Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-61-238/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-50658-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.3 (S)

2020 m. kovo 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 47 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams.

2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal LR BK (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir pritaikius Įstatymą dėl Amnestijos, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams 25 (dvidešimt penkioms) dienoms ir 200 Lt vertės turto konfiskavimas. 2003-04-30 paleistas lygtinai neatlikus 2 (dviejų) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

3) Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnį, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

4) Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

5) Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), BK 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.

7) Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

8) Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

9) Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

10) Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, BK 165 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-13 nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

11) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 2018- 10-10 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, teistas 2018-12-31 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir E. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2018 metų spalio 21 dieną, apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrininkų grupėje, E. G. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavus L. Č. B. į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas šiam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, E. B. tyčia ne mažiau nei tris kartus smogus peiliu L. Č. B. į rankas, padarydamas šiam aklą durtinę žaizdą kairiajame žaste, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais ir įžūliais veiksmais, susijusiais su smurtavimu kito asmens atžvilgiu, demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, t. y. tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip E. B. ir E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

E. B. ir E. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2018 metų spalio 21 dieną, apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdami viešąją tvarką, t. y. ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, esant menkaverčiai dingsčiai, E. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. N. į veidą, pastarajam bandant gintis ir bėgant į kitą baro patalpą, bendrais veiksmais su E. G. sugriebė nukentėjusįjį G. N., o po to E. G. laikant už pečių ir kaklo nukentėjusįjį G. N., tokiu būdu neleidžiant pasipriešinti ir apsiginti, tuomet E. B. tyčia ne mažiau nei vienuolika kartų smogė peiliu bei sudavė ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam G. N., tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. N. nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimus, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei durtinę-pjautinę žaizdą dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą. Taip E. B. ir E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Duomenys, kuriais grindžiamas E. B. ir E. G. kaltumas padarius nusikaltimus (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimas)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus E. G. parodymus, nes teisminio nagrinėjimo metu E. G. atsisakė duoti parodymus.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-21 apklaustas įtariamuoju E. G. paaiškino, kad E. B. pažįsta apie 2 metus, kartu dirba statybų srityje, bet nėra artimi draugai. 2018-10-21 apie 8 val., susitiko darbe, dirbo iki 19 val. Po darbo E. B. pasiūlė jam kartu su juo važiuoti pas jo draugus į (duomenys neskelbtini), kur buvo planuojamos išgertuvės. Po darbo iškarto važiavo pas jo draugus, nuvyko apie 20.30 val., tuo metu bute jau buvo (duomenys neskelbtini), kurie yra buto savininkai. Šių žmonių jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą, todėl asmens duomenų nežino. Vakarėlio metu prie jų prisijungė mergina vardu (duomenys neskelbtini), kurią žino iš socialinių tinklų. Išgėrė apie 8 litrus alaus. Vakaro metu apie 1 val. jiems pritrūko alkoholio, todėl jis pasisiūlė nueiti iki visą naktį dirbančio baro adresu: (duomenys neskelbtini), ir išėjo iš buto. Jam priėjus prie naktinio baro prekystalio paprašė pardavėjo, kad paduotų alaus, sumokėjo už prekes ir palikęs alkoholį ant prekystalio nuėjo į tualetą. Tuo metu bare buvo keturi, jam nepažįstami asmenys, trys vyrai ir viena moteris. Grįžęs iš tualeto pastebėjo, kad nebėra alaus, paklausė pardavėjo, ar paėmė alkoholį atgal į prekybą, bet jis atsakė, kad nieko n(duomenys neskelbtini)tė ir neėmė. Jis pradėjo žvalgytis po barą, pastebėjo, kad koridoriuje, prie įėjimo į barą sėdi prieš tai matyti keturi asmenys, pastebėjo, kad jie geria alų, kuris priklauso jam. Jis priėjęs prie jų paklausė, kodėl paėmė jo alų, paprašė, kad grąžintų, bet vienas iš asmenų, kuris iš pažiūros atrodė jauniausias iš visų keturių, puolė jį stumdyti, suėmė jį už drabužių ir juos tampė. Jis, suvokdamas, kad gali nukentėti nuo šių asmenų, paskambino E. B., kuriam papasakojo situaciją, paėjęs toliau nuo nepažįstamųjų laukė, kol ateis (duomenys neskelbtini). Praėjus apie 10-15 min. į barą įbėgo (duomenys neskelbtini), kuris priėjęs prie jo paklausė, kas jį užpuolė, jis jam parodė, kur sėdi tie asmenys ir jis jam nieko nesakęs nuėjo prie tų asmenų. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie asmenų pradėjo su jais konfliktuoti, pradėjo muštis su vienu iš keturių. Konflikto metu pastebėjo kaip iš asmens, kuris mušasi su (duomenys neskelbtini), peties stipriai bėga kraujas. Tuo metu kitas, kuris atrodė jauniausias, vėl pradėjo jį stumdyti. Bet fizinio skausmo nesukėlė, nenaudojo kumščių, laikė vienas kitą sugriebę už drabužių. Konflikto metu jis neturėjo jokių ginklų, peilių ar kitų pagalbinių priemonių. N(duomenys neskelbtini)tė, kada ir kas sužeidė jį užpuolusį asmenį, n(duomenys neskelbtini)tė, kad jis būtų kraujavęs. Po muštynių pastebėjo, kad atvyko apsaugos darbuotojai, tuomet jis ir E. B. nusprendė eiti namo. Paėjus apie 20-30 metrų pastebėjo, kad iš priekio atvyksta policijos pareigūnai. Tuo metu E. B. išmetė su savimi turėtus du, buitinės paskirties peilius. Privažiavę policijos pareigūnai pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nustatę jų tapatybes, suėmė. Sėdint policijos pareigūnų automobilyje, tuo metu kai pareigūnai buvo išlipę iš transporto priemonės, E. B. pasakė, kad iš ankščiau pažinojo asmenis su kuriais susimušė bare, paaiškino, kad prieš keletą dienų jie sumušė E. B.. Pokalbio metu E. B. pasakė, kad muštynių metu nulūžo vieno peilio geležtė, tada jis paklausė (duomenys neskelbtini), kam jis išvis paėmė ir panaudojo peilius, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pats gailisi, kad taip pasielgė. Jis labai gailisi, kad nesustabdė E. B. vykdant šį nusikaltimą ir šalinosi iš įvykio vietos, dėl girtumo nesuvokė, kokie rimti gali būti padariniai. (t. 3, b. l. 109-110)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-10 papildomai apklaustas įtariamasis E. G.paaiškino, kad atsimena savo pirmus parodymus, kuomet buvo apklausiamas