Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-209-730/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-11-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
e2A-209-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03101-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
P. B.
Atsakovas
G. K., V. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-209-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03101-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto P. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. patikslintą ieškinį atsakovėms G. K. ir V. I. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 1300 Eur dydžio patirtą žalą dėl sveikatos sutrikdymo, tai yra 300 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. apie 3.00 val. ieškovas su drauge N. N. atėjo į (duomenys neskelbtini) barą, esantį (duomenys neskelbtini) – šoko ir linksmai leido laiką. Prie baro sėdėjusi neblaivi atsakovė G. K. ieškovui užsisakant gėrimų pradėjo prie jo kabinėtis, be jokios priežasties sukėlė konfliktą ir to pasėkoje ieškovui delnais sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą, galvos sritį, padarydama poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, kairės akies apatiniame voke. Atlikus ekspertizę sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagal ieškovo 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškimą atliko tyrimą. Tyrėjos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes iš surinktos medžiagos nustatyta, kad nors atsakovės G. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jos atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negalima. Dėl įvykio informuota valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei surinkta medžiaga perduota dėl administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį paskyrimo G. K. motinai V. I.. Ieškovas įvykio laikotarpiu dirbo barmenu, barmenu dirba iki šiol kitoje įmonėje. Darbe dažnai susiduria su neblaiviais asmenimis, todėl atlaidžiai reaguoja į neblaivių klientų kabinėjimąsi ar jų įvairius išpuolius. Tačiau ieškovui buvo netikėtas agresyvus neblaivios nepilnametės elgesys. Ieškovas po konflikto bandė spręsti šį ginčą taikiai, norėjo, kad atsakovė ar jos įstatyminė atstovė gera valia nors simboline suma atlygintų jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Susirašinėjimų per „Facebook“ metu atsakovė neneigė savo kaltės, pripažino, kad buvo neblaivi ir teigė nesupratusi, kodėl taip agresyviai elgėsi. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nepilnametė atsakovė G. K. sumušė ieškovą, o tokie jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnyje, požymius. Tai konstatuota Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ąjame veiklos skyriuje 2021 m. gruodžio 2 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad nepilnametės veiksmai, neabejotinai laikytini neteisėtais. Atsakovės (įstatyminės atstovės) V. I. neteisėti veiksmai pasireiškia jos pareigų neatlikimu, tai yra nepilnametės motinos neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad pastaroji netinkamai auklėjo savo nepilnametę dukrą ir būtent tokio netinkamo auklėjimo pasėkoje pastaroji atlikdama smurtinio pobūdžio veiksmus (fizinis/psichologinis smurtas) savo veiksmais sukėlė žalą ieškovui. Šių aplinkybių visumoje, atsakovės V. I. neteisėti veiksmai pasireiškia per netinkamą jos pareigų atlikimą/neatlikimą, motinai netinkamai auklėjant savo vaiką – leido nepilnametei vartoti alkoholį, neužtikrino jos savalaikio grįžimo į namus). Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią patikslintu ieškiniu įvertina 1300 eurų suma. Ieškovas teigia, kad po įvykio kelias dienas skaudėjo galvą, sekančios dienos vakare atsirado didelės mėlynės ant veido, stipriai sutino ir pamėlynavo kairės akies paakys, todėl ieškovas kelias dienas nėjo į darbą (už dieną gaunamas atlyginimas sudaro 50 Eur). Taip pat vartojo paskirtus gydytojo vaistus nuo skausmo ir išleistas gydytis namo ambulatoriškai, tačiau kvitų įsigytiems vaistams ieškovas neišsaugojo. Ieškovas tikslindamas ieškinį nurodė, jog ieškinyje nurodant negautas pajamas (100 Eur), nebuvo įskaičiuoti arbatpinigiai, kurių ieškovas, dirbdamas barmenu, vidutiniškai gaudavo nuo 75 eurų iki 300 eurų per dieną. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo iš atsakovių priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo: (50 Eur (už dieną gaunamas atlyginimas) + 100 Eur (vidutiniška arbatpinigių suma per dieną)) x 2 dienos = 300 Eur. Nurodė, jog ieškovas, užpultas ir sumuštas nepilnametės atsakovės G. K., patyrė neturtinę žalą. Ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą. Visą tą laiką ieškovui sužalojimai kėlė ne tik fizinį skausmą, kasdienius nepatogumus miegant, valgant, prausiantis ir kt., tačiau ir dvasinius išgyvenimus – išėjus iš namų aplinkinių žvilgsniai būdavo nukreipti į ieškovo veidą, žmonės neadekvačiai vertino jo sužalojimą, kas ypač pasireiškė darbe, kuris susijęs su nuolatiniu žmonių aptarnavimu ir bendravimu

