Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. S., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Prieš perduodant vykdomąją raštą priverstiniam vykdymui, Departamento pareigūnai 2023 m. gruodžio 11 d. apžiūros aktu Nr. TVR-9529 konstatavo, kad Teismo sprendimas dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, neįvykdytas. Skolininkui jau buvo skirtos baudos už Teismo sprendimo neįvykdymą.

6. Departamentas 2025 m. vasario 24 d. gavo antstolio 2025 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-25-25-6148 dėl informacijos suteikimo. Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus specialistai 2025 m. kovo 3 d. žemės sklype atliko patikrinimą ir apžiūros metu nustatė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti.

7. Išieškotojas pabrėžė, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdo sąmoningai, be objektyvių priežasčių, turėdamas galimybę jį įvykdyti, veikia tiesiogine tyčia, nes jam teismo sprendimas buvo įteiktas, taip pat įteiktas antstolio reikalavimas vykdyti teismo sprendimu duotą įpareigojimą. Išieškotojas teigė, jog baudos paskyrimas – už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, efektyviausiai paskatins skolininką įvykdyti Teismo sprendimą. Ankstesnėmis teismų nutartimis skolininkui du kartus skirtos vienkartinės baudos akivaizdžiai nebuvo efektyvios.

8. Papildomai išieškotojas paaiškino, kad skolininkas jo nurodomu alternatyviu būdu – atliekų pakartotiniu panaudojimu – negali įvykdyti teismo sprendimo, nes jo sklype nebuvo vykdomi statybos darbai. Pats skolininkas susmulkinti betono blokų negali, nes jie yra susidarę ne dėl statybos darbų sklype. Pažymėjo, kad šiuo atveju galimas tik vienas teismo sprendimo įvykdymo būdas – priduoti atliekas tvarkytojui.

10. Skolininkas nurodė, kad Departamento (duomenys neskelbtini) G. K. nepateikė priimto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyto sprendimo dėl Privalomojo nurodymo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu G. K., kaip Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos (duomenys neskelbtini), dvidešimt kartų nagrinėtoje Privalomojo nurodymo teisėtumo byloje, 2025 m. gegužės 9 d. jo nurodytu procesinių dokumentų gavimo adresu (duomenys neskelbtini) gavo dalį civilinėje byloje trūkstamų dokumentų, kuriuos buvo įpareigotas pateikti Departamentas.

13. Skolininkas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje griežtai laikosi nuostatos, kad prieš kreipiantis į teismą su skundais, prašymais, pareiškimais dėl Departamento pareigūnų priimamų privalomųjų nurodymų, AAVKĮ nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką Departamente.

14. Skolininkas teigė, jog nustačius, kad Privalomasis nurodymas buvo panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sprendimu arba 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl Privalomojo nurodymo yra panaikintas po surašymo, reikštų Inspekcijos vyriausiojo specialisto A. G. G. civilinę atsakomybę už neteisėto Privalomojo nurodymo neįvykdymą, įstatymo suteiktų galių viršijimą.

15. Skolininkas papildomai nurodė, kad antstolis tinkamai apie vykdymo proceso eigą jo neinformuoja, nepersiunčia jo skundų teismui, praleido terminą Privalomajam nurodymui priimti. Dėl dokumentų jam išsiuntimo fakto patvirtinimo turi būti patikrintos tokių duomenų registro bazės. Jis nežinojo apie Vykdomojo rašto išdavimą, jam jis nebuvo atsiųstas. Galimai Vykdomasis raštas neatitinka Teismo sprendimo. Teigė, kad antstolis vykdo tik jam palankią Teismo sprendimo dalį, kai skolininkas vienu būdu sprendimą yra įvykdęs. Tiek antstolis, tiek Departamentas turi būti nubausti už priesaikos sulaužymą, ir melagingo pareiškimo pateikimą.

16. Pažymėjo, kad Teismo sprendimas yra sąlyginis, jam suteikta teisė Teismo sprendimą įvykdyti jo pasirinktu būdu. Jis panaudojo statybines atliekas. Duomenų, kad jis būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas nėra. Privalomasis nurodymas įvykdytas alternatyviu būdu, betono luitus jis panaudojo pakartotinai – žemės sklypo landšaftui formuoti. Metlako plytelių, plytų, tinko nėra matęs sklype. Jo sklype statybos darbai nėra atliekami. Išsakė nuomonę, kad kai sklype baigti statybos darbai, tai galima naudoti nepavojingas statybines atliekas.

