Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovėms G. K. ir V. I. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 22 d. apie 3.00 val. ieškovas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo su drauge į „(duomenys neskelbtini)“ barą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bare laiką leido atsakovė G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo P. B. ir atsakovės G. K. kilo konfliktas. Atsakovė, nenurodydama konkrečių priežasčių, tris kartus, maždaug kas pusvalandį, užpuolė ieškovą ir sudavė apie 7-10 smūgių į galvos sritį, taip sukeldama fizinį skausmą ieškovui. Dėl šio įvykio ieškovas P. B. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nors G. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalies (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymaus sveikatos sutrikdymas) požymius, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu G. K. nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jos atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negalima (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 168 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl įvykio informuota valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat surinkta medžiaga perduota dėl administracinės atsakomybės taikymo G. K. motinai V. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 73 straipsnį. 2021 m. lapkričio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1507/2021 (03) konstatuota, jog P. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies apatiniame voke, pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu, buku daiktu (-ais). Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

11. Ieškovas, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi į teismą.

Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnis įtvirtina asmenų pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

13. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė nepilnametė G. K. smurtavo prieš ieškovą P. B., dėl ko ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. poodinės kraujosruvos kaktos kairėje ir kairės akies apatiniame voke. Teismo posėdžio metu atsakovė nepilnametė G. K. savo kaltę dėl ieškovo patirtų sužalojimų pripažino, t. y. pripažino, kad, būdama neblaivi, trimis skirtingais epizodais sudavė ieškovui P. B. į veido sritį. Pažymėtina, jog atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog įtakos jos veiksmas taip pat turėjo ir ieškovo sukelta provokacija atsakovės atžvilgiu. Iš byloje pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliktos tyrimo medžiagos, kuriuose fiksuoti šalių ir liudytojų paaiškinimai, matyti, jog aplinkybės susijusios su ieškovo sukelta provokacija ir/ar įžeidinėjimais atsakovės atžvilgiu, nebuvo nagrinėjamos, t. y. šių aplinkybių nei šalys, nei liudytojai nenurodė. Taip pat šių aplinkybių negali patvirtinti byloje pateiktas šalių susirašinėjimas. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl ieškovo sukeltos provokacijos, kurie galimai turėjo įtakos atsakovės elgesiui yra nepagrįsti, duomenų patvirtinančių atsakovės minimas aplinkybes byloje nėra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad žala ieškovui P. B. kilo būtent dėl atsakovės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kaltų veiksmų, todėl visos civilinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje yra įrodytos ir atsakovei G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kyla atsakomybė atlyginti ieškovui P. B. visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą dėl savo neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 straipsniai, 6.276 straipsnio 1 dalis).

14. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

16. Atsakovių teigimu, ieškovas neįrodė, kad dėl 2021 m. lapkričio 22 d. įvykio ieškovas buvo nedarbingas dvi dienas ir už šį laiką negavo 300,00 Eur pajamų, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir turi būti atmestas.

17. Pažymėtina, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3-306-916/2015).

18. Ieškovas kartu su ieškinio priedais pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie asmens (P. B.) valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. dirbo uždarojoje akcinėjė bendrovėje (toliau ir UAB) “ (duomenys neskelbtini)”. Taip pat matyti, jog ieškovo už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. draudžiamosios pajamos sudarė 1183,75 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, jog iš pateiktos pažymos nėra galimybės nustatyti ieškovo darbo grafiko ir dienos darbo užmokesčio dydžio. Ieškovas byloje kitų duomenų ir/ar įrodymų, patvirtinančių jo negautų pajamų realumą, nepateikė.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje dėstomas aplinkybes, jog dėl įvykusio įvykio dvi darbo dienas nedirbo, ieškovui teko su kolege susikeisti pamainomis (grafikais), t. y. lapkričio mėnesį (po įvykio) už ieškovą dirbo jo kolegė, o jis už ją dirbo gruodžio mėnesį dvi dienas. Ieškovas nurodė, jog “darbo užmokesčio iš esmės neprarado, kadangi dirbamos dienos buvo sukeistos”. Taip pat nurodė, jog jei nebūtų įvykęs šis įvykis, tuomet būtų išėjęs į darbą laiku ir gruodžio mėnesį nebūtų tekę dirbti papildomų dviejų dienų.

20. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu ieškovas neįrodė jo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų, t. y. ieškovas teismui nepateikė realių įrodymų/duomenų apie dienos gaunamas pajamas (50,00 Eur darbo užmokestį ir 100,00 Eur arbatpinigius). Pažymėtina ir tai, jog nesant byloje duomenų apie ieškovo darbo grafiką, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo dėstomų aplinkybių, susijusių su darbo dienų pokyčiais. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas tos pačios dienos rytą per „Messenger“ programėlę rašė atsakovei žinutę nurodydamas, kad „aš ryt 25 žmones priimu vienas“, kas rodo, kad galimai ieškovas po įvykio dirbo ir atitinkamai gavo pajamas.

21. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina, jog ieškovas darbo užmokesčio ir kitų gaunamų pajamų susijusių su darbo santykiais neprarado, kadangi, esant susiklosčiusiai situacijai, ieškovas dvi dienas papildomai dirbo gruodžio mėnesį. Taigi ieškovo reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo prašant priteisti 300,00 Eur negautas pajamas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

22. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju be bendrųjų CK 6.250 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kriterijų turi būti atsižvelgiama ir į pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra nustatyti ir atlyginti nukentėjusio asmens sveikatai padarytą neigiamų padarinių dydį, bet ne siekti nubausti žalą padariusį asmenį. Tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, žalą padariusio ir nukentėjusio tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti asmens patirtų išgyvenimų trukmę ir intensyvumą, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu (patikslintu) prašo priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas P. B., užpultas ir sumuštas nepilnametės atsakovės G. K., patyrė neturtinę žalą. Ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas jautė didelį fizinį skausmą. Po patirtų sužalojimų ieškovo veidas ir akis buvo ištinę, todėl jis negalėjo net porą dienų eiti į darbą, dėl ko negavo pajamų. Sužalojimai (mėlynės ant veido) gijo apie tris savaites. Visą tą laiką ieškovui sužalojimai kėlė ne tik fizinį skausmą, kasdienius nepatogumus miegant, valgant, prausiantis ir kt., tačiau ir dvasinius išgyvenimus – išėjus iš namų aplinkinių žvilgsniai būdavo nukreipti į ieškovo veidą, žmonės neadekvačiai vertino jo sužalojimą, kas ypač pasireiškė darbe, kuris susijęs su nuolatiniu žmonių aptarnavimu ir bendravimu – buvo net tokių situacijų, kai klientai atsisakė jo paslaugų ir paprašė, jog juos aptarnautų kiti padavėjai. Dėl patirtų sužalojimų, viešo užpuolimo bare ir sumušimo kitų žmonių akivaizdoje, ieškovas patyrė psichologinę traumą, kuri pasireiškė per neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą. Ieškovas jaučia nerimą, dėl patirto sužalojimo jaučiasi pažemintas ir itin pažeidžiamas, sumažėjo jo asmeninė savivertė. Ieškovo teigimu dėl atsakovės G. K. smurtinių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliu išgąsčiu, šoku, pažeminimu, skausmo kentimu, negalėjimu bendrauti ir eiti į darbą, emociniu sukrėtimu.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui po įvykio atsirado poodinės kraujosrūvos kaktos kairėje pusėje ir kairės akies apatiniame voke. Ieškovas nors ir nurodė, jog po įvykio turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti sveikatai padarytos žalos padarinių mastą, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės ir motyvai nėra pagrindiniai kriterijai, svarbu tinkamai įvertinti sužalojimo sunkumą, nukentėjusiojo asmens sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, nukentėjusiojo asmenybę, patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, galimybių praradimą, galinčias kilti sužalojimo pasekmes ateityje. Teismo vertinimu, ieškovo patirti fiziniai ir dvasiniai nepatogumai nesukėlė ieškovui ilgalaikių išgyvenimų, nesudarė kliūčių tiek normaliam bendravimui, tiek ir gerai fizinei savijautai. Sutiktina, jog ieškovas galėjo patirti nepatogumus dėl darbo dienų susikeitimo, trumpalaikio fizinio skausmo ir gaunamų klausimų iš aplinkinių, tačiau vertintina, jog visgi ieškovo sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dėl patirtų išgyvenimų lankėsi pas psichologą ar pasikeitė jo elgesys, taip pat nepateiktas joks gydimo planas, susijęs su patirtais sveikatos sužalojimais. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tokios pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę, gydimo pobūdį, nesukėlė ieškovui didelių ir intensyvių dvasinių išgyvenimų.

