- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-259-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50658-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- E. B., E. G.
- Nukentėjusysis
- L. Č. B., G. N.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajam L. Č. B. priteista 140 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš nuteistųjų E. B., E. G. nukentėjusiajam G. N. priteista 240 Eur turtinei ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistųjų E. B., E. G. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) priteista po 772,06 Eur turtinei žalai, susijusiai su G. N. gydymo išlaidomis, atlyginti.
Iš nuteistojo E. B. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteista 47,48 Eur turtinei žalai, susijusiai su L. Č. B. gydymo išlaidomis, atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su E. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrininkų grupe, E. G. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavus L. Č. B. į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas šiam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, E. B. tyčia ne mažiau nei tris kartus smogus peiliu L. Č. B. į rankas, padarydamas šiam aklą durtinę žaizdą kairiajame žaste, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais ir įžūliais veiksmais, susijusiais su smurtavimu kito asmens atžvilgiu, demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, t. y. tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su E. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdami viešąją tvarką, t. y. ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais, esant menkaverčiai dingsčiai, E. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. N. į veidą, pastarajam bandant gintis ir bėgant į kitą baro patalpą, bendrais veiksmais su E. G. sugriebė nukentėjusįjį G. N., o po to E. G. laikant už pečių ir kaklo nukentėjusįjį G. N., tokiu būdu neleidžiant pasipriešinti ir apsiginti, tuomet E. B. tyčia ne mažiau nei vienuolika kartų smogė peiliu bei sudavė ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam G. N., tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. N. nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimus, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei durtinę-pjautinę žaizdą dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip bendrininkų grupe dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat apeliantas prašo sumažinti nukentėjusiajam L. Č. B. priteistos neturtinės žalos dydį.
3.1. Apeliantas skunde neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusysis G. N. pats išprovokavo jo (apelianto) nusikalstamus veiksmus.
3.2. Apelianto teigimu, 2018 m. spalio 18 d. E. G. bare buvo užpultas, apie ką šis jam pranešė telefonu. Jam nubėgus į barą, jis pamatė prie stalo sėdintį G. N. bei kampe tupintį E. G.. Tuo metu būtent G. N. jį (apeliantą) užpuolė, po ko jis, susinervinęs, kad yra puolamas, G. N. du kartus dūrė į krūtinės ir peties sritį. Nors E. G. dėl suprantamų priežasčių – baimės būti apkaltintas šio nusikaltimo suorganizavimu, teisme nepatvirtino aplinkybės, kad jam bare grėsė pavojus, apie tai galima spręsti iš liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog G. N., paėmęs nuo baro E. G. alų, pasilipo ir nusuko bare esančią kamerą.
3.3. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybės, jas vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, susijusios su BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų taikymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-21/2016), kontekste, patvirtina, kad nukentėjusiojo G. N. rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos veikos padarymui, turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o tuo pačiu sušvelninta ir jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė.
3.4. Be kita ko, apelianto įsitikinimu, nukentėjusiajam L. Č. B. už nežymų sveikatos sužalojimą priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepime į nuteistojo E. B. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Prokuroras nurodo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog nukentėjusysis G. N. elgėsi provokuojamai ar rizikingai nuteistojo E. B. atžvilgiu.
4.2. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tik vienas apeliantas byloje yra parodęs, kad G. N. jam pirmas sudavė smūgį. Nuteistasis E. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino apelianto versijos, kad G. N. pirmas užpuolė E. B., kaip ir nepatvirtino, jog G. N. ar L. Č. B. atėmė jo (E. G.) alų, telefoną ar grasino nužudyti. Apelianto versiją paneigia ir nukentėjusiojo G. N., liudytojo D. D. parodymai. Kiti byloje apklausti įvykio metu bare buvę liudytojai taip pat neparodė, kad G. N. prieš E. B. būtų atlikęs kokius nors veiksmus.
4.3. Taigi vien tai, kad apeliantas galėjo savaip įvertinti situaciją, nepatvirtina, jog nukentėjusysis jo atžvilgiu elgėsi provokuojamai ar rizikingai, o tuo pačiu nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę pripažinti E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, prokuroras pastebi, kad E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą yra paskirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.
