Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims skolininkui M. S., išieškotojui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolininkui M. S. skirtina 309,00 Eur dydžio bauda valstybės naudai, skaičiuojant už kiekvieną nevykdymo dieną po 3,00 Eur nuo 2024 m. vasario 22 d. (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo) iki 2024 m. birželio 3 d. už (103 dienas).

8. Skolininko prašymo dėl ekspertizės šioje proceso stadijoje teismas nesvarstė, nes tai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. 2024 m. rugsėjo 24 d. Panevėžio apygardos teisme gauti apelianto prašymai dėl bylos nutraukimo ir patikrinimo medžiagos pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK reglamentuotam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kurios esmę sudaro tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 22 d. protokolinę nutartį, Departamentas pateikė pirmosios instancijos teismui turimus papildomus įrodymus (patikrinimo medžiagą). Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos atsisako priimti apelianto pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti apelianto pateiktą prašymą dėl bylos nutraukimo, kadangi jame nurodomos aplinkybės, susijusios su antstolio veiksmų teisėtumu pradedant vykdyti ir vykdant vykdomąją bylą, bet ne su klausimo dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu nagrinėjimu.

15. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas valstybinės kalbos principas, atkreiptinas dėmesys, kad šis principas CPK 11 straipsnyje aiškinamas tiesiogiai, nurodant, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kuris nors iš byloje dalyvavusių asmenų nebūtų supratęs valstybinės kalbos ir dėl to būtų pažeistos jo procesinės teisės. Apelianto teiginiai, kad jam pirmosios instancijos teismo procese nebuvo leista pasisakyti taip pat laikytini nepagrįstais. Išklausius pirmosios instancijos teisme vykusius teismo posėdžius (viso 2 teismo posėdžiai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui buvo leista teikti paaiškinimus, prašymus, ir nors dalis jo prašymų buvo atmesta, tai savaime nereiškia, kad buvo pažeistos apelianto procesinės teisės.

16. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsakovui 2022 m. rugsėjo 21 d. išdavė Privalomąjį nurodymą iki 2022 m. spalio 20 d. perduoti statybines atliekas (betono luitus, metlako plyteles, plytas), esančias žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Nutarus betono luitus naudoti pakartotinai užtikrinti, kad jie atitiktų reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 ir 16 punktus. Privalomasis nurodymas išduotas dėl to, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai neplaninio patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 26 d. patikrino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypo šiaurinėje dalyje buvo privežta statybinių atliekų, t. y. betono luitų, plytų, senų koklių, tinko gabalų ir žvyro (atliekų kodas 17 09 04), dalis atliekų užpilta gruntu, nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 18, 33, 51 ir 52 punktus.

17. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinės bylos Nr. eI3-3946-1029/2023 matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. priimtas teismo sprendimas įpareigoti M. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-540, 2023 m. gruodžio 4 d. dėl šio sprendimo išduotas vykdomasis raštas.

18. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. S. skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo M. S. atskirasis skundas atmestas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartis palikta nepakeista.

19. Iš prie šios bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0025/23//01825 duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų išduotas nepiniginio pobūdžio vykdomasis raštas 2023 m. gruodžio 18 d. buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui Andriui Bespalovui ir 2023 m. gruodžio 29 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/23/01825. Prieš perduodant vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, Departamento pareigūnai atliko apžiūrą, 2023 m. gruodžio 11 d. apžiūros akte Nr. TVR-9529 konstatuota, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. Regionų administracinio teismo sprendimas dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, neįvykdytas. Departamentas 2024 m. vasario 2 d. gavo antstolio Andriaus Bespalovo 2024 m. sausio 31 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo, kurio pagrindu Departamento pareigūnai 2024 m. vasario 9 d. atliko apžiūrą (apžiūros aktas Nr. TVR-809), o jos metu nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-540 reikalavimai neįvykdyti. Antstolis, gavęs Departamento apžiūros aktą Nr. TVR-809, 2024 m. vasario 22 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nuraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad M. S. neįvykdė Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. išduoto vykdomojo rašto administracinėje byloje Nr. el3-3946-1029/2023.

20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai savo pobūdžiu yra privalomieji nurodymai dėl įpareigojimo atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai reglamentuojami CPK LVII skyriuje (CPK 763–772 straipsniai). CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas; teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

21. Atsižvelgus į prieš tai nurodytą atmestinas skolininko atskirojo skundo reikalavimas dėl bylos nutraukimo, antstoliui nepasinaudojus išankstine privaloma ginčų sprendimo tvarka, kadangi šioje byloje nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, kai dėl baudos skyrimo antstolis pareiškimą paduoda apylinkės teismui.

22. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, nenagrinėja ginčo iš esmės, netikrina ir nevertina vykdytino teismo sprendimo turinio, teisėtumo bei pagrįstumo. Šioje proceso stadijoje klausimai, susiję su ginčo esme (šiuo konkrečiu atveju – M. S. įpareigojimu pašalinti iš žemės sklypo statybines atliekas), nėra sprendžiami, o nagrinėjimo ribas apibrėžia fakto klausimas – ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (privalomasis nurodymas) yra vykdomas, ir nevykdymo (jei toks nustatomas) priežasčių vertinimas.

23. Dėl to apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl paties Privalomojo nurodymo teisėtumo, nepaneigia skolininko pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą ir procese dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu iš esmės neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, juo labiau kad 2022 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-540 teisėtumo klausimas išspręstas teisminiame procese Nr. 3-65-3-00053-2023-2, minėtas privalomasis įrodymas nėra nuginčytas, yra teisėtas ir galiojantis, todėl privalo būti vykdomas.

24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą ir atskirojo skundo turinį, akivaizdu, kad iki antstolio sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, kuriame antstolis konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, 2022 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-540 įpareigojimai M. S. nebuvo įvykdyti. Šią aplinkybę patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0025/23//01825 esančios foto nuotraukų kopijos tiek iš 2023 m. gruodžio 8 d., tiek iš 2024 m. vasario 9 d. apžiūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas į bylą neteikė visiškai jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis ėmėsi atitinkamų veiksmų privalomajam nurodymui vykdyti.

25. Kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas nepaneigia ir apelianto pirmosios instancijos teismo posėdyje ir atskirajame skunde dėstyti argumentai apie privalomojo nurodymo įvykdymą vienu iš alternatyvių jame nurodytų būtų, t. y. panaudojant atliekas kaip gruntą skolininko žemės sklypo pakėlimui. Apeliantas buvo teisus pirmosios instancijos teisme teigdamas, kad privalomąjį nurodymą jis galėjo įvykdyti arba pašalindamas statybines atliekas iš žemės sklypo, arba jas panaudodamas sutinkamai su Taisyklių 15 bei 16 punktais, nes taip nurodyta pačiame privalomajame nurodyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 15 punkte numatyta, kad mobilia įranga susmulkintos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos šių Taisyklių 16 punkte nurodytais būdais arba naudojamos kaip statybos produktai, kai jų atitiktį šių produktų gamintojas patvirtina atitikties deklaracija. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas (16.1.); energijos gavybai ? medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (16.2.); kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti (16.3.); atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.) (16.4.).

26. Svarbu tai, kad apeliantas, teigdamas, jog privalomajame nurodyme nuodytas atliekas sutvarkė panaudodamas jas kaip gruntą savo sklypo pakėlimui, nepateikė jokių įrodymų, kad atliekos buvo sutvarkytos remiantis Taisyklių 16 punkto reikalavimais, kad buvo susmulkintos mobilia įranga ir pan., ar kad buvo panaudotos kaip statybos produktai, kai jų atitiktį šių produktų gamintojas patvirtina atitikties deklaracija.

27. Byloje nėra pateikta objektyvių priežasčių, kurios pateisintų ginčui aktualaus privalomojo nurodymo nevykdymą, privalomasis nurodymas priimtas dar 2022 m. rugsėjo 21 d., su juo skolininkas supažindintas tą pačią dieną, tačiau teisiškai reikšmingų paaiškinimų dėl negalėjimo sutvarkyti statybinių atliekų, skolininkas nei išieškotojui, nei antstoliui, nei teismui nėra pateikęs. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl poreikio skirti baudą apeliantui už privalomojo nurodymo nevykdymą nepaneigta, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog yra teisinis pagrindas skolininkui skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

28. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo skirta bauda, atsižvelgus į privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį, neatitinka bendrųjų teisės principų, proporcingumo reikalavimo ar baudos skyrimo tikslų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pagrįstai skolininkui skyrė vienkartinę 309,00 Eur dydžio baudą. Kadangi atskirajame skunde argumentų dėl baudos dydžio nėra nurodyta, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

30. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.