Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad turėjo galiojančias vizas, todėl niekada piktybiškai nesinaudojo Lietuvos išduotu leidimu laikinai gyventi. Mano, kad Sprendimas per griežtas. Teigia visada turėjusi galiojančią turistinę vizą, visada teisėtai gyveno Europoje ir netgi išvyko iš Šengeno erdvės po to, kai jai buvo panaikintas Lietuvoje išduotas leidimas laikinai gyventi, kuriuo ji niekada nesinaudojo. Todėl mano, kad jai negali būti taikomas trejų metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę, tai labai griežta ir neproporcinga priemonė, kuri daro įtaką pareiškėjos gyvenimui: pareiškėja negali keliauti turėdama Šengeno vizą, negali dirbti, patiria didelę materialinę ir moralinę žalą, neproporcingai riboja pareiškėjos teises, saugomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įskaitant judėjimo laisvę ir teisę į privatų gyvenimą. Gavusi leidimą gyventi, pareiškėja nepradėjo dirbt, panaikinus leidimą, išvyko iš Šengeno erdvės ir, turėdama vizą, tris kartus atvyko ir išvyko iš Šengeno erdvės.

Paaiškina, kad pareiškėja nepradėjo dirbti Lietuvoje ir nepasinaudojo leidimu gyventi. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viza galiojo iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ji gavo naują (duomenys neskelbtini) vizą, galiojančią iki (duomenys neskelbtini), į Šengeno erdvę atvykdavo naudodamasi viza ir visada joje gyveno teisėtai. Paaiškina, kad apie Departamento 2025-09-05 sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėja nežinojo, 2025-05-26 buvo paprašyta atvykti į Departamentą arba įkelti į sistemą paso kopiją. Paaiškina, jog apie tai sužinojo vėliau ir 2025-10-15 įkėlė paso kopiją, tačiau Departamentas arba to nematė, arba tinkamai neperžiūrėjo įkelto paso ir manė, kad pareiškėja Šengeno erdvėje gyveno neteisėtai, naudodamasi Lietuvos leidimu laikinai gyventi, todėl uždraudė 3 metus atvykti į Šengeno erdvę. Nurodo, kad 2025-09-10 iš Milano atvyko į Stambulą, 2025-09-22 atvyko į Milaną ir 2025-10-02 vėl išvyko į Stambulą, 2025-10-19, turėdama naują (duomenys neskelbtini) vizą, atvyko į Salonikus (Graikija) ir tą pačią dieną išvyko, 2025-10-20 atvyko į Milaną, 2025-11-03 išvyko į Stambulą. Kadangi į Šengeno erdvę vyko turėdama galiojančią (duomenys neskelbtini) turistinę vizą, mano, kad 3 metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę nustatytas nepagrįstai.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad negavusi informacijos, kad pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Teigia bendradarbiaujanti su atsakovu, noriai teikianti visą informaciją, susirado naują darbdavį. Teigia, kad darbdavys darbo sutartį nutraukė jai nežinant, nespėjo susirasti naujo darbdavio ir/arba jį pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi.

Nurodo nepadariusi pažeidimų gyvendama Lietuvos Respublikoje. Mano, kad Sprendimas priimtas nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių ir jų neištyrus, todėl Sprendimas turi būti panaikintas ir paliktas galioti pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi.

Vadovaujasi Departamento direktorius 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2016-02-10 iki 2018-07-05), 50.2, 50.3.2 punktais ir teigia, kad, nesant pagrindo, atsakovas privalo išbraukti pareiškėjos duomenis iš šio sąrašo. Teigia nepadariusi pažeidimų, nesislėpusi nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekdamas neįleisti pareiškėjos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodydamas pagrindo. Teigia labai aktyviai bendradarbiaujanti su atsakovu, atsakanti į visus skambučius ar klausimus.