4.4. Prokuroro nuomone, įvertinus skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad L. Č. B. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neteisingas, per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistajam E. B. paskirtos bausmės
7. Apeliantas neneigia atlikęs kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino aplinkybės, kad pats nukentėjusysis G. N. išprovokavo jo (apelianto) nusikalstamus veiksmus.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi ją paduoto apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo E. B. argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.
9. Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena – numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių (skundžiamame nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, jog buvo padarytas sunkus nusikaltimas), kita – numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Už sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę, tuo tarpu už viešosios tarkos pažeidimą be alternatyvių bausmių numatytas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Abu apelianto padaryti tyčiniai nusikaltimai baigti. Nusikaltimų padarymo metu viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties būtent nuteistasis E. B. panaudojo žalojančius įrankius – peilius, kuriais nukentėjusiesiems buvo padaryta didžioji dalis kūno sužalojimų, tame tarpe ir tie, kurie teismo medicinos ekspertų įvertinti kaip nežymus (nukentėjusiajam L. Č. B.) bei sunkus (nukentėjusiajam G. N.) sveikatos sutrikdymai (t. 1, b. l. 60-61, 82-83). Sprendžiant iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam G. N. dėl didelio kiekio kraujo netekimo, ką įtakojo E. B. peiliu padaryti sužalojimai – durtinė-pjautinė žaizda dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, buvo kilęs pavojus gyvybei (t. 2, b. l. 187). Šiuo atveju tik dėl operatyvios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimo buvo išvengta tragiškų, negrįžtamų pasekmių.
10. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisme iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis), ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat turėjo pripažinti ir tai, kad jo nusikalstamus veiksmus įtakojo rizikingas nukentėjusiojo G. N. elgesys. Pasak nuteistojo, jis įvykio naktį į barą atbėgo gelbėti E. G., kuris bare buvo užpultas. Atbėgus į barą, būtent G. N. pirmas jį užpuolė, dėl ko jis susinervino ir G. N. du kartus dūrė į krūtinės ir peties sritį. Nurodyti apelianto argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmetami.
11.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).
11.2. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors neteisėtus, rizikingus ar provokuojančius veiksmus prieš E. B., E. G., kurie būtent ir būtų išprovokavę nuteistųjų neteisėtus smurtinius, viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus.
11.3. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įvykio naktį, išgertuvių metu pritrūkus alkoholinių gėrimų, E. G. nuvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“. Iš nuteistojo E. G. parodymų matyti, kad atvykęs į barą, jis iš karto nuėjo į patalpą, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, ten nusipirko alaus, kurį palikęs ant prekystalio, nuėjo į tualetą. Grįžęs iš tualeto, jis pasigedo įsigyto alaus. Kas konkrečiai paėmė jo nusipirktą alų, jis nematė, bet įtarė, kad jį galėjo paimti kitoje baro patalpoje prie medinio stalo sėdėję asmenys, dėl to jis paskambino E. B., papasakojo apie paimtą alų ir paprašė jo ateiti į barą. Nuteistojo E. G., nukentėjusiųjų L. Č. B., G. N., liudytojo D. D. parodymais, baro „(duomenys neskelbtini)“ viduje įrengtomis filmavimo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokole išdėstytais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad iki pat apeliantui pasirodant bare tarp ten buvusių asmenų nebuvo jokio konflikto. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusieji L. Č. B., G. N. bei kartu su jais buvę asmenys su E. G. nekonfliktavo, E. G. šių asmenų nebuvo užpultas, prieš jį nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Paminėtų asmenų parodymai, taip pat objektyvūs duomenys užfiksuoti bare įrengtų filmavimo kamerų vaizdo įrašuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose neginčijamai patvirtina, kad apeliantas į barą atskubėjo jau būdamas agresyviai nusiteikęs, įeidamas į baro patalpas rankose jau laikė peilius, o baro viduje, nesiaiškindamas įvykio aplinkybių, pirmas puolė prie nukentėjusiųjų ir iš karto pradėjo prieš juos naudoti fizinį smurtą, po ko prie jo prisijungė ir E. G..