Atsiliepimas

2. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. vakare atsakovė G. K. su drauge atėjo į pastarosios darbą – barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Draugė dirbo už baro, o G. K. su ja bendravo kaip lankytoja sėdėdama prie baro, gėrė arbatą, vėliau prie jos prisijungė nepažįstamas vaikinas. Jiems šnekučiuojantis į barą atėjo ieškovas su dviem merginomis. Ieškovas ėmė kalbinti G. K., o jai pasakius savo nuomonę diskutuojamais klausimais, ieškovas ėmė elgtis iššaukiančiai, G. K. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. G. K. nesusivaldė ir sudavė vieną kartą delnu P. B. į veidą. Nepaisydamas to, ieškovas toliau įžeidinėjo ir tyčiojosi iš G. K. tokiais savo veiksmais tyčia provokuodamas, dėl ko G. K. ieškovui trinktelėjo dar vieną kartą. 2022 m. lapkričio 22 d. P. B. per Messenger programėlę parašė atsakovei G. K. žinutę, reikalaudamas su juo nedelsiant susisiekti, o priešingu atveju grasino, kad teks bendrauti su advokatu, atsiuntė savo nuotraukas, kur matyti įbrėžimas kaktos srityje ir kraujosruva po dešine akimi, daugiau jokiais sužalojimais, išskyrus matomus fotografijoje, ieškovas nesiskundė. Nors atsakovė atsiprašė, tačiau ieškovui to neužteko, jis, grasindamas advokatu, iš karto ėmė reikalauti pinigų – 300 Eur, po to – 200 Eur, galiausiai, G. K. aiškinant, kad pinigų neturi, reikalavo „duoti daiktais“. Tą pačią dieną – 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas nurodė jau suspėjęs apsilankyti pas advokatą, iš kurio sužinojęs, kad už nežymų sveikatos sužalojimą gali reikalauti 3000 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad nedirbo dvi dienas, 100 Eur sumą sudaro jo negautos pajamos – 50 Eur už vieną dieną. Ieškovas su ieškiniu pateikė tik Sodros Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti tik tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kur gavo draudžiamąsias pajamas. Iš minėtos pažymos nėra matyti, jog jis dėl 2021 m. lapkričio 22 d. įvykusio įvykio buvo nedarbingas, kad gavo ligos pašalpą, ar, kad jo pajamos būtų sumažėję. Priešingai – ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d. rašė atsakovei žinutę per Messenger programėlę, nurodydamas, kad „aš ryt 25 žmones priimu vienas“, kas rodo, kad po įvykio ieškovas dirbo ir atitinkamai gavo pajamas. Ieškovas neįrodė, kad dėl 2021 m. lapkričio 22 d. įvykio jis buvo nedarbingas dvi dienas ir kad negavo už šį laiką 100 Eur pajamų, todėl jo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pažymi, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė 2021 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados, kurioje užfiksuoti jo patirti sužalojimai – iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame ši išvada minima, nėra galimybės nustatyti tyrimą atlikusio asmens, tyrimo atlikimo laiko ir pan., todėl šia išvada, kaip įrodymu, byloje nėra pagrindo vadovautis nustatant ieškovo deklaruojamas patirtas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai praktiškai jokios neigiamos įtakos ieškovo gyvenimo kokybei neturėjo, nes jis buvo darbingas, dirbo, gyveno pilnavertį gyvenimą. Neatmestina, kad kelias dienas ieškovas jautė nedidelį skausmą bei diskomfortą, tačiau, kaip minėta, šios pasekmės buvo trumpalaikės. Pažymėtina ir tai, kad įvykis įvyko bare nakties metu, ieškovas yra suaugęs jaunas stiprus vyras, kuris tyčia įžeidinėjo smulkaus sudėjimo G. K., kuri į įžeidimus sureagavo emocingai, sudavė antausį ieškovui, Nukentėjusiojo įžeidžiantis ir provokuojantis elgesys sąlygojo galimos žalos jam padarymą. Toks ieškovo elgesys, o iš karto – sekančią dieną, reikalavimas atlyginti jam tariamą žalą sumokant 200, 300, o vėliau – 800 Eur, arba reikalaujant kompensuoti žalą daiktais labiau panašus į elementarų ieškovo norą pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, kaip minėta, turi būti atsižvelgiama į kaltojo asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovei G. K. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi bendrojo ugdymo įstaigoje, nedirba, jokių pajamų negauna, turto nuosavybės teise neturi. Jos motinos atsakovės V. I. turtinė padėtis taip pat yra sunki – jai nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui, bei kuris yra vienintelė jos ir dukros G. K. gyvenamoji vieta.

