- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eA-1807-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06596-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 25S243850 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 25S196137 (toliau – 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimas) panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, kadangi su pareiškėja nesudaryta darbo sutartis ir duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Pareiškėjos teigimu, jos neįdarbino darbdavys, nors ji ne kartą kreipėsi į darbdavį, be to, pareiškėja atitiko visus reikalavimus darbo vietai, todėl jai pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) turėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi.
2.2. Pareiškėja turėjo galiojančias vizas, todėl niekada piktybiškai nesinaudojo Lietuvos išduotu leidimu laikinai gyventi. Pareiškėjai negali būti taikomas trejų metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę, tai labai griežta ir neproporcinga priemonė, kuri daro įtaką pareiškėjos gyvenimui: pareiškėja negali keliauti turėdama Šengeno vizą, negali dirbti, patiria didelę materialinę ir moralinę žalą, neproporcingai riboja pareiškėjos teises, saugomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įskaitant judėjimo laisvę ir teisę į privatų gyvenimą. Gavusi leidimą gyventi, pareiškėja nepradėjo dirbti, panaikinus leidimą, išvyko iš Šengeno erdvės ir, turėdama vizą, tris kartus atvyko ir išvyko iš Šengeno erdvės.
2.3. Pareiškėjos 2024 m. spalio 4 d. Graikijos viza galiojo iki 2025 m. spalio 3 d., 2025 m. spalio 19 d. pareiškėja gavo naują Graikijos vizą, galiojančią iki 2026 m. spalio 18 d., į Šengeno erdvę atvykdavo naudodamasi viza ir visada joje gyveno teisėtai. Apie Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėja nežinojo, 2025 m. gegužės 26 d. buvo paprašyta atvykti į Migracijos departamentą arba įkelti į sistemą paso kopiją. Pareiškėja apie tai sužinojo vėliau ir 2025 m. spalio 15 d. įkėlė paso kopiją, tačiau Migracijos departamentas arba to nematė, arba tinkamai neperžiūrėjo įkelto paso ir manė, kad pareiškėja Šengeno erdvėje gyveno neteisėtai, naudodamasi Lietuvos leidimu laikinai gyventi, todėl uždraudė 3 metus atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 10 d. iš Milano atvyko į Stambulą, 2025 m. rugsėjo 22 d. atvyko į Milaną ir 2025 m. spalio 2 d. vėl išvyko į Stambulą, 2025 m. spalio 19 d., turėdama naują Graikijos vizą, atvyko į Salonikus (Graikija) ir tą pačią dieną išvyko, 2025 m. spalio 20 d. atvyko į Milaną, 2025 m. lapkričio 3 d. išvyko į Stambulą.
2.4. Pareiškėja negavo informacijos, kad ji gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Pareiškėja bendradarbiauja su atsakovu, noriai teikia visą informaciją, susirado naują darbdavį.
2.5. Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. liepos 5 d.), 50.2, 50.3.2 punktais ir nesant pagrindo, atsakovas privalo išbraukti pareiškėjos duomenis iš šio sąrašo. Pareiškėja nepadarė pažeidimų, nesislėpė nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekdamas neįleisti pareiškėjos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodydamas pagrindo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2026 m. sausio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad keliavo laikotarpiu 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. naudodamasi Graikijoje išduota viza. Pareiškėja vyko į Italiją aplankyti pusseserės, atvykusi į Italiją, dažnai vykdavo aplankyti sunkiai sirgusios tetos, kuri 2025 m. (duomenys neskelbtini) mėn. mirė nuo (duomenys neskelbtini), todėl argumentus, susijusius su nelegalia migracija laiko nepagrįstais. Pareiškėja, naudodamasi Graikijos išduota viza vyko į Ispaniją, kurioje siekė įsidarbinti viešbučio darbuotoja. Administracinės bylos Nr. eA-2437-556/2025 situacija yra labiausiai panaši į pareiškėjos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu panaikino pareiškėjai 2025 m. vasario 17 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760423768, kadangi 2025 m. kovo 4 d. buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Bustlita“ pranešimas, jog pareiškėja neatvyko dirbti. Leidimas laikinai gyventi 2025 m. kovo 19 d. paskelbtas negaliojančiu. Pareiškėja 2025 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tarpininkaujant mažai bendrijai „Fast Speed“ (toliau – Bendrovė) ir jai 2025 m. liepos 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760466735. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino pareiškėjai 2025 m. liepos 3 d. išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris 2025 m. rugsėjo 26 d. paskelbtas negaliojančiu ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
4.2. Sprendimais panaikinti pareiškėjos leidimai laikinai gyventi nustačius, kad, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. gavusi leidimą laikinai gyventi, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, tačiau darbo sutarties nesudarė. Iš pase esančių valstybės sienos kirtimo spaudų duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 6 d. atvyko į Italiją, iš kurios išvyko 2025 m. rugpjūčio 4 d., t. y. Šengeno erdvėje buvo 91 dieną ir išnaudojo Šengeno vizoje nurodytą 90 dienų buvimo Šengeno erdvėje per 180 dienų laikotarpį. 2025 m. rugpjūčio 11 d. įteikus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 13 d. atvyko į Italiją ir buvo iki 2025 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. spalio 2 d. vėl lankėsi šioje valstybėje, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. į Italiją atvyko naudodamasi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, tačiau per 2 mėnesius po leidimo laikinai gyventi išdavimo nesudarė darbo sutarties su Bendrove ir nepradėjo dirbti, todėl Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėja neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, o kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, siekė gauti dokumentą, suteikiantį galimybę teisėtai atvykti į Šengeno erdvę. Įvertinus šias faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 ir 14 punktus pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
4.3. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7-8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, uždraudimo ir perspėjimo įtraukimo į SIS tikslai yra susiję su valstybių narių siekiu užkirsti kelią užsieniečiams ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
4.4. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą, pareiškėjai apie jį tą pačią dieną per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) komunikacijos priemonę buvo išsiųstas pranešimas Nr. 25SD22877, kurį pareiškėja perskaitė 2025 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 25 d. gavo Ispanijos SIRENE biuro N formą, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, nepaisydama įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, sąmoningai ir toliau bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje, taip apeidama Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę. Atsižvelgdamas į gautą SIRENE formą bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas manė, kad vertinimas dėl pareiškėjos bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę yra pagrįstas ir SIS perspėjimas turi likti galioti.