11.4. Iš nuteistojo E. G. parodymų matyti, kad E. B. kartu su juo įėjus į barą, G. N. ir L. Č. B. pakilo nuo stalo, tuomet E. B. nieko nesakęs iš karto puolė prie jų. Iš pradžių E. B. smūgius sudavė L. Č. B., vieną smūgį peiliu, kitus lyg du į šoną. Tada jau jis (E. G.) susigrūmė su L. Č. B., o E. B. puolė G. N. (t. 3, b. l. 122-124). Iš esmės tokias pat aplinkybes apklausiamas parodė ir nukentėjusysis L. Č. B. (t. 5, b. l. 42-46; t. 1, b. l. 68-70). Sprendžiant iš nukentėjusiojo G. N. parodymų, įvykio naktį bare jis su niekuo nekonfliktavo, būnant prie stalo ir pasisukus link išėjimo durų, būtent jis pajuto stiprų E. B. smūgį į veidą, nosį (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. N. be kitų sužalojimų buvo padaryti nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai (t. 1, b. l. 60-61), priešingai E. B. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jokie veido sužalojimai nėra konstatuoti (t. 3, b. l. 176-177), po ko pamatęs, kad šis su peiliu, bėgo nuo jo į trečią patalpą, kur pardavinėjami alkoholiniai gėrimai (t. 1, b. l. 40-42, 44-46). Pirmiau išdėstytus nuteistojo E. G., nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo D. D. parodymai (t. 5, b. l. 97; t. 1, b. l. 131-133). Šis liudytojas patvirtino, kad nematė, jog nukentėjusieji prieš nuteistuosius būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Pasak liudytojo, būtent E. B. atbėgęs į barą užsipuolė nukentėjusiuosius, naudojo prieš juos peilius. Matėsi, kad E. B. buvo labai agresyvus, į barą ėjo jau žinodamas, kur eina ir kokiu tikslu, nes buvo tam pasiruošęs, nieko nesakęs nuėjo prie nukentėjusiųjų stalo. Be pirmiau išdėstytų asmenų parodymų, kurie atitinka ir kavinėje filmavimo kameromis užfiksuotas įvykių aplinkybes (t. 2, b. l. 112-131), faktą, kad nukentėjusieji įvykio naktį neatliko rizikingų ar provokuojančių veiksmų prieš E. B., E. G., patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. 2018 m. spalio 22 d. 18:29:10 val. vykusio telefoninio pokalbio metu E. G. E. K. nurodė „Bet E. va pamatė, kad tie patys, iš viso be žodžių, <...>, ir iš karto puolė juos.“, 2018 spalio 29 d. 19:47:28 val. vykusio pokalbio metu E. K. pasiteiravus E. G. „Tai nei iš šio, nei iš to paėmė traukė ir dūrė?“, pastarasis vėlgi nurodė „Jo, jo, jis be žodžių, be nieko.“, E. K. pasiteiravus „O tai ką L., nieko, ten tas kitas?“, E. G. atsakė „Ne.“ (t. 3, b. l. 12-17, 18-19).
11.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebuvo pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusieji paėmė nuo prekystalio E. G. nusipirktą alų. Kita vertus, net jeigu nukentėjusieji ir paėmė paminėtą alų, ši menkavertė priežastis nebuvo pagrindas prieš L. Č. B., G. N. naudoti fizinį smurtą, dar ir pasitelkiant žalojančius įrankius.