26. Ieškovas ieškinyje akcentuoja, kad įvykio metu jo darbas buvo susijęs su nuolatiniu žmonių aptarnavimu ir bendravimu. Pasitaikė situacijų, kad klientai atsisakė ieškovo paslaugų ir prašė, jog juos aptarnautų kiti padavėjai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog darbo metu ieškovas prašydavo kolegių, kad jos pamaskuotų ieškovui matomas žymes ant veido. Atsižvelgiant į specialisto išvadą, matomas žymes fotonuotraukose, teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovui pamaskavus žymes ant veido, jos akivaizdžiai matytis negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo pakomentuoti kaip jam patirti sužalojimai sukėlė kasdieninius nepatogumus miegant, valgant, prausiantis ir pan. Teismas neabejoja, jog ieškovas patyrė trumpalaikį diskomfortą, tačiau taip pat vertina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir išgyvenimai yra aiškiai hiperbolizuojami.

27. Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaip nustatyta, žala atsirado dėl kito asmens kaltų veiksmų, tačiau atsakovė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo atsiprašė, neneigė savo kaltės, norėjo tartis su ieškovu dėl žalos atlyginimo, tačiau nesutiko su ieškovo reikalaujama suma.

28. Ieškovo atstovas nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos dydį, teismų priteistą asmenims, patyrusiems sveikatos sutrikdymus (Lietuvos Apeliacinio teismo byla Nr. 1A-259-616/2020, Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-71-458/2017, Kauno apylinkės teismo byla Nr. 1-736-240/2019, Marijampolės apylinkės teismo byla Nr. 1-427-610/2017). Pažymėtina, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios. Aplinkybės, kad pažeista ta pati vertybė, dar nereiškia, kad bus priteista vienoda ar panaši neturtinės žalos atlyginimo suma. Ieškovo atstovo nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-616/2020 E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 2.12 val., naktiniame bare „( - )“, esančiame ( - ), kartu su E. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdami viešąją tvarką, t. y. ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais, esant menkaverčiai dingsčiai, E. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. N. į veidą, pastarajam bandant gintis ir bėgant į kitą baro patalpą, bendrais veiksmais su E. G. sugriebė nukentėjusįjį G. N., o po to E. G. laikant už pečių ir kaklo nukentėjusįjį G. N., tokiu būdu neleidžiant pasipriešinti ir apsiginti, tuomet E. B. tyčia ne mažiau nei vienuolika kartų smogė peiliu bei sudavė ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam G. N., tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. N. nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimus, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei durtinę-pjautinę žaizdą dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip bendrininkų grupe dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-458/2017 A. R. ir A. B. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. lapkričio 21 d., apie 1.35 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų baro lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: A. R. konflikto metu tyčia sudavė kakta vieną smūgį R. J. į veidą bei kumščiu vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių dantų nuskėlimą, sukėlusį R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu A. B. tyčia sudavė 5 kartus kumščiu M. P. į veidą, 2 smūgius į galvą, 3 smūgius kojos keliu į galvą, vieną smūgį kėde į galvą, taip M. P. padarydamas galvos sumušimus ir muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešinio dilbio užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip įžūliu elgesiu A. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė bare esančių asmenų rimtį ir baro darbuotojų veiklą bei mušdami nežymiai sužalojo R. J. ir M. P. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina, kad nė viena iš nurodomų bylų nėra savo aplinkybėmis identiška nagrinėjamai bylai: nors visose šiose bylose buvo padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet nurodomose bylose buvo nustatytos visiškai kitokios žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo pasekmės, sužalojimo – teisės pažeidimo – padariniai ir jų pobūdis, sunkumas, netgi sužalojimą padariusių asmenų specifiškumas (pilnamečiai ar nepilnamečiai) nei nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos.

