Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4794-2024, kuriuo D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4794-2024 administracinio nusižengimo byloje, D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2024 m. vasario 19 d. 11 val. 03 min., Kaišiadorių rajono sav., Zūbiškių k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,89 promilių girtumo laipsnis. D. V. paskirta 800 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad D. V. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant ne tik užmiestyje, bet ir mieste, kur eismas yra intensyvus, greitai kintantis, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės esminės įtakos šiuo atveju neturi. Transporto priemonės vairavimo neblaiviam mažiau pavojingu nedaro ir tai, kad nebuvo viršytas greitis ar važiuota šviesiu paros metus, vairuojant trumpą atstumą, žinomoje vietoje ir vienam nesant kitų automobilių. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmu tikrinimu D. V. buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas – 0,95 promilės, o antru – 0,89 promilės. Atėmus alkotesterio paklaidą pažeidėjo naudai traktuotinas 0,93 ir 0,87 promilės neblaivumas. Pažymėtina, jog žmogaus organizmas natūraliai su laiku šalina alkoholį. Pakartotinis tikrinimas buvo atliktas praėjus 20 minučių po pirmojo tikrinimo (b. l. 21). Tai rodo, kad per 20 min. pasišalino tik 0,06 promilės alkoholio. Nors D. V. skunde nurodo, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro (2024 m. vasario 18 d.), prieš sėdant už automobilio vairo nejautė jokių neblaivumo požymių: elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti, tačiau byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nustatytas panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių (b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholis galėjo būti dar nepasišalinęs iš organizmo. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Be to D. V. skunde pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojamą asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu (teisė vairuoti reikalinga vykdant darbines funkcijas), finansinė padėtis (netekęs teisės vairuoti netektų darbo), šeimyninė padėtis (turi pasirūpinti neįgaliu broliu), nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės D. V. buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės. Sutiktina su Institucijos atsiliepime pateiktu argumentu, kad numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Teismas atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022), darbinė padėtis, šeimyninė padėtis ar finansinė padėtis savaime nepripažįstamos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas, teismo vertinimu, negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad butų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad D. V. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam neskirti specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, D. V. skundžiamu nutarimu paskirta proporcinga sankcijoje numatyta minimali bauda – 800 Eur ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4794-2024 nėra pagrindo. D. V. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, D. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o D. V. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4794-2024, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 24231976085, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.