Sprendimu panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi nustačius, kad, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. gavusi leidimą laikinai gyventi, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, tačiau darbo sutarties nesudarė. Teigia, kad iš pase esančių valstybės sienos kirtimo spaudų duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2025-05-06 atvyko į Italiją, iš kurios išvyko 2025-08-04, t. y. Šengeno erdvėje buvo 91 dieną ir išnaudojo Šengeno vizoje nurodytą 90 dienų buvimo Šengeno erdvėje per 180 dienų laikotarpį. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) įteikus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja 2025-08-13 atvyko į Italiją ir buvo iki 2025-09-10, laikotarpyje nuo 2025-09-22 iki 2025-10-02 vėl lankėsi šioje valstybėje, todėl padarė išvadą, kad pareiškėja 2025-08-13 ir 2025-09-22 į Italiją atvyko naudodamasi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, tačiau per 2 mėnesius po leidimo laikinai gyventi išdavimo nesudarė darbo sutarties su Bendrove ir nepradėjo dirbti, todėl sprendė, kad pareiškėja neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, o kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, siekė gauti dokumentą, suteikiantį galimybę teisėtai atvykti į Šengeno erdvę. Įvertinus šias faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 ir 14 punktus pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Vadovaujasi Įstatymo 133 straipsnio 7-8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir pažymi, kad uždraudimo ir perspėjimo įtraukimo į SIS tikslai yra susiję su valstybių narių siekiu užkirsti kelią užsieniečiams ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Vadovaujasi SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktu ir pareiškėjos veiksmus vertinta kaip nelegalios migracijos grėsmę.

Pažymi, jog Departamentui priėmus Sprendimą, pareiškėjai apie jį tą pačią dieną per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) komunikacijos priemonę buvo išsiųstas pranešimas Nr. 25SD22877, kurį pareiškėja perskaitė 2025-11-14. Nurodo, kad Departamentas 2025-11-25 gavo Ispanijos SIRENE biuro N formą, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pabrėžia, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, nepaisydama įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, sąmoningai ir toliau bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje, taip apeidama Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę. Pažymi, jog LVAT savo praktikoje (pvz. 2025-10-15 nutartis eA-2620-552/2025, 2025-05-07 nutartis eA-1873-624/2025) nurodo, jog po ginčijamo Sprendimo gauta informacija, SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Atsižvelgdamas į gautą SIRENE formą bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Departamentas mano, kad vertinimas dėl pareiškėjos bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę yra pagrįstas ir SIS perspėjimas turi likti galioti.

Departamento įsitikinimu, Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas ir atkreipia dėmesį į tai, kad esant būtinybei, asmuo, vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu, gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš sąrašo, todėl net priėmus sprendimą dėl draudimo atvykti yra galimybė peržiūrėti draudimo pagrindus. Nurodo, kad pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka 2025-11-24 pateikė prašymą išbraukti iš Sąrašo duomenis apie ją.

Departamentas 2025-12-23 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą Nr. 2511-DA-0049 dėl draudimo atvykti panaikinimo ir priėmė 2025-12-22 sprendimą Nr. 25S287647 atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nustatęs, kad pareiškėja prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo grindė negalėjimu keliauti su turima Šengeno viza, dirbti, ji visą laiką turėjo kitos Šengeno valstybės vizą ir leidimu laikinai gyventi nesinaudojo, nurodė informaciją apie jos atvykimą į Šengeno erdvę ir išvykimą iš jos 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Pažymi, kad tai patvirtina Departamento išvadą, kad pareiškėja toliau sąmoningai bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje, taip apeidama Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę. Įvertinus tai, kad panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Departamentui nebuvo grąžintas, pareiškėja pateikė šio dokumento skaitmeninę kopiją, todėl nėra pagrindo paneigti, kad pareiškėja į Italiją 2025-08-13 ir 2025-09-22 atvyko nepasinaudojusi Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi. Pažymi, jog aplinkybės, susijusios su pareiškėjos vykimu į Italiją 2025 m. spalio ir lapkričio mėn., jos kreipimusi dėl leidimo gyventi Ispanijoje, Departamentui tapo žinomos priėmus skundžiamą Sprendimą, todėl ši informacija Sprendime nebuvo vertinta, tačiau paaiškėjusios aplinkybės ir tai, kad pareiškėja ir po jos atžvilgiu priimtų sprendimų, kreipdamasi į valstybės institucijas, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją (prašyme Nr. 2511-DA-0049 nurodo, jog nežinojo apie priimtą 2025-09-05 sprendimą nors pareiškėja MIGRIS komunikaciją apie priimtą 2025-09-05 sprendimą perskaitė tą pačią dieną, nežinojo apie 2025-09-26 prašymą atvykti į Departamentą, nors pareiškėja šią komunikaciją perskaitė tą pačią dieną – 2025-09-26 (nurodant „gegužės 26 dieną“ greičiausiai padaryta rašybos klaida, ši MIGRIS komunikacija išsiųsta 2025-09-26)), patvirtina Departamento vertinimą, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagrįstai uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant perspėjimą į SIS.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Jai (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini), įteiktas (duomenys neskelbtini). Departamentas 2025-03-05 sprendimu Nr. 25S63288 (toliau – 2025-03-05 sprendimas) panaikino minėtą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtintais pagrindais, kadangi pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pakartotinai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini), įteiktas (duomenys neskelbtini), kurį Departamentas 2025-09-05 sprendimu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtintais pagrindais panaikino, kadangi pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Šių sprendimų pareiškėja neskundė.