17. Nurodė, kad Departamento specialistai atlikdami kasimo darbus, jo sklype buvusį žvyrą, įsigytą iš įmonės „Biržų ranga“, sumaišė su betono luitais. Be to, jie sugriovė jo žemės sklype įregistruotą statinį – aikštelę. Jis betono luitų nesmulkino, tai atliko Departamento specialistai 2022 m. rugpjūčio 26 d., kurie suklastojo patikrinimo dokumentus, Patikrinimo aktą surašė atgaline data, ir dėl savo pačių veiksmais padarytos žalos apkaltino jį. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą patikrinimas atliekamas pagal pavedimą, o be pavedimo negali būti priimami jokie sprendimai. Visi įrodymai surinkti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką.

18. Pabrėžė, kad paskutinį kartą aptariamame sklype buvo 2024 metais, kai Departamento specialistai buvo atvažiavę atlikti patikrinimą. Skolininkas nurodė, kad jis teismo paskirtas baudas yra sumokėjęs. Iš jo reikalaujama įvykdyti teismo sprendimą trečią kartą. Dalis atliekų yra išvežta į Biržų atliekų aikštelę, bet ten priima tik 300 kg tokių atliekų per metus. Jam įstatymas nedraudžia žemės sklypo grunto sukėlimui arba tam tikroms vietoms užpildyti sklype, naudoti minėtų medžiagų. Teigė, jog jam galioja teisė panaudoti aptariamas atliekas pakartotinai. Departamento pozicija, kad Teismo sprendimas negali būti įvykdytas alternatyviu būdu, padaro Teismo sprendimo vykdymą neįmanomu. Departamento nurodyti objektai negali būti perduoti atliekų tvarkytojams be atlyginimo jam. Nėra įrodymų, kad jis statybines atliekas surinko iš trečiųjų asmenų. Nurodė, kad Privalomasis nurodymas negali būti vykdomas pilna apimti. Vertino, kad jis jį yra įvykdęs kelis kartus.

19. Pažymėjo, kad svarbu nustatyti ar Departamento specialistai neviršijo savo įgaliojimų. Departamento atsakingi asmenys neišnagrinėja jo skundų ir nepriima atitinkamų sprendimų. Išieškotojas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, neatsiunčia jam procesinių dokumentų, neatsako į jo skundus. Be to, Privalomojo nurodymo terminą atnaujino taip pat nesilaikydami tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

21.12. Departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti papildomą medžiagą dėl padėties ginčo sklype ir atitinkamai privalomojo nurodymo vykdymo aktualiu laikotarpiu, pateikė teismui 2025 m. gegužės 7 d. apžiūros aktą Nr. TVR-4638, kuriame nurodoma, kad patikrinus žemės sklypą toje pačioje vietoje, kur buvo ankstesnių patikrinimų metu užfiksuotos statybinės atliekos, nustatyta, kad skolininkas neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų, statybinės atliekos neperduotos atliekų tvarkytojams ir nepateikti tai įrodantys dokumentai. Nurodoma, kad nutarus betono luitus naudoti pakartotinai neužtikrinta, kad jie atitiktų reikalavimus nustatytus Taisyklių 15 ir 16 punktuose.

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, sprendė, jog byloje nustatyta, kad tiek antstolio kreipimosi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio pagrindu metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, Teismo sprendimas dėl skolininko įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) įvykdyti 2022 m. rugsėjo 21 d. Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-540, nėra įvykdytas.

24. Teismas pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas yra priimtas dar 2022 m. rugsėjo 21 d., o teismo sprendimas įpareigoti skolininką per vieną mėnesį nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 29 d., ir buvo perduotas vykdyti priverstinai 2023 m. gruodžio 18 d. Taigi skolininkui buvo pakankamai laiko išsiaiškinti kokioms įmonėms, užsiimančiomis statybinių atliekų tvarkymu, galima perduoti tokias atliekas, ir atitinkamai įvykdyti Teismo sprendimą. Tai, kad dėl statybinių atliekų perdavimo jas tvarkančioms įmonėms skolininkas gali patirti papildomų išlaidų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Teismo sprendimas gali būti nevykdomas.

25. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad skolininkas pripažino, jog paskutinį kartą žemės sklype buvo 2024 metais – dieną kai Departamento specialistai atvyko atlikti patikrinimą jo žemės sklype. Vykdomosios bylos duomenimis, Departamento specialistai 2024 metais vėliausiai patikrinimą žemės sklype atliko 2024 m. spalio 4 d. Taigi skolininko paaiškinimai ir faktinė aplinkybė dėl paskutinio 2024 metais atlikto patikrinimo datos leidžia spręsti, kad po 2024 m. spalio 4 d., pokyčių, susijusių su atliekų išvežimu ir perdavimu atliekų tvarkytojams, žemės sklype nėra įvykę, kas ir konstatuota tiek 2025 m. kovo 3 d., tiek 2025 m. gegužės 7 d. patikrinimų aktuose. Teismas įvertinęs ir šių aktų priedus – fotolenteles, kuriose užfiksuoti aptariamame žemės sklype esančių statybinių atliekų vaizdai, nenustatė pagrindo spręsti, kad išieškotojo pateikiama informacija dėl Teismo sprendime nustatyto įpareigojimo neįvykdymo, yra kelianti abejonių ar neatitinkanti tikrovės.

26. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų duomenų spręsti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas vienu iš alternatyviu būdu, kaip teigia skolininkas, nėra pagrindo. Kaip yra pasisakęs skolininko atskirąjį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-279-924/2025, betonų luitų perstūmimas iš vienos sklypo dalies į kitą nėra tinkamas Privalomojo nurodymo įvykdymas. Tad skolininko pozicija, kad tokiomis statybinėmis atliekomis tiesiog yra formuojamas žemės sklypo landšaftas, kad jos žemės sklypo bendrasavininko nuožiūra gali būti bet kaip laikomos žemės sklype, nepagrindžia Teismo sprendimo įvykdymo.

28. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad statybinės atliekos iš aptariamo žemės sklypo išvežtos ir perduotos atliekų tvarkytojams, taip pat nėra duomenų, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas skolininko nurodytu alternatyviu būdu. Objektyvių, nuo skolininko valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių Teismo sprendimas galėjo būti neįvykdytas, teismas nenustatė. Vien skolininko įsitikinimas, kad jis turi teisę savo žemės sklype bet kokiu būdu laikyti statybines atliekas, nesiimant jokių priemonių Privalomojo nurodymo įvykdymui, negali būti laikomas pateisinančiu ilgą laiką besitęsiančio neveikimo.

29. Pasisakydamas dėl skolininko atsiliepime suformuoto savarankiško reikalavimo – tenkinti antstolio pareiškimą iš dalies ir skirti baudą Inspekcijos vyriausiajam specialistui, teismas atkreipė dėmesį, jog atsiliepime teikiami atsikirtimai į pareiškimą, ir argumentai, kuriais siekiama paneigti, šiuo atveju – pareiškimo dėl baudos skyrimo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, jog savarankiški materialaus pobūdžio reikalavimai procese nedalyvaujantiems asmenims atsiliepimu į pareiškimą negali būti reiškiami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste skolininkas nėra subjektas galintis CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka reikšti už antstolį reikalavimus dėl baudos skyrimo tretiesiems asmenims.

30. Teismas pažymėjo, kad skolininkas akcentavo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-7757-438/2024 svarbą nagrinėjamam klausimui, dėl Departamento ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pirmiau paminėtoje byloje teismas atsisakė priimti skolininko skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo dėl to, kad pareiškėjas (skolininkas šioje byloje) nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (AAVKĮ 25 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-256-520/2024 pareiškėjo skolininko atskirasis skundas atmestas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartis palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi aptartas įsiteisėjęs procesinis sprendimas nepagrindžia, jog Privalomasis nurodymas yra nuginčytas. Kaip jau minėta, Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Jame konstatuota, kad skolininkui išduotas Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir sukelia jam teisines pasekmes, t. y. jį privaloma įvykdyti. Teismas taip pat šiame sprendime nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Departamentas, kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, prašydamas atnaujinti prašymo padavimo terminą, teikdamas procesinius dokumentus ir kt., elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesu.