areštinėje. Šiuos savo parodymus tvirtina ir šiandien nori išsamiau papasakoti apie įvykio aplinkybes, kurios jam yra žinomos. Šiandien jis supranta savo veiksmus, parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Supranta, kad yra apklausiamas, kaip įtariamasis. Savo pirmoje apklausoje nurodė, jog 2018-10-21, apie 8.00 val. susitiko su E. B. darbe, tačiau nori pasakyti, kad buvo ne 21 diena, o buvo šeštadienis - 2018-10-20, tikriausiai įsivėlė klaida. Taigi, 2018-10-20 ryte susitiko darbe, dirbo abu statybų srityje. Apie 17 val. baigė darbą ir tada E. B. jam pasiūlė nuvykti iki (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio nežino. (duomenys neskelbtini) iki tos dienos jis nepažinojo, su juo susipažino tą vakarą. Prieš vykstant iki (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė kartu vykti ir pažįstamai (duomenys neskelbtini), kuri sutiko vykti kartu ir tada jis kartu su E. B., taksi automobiliu, nuvyko ją paimti. Ją paėmė iš (duomenys neskelbtini). Tada visi trys nuvyko pas (duomenys neskelbtini). Pas (duomenys neskelbtini) atsivežė 4 litrus alaus. Atvykus pas (duomenys neskelbtini), jo bute buvo ir (duomenys neskelbtini), kurios iki tos dienos nepažinojo. Taigi, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alaus, jis kartu su E. B. nuvyko taksi automobiliu į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko 0,7 litro degtinės ir 2 litrus alaus. Viską parsivežė ir tada viską išgėrė. Ir vėl pritrūko alkoholio, tada jis vienas nusprendė, kad reikia vėl nupirkti alkoholio, todėl išsikvietė taksi automobilį ir nuvyko į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus numerio nežino. Kada iš namų tiksliai išvyko, nurodyti negali, gal apie 1.00 val. - 1.30 val., tiksliai nepasakys. Vyko vienas taksi automobiliu. Kai įėjo į barą, tai matė prie stalo sėdinčius keturis asmenis, t. y. kaip vėliau sužinojo, ten sėdėjo G. N., L. B., kažkokia moteris ir vyriškis. Jis praėjo pro juos ir nuėjo į patalpą, kurioje prekiaujama alkoholiu. Šių asmenų iki šios dienos jis nežinojo ir nebuvo matęs, juos tada bare matė pirmą kartą. Taigi, nuėjo pirkti alkoholio, šie asmenys jo neužkalbino, nieko nesakė, jokio konflikto nebuvo. Nuėjo nusipirkti alaus ir nusipirko 2 litrus alaus, kurį supilstė jam į keturias stiklines. Jis paprašė pardavėjo duoti jam tuščią butelį, kad galėtų susipilti alų, tačiau jis nedavė, pasiūlė nusipirkti grafiną. Jis iš pardavėjo nusipirko tą grafiną ir tada jam dvi stiklines jis supylė į grafiną, o kitas dvi stiklines paliko vienkartinėse stiklinėse. Jis visą šitą alų pasiliko prie langelio, kur ir pirko alų, ten tokia palangė padaryta ir nuėjo į tualetą. Grįžęs iš tualeto alaus neberado. Tada barmeno paklausė, kur alus, manė, gal jis į vidų įsidėjo, bet barmenas nurodė, kad neėmė jo alaus. Tada jis nusprendė, kad alų paėmė tie asmenys, kurie sėdėjo bare jam ateinant. Jis pats asmeniškai n(duomenys neskelbtini)tė, kad jie paimtų alų, jis net n(duomenys neskelbtini)tė, ar jie turėjo tą alų, nes nebuvo išėjęs į kitą patalpą pažiūrėti, jis tiesiog pats vienas taip nusprendė. Nebuvo pažiūrėti, ar apskritai tie asmenys yra bare. Nesuvokė, kad reiktų pažiūrėti, nes buvo stipriai neblaivus. Jis tada paskambino E. B. ir pasakė, kad paėmė iš jo alų. Neprašė jo ateiti, bet jis pats pasisiūlė, jis sutiko, kad E. B. ateitų. Jis nesakė, kad jį bare skriaudžia, kad neleidžia išeiti, jis tik nurodė, kad paėmė iš jo alų ir kad sėdi bare tie asmenys, tik tiek ir pasakė. Kol laukė E. B., buvo toje patalpoje, kur prekiaujama alkoholiu. Tada per langą pamatė ateinantį E. B., tada jis išėjo jo pasitikti. Praėjo prie stalo sėdinčius asmenis, jiems lyg ir nieko nesakė, bet pažiūrėjo į juos. Su E. B. susitiko prie durų, prie pirmos patalpos tarpduryje. Kai įėjo į barą, matė, kaip nuo stalo pakilo G. N. ir L. B., tada E. B. nieko nesakęs puolė prie jų. Kad E. B. su savimi atsineštų kažkokius įrankius n(duomenys neskelbtini)tė, taip pat n(duomenys neskelbtini)tė, kad turėtų kažkokius daiktus. Kaip ir minėjo, E. B. puolė iškarto prie tų asmenų. Matė, kad L. B. jis sudavė smūgius, vieną smūgį į petį, kitus lyg du smūgius į šoną. Su kuo sudavė, n(duomenys neskelbtini)tė, tik matė, kad smūgiai buvo. Tada jau jis susigrūmė su L. B., o E. B. puolė G. N.. Jis kumščiu sudavė 4-5 smūgius į veidą L. B.. L. B. jam sudavė irgi kelis smūgius, pataikė į šonus. Pamena, kad jie nukrito, grumtynės buvo ant grindų, o vėliau L. B. pabėgo iš baro. Jis mėgino jį vytis, bet vėliau nusprendė nebesivyti. Grumtynių metu nepastebėjo, kad L. B. rankoje būtų įsmigęs peilis, kad jis būtų sužalotas. Taigi, kai L. B. pabėgo iš baro, jis nuėjo prie vyro, kuris sėdėjo prie stalo, paklausė jo, kur alus, sudavė jam kelis smūgius kumščiu į veidą ir tada tas vyras sakė, kad va ant stalo yra alus, gali paimti. Dar gali nurodyti, kad iki tol, kol nuėjo prie šio vyro, kuris sėdėjo prie stalo, jis dar buvo priėjęs prie G. N. ir E. B., matė, kad jie mušėsi, grūmėsi. Jis G. N. paėmė už peties, bet pamatė, kad ji kruvina, jis išsikruvino visą plaštaką. Tada jis G. N. paleido ir nuėjo prie to vyro, kuris sėdėjo prie stalo. E. B. su G. N. nuėjo į tą patalpą, kurioje prekiaujama alkoholiu. Jis pats toje patalpoje daugiau nebuvo ir n(duomenys neskelbtini)tė, kas ten nutiko. Tada atėjo E. B. ir jie kartu, pasiėmę alų nuo stalo, išėjo. N(duomenys neskelbtini)tė, kad E. B. grumtynių metu su G. N. naudotų peilius, n(duomenys neskelbtini)tė, kad E. B. būtų kruvinas, to arba nepastebėjo, arba to nebuvo. Taigi, jie išėjo iš baro ir maždaug už 50 metrų juos sulaikė pareigūnai. Jiems einant iš baro, tiksliai kurioje vietoje nepasakys, matė, kaip E. B. išmetė du peilius, juos metė per jį. Ar bare jis kokius peilius paliko, nežino. Gali nurodyti, kad jam su E. B. atėjus į barą, nukentėjusieji tikrai neturėjo jokių peilių, ant stalo taip pat jokių peilių nebuvo. Jis pats asmeniškai G. N. smūgių jokių nesudavė, tik laikė jį už peties, kol nepamatė, kad jis kraujuoja. Nesuprato, kad kraujuoja iš žaizdos, kuri padaryta peiliu. Tik vėliau sužinojo, kad jis buvo sužalotas peiliu, nes jam apie tai pasakė E. B. policijos automobilyje. Jis sėdint automobilyje pasakė, kad panaudojo peilius, kad subadė asmenis, nurodė, kad čia tie patys velniai. Jis taip sakė apie juos dėl to, kad kelios dienos iki šio įvykio, jis turėjo konfliktą su šiais nukentėjusiaisiais, t. y. E. B. buvo pasakojęs, kad su nukentėjusiaisiais buvo muštynės, kažkoks konfliktas, kadangi E. B. draugė (duomenys neskelbtini) rūkė su jais „žolę“, jam tada E. B. pasakodamas nurodė, kad „susidorosiu su tais velniais“. Ką jis turėjo omenyje, nežino, įvardyti negali. Tik jau kai juos sulaikė, tai E. B. nurodė, kad bare buvę ir nukentėję asmenys, būtent tie patys, su kuriais jis sukonfliktavo ankščiau. Jis tada, tame ankstesniame konflikte nedalyvavo ir nieko apie tai pasakyti negali, tik tiek, kiek jam papasakojo E. B., kad jis sukonfliktavo dėl (duomenys neskelbtini) ir kad su tais velniais „susidoros“. Jis atsimena, kad barmeno paprašė nekviesti apsaugos, manė, kad nieko rimto nebus tame bare, ateis E. B., pasimuš su nukentėjusiaisiais ir viskas, bet kad E. B. atsineš peilius, jis nežinojo. Aplinkui niekur peilių tikrai nebuvo, todėl E. B. peilių iš niekur daugiau paimti negalėjo, kaip tik juos atsinešti. Be to, ir jis pats automobilyje nurodė, kad subadė žmones. Gali nurodyti, kad E. B. visuomet su savimi nešiodavosi keturis peilius, juos nešiodavosi