Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas U. I. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 23S136634 panaikinti jam leidimą gyventi (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimas priimtas motyvuojant jį tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) sąlygų dirbti, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas gyventi; nutraukta darbo sutartis. Migracijos departamentas nurodė, kad duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Emploita“ (toliau – ir Bendrovė) įdarbintas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Darbo šioje įmonėje metu, tam tikrais periodais, darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Taip pat pirmus šešis mėnesius pareiškėjas nedirbo Bendrovėje, o turėjo pirminį tikslą teikti pavežėjo paslaugas, nes po kelių dienų po leidimo gavimo pradėjo jas teikti.

2.2. Pavežėjo veikla nerodo, kad užsienietis neplanavo dirbti Bendrovėje. Tai papildoma veikla, kuria užsiima tūkstančiai žmonių Lietuvoje. Nėra jokių aplinkybių, kurios neleistų greta darbo santykių užsieniečiui užsiimti individualia pavežėjo veikla, kuri yra teisėta, tinkamai įregistruota. Pavežėjo veikla pareiškėjas buvo priverstas užsiimti, nes Bendrovėje kai kuriais laikotarpiais nebuvo darbo, o jam reikėjo lėšų pragyvenimui. Jis tikrai neplanavo nedirbti pagal darbo sutartį kreipdamasis leidimo gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento argumentus paneigia ir Sprendime nurodyta informacija, kad tam tikrais periodais užsienietis dirbo Bendrovėje ir gavo darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą.

2.3. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą neapklausęs užsieniečio, šiam esant išvykus iš Lietuvos. Pareiškėjas aktyviai ieškojo ir yra suradęs kitą darbdavį, kuris sutiktų jį įdarbinti, jei pareiškėjas turėtų leidimą gyventi Lietuvoje. Šios informacijos atsakovas nesurinko, nes neapklausė pareiškėjo prieš priimdamas Sprendimą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę būti išklausytam.

2.4. Migracijos departamentas, nežiūrint į tai, kad yra formalus įstatyminis pagrindas taikyti neigiamas pasekmes užsieniečiui, privalo vertinti situaciją individualiai ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti pareiškėjo kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, darbdavio elgesį pažeidimo metu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. 2022 m. liepos 18 d. buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Bendrovėje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2022 m. rugpjūčio 26 d., galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 26 d.

3.2. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tarpininkavimo rašte nurodė, kad siekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Taip pat tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 300 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo jo įdarbinimo Bendrovėje pradžios iki darbo sutarties nutraukimo 6 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be to, šiuo metu darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.3. Pareiškėjas skunde neneigia, kad jo prašyme išduoti leidimus laikinai gyventi, nurodytas mėnesinis atlyginimas nebuvo mokamas kiekvieną mėnesį. Kelia abejonių pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis planavo dirbti Bendrovėje, nurodytoje tarpininkavimo rašte. Aktualu tai, kad pareiškėjas, vos gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindų, pradėjo vykdyti pavežėjo veiklą. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

3.4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui įteikus leidimą laikinai gyventi (2022 m. rugsėjo 6 d.), jis po kelių dienų pradėjo vykdyti individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavežėjimo veiklą, kad jam 6 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, kas reiškia, kad asmuo Bendrovėje nedirbo, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo ne dirbti Bendrovėje, o teikti pavežėjimo paslaugas.

3.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste aktualu tai, kad Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį ar prašyti patikslinti aplinkybes, ar pateikti papildomus paaiškinimus prieš priimant jam nepalankų sprendimą.

3.6. Jeigu pareiškėjas susirado naują darbdavį, tai jis privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį arba prašymą išduoti naują leidimą gyventi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas galimai susirado naują darbdavį, nedaro įtakos Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Emploita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 18 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas patikrino duomenis apie pareiškėją VSDFV informacinėje sistemoje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo įdarbintas UAB „Emploita“. Jam 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. išmokėtas 177,27 Eur darbo užmokestis, už 2022 m. spalio mėn. darbo užmokestis mokamas nebuvo, už 2022 m. lapkričio mėn. išmokėtas 65 Eur darbo užmokestis, už 2022 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas Bendrovėje nedirbo. Už 2023 m. sausio mėn. išmokėtas 1 400 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. vasario mėn. – 1 400 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo mėn. darbo užmokestis nemokėtas; už 2023 m. balandžio mėn. išmokėtas 68,42 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. gegužės 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 14 d. (virš 3 mėn.) darbo užmokestis nebuvo mokamas, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjas Bendrovėje nedirbo, o 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas atleistas iš pareigų UAB „Emploita“. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki šiol vykdo individualią pavežėjimo veiklą. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas buvo priimtas, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

6. Teismas akcentavo, kad Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nuostatos patvirtina, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

7. Teismas nurodė, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1 300 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Iš patikrinimo duomenų matyti, kad pareiškėjui nuo jo įdarbinimo Bendrovėje pradžios iki darbo sutarties nutraukimo 6 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, o darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Licencijų informacinėje sistemoje pateikti duomenys apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. yra išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi įteiktas 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. rugsėjo 15 d. jis gavo licenciją pavežėjo veiklai, jam 6 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis Bendrovėje, kas reiškia kad jis šioje Bendrovėje nedirbo, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jo tikslas buvo ne dirbti Bendrovėje, o teikti pavežėjimo paslaugas.

8. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįvykdė jam Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymu keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatyme nustatytų imperatyvių pagrindų buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis objektyviais, gautais iš oficialių šaltinių – VSDFV informacinės sistemos – duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Taip pat, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

12. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė Įstatymo bei Aprašo nuostatas ir teisingai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Įstatymo 50 straipsnyje nustatytų priemonių taikymas nėra imperatyvus. Migracijos departamentas, nežiūrint į tai, kad yra formalus įstatyminis pagrindas taikyti neigiamas pasekmes užsieniečiui, privalo vertinti situaciją individualiai, ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti pareiškėjo kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, darbdavio elgesį pažeidimo metu.

14.2. Migracijos departamentas privalėjo apklausti pareiškėją, atskleisti susidariusias aplinkybes ir svarstyti leidimo panaikinimo klausimą tik pilnai išsiaiškinęs situaciją, turėjo vadovautis Aprašo 130 punkte numatyta galimybe ir priimti sprendimą pareiškėjui nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, o įpareigoti pareiškėją pašalinti padarytus pažeidimus.

14.3. Teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad institucija netinkamai pasisakė apie pareiškėjo lygiagrečią darbui pavežėjo veiklą. Tokia veikla yra teisėta, tinkama ir negali būti naudojama kaip argumentas institucijos sprendimui. Taip pat teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad tam tikrais periodais pareiškėjas dirbo Bendrovėje ir gavo darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą. Tai rodo, kad pareiškėjas neteikė jokių klaidinančių duomenų institucijai gaudamas leidimą, o jo darbo laikas ir gaunamas atlyginimas priklausė išimtinai nuo darbdavio.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nesutinkama, kad Migracijos departamentas privalėjo apklausti pareiškėją prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą. Teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, užsieniečio apklausa nėra privaloma. Teisė būti išklausytam nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.

15.2. Nesutinkama, kad Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi ir įpareigoti pareiškėją pašalinti pažeidimus. Aktualu tai, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o tai sudaro pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

15.3. Pareiškėjo teiginys, kad tam tikrais periodais jis dirbo Bendrovėje ir gavo darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, vertinami kritiškai. VSDFV išrašas patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje visą darbo laiką dirbo tik 2 mėnesius. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi, nenurodė, jog dirbs ne visą darbo laiką.

15.4. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 23S136634, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė Migracijos departamentui, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nors nagrinėjamu atveju yra formalus Įstatymo taikymo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, tačiau Migracijos departamentas nesiaiškino individualios pareiškėjo atveju susiklosčiusios situacijos, neapklausė pareiškėjo, taip pat neįpareigojo jo pašalinti nustatytus pažeidimus. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad pareiškėjo vykdoma pavežėjo veikla yra teisėta ir negali būti vertinama kaip argumentas atsakovo Sprendimui. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas tam tikrais periodais dirbo Bendrovėje ir gavo darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, kas įrodo, kad pareiškėjas neteikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 14 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ketindamas dirbti pagal darbo sutartį UAB „Emploita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. UAB „Emploita“ tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad numatoma užsieniečio įdarbinimo data yra 2022 m. rugpjūčio 8 d., užsieniečiui bus mokamas 1 300 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas, patikrinęs VSDFV duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB „Emploita“. Nuo pareiškėjo įdarbinimo į UAB „Emploita“ pradžios iki darbo sutarties nutraukimo pareiškėjas dirbo daugiau negu 11 mėnesius, 6 iš jų pareiškėjas negavo jokio atlyginimo iš viso, 3 mėnesius gavo atlyginimą mažesnį nei buvo nurodyta tarpininkavimo rašte ir tik 2 mėnesius pareiškėjas gavo 1 400 Eur darbo užmokestį. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. vykdė individualią keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

21. Migracijos departamentas, įvertinęs VSDFV duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760175404, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., dėl to, kad: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

22. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.); nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) (6 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, be kita ko, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

23. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis dirbs ne visą darbo laiką Bendrovėje arba jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, todėl Migracijos departamentas, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, be kita ko, tai, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. vykdė individualią veiklą, priėjo prie pagrįstos išvados, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės vykdyti individualią veiklą, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo Bendrovėje ne visą darbo dieną, pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo galimybės paaiškinti situacijos, tačiau pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus ir išvadas.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo U. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.