Departamentas 2025-09-26 per „Migris“ sistemą išsiuntė pareiškėjai pranešimą, kuriuo kvietė pareiškėją 2025-09-29 8.00 val. atvykti į Departamento Vilniaus skyrių spręsti jos teisinės padėties Lietuvoje, o tuo atveju, jei pareiškėja yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir Šengeno erdvės - atsiųsti paso arba galiojančio dokumento, patvirtinančio jos statusą šalyje, kurioje tuo metu ji buvo, kopiją.

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu bei Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 ir 14 punktais, skundžiamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), kadangi pareiškėjos leidimas gyventi buvo panaikintas.

Migracijos departamentas 2025-12-22 sprendimu Nr. 25S287647 nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: 1) nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 2) nenustatyta, kad pareiškėja turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal 2018-09-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1240) 37 straipsnio 1 dalį kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas: a) naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu; b) kelia saugumo riziką; c) kelia nelegalios imigracijos riziką; d) kelia didelę epidemijos riziką; e) yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje; f) neatsako į prašymą pateikti papildomos informacijos arba dokumentus iki 27 straipsnyje nurodyto termino; g) neatvyksta į 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pokalbį.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų, be kita ko, valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šio straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021-07-07 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka (1 dalis). Perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 dalis). Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis). Pagal SIS II reglamento 25 straipsnį perspėjimas apie trečiosios šalies pilietį, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, kaip apibrėžta 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (18), atitinka taisykles, priimtas įgyvendinant tą direktyvą (1 dalis). Esant sutapimui pagal 24 straipsnio perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, perspėjimą vykdanti valstybė narė, pasinaudodama savo SIRENE biuru ir laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų, tuoj pat kreipiasi į perspėjimą pateikusią valstybę narę, kad būtų galima nedelsiant nuspręsti, kokio veiksmo imtis (2 dalis).

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11.3.1 papunktį priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kaip minėta, 2025 m. panaikinti du pareiškėjai išduoti leidimai laikinai gyventi dėl tų pačių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja nesudarė darbo sutarties ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi panaikinti vadovaujantis ir tais pačiais pagrindais – vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, todėl atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad Departamentas Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kadangi leidimai laikinai gyventi panaikinti, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 2 punkte bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais, pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą nustatytas 3 metų draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis.

Pareiškėja neginčija Sprendime nurodytų aplinkybių, kad pareiškėja neturi jokių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Pareiškėjos argumentai dėl jos įsidarbinimo aplinkybių, kelionių į Italija, Ispaniją tikslų nėra susiję su skundžiamu Sprendimu ir nebus vertinami šioje byloje. Pareiškėjos argumentai dėl jos nekeliamos grėsmės nėra susiję su ginčo dalyku, nes Sprendime apie tai nepasisakyta.

Sprendime išsamiai išdėstytos faktines aplinkybes, nurodytos taikytinos teisės normos, kurios tinkamai pritaikytos šiuo atveju, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos I. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.