savo sportiniame krepšyje. Tą tiksliai gali pasakyti, nes tai yra matęs, jis ir darbe rodydavo peilius ir taip visur. Tikrai tvirtina, kad E. B. peilius su savimi turėdavo keturis. Gali dar nurodyti, kad E. B., būdamas tardymo izoliatoriuje, bandė su juo susisiekti, prašė keisti parodymus, prašė sakyti, kad peilius atsinešė ne jis, o kad peiliai buvo padėti prie nukentėjusiųjų, viduje. Taip pat sakė, kad kadangi jis laisvėje, tai susisiektų su nukentėjusiaisiais, kad jie nereikštų pretenzijų. Jis su nukentėjusiaisiais susisiekęs nebuvo ir nedarė, ko prašė E. B.. Jis neatsimena, jog jam būnant bare prie jo būtų priėję nukentėjusieji, kad prašytų rūkyti ar ko kito. Tikrai šito dalyko neatsimena, bet kad bare nebuvo su nukentėjusiaisiais jokio konflikto - tai tikrai. Jis dėl to, kad buvo sužaloti du asmenys labai gailisi, jeigu būtų matęs, kad E. B. atsinešė peilius, būtų mėginęs kažkaip jį sustabdyti, kad jis nesubadytų žmonių. Šiai dienai daugiau neturi ką papasakoti. (t. 3, b. l. 122-124)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-25 apklaustas E. G. paaiškino, kad su pareikštu įtarumu susipažino, jo esmę suprato. Šiuo metu savo veiksmus supranta pilnai, parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Pripažįsta padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, dėl to labai gailisi. Pripažįsta, kad savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką, taip pat, kad laikė G. N. už peties, bet kai pamatė kraują, tada jį paleido. Jis pats asmeniškai jokių veiksmų G. N. atžvilgiu neatliko, tik tiek, kiek įvardyta įtarime, tai yra, tik laikė jį. Nei peiliu, nei kumščiais nesužalojo ir G. N. nesudavė. N(duomenys neskelbtini)tė, kad E. B. badė peiliu G. N., tik pamatė kraują ir tada iš karto paleido G. N.. Jam tik po to E. B., pareigūnų automobilyje, pasakė, kad subadė žmones. Jis buvo apklausiamas ankščiau ir jo duoti parodymai yra tikslūs bei teisingi, todėl prašo remtis jais, papildomai neturi ką pasakyti, viską pasakė ankstesnėse apklausose. Jis tik gali paminėti, kad E. B. į barą pasikvietė tikslu, kad jis padėtų atgauti paimtą alų. Jis suprato, kad dėl to gali kilti muštynės, tačiau n(duomenys neskelbtini)nė ir negalvojo, kad muštynių metu bus naudojami peiliai. Jis E. B. neprašė pasiimti peilius, apskritai nežinojo, kad jis juos pasiims. Jis nenorėjo ir neturėjo tyčios sunkiai sužaloti G. N., neturėjo jokio tikslo sužaloti ir L.Č. B.. Jis dėl šios situacijos, kuri įvyko, nuoširdžiai gailisi, tokios situacijos nenorėjo ir nesitikėjo. Labai dėl to gailisi. (t. 3, b. l. 128-129)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus E. B. parodymus, nes teisminio nagrinėjimo metu E. B. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, E. B. nurodė, kad yra teisingi parodymai duoti 2018-11-13 apklausos metu ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pamena ne visas aplinkybes, tačiau pamena, kad jam paskambino E. G. ir kvietė ateiti, nes bare yra G. N., L. Č. B., jį užpuolė, prie jo kimba minėti asmenys, jis bijo išeiti iš baro, kvietė ateiti. Jis ėjo į barą, galimai turėjo peilius ir jais sužalojo G. N., L. Č. B.. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad atėjus jam į barą, jį puolė G. N., dėl to supyko ir smurtavo. Po įvykio peilį išmetė. Savo veiksmus vertina neigiamai ir gailisi. Sutinka atlyginti turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai. Nesutinka atlyginti žalą nukentėjusiesiems G. N. ir L. Č. B., nes civiliniai ieškiniai ir žala paskaičiuota gan didelė.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-21 apklaustas E. B. paaiškino, kad su įtarimais susipažino, kuo yra įtariamas supranta. Narkologo ir/ar psichiatro įskaitoje registruotas nėra, psichiką veikiančių vaistų nevartoja, dėl ko visiškai supranta savo duodamų parodymų esmę. Sutinka duoti parodymus. 2018-10-21 apie 21 val. vakare jis atvyko pas savo draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten jau buvo susirinkę jo draugai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių asmens duomenų nežino. Kartu vartojo alkoholį, gėrė apie 5 litrus alaus. Apie 2 val. pritrūko alkoholinių gėrimų, todėl jo draugas E. G. pasisiūlė nueiti iki baro dirbančio nakties metu, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini) ir parnešti alkoholio. Praėjus apie 30 min. po jo išėjimo iš buto, jis paskambino jam į mobiliojo ryšio telefoną ir pranešė, kad jis yra naktiniame bare, užsirakinęs tualeto patalpoje, nes du vaikinai jį sumušė, o jam bėgant į tualeto patalpą jį mušę vaikinai pagrasino, kad išėjus iš tualeto jį užmuš. Po pokalbio su (duomenys neskelbtini) jis pranešė kartu esantiems draugams, kad bėga į naktinį barą gelbėti E. G.. Kartu buvusios (duomenys neskelbtini) pasakė, kad bėga kartu su juo. Išeidamas iš namų, jokių draudžiamų daiktų su savimi neturėjo, o asmeninius daiktus, tokius kaip mobiliojo ryšio priemonė ir rankinė padavė draugei (duomenys neskelbtini). Jam pribėgus prie naktinio baro, lauke pastebėjo stovinčius du vaikinus, kurių nepažįsta, asmenys pasirodė pasipiktinę, bet jis jų nekalbino. praėjo pro juos ir pateko į baro vidų. Patekęs į vidų, jis iškarto pastebėjo ant kėdžių sėdintį (duomenys neskelbtini), šį asmenį pažįsta, nes prieš 5-6 dienas jis buvo jį užpuolęs. (duomenys neskelbtini) pamatęs jį staigiai atsistojo nuo kėdės ir nieko nesakęs trenkė jam vieną smūgį į dešinės pusės apatinį žandikaulį. Dėl tokio (duomenys neskelbtini) elgesio tarp jų kilo konfliktas, kurio metu susigrūmė, sudavė vienas kitam smūgius rankomis, bet nežino, kiek smūgių ir į kokias kūno vietas. Jų grumtynių metu pastebėjo, kad jo draugas E. G. yra atsitūpęs prie sienos kampe. Jam baigus grumtis su G. pastebėjo kaip jis lipa per langą, bet jį sulaikė, jam nepažįstami vaikinai, kuriuos matė prie įėjimo ir pradėjo jį mušti. Jis grumtynių metu su G.jokių pagalbinių priemonių nenaudojo, mušėsi rankomis ir kojomis. Po to jis priėjo prie savo draugo E. G. ir pasakė jam, kad pasiimtų daiktus ir eitų iš baro. Išeinant nusprendė dar atsigerti alaus, todėl paėmė bokalą alaus, kuris buvo ant stalo ir išėjo iš baro. Jiems einant gatve, atvyko policijos pareigūnai, kurie juos sustabdė ir pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nustačius jų tapatybes sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK areštinę. (t. 4, b. l. 72-73)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-13 papildomai apklaustas įtariamasis E. B. paaiškino, kad atsimena savo įtariamojo pirmos apklausos metu duotus parodymus, bet jų netvirtina, kadangi jie buvo neteisingi. Šiandien nori papasakoti visą tiesą. Šiandien parodymus duoda savo laisva valia, nieko neverčiamas. Jis atsimena, kad 2018-10-20 dirbo, o po darbo kartu su (duomenys neskelbtini) gėrė adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo ir E. G., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) draugė, jos duomenų nežino, o (duomenys neskelbtini) yra E. G. draugė, jis turi žinoti jos duomenis. Jie gėrė, bet kiek ir ko, negali pasakyti. Gėrė ir viskas buvo tvarkoje, jokio konflikto nebuvo. Jiems visiems geriant, pritrūko alkoholio. E. G. pasisiūlė jo nupirkti ir pasakė: „lekiu nupirksiu dar alaus“. Kur jis važiavo, nežino, jis nepasakė, kur važiuoja. Kelinta tuo metu buvo valanda, negali pasakyti, bet galėjo būti apie 2 val. nakties. Taigi, kai E. G. išvyko, po kiek laiko gavo iš jo SMS pranešimus, kuriuose jis rašė, jog negali išeiti iš baro, kad jį