4.5. Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas ir atkreipia dėmesį į tai, kad esant būtinybei, asmuo, vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu, gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš sąrašo, todėl net priėmus sprendimą dėl draudimo atvykti yra galimybė peržiūrėti draudimo pagrindus. Pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą išbraukti iš Sąrašo duomenis apie ją.
5. Migracijos departamentas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą Nr. 2511-DA-0049 dėl draudimo atvykti panaikinimo priėmė 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 25S287647 atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Įvertinus tai, kad panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo grąžintas, pareiškėja pateikė šio dokumento skaitmeninę kopiją, todėl nėra pagrindo paneigti, kad pareiškėja į Italiją 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. atvyko nepasinaudojusi Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos vykimu į Italiją 2025 m. spalio ir lapkričio mėn., jos kreipimusi dėl leidimo gyventi Ispanijoje, Migracijos departamentui tapo žinomos priėmus skundžiamą Sprendimą, todėl ši informacija Sprendime nebuvo vertinta, tačiau paaiškėjusios aplinkybės ir tai, kad pareiškėja ir po jos atžvilgiu priimtų sprendimų, kreipdamasi į valstybės institucijas, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją (prašyme Nr. 2511-DA-0049 nurodo, jog nežinojo apie priimtą 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nors pareiškėja MIGRIS komunikaciją apie priimtą 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą perskaitė tą pačią dieną, nežinojo apie 2025 m. rugsėjo 26 d. prašymą atvykti į Migracijos departamentą, nors pareiškėja šią komunikaciją perskaitė tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 26 d. (nurodant „gegužės 26 dieną“ greičiausiai padaryta rašybos klaida, ši MIGRIS komunikacija išsiųsta 2025 m. rugsėjo 26 d.)), patvirtina Migracijos departamento vertinimą, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagrįstai uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant perspėjimą į SIS.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas išanalizavo 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, Taisyklių 15 punktą, Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 papunktį ir 14 punktą.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. panaikinti du pareiškėjai išduoti leidimai laikinai gyventi dėl tų pačių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi panaikinti vadovaujantis ir tais pačiais pagrindais – vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu. Teismas, atsižvelgęs į aptartas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kadangi leidimai laikinai gyventi panaikinti, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 2 punkte bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais, pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą nustatytas 3 metų draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl jos įsidarbinimo aplinkybių, kelionių į Italija, Ispaniją tikslų nėra susiję su skundžiamu Sprendimu ir nebus vertinami šioje byloje. Pareiškėjos argumentai dėl jos nekeliamos grėsmės nėra susiję su ginčo dalyku, nes Sprendime apie tai nepasisakyta.
10. Teismas nurodė, kad Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos taikytinos teisės normos, kurios tinkamai pritaikytos šiuo atveju, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo, netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl Migracijos departamento Sprendimo nagrinėti iš naujo.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja Šengeno erdvėje keliavo naudodamasi Graikijos viza ir ši informacija nėra paneigta bylos medžiaga.
12.2. Atvykstant į Šengeno šalį su turistine viza, nė viena šalis netikrina, ar asmuo per pastarąsias 180 dienų šalyje išbuvo ilgiau nei 90 dienų. Europos Sąjungos sistemoje nėra informacinio tinklo, kuriame būtų rodomi šie duomenys. Tik kilus įtartinoms situacijoms, atliekamas rankinis skaičiavimas, remiantis paso antspaudais. Lietuvos migracijos tarnyba konstatavo, kad pareiškėja keliomis dienomis viršijo 90 dienų limitą, tačiau šis viršijimas niekada nebuvo pasiektas naudojant leidimo gyventi kortelę. Į Graikiją ir Italiją pareiškėja atvyko su turistine viza, o šios šalys ją įleido į Šengeno erdvę netikrindamos dienų skaičiaus. Pati pareiškėja to nežinojo, nes neskaičiavo savo dienų.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismo sprendimas neatitinka aktualios teismų praktikos.