3. Ieškovas, teikdamas teismui dubliką į atsakovių atsiliepimą į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog ieškovas nesutinka su atsiliepimo į ieškinį motyvais dėl esminių įvykio aplinkybių, o ypač dėl paties ieškovo veiksmų ir provokacijos. Ieškovas sutiko su atsiliepime išdėstytais motyvais dėl atsakovės V. I. subsidiariosios atsakomybės ir pažymėjo, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje per klaidą buvo prašoma iš atsakovės V. I. priteisti turtinę ir neturtinę žalą solidariai.

4. Atsakovės pateikė tripliką, kuriuo su ieškovo dublike nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Papildomai pateikė duomenis, įrodančius, kad V. I. dukters U. I. išlaikymui taikos sutartimi įsipareigojo mokėti po 145 Eur kas mėnesį. Tokia mokamo išlaikymo suma buvo nustatyta atsižvelgiant į V. I. finansines galimybes. Taip pat pateikė duomenis apie tai, kad V. I. kas mėnesį privalo mokėti 75 Eur kreditą už namo, kuriame gyvena, renovaciją, atsakovei stokojant pragyvenimui lėšų, ji priversta naudotis kreditinės kortelės suteikiamu kreditu, jos banko sąskaitos likutis 2022 m. birželio 22 d. buvo 26,21 Eur, būsto kredito įmokas kas mėnesį sudaro po 237,57 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės G. K., o iki ji taps pilnamete arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės atsakovės V. I., ieškovui P. B. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 207,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. I. naudai, priteisė iš atsakovės V. I. valstybei 21 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės V. I. valstybės naudai 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovo P. B. valstybės naudai 21,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Dėl turtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 300 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš negautų pajamų dėl patirtų sužalojimų, dėl kurių kalta yra atsakovė G. K.. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, kad iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti ieškovo darbo grafiko ir gautų pajamų dydžio, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pajamų realumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad darbo užmokesčio iš esmės neprarado, nes jis susikeitė pamainomis su kolege. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovas faktiškai pajamų, susijusių su darbo santykiais neprarado, todėl nusprendė ieškovo reikalavimo dėl 300 Eur žalos priteisimo netenkinti.

5.2. Dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą dėl atsakovės G. K. veiksmų. Atsakovė V. I. pripažino, jog ieškovas patyrė sužalojimų, tačiau jis patyrė tik minimalų diksomfortą ir ieškovo neturtinę žalą įvertino 200 Eur. Teismas ištyręs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas dėl G. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo analogiško pobūdžio bylose. Teismas pažymėjo, kad ieškovo patirti nepatogumai buvo laikini, neturėjo ilgalaikio poveikio, todėl atsižvelgęs į minėtas aplinkybes nusprendė priteisti ieškovui 200 Eur neturtinę žalą.

5.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovės patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (patenkinta 15,40 proc. ir atmesta 80,60 proc. ieškinio reikalavimų), į tai, kad nepilnametė G. K. turi dalinį procesinį veiksnumą, atlikdamas bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nusprendė atsakovei V. I. iš ieškovo P. B. priteisti 207,40 Eur (423 Eur – 215,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą, apelianto (ieškovo) naudai priteisiant dalį – 1000 eurų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovėms atsisakant priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apelianto (ieškovo) naudai iš atsakovių G. K. ir V. I. visas jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ir ieškovui priteisti bent jau pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, kad dalis jo reikalavimo buvo atmesta. Teigia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas įrodė atsakovių neteisėtus veiksmus, įrodė, jog neteisėtais veiksmais apeliantui buvo padaryta žala, tačiau išnagrinėjus ginčą apeliantas liko su turtiniais praradimais.