ten užmuš ir panašiai. Jis tada kartu buvusiems asmenims pasakė, kad eina pažiūrėti, kas ten nutiko E. G.. (duomenys neskelbtini) pasisiūlė eiti kartu. Visi išėjo iš namų, jis su savimi pasiėmė sportinį krepšį, kuriame buvo telefonas, pakrovėjas, alus, garso kolonėlė. Jokių kitų daiktų iš namų nepasiėmė, išskyrus savo daiktus. Tuo metu buvo apgirtęs, bet viską atsimena. Kaip ir minėjo, kartu su tomis panelėmis išėjo iš namų ir ėjo link naktinio baro, kurį vadina „načnyku“. Kur eiti, žinojo, nes lyg jau E. G. buvo pasakęs, kuriame bare jis yra. Einant link baro, netoli baro sulaukė E. G. skambučio. Jis sakė, kad iš jo atėmė alų, jis negali išeiti, nori jį užmušti, nori atimti iš jo telefoną. E. G. buvo lyg ir apsiverkęs, išsigandęs, kalbėjo tyliai, sakė, kad yra tualete, nenorėjo matyt, kad jį išgirstų, todėl kalbėjo tyliai, ne viską suprato. Išgirdęs, kad jį ten puola, jis merginoms paliko savo tašę ir telefoną, nubėgo iki baro. Prie pat įėjimo durų matė 2-3 asmenis, juos matė pirmą kartą. Jokio konflikto su jais prie durų nebuvo, jie tiesiog stovėjo ir tiek. Jis įėjo į barą, ten buvo pirma patalpa, sekanti buvo patalpa, kurioje sėdėjo asmenys. Matė, kaip prie stalo sėdėjo nukentėjęs G., jo draugas, kažkokia moteris su vyru. Taip pat prie jų staliuko, kampe matė tupintį E. G.. Jį pamatęs G. puolė, neatsimena, ar sudavė, ar tik mėgino suduoti, bet jis tuo metu ar tai pas jį, ar tai ant stalo, dabar nepasakys, nes to neatsimena, pamatė ir paėmė du peilius. Tie peiliai buvo bare, ar tai pas nukentėjusiuosius, ar tai ant stalo, nepasakys šiuo metu. Jis susinervino, nes jį G. užpuolė ir pagriebęs tuos peilius gynėsi. Mušėsi tik su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) draugu jis neturėjo jokio kontakto, su juo nesimušė ir jo peiliu nesužalojo. Jį pamatęs E. G. pakilo iš kampo ir lyg mušėsi su tuo jaunesniu (duomenys neskelbtini) draugu, bet, ar naudojo kokius nors įrankius, negali pasakyti, to n(duomenys neskelbtini)tė. Kadangi (duomenys neskelbtini) bėgo į kitą patalpą, į tą kur prekiaujama alkoholiu. Ar tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo kažkokius peilius, negali pasakyti, jam atrodo, jis dūrė (duomenys neskelbtini)i du kartus, į krūtinės ir peties sritį, daugiau neatsimena, kad būtų dūręs. Jis tiksliai įvardyti negali, kurioje patalpoje, kur, kokiu peiliu įdūrė, bet jam atrodo, kad vieną dūrį padarė toje patalpoje, kur (duomenys neskelbtini) sėdėjo, o kitą smūgį - ten kur prekiaujama alkoholiu. Jis atsimena, kad vienas peilis buvo lyg nulūžęs, jis pastebėjo tik rankoje rankeną, kurią numetė bare, kurioje vietoje, negali įvardyti. Pamena dar, kad toje patalpoje, kur prekiaujama alkoholiu, jam grumiantis su (duomenys neskelbtini), atėjo tie asmenys, kurie stovėjo lauke jam ateinant. Matė, kad jie sudavė (duomenys neskelbtini)i smūgius į veido sritį, jis tuo metu apsisuko ir išėjo iš baro. Dar barmenas pasakė, kad yra iškviesta apsauga. Jis nuėjo į tą patalpą, kur yra stalas, ten rado E. G., jie kartu iš baro išėjo. E. G. dar nuo stalo pasiėmė alų ir jie išėjo. Jiems išėjus iš baro, pamatė, kad prie baro atvykusi yra apsauga, todėl rankoje laikytą peilį jis išmetė kažkur lauke, kur tiksliai - negali pasakyti. Kadangi apsaugos darbuotojai dar nebuvo išlipę, jie su E. G. išėjo iš baro ir viskas. Einant sulaikė policijos pareigūnai. Dar einant namo, E. G. paskambino (duomenys neskelbtini), paklausė, kur ji yra, o ji atsakė, kad stotelėje, jie išlindo iš tamsos ir norėjo eiti pas ją, kai atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis eidamas į naktinį barą neturėjo jokio tikslo nužudyti, neturėjo jokio tikslo net susimušti, norėjo tiesiog pasiimti draugą ir eiti namo. Tačiau, kadangi atėjus į barą, jį užsipuolė (duomenys neskelbtini), tai jam viskas spontaniškai gavosi. Su (duomenys neskelbtini), maždaug 5 dienos prieš, turėjo konfliktą, kadangi jis jį su kažkokiais asmenimis, jų buvo kokie 7, bandė iš jo atimti daiktus. Pamena, kad tuo metu jis buvo šiame bare su (duomenys neskelbtini) (jos tikslesnių duomenų nežino, gali būti (duomenys neskelbtini) ), tai jį išsiviliojo iš baro ir už baro bandė sumušti, atimti daiktus, bet jam pavyko pabėgti. Jis tada įbėgo į baro vidų ir pro langą iš jo pabėgo. Tai galėjo matyti ta pati (duomenys neskelbtini) ir barmenas. Tuo metu jis su savimi peilių neturėjo, niekam negrasino. Jis apskritai nesinešiojo su savimi peilių. Išėjęs į laisvę jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, o ten būnant jam paskambino E. G. (jį žinojo nuo pataisos namų), kuris pasiūlė darbą Kaune. Jis sutiko, ir atvyko į Kauną, penktadienis buvo pirma darbo diena. Jis gali pasakyti, kad jis tik su (duomenys neskelbtini) mušėsi ir jį sužalojo, o su jo tuo draugu, kuris kaip žino (duomenys neskelbtini), neturėjo jokio fizinio kontakto, su juo nesimušė, jo nesužalojo, su juo mušėsi tik E. G.. Jis nepripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) sužalojo, pripažįsta, kad sužalojo (duomenys neskelbtini), bet jo nužudyti neturėjo tikslo. Advokatė apklausos metu paklausė, kas vyko, kai jis įėjo į barą, ar jis pirmas priėjo prie nukentėjusiųjų stalo, jis atsakė, kad jam jau tik atėjus (duomenys neskelbtini) stojosi nuo stalo ir puolė. Advokatei klausiant, ar (duomenys neskelbtini) stojosi vienas, jis atsakė, kad stojosi tik vienas (duomenys neskelbtini), po to ta moteris, o E. G. su tuo (duomenys neskelbtini) muštis pradėjo. Jį puolė tik (duomenys neskelbtini). Advokatei paklausus, ar peilį paėmė nuo stalo ar nuo kitos vietos, jis atsakė, kad ten tik vienas stalas, paėmė nuo jų stalo. (t. 4, b. l. 77-79)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-28 apklaustas E. B. paaiškino, kad su pareikštu įtarumu susipažino, jo esmę suprato. Pripažįsta iš dalies padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, nes netiki, kad G. N. dūrė peiliu vienuolika kartų. Kad G. N. dūrė peiliu tai taip, bet kad tiek kartų, n(duomenys neskelbtini)no. Pripažįsta, kad rankomis galėjo jam suduoti kelis smūgius, bet kojomis jam visai nesudavė. Iš dalies pripažįsta ir tai, kad dūrė peiliu L.Č. B., nes jis to neatsimena. Tiksliai pasakyti to negali. Jis yra išsamius parodymus davęs ankstesnėse apklausose, todėl papildomai šiandien neturi ką pridurti. Gali pasakyti, kad gailisi dėl to ką padarė. (t. 2, b. l. 83-84)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino nukentėjusiojo L. Č. B. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklaustas teisme nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio metu, peiliu suduodamas kelis smūgius, jį sužalojo E. B., kurį atpažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prieš jį (L. Č. B.) smurtavo ir E. G., sudavė smūgius ranka į veidą. Kaltinamųjų E. B. ir E. G. atžvilgiu jis (nukentėjusysis) jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Po įvykio teko kalbėti su G. N., jis pasakojo, kad vienas iš kaltinamųjų (vyresnis) jį sužalojo. Kaltinamųjų veiksmai sutrukdė normalų bendravimą su draugais, baro darbas ir veikla buvo nutraukti. Civilinį ieškinį palaiko.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-21 apklaustas nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. paaiškino, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su mama. 2018-10-20 apie 22 val. išėjo iš namų ir šalia namų susitiko su draugu G. N.. Susitikę iš karto dviese nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems būnant bare vartojo alkoholinius gėrimus-alų, išgėrė apie 2 litrus, kokio stiprumo, nurodyti negali. Bare visą laiką su G. N. sėdėjo dviese, kalbėjosi. Viduje buvo ir kitų jam nepažįstamų baro klientų, kurie ateidavo ir išeidavo. 