12.4. Migracijos departamento sprendime nėra motyvų dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.
12.5. Dėl neteisingo arba nepilno Lietuvos migracijos departamento vertinimo pareiškėjai buvo neteisėtai pritaikytas 3 metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę, nepaisant to, kad visi jos atvykimai ir išvykimai buvo atlikti teisėtai su jos Graikijos turistine viza.
12.6. Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas.
12.7. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėjo cituojama Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali šiuo atveju, nes skiriasi faktinė situacija.
13.2. Leidimas laikinai gyventi buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 11 d., o pareiškėja jau 2025 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į Italiją. Pakartotinai į Italiją išvyko ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Pažymėtina, jog leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu tik 2025 m. rugsėjo 26 d.
Šalies argumentai
13.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad 2025 m. gegužės 26 d. ji buvo paprašyta atvykti į Migracijos departamentą. Kaip nurodyta Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 23 d. papildomuose paaiškinimuose, toks kvietimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2025 m. rugsėjo 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 25S243850 pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatytas pareiškėjai 3 metų draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji Šengeno zonoje keliavo su Graikijos viza, leidimo gyventi Lietuvoje nenaudojo, be to, dėl neteisingo arba nepilno Lietuvos migracijos departamento vertinimo pareiškėjai buvo neteisėtai pritaikytas 3 metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Turkijos pilietė. Pareiškėjai 2025 m. vasario 17 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760423768, įteiktas 2025 m. vasario 18 d. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu panaikino minėtą leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai 2025 m. liepos 3 d. pakartotinai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760466735, įteiktas 2025 m. rugpjūčio 11 d., kurį Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino, kadangi pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi.
18. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 26 d., paskelbęs leidimą laikinai gyventi Nr. 760466735 negaliojančiu, kreipėsi į pareiškėją, kviesdamas ją 2025 m. rugsėjo 29 d. atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių spręsti jos teisinės padėties Lietuvoje klausimą, o jei pareiškėja yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir Šengeno erdvės, prašė atsiųsti paso arba galiojančio dokumento, patvirtinančio jos statusą šalyje, kurioje tuo metu ji buvo, kopiją. Pareiškėja 2025 m. spalio 15 d. pateikė paaiškinimą, kad išvyko iš Šengeno zonos, ir 2023 m. birželio 19 d. išduoto Turkijos piliečio paso skaitmeninę kopiją.
19. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
20. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
21. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. rugsėjo 12 d. reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1240) 37 straipsnio 1 dalį kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas: a) naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu; b) kelia saugumo riziką; c) kelia nelegalios imigracijos riziką; d) kelia didelę epidemijos riziką; e) yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje; f) neatsako į prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus iki 27 straipsnyje nurodyto termino; g) neatvyksta į 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pokalbį.
22. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 papunktį priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
23. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime vertino pase esančius valstybės sienos kirtimo spaudų duomenis ir nustatė, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 6 d. atvyko į Italiją, iš kurios išvyko 2025 m. rugpjūčio 4 d., t. y. Šengeno erdvėje buvo 91 dieną ir išnaudojo Šengeno vizoje nurodytą 90 dienų buvimo Šengeno erdvėje per 180 dienų laikotarpį. 2025 m. rugpjūčio 11 d. įteikus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 13 d. atvyko į Italiją ir buvo iki 2025 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. spalio 2 d. vėl lankėsi šioje valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. į Italiją atvyko naudodamasi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, tačiau per 2 mėnesius po leidimo laikinai gyventi išdavimo nesudarė darbo sutarties su Bendrove ir nepradėjo dirbti, todėl sprendė, kad pareiškėja neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, o kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, siekė gauti dokumentą, suteikiantį galimybę teisėtai atvykti į Šengeno erdvę.
24. Šių faktinių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagrįstai Migracijos departamentas Sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
25. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
26. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose ar SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
27. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
28. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas įtvirtina, situacijos, kurioms taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog kompetentingos institucijos turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II <...>. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 94-95 punktai).
30. Nagrinėjamu atveju nei Migracijos departamentas Sprendime, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, be kita ko, nevertinti pareiškėjos ryšiai su kitais asmenimis, gyvenančiais kitose ES valstybėse narėse. Pažymėtina, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog Prancūzijoje gyveno pareiškėjos dėdė ir teta, kurią pareiškėja slaugė, be to, Italijoje gyvena pareiškėjos pusseserė.
31. Atsižvelgdama į tai, jog Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų dėl į SIS II įvedamo perspėjimo atitikties proporcingumo principui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų reikalavimų ir negali būti laikoma teisėta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria įvestas perspėjimas į SIS II, yra naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos I. E. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 25S243850 dalį, kuria nuspręsta įtraukti perspėjimą dėl draudimo I. E. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.