Šalies argumentai

6.2. Nurodo, kad atsakovės atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, todėl kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo atsakovių veiksmų neteisėtumą, tačiau paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į tai, kad teisminio proceso būtinybę iš esmės sąlygojo išimtinis atsakovių vengimas bendradarbiauti ir ginčą išspręsti taikiai.

6.3. Nurodo, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo būti atsižvelgta į tai, kas yra kaltas dėl teisminio proceso, vertinant proceso šalies elgesį esminės reikšmės turi ir tai, ar byloje nagrinėtą ginčą buvo įmanoma išspręsti taikiai, ar tokiu būdu buvo mėginta pasinaudoti, ar šalys aktyviai bendradarbiavo ir kooperavosi. Šiuo atveju dėl teisminio proceso kaltos išimtinai atsakovės, kadangi ginčą buvo įmanoma išspręsti taikiai, ne teisminio proceso metu, ir apeliantas pats aktyviais veiksmais to siekė siūlydamas taikų sprendimą, tačiau atsakovės savo nenoru prisiimti net menkiausios atsakomybės nepaliko ieškovui kitos išeities kaip tik ginti savo pažeistas teises teisme. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų. Šiuo atveju griežtai pritaikius „pralaimėjęs moka“ taisyklę, savo teises gynęs apeliantas liko finansiškai itin nepalankioje padėtyje – turi atlyginti atsakovėms dvigubai didesnę sumą, nei apelianto naudai priteista kom pensacija.

Atsiliepimas

7. Atsakovės pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Nurodo, kad apeliantas sprendimą skundžia tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, neginčija sprendimo dėl teismo priteistos neturtinės žalos dydžio ir teismo išvadų dėl reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo nepagrįstumo, sprendimas dėl 200 Eur neturtinės žalos priteisimo ir ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo atmetimo yra įsiteisėjęs, todėl turi res judicata savybę, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė kaltės neneigė, o ginčas liko dėl neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad apeliantas reikalavo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią vėliau sumažino iki 1000 Eur sumos. Teigia, kad teismas priteisė 200 Eur neturtinės žalos ir ši kompensacija yra protingo ir teisingo dydžio

Atsiliepimas

7.2. Nurodo, kad apelianto noras pasipelnyti buvo stipresnis, nei noras suvokti prisiimamą nepagrįstų reikalavimų atmetimo riziką. Pažymi, kad ieškovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl, preziumuojama, kad jam buvo išaiškinta CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas ar tenkintas tik iš dalies.

Šalies argumentai

7.3. Nurodo, kad ieškovas pats sąmoningai iki kreipimosi į teismą nepriėmė iš atsakovių siūlomo žalos atlyginimo, kuris buvo lygus sprendimu priteistajam, o kreipėsi į teismą, kas lėmė jo patirtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teisme atsidūrė ne savo noru, o tam atsitikus buvo priverstos pasitelkti advokatą, kuriam sumokėjo beveik tris kartus mažiau nei ieškovas – tik 500 Eur, ir ši suma buvo labai protinga ir minimali įvertinant bylos sudėtingumą, apimtį, atliktus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė sudaryti taikos sutartį ir tęsė procesą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės, nors nuo pat pradžių gailėjosi dėl iš dalies paties ieškovo išprovokuoto įvykio, atsiprašė ieškovo, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovu, buvo nubaustos itin reikšmingai finansiškai, kas dar aktualiau įvertinant itin sunkią atsakovių turtinę padėtį, todėl teismo Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims yra teisingas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nurodo, kad teismas byloje per griežtai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę „pralaimėjęs moka“, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas kreipėsi į teismą atsakovėms atsisakius geranoriškai atlyginti žalą, neatsižvelgė į tai, jog apeliantas įrodė atsakovių neteisėtus veiksmus. Mano, jog šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į kaltę dėl teisminio proceso, įvertinti šalių elgesį, kadangi savo teises gynęs apeliantas liko finansiškai nepalankioje padėtyje, kadangi turi atlyginti atsakovėms dvigubai didesnę sumą, nei apelianto naudai priteista kompensacija. Atsakovės su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo jį atmesti.