12. Be veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes apibūdinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, individualizuojant bausmę, privalu įvertinti ir kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. B. šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus padarė vos paleistas iš įkalinimo įstaigos (2018 m. spalio 10 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, veikos padarytos – 2018 m. spalio 21 d.). Apeliantas praeityje eilę kartų teistas, tame tarpe už nesunkaus sveikatos sutrikdymo pataisos namuose padarymą, nusikaltimus nuosavybei, susijusius ir su fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimu, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 180-190, 194-203; t. 4, b. l. 4-63). Šios aplinkybės patvirtina, kad E. B. naujus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas dėl amnestijos, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos E. B. elgesiui, mąstymui nepadarė, jis, kaip ir šiuo atveju, vos paleistas iš įkalinimo įstaigos toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytų duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines apelianto nuostatas. Akivaizdu, kad jis yra linkęs nusikalsti, ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, teigiamų išvadų iš savo praeities klaidų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis oficialiai niekur nedirbo, nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 150-152, 155). Bylos duomenimis apeliantas neturi nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos, nors yra vedęs, tačiau realiai glaudžiais šeiminiais ryšiais nėra saistomas (žmona įkalinimo įstaigoje atlieka bausmę), vaikų neturi, psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų centro įskaitose nėra registruotas (t. 3, b. l. 153-154, 168, 173).
13. Įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. B. už padarytas veikas pagrįstai buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisingai nustatyti ir šių bausmių dydžiai. Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose už padarytas veikas numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, pripažinti, jog E. B. už atsiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o tuo pačiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežtos, prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiajam L. Č. B. priteistos neturtinės žalos dydžio
14. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam L. Č. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą yra per didelis, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pasak apelianto, byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą.
15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam L. Č. B. buvo padaryta ir neturtinė žala, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas neįvertino neturtinės žalos nustatyto kriterijų visumos ir kiekvieno atskirai, neanalizavo jų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
17. Byloje nustatyta, kad įvykio naktį nukentėjusysis L. Č. B. buvo užpultas naktiniame bare kitų asmenų akivaizdoje. Prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, taip pat ir pasitelkiant žalojantį įrankį – peilį. Nukentėjusiajam L. Č. B. nagrinėjamo įvykio metu apelianto neteisėtais veiksmais buvo padaryta 2 cm dydžio akla žaizda kairiame žaste, kuri kartu su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. Č. B. iš karto po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam vietinėje nejautroje buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarstymas, po ko tą pačią dieną nukentėjusysis iš ligoninės buvo paleistas, vėliau jam teikiamos ambulatorinės medicininės paslaugos (žaizdos perrišimai, 2018 m. spalio 31 d. iš žaizdos išimtas siūlas). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis L. Č. B. dėl apelianto prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, skausmą (pristatymo į ligoninę metu pagal Vizualinių analogų skalę nukentėjusiajam nustatytas 8 balų (stiprus) 10 balų skalėje skausmas), diskonfortą. Kita vertus, nurodytų aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas buvo nežymus, nors padaryta durtinė 2 cm dydžio, apimanti odą/poodį/raumenis, žaizda, tačiau funkcija per artimiausius sąnarius nebuvo sutrikdyta, neurovaskulinių sutrikimų nepastebėta, hemodinamika stabili. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas būtų sąlygojęs liekamojo pobūdžio reiškinius, negatyvius pasikeitimus kokioje nors jo asmeninio gyvenimo srityje. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats L. Č. B.. Nors pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymui lemiamos įtakos neturi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, nepaisant to, į šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat privalu atsižvelgti. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo metu oficialiai nedirbo, turto neturi, nepaisant to, E. B. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl tiek atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, tiek vėliau išėjęs į laisvę galės dirbti ir užsidirbęs atlyginti, tame tarpe, ir nukentėjusiajam L. Č. B. padarytą turtinę (140 Eur) bei neturtinę žalą.
18. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą – apelianto kaltę bei veikos padarymo aplinkybes, panaudotą žalojantį įrankį, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes, liekamųjų reiškinių nebuvimą, nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, taip pat susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad šioje byloje nukentėjusiajam L. Č. B. priteistos neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir nukentėjusiajam L. Č. B. priteistos neturtinės žalos dydis mažinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam L. Č. B. priteisus 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ne tik bus užtikrintos nukentėjusiojo teisės į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet taip pat ir išlaikyta protinga abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajam L. Č. B. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti nuo 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.