2018-10-21 apie 2 val. jis dar buvo bare, G. N. sėdėjo prie stalo, jis pats stovėjo prie stalo šalia. Be jų bare buvo du ar trys klientai, kurių nepažįsta. Po kelių minučių į barą įėjo jam ir G. N. nepažįstami keturi vaikinai. Du vaikinai iš jų rankose turėjo po peilį, kurioje rankoje laikė, nurodyti negali. Negali nurodyti asmenų požymių. Vaikinams įėjus pro duris, jis buvo kūnu atsisukęs į jų pusę, du vaikinai artėjo link jo ir G. N., kiti du, galimai, stovėjo prie durų. Prie jo priėjo vienas vaikinas, ilgesnių, netvarkingų plaukų, nieko nesakęs, rankoje turėtu peiliu dūrė jam, kiek kartų dūrė nurodyti negali, tačiau viena kartą dūrė jam į kairės rankos vidinę dalį, į kurią pataikė, dėl ko jam pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kur tuo metu buvo G. N., jis nežino, nes n(duomenys neskelbtini)tė, galimai pabėgo į kitą patalpą, kurioje pardavinėja alkoholį. Pajutęs skausmą, jis iš baro išbėgo, n(duomenys neskelbtini)tė, kur ir kokie asmenys buvo tuo metu. Jis iškarto nubėgo už baro, supratęs, kad G. N. likęs viduje, sugrįžo prie baro, vieną vaikiną pamatė prie baro, liepė jam išeiti, tačiau jis neišėjo. Netrukus pamatė iš baro išeinančius kitus tris vaikinus ir jis vėl nubėgo už baro, po kelių sekundžių grįžo, vaikinai jau buvo pasišalinę. G. N. kruvinas gulėjo ant grindų prie tualeto durų, kas jam atsitiko, n(duomenys neskelbtini)tė. Bare buvo dar keli asmenys, bet keli, tiksliai nežino. Netrukus atvyko GMP ir policija. Jis ir G. N. buvo pristatyti į LSMUL KK, kur jam susiuvo kairės rankos durtinę žasto žaizdą. Jei pamatytų tuos asmenis, juos atpažinti galėtų, bet šiuo metu kitų jų požymių nurodyti negali. Su jokiais asmenimis konfliktų neturėjo. (t. 1, b. l. 66)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-30 apklaustas nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. paaiškino, kad jis atsimena savo ankščiau duotus parodymus, kuriuos davė iškarto po įvykio. Šiandien nori pasakyti, kad tie parodymai nėra išsamūs, todėl šiandien nori papasakoti viską taip, kaip buvo iš tikrųjų. Kaip ir minėjo pirmoje savo apklausoje, jis 2018-10-20 (šeštadienį), vakare apie 22 val. susitiko su draugu G. N.. Jį pažįsta nuo vaikystės, gyveno kaimynystėje, santykiai yra geri. Vis pabendrauja. Tą dieną jis buvo apsirengęs juodos spalvos striukę su kailiuku ant gobtuvo, šaliką, mėlynos spalvos sportines kelnes ir mėlynos spalvos džemperį. Turėjo taip pat ir kepurę su snapeliu. Susitikę, nuėjo iki naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Nuėję į barą nusipirko išgerti, t. y. pirko pradžioje po bokalą alaus. Baras yra iš trijų patalpų, t. y. pirmoji patalpa yra įėjimo, ten yra taip pat sėdimos vietos prie medinio baro, antroji patalpa yra su vienu mediniu stalu ir baro kėdėmis, o trečioji patalpa yra ta, kurioje prekiaujama alkoholiu, yra metalinės durys į tualeto patalpą. Atėję su G. N. į barą ir nusipirkę alkoholio, abu nuėjo ir atsisėdo prie medinio staliuko antroje patalpoje. Atsimena, kad prie šio staliuko sėdėjo vyriškis su ramentais, jo duomenų nežino. Taip su G. N. sėdėjo, kalbėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė kokius 4 bokalus alaus, gal šiek tiek ir degtinės, tiksliai nurodyti negali. Jiems būnant bare, kažkuriuo tai metu atėjo mergina, kurią žino, kaip vardu (duomenys neskelbtini), bet su ja nebendrauja, ją tiesiog žino. Ji prisijungė prie jo ir G. N.. Sėdėjo visi prie to paties staliuko antroje patalpoje, t. y. sėdėjo prie staliuko jis, (duomenys neskelbtini), vyras su ramentais bei G. N.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkokių konfliktų tarpusavyje ar su kitais baro lankytojais nebuvo. Pamena, kad G. N. toje patalpoje nusuko vaizdo kamerą, bet dėl kokios priežasties, nurodyti negali, to nežino, neatsimena. Atsimena tik momentą, kai jam sėdint prie stalo, iš trečios patalpos, kurioje prekiaujama alkoholiu, išėjo vaikinas, jis buvo maždaug jo amžiaus, jaunas, tikslių jo veido bruožų neįsidėmėjo, negali įvardyti, kuo jis buvo apsirengęs, bet mano, kad jį pažinti galėtų. Nors ir matė jį trumpai, bet mano, kad pavyks atsiminti šį vaikiną. Šis vaikinas išėjo iš trečios patalpos ir eidamas pro jų staliuką kažką pasakė, dabar konkrečiai nenurodys ką, bet juos pavadino kažkokiu negražiu žodžiu. Tada jis atsistojo nuo stalo ir norėjo eiti paskui jį pasiaiškinti, kai pamatė jį ateinantį su žymiai vyresniu vyru, kuris rankose laikė, jam atrodo, du peilius (tiksliai dėl peilių kiekio gali klysti). Jis žino, kad buvo pirmas prie durų į pirmą patalpą ir tas vyresnis vyras jį puolė su peiliu, pataikė jam į kairę ranką. Jam dūrė ne vieną kartą tuo peiliu, bet tik vieną kartą pataikė giliai į ranką. Matė ant striukės, kad yra ir kitų dūrių žymių, bet jie nebuvo stiprūs, tai peilis nesusmigo į kūną. Jis žino, kad tarp jo ir to jaunesnio bei vyresnio vaikino įvyko grumtynės, jautė, kad jam buvo suduoti keli smūgiai į veido sritį, į nugarą, į šonus. Jautė fizinį skausmą. Kad jam buvo įdurta peiliu iškarto suprato, nes pajuto šilumą (bėgo kraujas), tuo metu jam neskaudėjo, nes buvo šoke, dideliame strese. Vėliau tik pastebėjo, kad jam yra įdurta į ranką. Žino, kad spėjo pabėgti į lauką, o tie asmenys liko viduje, n(duomenys neskelbtini)tė, kur buvo G. N., n(duomenys neskelbtini)tė ar jam kažkas kažką daro, bet suprato, kad jis liko viduje, jis mėgino grįžti į barą, bet tas jaunesnis vaikinas jo neleido, jį vis puolė, jie susigrūmė. Jis po to pamatė, kad tie asmenys - jaunesnis ir vyresnis išėjo į lauką, tai sugrįžo į barą, matė trečioje patalpoje, prie tualeto durų, ant žemės gulintį G. N., jis buvo sužeistas, buvo dar su sąmone, bet ją praradinėjo. Vėliau atvyko policija, apsauga, GMP, kuri pristatė juos į LSMUL KK. Dėl ko jį ir G. N. užpuolė tas vyresnis ir jaunesnis vyras, nežino, nieko jie nesakė. Jis taip ir nesuprato, kas nutiko. Kiek spėjo pastebėti, tai jį peiliu sužalojo tas vyresnis vyras, nes jis ir turėjo su savimi peilius. Tą vyresnį vyrą mano, kad atpažinti galėtų, nors jo labai aiškiai neįsidėmėjo. Priežasties, kodėl juos sužalojo, jis nežino. Niekas tikrai nieko nesakė, tas tik jaunesnis vaikinas išeidamas juos įžeidė, pasakydamas kažkokį negražų žodį jų visų, sėdinčių prie staliuko, atžvilgiu, ir jis norėjo eiti su juo pasiaiškinti, atsistojo nuo stalo ir nueidamas link pirmos patalpos pamatė ateinančius tuos du vyrus, t. y. jaunesnį ir vyresnį, kuris nešėsi peilius rankoje. Tada viskas įvyko labai greitai, nespėjo susigaudyti, kiek ir kur jam buvo kartų durta, kiek jam buvo kartų suduota. Bet kad jį sužalojo peiliu vyresnis asmuo, tai tvirtina. Jį į LSMUL KK nuvežė, bet į ligoninę neguldė, išleido gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu gydosi ir gydymą tęsia šeimos klinikoje „V. L.“. Nusikaltimo metu buvo sugadinti jo drabužiai, kurie netinkami naudoti. Prarado savo kepurę su snapeliu, taip pat šiai dienai patyrė turtinę žalą, kadangi perka vaistus ir kitus daiktus gydymui. Kai baigs gydymą apie patirtą turtinę žalą informuos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė turtinę bei fizinę, moralinę žalą. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, šią teisę suprato. Civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo eigoje. (t. 1, b. l. 68-70)