11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė proceso teisės normas ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai, tai yra 100 procentų atmetė apelianto ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo ir iš dalies (20 procentų) tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, priteisdamas apeliantui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo klausimą būtina pažymėti, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, asmuo reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 pažymėta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šios pozicijos iš esmės laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?. pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 76). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje C. ir B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107). Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?. pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 31 punkte nurodyta, kad tokio pobūdžio byloje kaip nagrinėjamoji turi būti įvertintas ieškovo elgesys (pavyzdžiui, ar buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo; šiame kontekste gali būti svarbu ir tai, ar egzistavo išplėtota ir prieinama teismų praktika, gairės dėl „orientacinių“ kompensacijos dydžių ir pan.), bylos pobūdis, jos reikšmė pareiškėjui (ar byloje sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų, ar byla susijusi su valstybės pareiga atlyginti už jos institucijų, pareigūnų padarytą žalą arba dėl privataus asmens padarytos žalos asmens sveikatai atlyginimo ir pan.), klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo, atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 300 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies, 20 procentų, konstatavus jog atsakovių neteisėti veiksmai nesukėlė ilgalaikių pasekmių apeliantui.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, iš dalies pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į pareikštų reikalavimų pobūdį, bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, vyraujantį ginčo dalyką. Kaip matyti, šiuo atveju reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo atmestas visiškai ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Byloje vyravo ginčas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie yra įrodyti neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriais padaryta ir įrodyta neturtinė žala apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas jas paskirstė formaliai vadovaudamasis taisykle „pralaimėjęs moka“, o paskirstytos ir iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei yra didesnės nei apeliantui priteista neturtinė žala (nutarties 16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgdamas į nutarties 17 punkte nurodytus kriterijus pažymi, jog šiuo atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ginčo dalyką, nėra jokio pagrindo išvadai, jog apelianto pareikšti reikalavimai buvo aiškiai nepagrįsti ar neprotingo dydžio. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas ir iki kreipimosi į teismą siekė išspręsti šalių ginčą taikiai, šalys šios aplinkybės neginčija, todėl šiuo atveju apeliantas apginti pažeistas teises galėjo tik reikšdamas ieškinį teismui.

20. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant apeliantui 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog apelianto reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo buvo atmesti visiškai (100 procentų), į tai, jog apelianto patirta neturtinė žala nebuvo ilgalaikė, į tai, jog teismo sprendimas dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio nėra ginčijamas, sprendžia, kad šiuo atveju apelianto ieškinys atitinkamai buvo patenkintas 40 procentų, todėl šia apimtimi perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė iš viso 1400 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl apeliantui iš atsakovės V. I. priteistina 560 Eur (1400 Eur x 40 proc.). Atsakovės pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 500 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į tai, atsakovei V. I. iš apelianto P. B. priteistina 300 Eur (500 Eur x 0,60 procentai) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių apelianto P. B. bei atsakovių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą) įskaitymą, apeliantui P. B. pritiestina 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (560 Eur – 300 Eur = 260 Eur)

21. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimo dalį už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. K. yra nepilnametė ir tikėtina savarankiškų pajamų neturi, žyminis mokestis (19,20 Eur) priteistinas tik iš atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patyrė 25,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (pakeitus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją), šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš apelianto ir atsakovės proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d., nutarties 20 punktas)).

23. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pernelyg griežtai taikė taisyklę „pralaimėjęs moka“, neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, kaltę dėl teisminio proceso, CPK 94 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Kiti apelianto skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, taikė proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą iš dalies tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė V. I. pateikė įrodymus, jog patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas atsižvelgęs į ginčo dalyką, į tai, jog apelianto apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nutaria, kad šiuo atveju apelianto apeliacinis skundas patenkintas iš dalies - 60 procentų, todėl atsakovei V. I. iš apelianto priteistina 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), o iki ji taps pilnamete arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jos įstatyminės atstovės atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 260 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,20 Eur (devyniolikos Eur 20 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. I., (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,17 Eur (penkiolika Eur 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,11 Eur (dešimt Eur 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš apelianto P. B. 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės V. I. naudai.

Teisėja Erinija Kazlauskienė