31. Teismas nurodė, jog skolininkas apie priverstinio vykdymo proceso iniciavimą, t. y., kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas, buvo informuotas tinkamai. Įpareigojime atlikti veiksmus antstolis raštiškai išaiškino, jog vadovaujantis CPK 610, 655, 656 ir 659 straipsnių nuostatomis, skolininkas įpareigotinas per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei išaiškino tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmes. Tad objektyviai jam buvo sudarytos visos sąlygos įvykdyti Teismo sprendimą gera valia, pateikti sprendimo įvykdymą pagrindžiančius įrodymus, ir tokiu būdu išvengti procesinės teisės normomis nustatytų sankcijų. Skolininko išsakomi argumentai dėl būtinybės papildomai išreikalauti pirminio patikrinimo, kurio metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir buvo priimtas Privalomasis nurodymas, filmuotą medžiagą bei neįvardijamo subjekto sprendimą/sprendimus dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų, ar nustatyti Departamento vadovui įpareigojimus dėl skolininko skundų išnagrinėjimo, ar dėl konkretiems Departamento pareigūnams, skolininko vertinimu, taikytinos atsakomybės klausimų, nėra susiję su nagrinėjamu byloje dalyku, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

32. Teismas skolininko argumentus, kad antstolis ir Departamento atstovas, teikdami paaiškinimus, sulaužė priesaikas, ir dėl to jie turi būti nubausti, atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Taip pat šiame procese nenustatė nei antstolio, nei išieškotojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad antstolis realizuodamas jam teisiniu reguliavimu nustatytas procesines teises ir pareigas, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo bei kaip ir išieškotojo atstovas teikė paaiškinimus teismui dėl pareiškimo esmės, nereiškia piktnaudžiavimo teise.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad Teismo sprendimas nėra įvykdytas, ir byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, lėmusių teismo sprendimo neįvykdymą. Todėl, anot teismo, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas taikyti skolininko atžvilgiu CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją.

34. Teismas pažymėjo, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui teisme nagrinėjamas jau trečią kartą. Nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., t. y. Teismo sprendimo įsiteisėjimo, skolininkas net ir tuomet kai du kartus jam buvo skirtos vienkartinės baudos, toliau nesiima jokių aktyvių veiksmų įvykdyti Teismo sprendimą.

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi skyrė skolininkui 635 Eur baudą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. spalio 8 d. įskaitytinai, už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant po 5 Eur, valstybės naudai, antstolio prašymą skirti baudą nuo 2024 m. spalio 9 d., ir skirtinos baudos termino skaičiavimą sieti su visišku Teismo sprendimo įvykdymu, vertino kaip pagrįstą, nes akivaizdu, kad vienkartinio pobūdžio baudos skolininko neskatina įvykdyti Teismo sprendimo. Taigi teismas sprendė, kad skolininkui nuo 2024 m. spalio 9 d. iki Teismo sprendimo įvykdymo dienos skiriama tęstinė (periodinė) 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Teismo sprendimo dieną, iki Teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

36. Skolininkas M. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatytos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškimą vykdymo procese, tačiau pareiškėjas ir išieškotojas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, dėl to nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

36.2. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-7757-438/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartyje buvo nustatyta, kad Institucijos (duomenys neskelbtini) G. K., 2022 m. gruodžio l d. išnagrinėjęs skundus dėl teritorinio padalinio neteisėtų veiksmų ir 2022 m. rugsėjo 22 d. privalomojo nurodymo PN-540, siekdamas pridengti Inspekcijos pareigūnų nusikalstamas veiklas, privačiame žemės sklype nėra priėmęs sprendimo dėl privalomojo nurodymo ir dokumentų valdymo bendrojoje sistemoje nėra įregistravęs priimto sprendimo.