29. Įvertinus ieškovo pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirto sužalojimo pobūdį (poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairės akies apatiniame voke), ieškovo gydymosi ambulatoriškai laikotarpį ir intensyvumą, psichologinį diskomfortą, įvertinus tai, kad atsakovė ieškovo atsiprašė, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, darytina išvada, kad ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirti fiziniai ir dvasiniai nepatogumai nesukėlė jam ilgalaikių išgyvenimų, nesudarė sunkiai įveikiamų kliūčių tiek normaliam bendravimui, tiek ir gerai fizinei savijautai, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertintina, kad prašomas priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir ieškovui P. B. priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti iš nepilnametės atsakovės G. K., o iki ji taps pilnamete arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės V. I. (CK 6.276 straipsnis). Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

30. Pažymėtina jog ieškovas teismo prašo žalą iš atsakovių G. K. ir V. I. priteisti solidariai. Pažymėtina, jog pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalies nustatytą bendrąjį principą, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnamečiai neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, taip pat ir tėvai. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti iki pasieks pilnametystės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022). Atsižvelgiant į nustatyta teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas žalą ieškovui iš atsakovių priteisti solidariai yra nepagrįstas.

31. Atsakovė V. I. prašo priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės, jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės V. I. finansinė padėtis yra labai sunki. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, viena išlaiko nepilnametę dukrą, kitai nepilnametei dukrai moka išlaikymą po 145,00 Eur kas mėnesį, moka būsto kredito įmokas (237,57 Eur), kredito įmokas už namo renovaciją (75,00 Eur) ir kt. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad būtų pagrindas atsakovei V. I. išdėstyti teismo sprendimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patenkinto reikalavimo suma nėra didelė, tai, kad atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą ieškovas turės sumokėti atsakovėms patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo atsakovės prašymą tenkinti ir priteistos žalos mokėjimą išdėstyti. Esant šioms aplinkybėms atsakovės V. I. prašymas priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33. Šiuo atveju įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, darytina išvada, kas ieškinys patenkintas 15,4 proc. (atmesta 84,6 proc.).

34. Ieškovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 1 400,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 15,4 procentai ieškinio reikalavimų konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė G. K. turi dalinį procesinį veiksnumą, ieškovui iš atsakovės V. I. priteistina 215,60 Eur (1400,00 Eur x 15,4 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35. Atsakovės pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 500,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 15,4 procentai ieškinio reikalavimų konstatuoja, kad atsakovių prašoma priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei atsakovei V. I. iš ieškovo P. B. priteistina 423,00 Eur (500,00 Eur x 84,6 procentai) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

36. Atlikus priešpriešinių vienarūšių ieškovo P. B. bei atsakovių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą) įskaitymą, atsakovei V. I. iš ieškovo P. B. priteistina 207,40 Eur (423,00 Eur – 215,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

37. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimo dalį už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 21,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. K. yra nepilnametė ir tikėtina savarankiškų pajamų neturi, žyminis mokestis priteistinas tik iš atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Teismas šioje byloje patyrė 25,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus iš dalies, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo ir atsakovės proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl kitų šalių argumentų.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), o iki ji taps pilnamete arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), 207,40 Eur (du šimtus septynis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 21,00 Eur (dvidešimt vieno Eur 00 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,90 Eur (tris Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš ieškovo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 21,40 Eur (dvidešimt vieną Eur 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.