Iš 2018-10-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 fotonuotraukų nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. atpažino įtariamąjį E. G., kaip tą asmenį, kuris bare jį užpuolė, jam sudavė smūgius, bet peiliu nesužalojo. Atpažino iš veido bruožų, veido formos, plaukų, akių. (t. 2, b. l. 27-30)

Iš 2018-10-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 fotonuotraukų nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. atpažino įtariamąjį E. B., kaip tą asmenį, kuris bare jį užpuolė, sudavė smūgius, sužalojo peiliu. Atpažino pagal bendrus veido bruožus, akis, veido formą. (t. 2, b. l. 33-36)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino nukentėjusiojo G. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes teismui nebuvo galimybės teisme jį apklausti (slapstosi ir į teismo posėdį neatvyko).

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-30 apklaustas nukentėjusysis G. N. paaiškino, kad atsimena, jog 2018-10-20 (šeštadienį) apie 22 val. vakare susitiko su pažįstamu L. B. ir jie kartu nuėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėjo dviese. Ten susitiko pažįstamų, su kuriais susėdo, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Pamena, kad atsisėdo antroje baro patalpoje, prie stalo. Ten prie to stalo buvo ir vyriškis su ramentais, bet jo duomenų nežino, žino, kad jis ten dažnai būna, jis ramus žmogus. Jie kalbėjosi, rūkė, gėrė. Pamena, kad vėliau prie jų prisijungė pažįstama Ž. S.. Visi keturiese sėdėjo prie medinio stalo, esančio baro antroje patalpoje, tai yra jis, (duomenys neskelbtini), Ž. S. ir neįgalus vyras su ramentais. Visi kalbėjosi, gėrė. Žino, kad tada bare išgėrė kokius 3 bokalus alaus ir degtinės, bet jos daug negėrė (jei gerai atsimena buvo 0,7 litro talpos butelis, jį gėrė 8 žmonės). Gali nurodyti, kad nebuvo jokio konflikto tarp jų visų sėdinčių prie stalo ir kitų baro klientų. Viskas vyko labai tvarkingai. Jis žino, kad kažkuriuo metu jis nusuko vieną kamerą, bet jis šito neatsimena, jam apie tai pasakojo (duomenys neskelbtini) dar jam esant ligoninėje. Jis neatsimena, kad būtų paėmęs ne savo alų. Jis žino tiksliai, kad tuo metu turėjo tikrai pinigų nusipirkti alkoholio. Nebent įvyko kažkoks nesusipratimas ir per klaidą paėmė ne savo alų. Bet tyčios jokios neturėjo, tikrai tyčia jokio alaus svetimų žmonių neėmė. Jis atsimena, kad sėdint prie stalo, neatsimena ar buvo prie stalo stovėdamas ar sėdėdamas, atsisuko kažkaip ir pajuto smūgį į veidą, į nosį, lūpas, šiek tiek jam aptemo sąmonė ir tada jis pastebėjo, ar tai peilį, ar tai vyriškį, kuris žinojo, jog turi peilį ir suprato, jog jam reikia bėgti. Jis tada pabėgo į trečią patalpą, kur pardavinėja alkoholį, nes žinojo, kad ten yra išdaužtas stiklas, pro kurį ketino pabėgti, tačiau pamena, kad paslydo koja ir jį ten jau pasigavo tas vyras, užpuolė, dūrė jam peiliu, bet kur ir kiek kartų, nežino. Jis gynėsi, bandė jį atstumti, bet jam nepavyko, žino, kad jį subadė, jis susmuko. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) laikė jam akis, matė šalia (duomenys neskelbtini), kuris sakė, jog jis neužsimerktų. Tada lyg girdėjo greitosios švyturėlių garsą ir viskas. Atsibudo reanimacijoje. Kiek žino, jam buvo rasti 3-4 dūriai kūne, bet gali būti, kad dūrių buvo daugiau, nes ant odos yra įbrėžimų, tikriausiai ir drabužiai bus supjaustyti nuo peilio. Jis gali pasakyti, kad pamena, kad būtent šis vyriškis, vyresnio amžiaus (jį žino iš matymo, nes jau buvo prieš šį įvykį su juo turėjęs konfliktinę situaciją) jį subadė peiliu. Ar buvo kitų asmenų, jis negali pasakyti, jų neįsidėmėjo ir jų pažinti negalėtų. Galės pažinti tik tą vyriškį, kuris jį subadė. Šį vyriškį jis buvo matęs maždaug savaitę laiko iki šio įvykio, kada jis jį užpuolė. Pamena, kad buvo su draugu prie kiosko, atėjo pažįstama (duomenys neskelbtini), būtent su šiuo vyriškiu. Šis vyriškis tada jam gyrėsi, kad jis yra sėdėjęs „Vilniaus lageryje, Rasų gatvėje“, sakė, kad yra neseniai išėjęs. Jis jam sakė, kad gali čia nesigirti, šiame rajone yra daug teistų asmenų, nėra kuo girtis. Vėliau pastebėjo, kad šis vyriškis pradėjo konfliktuoti su pažįstamais. Jis tam vyriškiui pradėjo sakyti, kad jis neprikibtų čia prie savų, bet jis neklausė. Tada jis vyriškiui pasakė, kad jis ateitų už kiosko pakalbėti. Jis jam už kiosko aiškino, kad taip elgtis nereikia, jis yra nevietinis ir negražu kabinėtis prie žmonių, norėjo jam suduoti smūgį, užsimojo, bet tada tas vyriškis išsitraukė didelį virtuvinį peilį, kurį buvo užsikišęs už kelnių nugaros pusėje. Vyriškis pradėjo mosikuoti tuo peiliu, jis pasitraukė, o tas vyriškis nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tai tokia pažintis jų buvo pirma. O antrą kartą tą vyrą matė bare, kai jis jį užpuolė peiliu. Šį vyrą gali atpažinti, jo veido bruožus atsimena. Jis yra šviesaus veido, aukštesnis už jį. Veidas to vyro kaulėtas. 2018-10-29 jį išleido iš LSMUL KK. Šiuo metu jis persirašė į šeimos kliniką „V. L.“, kur bus tęsiamas jo gydymas. Šiai dienai jaučia sužalojimų pasekmes, t. y. pažeista yra dešinioji ranka, ji yra įtvare, jos nevaldo. Nutirpę visi pirštai, visa ranka. Jam pradurtas plautis, įdurta į krūtinės sritį prie pat širdies. Taip pat buvo įdurta į kaklą. Visur dar yra žaizdos, skauda, negali iš skausmo miegoti. Sunkiai vaikšto. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad buvo pasikėsinta į jo gyvybę, buvo sužalotas peiliu į gyvybiškai svarbias vietas, jis prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu jis patyrė turtinę, fizinę ir moralinę žalą. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, civilinį ieškinį reikš ikiteisminio tyrimo eigoje. (t. 1, b. l. 40-41)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-11 apklaustas nukentėjusysis G. N. paaiškino, kad atsimena savo ankščiau duotus parodymus, juos tvirtina ir šiandien nori išsamiau papasakoti įvykio aplinkybes. Kaip ir minėjo pirmoje savo apklausoje, 2018-10-20 kartu su L. B., Ž. S. bei vyriškiu, kuris sunkiai vaikšto, jo duomenų nežino, sėdėjo naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Nakties metu, t. y. buvo 2018-10-21, apie 2 val., tikslaus laiko nepasakys, nes jo neįsidėmėjo, jam su aukščiau išvardytais asmenimis būnant prie stalo (negali įvardyti ar sėdėjo, ar stovėjo), kažkaip atsisuko į duris ir pajuto vieną stiprų smūgį į veidą, tiksliau į nosį. Jam labai suskaudo ir jis suprato, kad reikia bėgti, kadangi matė, jog smūgį sudavė asmuo, kurį žinojo iš ankščiau, žinojo, kad jis turi su savimi peilius. Jis bėgo nuo jo į patalpą, kurioje prekiaujama alkoholiu, žino ir atsimena, kad toje patalpoje jie, t. y. jis ir tas vyras, kuris, kaip vėliau sužinojo, yra E. B., susigrūmė, jis bandė ištrūkti, bet jam sunkiai sekėsi, kadangi jis už E. B. buvo žemesnis, be to, buvo neblaivus. Pamena, kad grumtynės vyko toje patalpoje, kur prekiaujama alkoholiu, grumtynių metu jam E. B. sudavė smūgius kumščiais į veidą, į kūną, kiek tų smūgių buvo negali pasakyti. Taip pat matė, kad E. B. turi peilį, juto, kad jis jį bado tuo peiliu. Kiek kartų peiliu bedė negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad ne mažiau 10 kartų. Jis atsimena, kad kažkuriuo tai metu prie jų priėjo ir tas kitas vaikinas, kuris, kaip vėliau išsiaiškino yra E. G.. Būtent šis vaikinas jį laikė už kaklo, gobtuvo, pečių, kad jis neištrūktų, kad E. B. galėtų jį sužaloti. Tuo metu skausmą juto, bet tai buvo nesvarbu, jis tik galvojo, kaip jam pabėgti. Tuomet atsimena, kad konfliktas perėjo į tą patalpą, kurioje jis sėdėjo, ten jį puolė abu vyriškiai, bet kažkuriuo metu jam pavyko pabėgti ir jis pabėgo į baro patalpą, kurioje prekiaujama alkoholiu. Ten bėgo, kadangi žinojo, jog ten yra išdaužtas langas, pagalvojo, kad per jį pabėgs iš baro. Pro duris pabėgti negalėjo, kadangi ant durų stovėjo E. B. ir E. G.. Taigi, jis bėgo į tą patalpą, ketindamas iššokti pro langą, bet kadangi buvo nusilpęs, jam paslydo koja ir iššokti pro langą nepavyko, mėgino dar kartą, bet tuo metu, pamena, jog prie jo atėjo E. B., kuris jam spyrė ir tada pradėjo jį badyti peiliu. Smūgiavo daug, kiek ir kur pataikė nepasakys. Žino, kad jis silpo, sunkiai viską pamena. E. B. smūgius sudavė rankomis ir kojomis, tų smūgių bendrai buvo ne mažiau kaip 10. Taip pat smūgius sudavė ir peiliu, šių smūgių taip pat buvo ne vienas, kiek tiksliai nežino, galbūt apie kokius 5. Žino, kad visų smūgių peiliu į kūną nepataikė, buvo dvi gilios durtinės žaizdos, buvo padaryti paviršiniai sužalojimai ant kūno. Taip pat E. B. sulaužė nosį, tuo yra tikras, kadangi pats pirmas smūgis buvo jo ir tiesiai į veidą, į nosį, jam tada siaubingai skaudėjo. Vėliau besigrumiant, E. B. jam sudavė smūgius į veidą. Būtent dėl jo veiksmų jam padaryti sužalojimai veide. Jis yra informuotas apie tai, kad jam keletą smūgių taip pat tikriausiai sudavė ir vėliau į barą atėjęs asmuo, kurio jis nepažįsta. Tačiau nori pasakyti, kad jis šiam vaikinui jokių pretenzijų neturi, jis jam tikrai jokių sužalojimų nepadarė, nebent tik sukėlė fizinį skausmą, bet tuo metu jis to nejuto. Sužalojimai veide padaryti tikrai E. B., nes jis jam sudavė stiprius smūgius į veidą ir nosis lūžo būtent nuo jo. Ar E. G. sudavė kažkokius smūgius, pasakyti tiksliai negali, kad jis jį laikė tai taip, bet kad suduotų kažkokius smūgius nepajuto. Smūgių buvo daug, bet daugiausia tuos smūgius sudavė E. B., jis jį ir peiliu sužalojo, todėl padaryti sužalojimai yra padaryti būtent E. B.. Jis neturi pretenzijų asmeniui, kuris su šiuo įvykiu nesusijęs, tačiau atėjęs į barą jam sudavė galimai kelis smūgius. Šis asmuo dėl nieko nekaltas, jam sužalojimų jis tikrai nepadarė, nes jau tuo metu jis buvo subadytas ir su sulaužyta nosimi. Apie ankstesnį konfliktą su E. B. papasakojo pirmoje savo apklausoje, tačiau nepaminėjo, kad jis puolė skriausti (duomenys neskelbtini). E. B. tuo metu su (duomenys neskelbtini) (jos pavardės nežino) buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi (duomenys neskelbtini) pažįsta daug metų, jis su ja pasisveikino, pakalbėjo. E. B. gyrėsi, kad sėdėjęs yra kalėjime ir pan. Tada jis pamatė, kaip E. B. griebė (duomenys neskelbtini)i už plaukų, ji pradėjo rėkti, tuomet jis puolė ją ginti, sakė E. B., kad nustotų smurtauti prieš (duomenys neskelbtini). Vėliau jie abu išėjo į lauką aiškintis santykių, bet jis jam tuo metu nesudavė jokių smūgių, kadangi E. B. išsitraukė peilį. Kadangi tuo metu aplink barą buvo daug vietinių asmenų, žinomų iš matymo, E. B. supratęs, kad gali stipriai nukentėti, pasišalino iš baro, kaip tiksliai - nepasakys, to neatsimena. Pirmoje apklausoje nenurodė, jog E. B. smurtavo prieš (duomenys neskelbtini), kadangi nenorėjo į visa tai įtraukti (duomenys neskelbtini), tačiau šiandien pasakojo visą tiesą. Kai tuomet E. B. pabėgo, jis su (duomenys neskelbtini) nuėjo pas jos dėdę (duomenys neskelbtini) į namus. Ten buvo, kol sugrįžo E. B.. Jam sugrįžus tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau nenorėdamas prisidaryti problemų, jis iš (duomenys neskelbtini) namų pasišalino ir E. B. n(duomenys neskelbtini)tė iki įvykio bare, kuomet jis sužalojo jį. Šiai dienai nori pasakyti, kad pretenzijų turi tik E. G. ir E. B., kadangi jie abu, be jokios rimtos priežasties užpuolė jį ir jo draugą. Jį asmeniškai sužalojo tik E. B., t .y. sulaužė nosį, padarė durtines žaizdas. (t. 1, b. l. 44-46)

