieniečiui SIS perspėjimą gali tada: kai kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (Taisyklių 32.1 p.); kai duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (Taisyklių 32.2 p.); kai užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (Taisyklių 32.3 p.). Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi ištrinamas iš Šengeno informacinės sistemos (Įstatymo 26 str. 7 d.).
Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad SIS perspėjimą įvedusi valstybė konsultuojasi pasikeisdamos informacija su kita valstybe nare, kurios išduotą galiojantį leidimą gyventi trečiosios šalies pilietis turi. Valstybė narė, remdamasi SIS perspėjimą įvedusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ir praneša SIS perspėjimą įvedusiai valstybei apie savo sprendimą. Jei paaiškėja, kad valstybė įvedė SIS perspėjimą dėl, užsieniečio turinčio, susijusios valstybės narės leidimą gyventi, ir toks leidimas paliekamas galioti, SIS perspėjimą įvedusi valstybė SIS perspėjimą privalo ištrinti.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo Prašymą ir atsižvelgdamas į jame nurodytą aplinkybę apie jo gyvenimą Lenkijoje bei turimą laikiną leidimą šioje valstybėje gyventi, kreipėsi dėl konsultacijos į Lenkijos kompetentingą instituciją ir gavo 2025 m. vasario 28 d. atsakymą, kad 2025 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjui M. M. leidimas laikinai gyventi Lenkijoje neišduotas, prašoma išlaikyti SIS perspėjimą aktyvų (reg. Nr. DOK-57407). Taigi, pareiškėjas priimant Ginčo Sprendimą neatitiko SIS Reglamento 29 straipsnio f) punkto kriterijaus ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo 26 str. 7 d., Taisyklių 32.1 p.) įtvirtinto reglamentavimo dėl SIS perspėjimo atšaukimo (ištrynimo). Pareiškėjo argumentai, kad jis šiuo metu turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad darbo sutartis su Lietuvoje veikiančia įmone buvo nutraukta dėl pareiškėjo pravaikštų, kad pareiškėjas panaikinto Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nėra grąžinęs, kad juo naudodamasis nuvyko į kitą Šengeno valstybę ir ten pasiliko. Šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčijo.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu (kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui būtų teikęs kokią nors informaciją apie jo ketinimą keisti darbdavį, išvykti į Lenkiją, tikslu pakeisti darbdavį.
Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Nors pareiškėjas nėra pripažintas, kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, tačiau jo teisė apsigyventi Europos Sąjungos ir/ar Šengeno valstybėse negali būti ginama teisės aktų nesilaikymo pagrindu. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo atleidimas iš darbo už pravaikštas, išvykimas iš Lietuvos į kitą Šengeno valstybę, naudojantis Leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, laikytinas užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, piktnaudžiavimu ir kelia nelegalios migracijos riziką.
Ginčo situacijai taikytini teisės aktai (SIS Reglamentas, Įstatymas, Taisyklės) nenumato, kad SIS perspėjimo išbraukimui yra būtina nustatyti, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, taip pat nenumato, kad asmens ketinimas dirbti kitoje Šengeno valstybėje gali būti pagrindas išbraukti SIS perspėjimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Ginčo Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs, kad ketino įsidarbinti Lenkijoje, nustačius, kad leidimas gyventi Lenkijoje jam nėra išduotas, laikytini jo gynybine pozicija, kuri negali būti laikoma pakankamu pagrindu Ginčo Sprendimą pripažinti neteisėtu. Jokių kitų pagrįstų argumentų, kurie leistų atšaukti SIS perspėjimą nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė.
Pastebėtina, kad SIS perspėjimo įvedimo būtinybės pagrindas ir argumentai yra nurodyti Migracijos departamento Sprendime įtraukti SIS perspėjimą, kuris, kaip ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pareiškėjo argumentai susiję su Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą priėmimu, kaip išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų, detaliau neanalizuotini ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuojantis LVAT (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.) 2025 m. spalio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2594-822/2025) konstatavo, kad tuo atveju, kai asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nustačius, jog užsienietis darbo sutarties su jį kvietusia įmone nesudarė, taip pat į tai, jog pareiškėjas, žinodamas, jog jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, darbo sutarties su įmone nesudarė, bet, naudodamasis juo, išvyko į kitą Šengeno valstybę, taip pat žinodamas, kad jam yra uždrausta atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, sąmoningai ir toliau liko užsienio valstybėje, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje, nenustačius, vertino, jog atsakovui išnagrinėjus asmens prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei informaciją, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti SIS perspėjimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsižvelgti į LVAT praktiką suformuotą 2025 m. spalio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2594-822/2025), kaip suformuotą iš esmės analogiško pobūdžio byloje.
Pareiškėjui neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio panaikinti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino Prašymo atšaukti SIS perspėjimą ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo. Ginčo Sprendimo išvada dėl pagrindų atšaukti SIS perspėjimą nebuvimo, teismo vertinimu, padaryta tinkamai įvertintus individualią pareiškėjo situaciją, visas Prašyme nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus.
Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą taip pat administracinio sprendimo procedūras, tačiau nepaaiškino, kuo konkrečiai tokie pažeidimai pasireiškė. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1209-624/2025; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl Ginčo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus, tačiau Ginčo Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčo Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčo Sprendimą. Dėl pareiškėjo reikalavime apibrėžto ginčo dalyko nėra pagrindo tenkinti skundą remiantis motyvais, kuriais jis grindžia kito administracinio sprendimo – Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą, neteisėtumą, nes minėta, kad tokie motyvai išeina iš nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas nenustatė jokių kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų galimų Ginčo Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas dėl Ginčo Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimą dėl Ginčo Sprendimo panaikinimo atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
Pareiškėjas skunde prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad byloje už skundą yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo pareiškėjas į bylą nepateikė. Pareiškėjo skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.