36.3. Išieškotojas 2023 m. vasario 8 d. raštu Nr. AD5-2239 pripažino, kad praėjus apskundimo terminui, t. y. po 2022 m. spalio 5 d. Departamentui pateikti skundai dėl Privalomojo nurodymo negalėjo būti nagrinėjami, nes nei AAVKĮ 25 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, nei kitame teisės akte Departamentui nėra suteikta teisė spręsti įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, toks klausimo sprendimas reiškia Departamentui suteiktos kompetencijos ribų viršijimą ir privalomos ikiteismines ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą.

37. Departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su juo nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3036-1136/2024, įsiteisėjusia 2024 m. liepos 17 d., atsisakyta priimti pareiškėjo M. S. 2024 m. balandžio 9 d. prašymą dėl 5 000 Eur baudos skyrimo už nepagrįsto pareiškimo pateikimą teismui, kaip nenagrinėtiną šioje byloje, o pareiškėjo M. S. 2024 m. sausio 30 d. prašymas, dėl antstolio neteisėtų veiksmų, atmestas.

37.2. Atskirajame skunde apeliantas neigia ir nepripažįsta įsiteisėjusių teismo sprendimų, šiuos sprendimus jis interpretuoja tik jam pačiam palankiu aspektu ir tik jam pačiam suprantamais motyvais. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai jau ne kartą apelianto buvo pateikiami ne viename jo skunde Regionų administraciniam teismui ir jo apeliaciniuose skunduose Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

38. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodyta, kad:

38.1. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje nuosekliai bei išsamiai išdėstė, įvertino visas aplinkybės, pagrįstai skyrė apeliantui 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Teismo sprendimą dieną, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 9 d. iki visiško Teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

40. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

41. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

42. Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai neplaninio patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 26 d. patikrinę žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šiaurinėje sklypo dalyje buvo privežta statybinių atliekų, t. y. betono luitų, plytų, senų koklių, tinko likučių. Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. G. G. 2022 m. rugsėjo 21 d. surašė M. S. privalomąjį nurodymą Nr. PN-540 perduoti statybines atliekas (betono luitus, metlako plyteles, plytas), atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Taip pat nurodė, kad, nutarus betono luitus naudoti pakartotinai, užtikrinti, kad jie atitiktų reikalavimus, nustatytus Taisyklių 15 ir 16 punktus. Privalomą nurodymą apeliantui nurodyta įvykdyti iki 2022 m. spalio 20 d.

43. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 29 d. administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023 priėmė sprendimą įpareigoti M. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento 2022 m. rugsėjo 21 d. Privalomąjį nurodymą. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad atsakovui (M. S.) išduotas Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir sukelia jam teisines pasekmes, t. y. apeliantas jį privalėjo įvykdyti. 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimas įsiteisėjo.

44. Departamento pareigūnai 2023 m. gruodžio 11 d. atlikę minėto žemės sklypo apžiūrą nustatė, kad teismo sprendimas dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo neįvykdytas ir vykdomąjį raštą 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė priverstiniam vykdymui, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/23/01825. Antstolis 2024 m. sausio 31 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo kreipėsi į Departamentą, tikslu gauti informaciją ar apeliantas įvykdė teismo sprendimą. Departamentas raštu informavo antstolį, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti. Antstolis 2024 m. vasario 22 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tos pačios dienos pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą.

45. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2855-488/2024 antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė apeliantui 309 Eur baudą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. birželio 3 d., įskaitytinai už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną skaičiuojant po 3 Eur, valstybės naudai. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-387-739/2024 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

46. Antstolis 2024 m. spalio 1 d. patvarkymu pakartotinai kreipėsi į Departamentą prašydamas pranešti ar apeliantas įvykdė Teismo sprendimą. Departamentas 2024 m. spalio 4 d. raštu informavo, kad Departamento specialistai patikrinimo metu nustatė, jog privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti. Antstolis 2024 m. spalio 8 d. surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tos pačios dienos pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą.

47. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies. Skyrė apeliantui 635 Eur baudą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. spalio 8 d. įskaitytinai, už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną skaičiuojant po 5 Eur, valstybės naudai. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-279-912/2025 Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

48. Antstolis 2025 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo dar kartą kreipėsi į išieškotoją prašydamas pranešti ar apeliantas įvykdė Teismo sprendimą. Departamentas 2025 m. kovo 4 d. raštu informavo antstolį, jog Departamento specialistai 2025 m. kovo 3 d. žemės sklype atliko patikrinimą ir nustatė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti. Aptariamo žemės sklypo 2025 m. kovo 3 d. apžiūros akte Nr. TVR -1991 nurodoma, kad 2025 m. kovo 3 d. buvo vykdoma Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo kontrolė ir nustatyta, kad apeliantas neįvykdė Privalomojo nurodomo reikalavimų ir statybinės atliekos, esančios sklype, neperduotos atliekų tvarkytojams ir nepateikti tai įrodantys dokumentai. Nutarus betono luitus naudoti pakartotinai, neužtikrinta, kad jie atitiktų reikalavimus, nustatytus Taisyklių 15 ir 16 punktuose.

49. Antstolis 2025 m. kovo 18 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-25-8481, kuriame konstatavo, kad apeliantas iki šiol neįvykdė teismo sprendime nurodyto įpareigojimo, tai yra neperdavė statybinių atliekų (betono luitų, metlako plytelių, plytų) tvarkytojams ir nepateikė tai įrodančių dokumentų. Antstolis kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašydamas skirti apeliantui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, pradedant baudą skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 9 d. iki kol bus įvykdytas teismo įpareigojimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė apeliantui nuo 2024 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos skirti tęstinė (periodinė) 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

50. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

51. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

52. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

54. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas nevykdo Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023, kuriuo jis įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento Privalomąjį nurodymą, t. y. perduoti statybines atliekas (betono luitus, metlako plyteles, plytas) atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Nutarus betono luitus naudoti pakartotinai užtikrinti, kad jie atitiktų reikalavimus, nustatytus Taisyklių 15 ir 16 punktus. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų 2024 m. gegužės 7 d. atliktos apžiūros aktas Nr. TVR-4638 bei antstolio 2024 m. kovo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas patvirtina, kad skolininkas iki šios dienos neįvykdė teismo įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento 2022 m. rugsėjo 21 d. Privalomąjį nurodymą. Įrodymų, kad nurodytos statybinės atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojams, nei priverstinio vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui, nei antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui apeliantas neteikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat apeliantas neteikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys perduoti tokias statybines atliekas atliekų tvarkytojams.

56. Be to, pats apeliantas pripažino, kad paskutinį kartą žemės sklype buvo 2024 metais – dieną kai Departamento specialistai atvyko atlikti jo žemės sklype patikrinimą. Tai leidžia spręsti, kad po 2024 m. spalio 4 d., pokyčių, susijusių su atliekų išvežimu ir perdavimu atliekų tvarkytojams, žemės sklype nėra įvykę, kas ir konstatuota tiek 2025 m. kovo 3 d., tiek gegužės 7 d. patikrinimų aktuose. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neturėjo pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas vienu iš alternatyviu būdu, kaip teigia apeliantas.

57. Apeliantas akcentavo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-7757-438/2024 svarbą nagrinėjamam klausimui, dėl Departamento ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmiau paminėtoje byloje teismas atsisakė priimti apelianto skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo dėl to, kad jis nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (AAVKĮ 25 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-256-520/2024 apelianto atskirasis skundas atmestas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartis palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėtas procesinis sprendimas nepagrindžia, jog Privalomasis nurodymas yra nuginčytas.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Jame konstatuota, kad apeliantui yra išduotas Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir sukelia jam teisines pasekmes, t. y. apeliantas jį privalo įvykdyti. Todėl atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai, nepagrįsti tinkamais įrodymais, laikytini deklaratyviais.

59. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktas ar yra įvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką įvykdyti Privalomąjį nurodymą, jei neįvykdytas, tai dėl kokių priežasčių jis nevykdomas, ir ar yra pagrindas taikyti įstatymo nustatytas sankcijas jo nevykdančiam skolininkui. Spręsdamas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, į bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas, patikrinimą atlikusių specialistų veiklos vertinimas ir pan. Dėl to kiti apelianto nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

60. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, todėl jų nepakartoja.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto M. S. atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.