Iš 2018-10-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 fotonuotraukų G. N. atpažino įtariamąjį E. B., kuris bare jį sužalojo peiliu. Atpažino pagal veido bruožus. Prieš savaitę su šiuo vyru jis turėjo konfliktą. (t. 2, b. l. 39-42)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo D. D. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas D. D. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytojas D. D. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybę, kad nematė jokių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų atlikę prieš kaltinamuosius.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-21 apklaustas liudytojas D. D. paaiškino, kad jis dirba pagal individualią veiklą ir užsiima pavežimu, t. y. savo transporto priemone paveža asmenis, kurie užsisako paslaugą per internetinę pavežimo programėlę. 2018-10-20 apie 20 val. pradėjo teikti pavežimo paslaugas savo transporto priemone“ Peugeot“ v/n. (duomenys neskelbtini) (2005 m.). 2018-10-21 1.46 val. gavo iškvietimą atvykti adresu: (duomenys neskelbtini). Iškvietimą gavo per programėlę. 2018-10-21 apie 1.50 val. jau buvo minėtu adresu, kai į automobilį įsėdo vaikinas, kurį apklausoje vadins vaikinu Nr. 1. Vaikinas iš pažiūros apie 25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, ūgis apie 170 cm, šviesiai rudų plaukų spalvos, vidutinio plaukų ilgio, keista veido forma, akys nedidelės. Vaikino Nr. 1 veido viršutinė dalis šiek tiek įdubusi, o smakras labai ryškiai atsikišęs. Vilkėjo juodos spalvos sportines kelnes „adidas“ su šonuose trimis baltomis juostomis, daugiau rūbų neįsiminė. Vaikiną Nr. 1 atpažintų. Įsėdęs į automobilį vaikinas Nr. 1 paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), į barą „(duomenys neskelbtini)“. Nėra tikras dėl adreso, bet vaikinas paprašė jį nuvežti būtent ten. 2018-10-21 apie 1.52 val. jau buvo prie minėto baro „(duomenys neskelbtini)”, kur vaikinas išlipęs iš automobilio nuėjo į barą. Prieš išlipdamas iš automobilio vaikinas N ?. 1 paprašė jo palaukti, nes pasakė, kad su juo norės važiuoti atgal. Tuo metu matė, kad bare buvo du jauni vaikinai, apie 18 metų amžiaus. Vienas iš vaikinų buvo apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę, minėtą vaikiną vadins Nr. 2. Su juo buvęs kitas vaikinas, kurį vadins vaikinu Nr. 3, buvo apie 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos, sportines kelnes. Abu vaikinus taip pat atpažintų. Minėti vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3 sėdėjo prie stalo. Prie minėtų vaikinų dar sėdėjo moteris su vyru. Matėsi, kad vyras buvo kartu su moterimi, nes sėdėjo apsikabinę. Vyrą, kuris buvo su moterimi vadins Nr. 5. Minėtas vyras Nr. 5 visą laiką sėdėjo prie stalo, vyras apie 35 metų amžiaus, tamsių plaukų spalvos. Iš viso bare buvo tie minėti keturi asmenys. Vaikinas Nr. 1 užėjęs į barą nuėjo prie pardavėjos ir ten kelias minutes kalbėjo. Jis praėjo pro stalą prie kurio sėdėjo visi keturi asmenys, bet su jais nekontaktavo. Bent jau to, kad jie kalbėtų jis nematė, nes vaikinas Nr. 1 nuėjo tiesiai prie baro. Jis pats visą veiksmą matė, nes bare sudėti vitrininiai stiklai. Matė kaip vaikinas Nr. 1 rūkė bare cigaretes ir kalbėjo telefonu. Pabuvęs prie baro vaikinas Nr. 1 grižo pas jį prie automobilio ir paprašė, kad užgesintų variklį ir jo dar palauktų, nes pas jį turi ateiti draugas ir su tuo draugu jie turės važiuoti visi kartu. Pasakęs jam, kad palauktų, vaikinas Nr. 1 grįžo į barą, tada pamatė, kaip vaikinas Nr. 2 priėjo prie vaikino Nr. 1 ir paprašė cigaretės. Per atstumą atrodė, kad vaikinai yra pažįstami, bet paėmęs cigaretę iš vaikino Nr. 1, vaikinas Nr. 2 grįžo prie stalo, kur sėdėjo. 2018-10-21 apie 2.10 val. pastebėjo kaip prie baro sparčiu žingsniu, beveik bėgdamas, artinasi vaikinas apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie 180 cm, trumpai kirptų plaukų, šviesesnės spalvos, veidas kampuotų formų, nosis kreiva, ką vilkėjo neįsidėmėjo. Šį vaikiną vadins Nr. 4. Vaikinas Nr. 4 tiesiai įbėgo į barą ir kažką sakydamas pradėjo artintis prie stalo, kur sėdėjo vaikinai Nr. 2 ir Nr. 3. Pastebėjo, kad iš vienos stalo pusės ėjo vaikinas Nr. 1, o iš kitos pusės - vaikinas Nr. 4. Jie abu apsupo stalą. Tada vaikinas Nr. 4 iš kišenių išsitraukė du peilius, kuriuos laikė abejose rankose. Peiliai iš toli atrodė virtuviniai, apie 30 cm. dydžio. Vaikinas agresyviai ištraukęs peilius, juos pakėlė virš pečių, bandydamas parodyti peilius ir rankomis judėdamas į vaikinus. Matėsi, kad vaikinas Nr. 4 yra labai agresyvus ir ėjo jau žinodamas, kur eina ir su kokiu tikslu, nes buvo tam pasiruošęs ir nieko nesakęs nuėjo prie stalo. Matėsi, kad vaikinas Nr. 4 yra nusitaikęs konkrečiai į vaikinus Nr. 2 ir Nr. 3, kad juos pažįsta ir bėgo su tikslu sutikti juos, nes šalimais sėdėjusi moteris su vyru liko sėdėti, bet vaikinui Nr. 4 jie buvo neįdomūs. Tada veiksmas pradėjo vykti labai greitai ir jis jau skambino policijai. Vaikinas Nr. 4 tikslingai ir agresyviai pradėjo peiliais durti tiesiai į vaikinus Nr. 2 ir Nr. 3, kurie dar sėdėjo prie stalo. Kiek konkrečiai dūrių ir mostų padarė vaikinas Nr. 4 nepastebėjo, bet jų buvo labai daug. Matė, kaip vaikinas Nr. 4 tiesiog bado vaikinus Nr. 2 ir Nr. 3. Pastebėjo, kad vaikinas Nr. 2 pradėjo bėgti į lauką, o jo rankoje buvo įsmigęs peilis. Peilį jam įsmeigė vaikinas Nr. 4. Negali pasakyti, kurioje rankoje peilis buvo įstrigęs, bet vaikinui Nr. 2 pradėjus bėgti į lauką, jį kaip tik pradėjo vytis vaikinas Nr. 1. Vaikinas Nr. 2 išbėgo į lauką su peiliu rankoje, o jį pavijo vaikinas Nr. 1, tada abu asmenys pradėjo stumdytis ir muštis kumščiais lauke. Vaikinas Nr. 2 ištrūko ir nubėgo toliau, o vaikinas Nr. 1 grįžo į baro vidų. Per tą laiką, kol lauke mušėsi vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2, jis matė, kaip bare vaikinas Nr. 4 su likusiu peiliu, keletą kartų dūrė į vaikiną Nr. 3. Tiksliau dūrė jam į kairį šoną. Tada vaikinas Nr. 3 dar stovėjo ant kojų, bet vaikinas Nr. 4 keletą smūgių rankos kumščiu sudavė vaikinui Nr. 3 į galvos sritį, po ko jis jau parkrito ant žemės. Tada į barą grįžo vaikinas Nr. 1 priėjo prie vaikino Nr. 4 su juo pasiėmė alaus ir abu išėjo iš baro. Vaikinai išėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) Visą laiką bare, kol vyko konfliktas, prie stalo sėdėjo minėta pora (Vaikinas Nr. 5 su moterimi), kurie konflikte nedalyvavo. Po to, kai vaikinai Nr. 1 ir Nr. 4 išėjo iš baro, vaikinas Nr. 3 liko gulėti ant žemės, o vaikinas Nr. 2, buvęs netoliese, grįžo į barą. Po to į įvykio vietą atvyko apsaugos darbuotojai, policija ir greitoji pagalba. Matė, kad peiliu badė tik vaikinas Nr. 4. (t. 1, b. l. 131-133)

Iš 2018-10-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 fotonuotraukų D. D. atpažino E. G., kaip asmenį, kurį savo apklausoje įvardijo „Nr. 1“, t. y. kurį atvežė į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Kai bare prasidėjo dūriai peiliu, jis išbėgo į lauką paskui vaikiną, kuriam peiliu buvo sužalota ranka. Jie pradėjo stumdytis, muštis kumščiais. Vėliau jis grįžo į barą ir su kitu vyriškiu pasiėmę alų išėjo link Panerių gatvės. Jį atpažino pagal veido bruožus, amžių, plaukus. (t. 2, b. l. 13-16)

Iš 2018-10-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš pateiktų 6 fotonuotraukų D. D. atpažino E. B., kaip asmenį, kurį savo apklausoje įvardijo „Nr. 4“, t. y. kuris atėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), išsitraukė du peilius ir elgdamasis agresyviai peiliais dūrė dviem asmenims, juos badė, sudavė smūgius. Atpažino pagal veido bruožus, amžių, plaukus. (t. 2, b. l. 20-23)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo E. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas E. K. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytojas E. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-26 apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio pareigose. Pamena, kad 2018-10-21 dirbo kartu su vyr. patruliu V. F.. Darbą pradėjo 2018-10-20, 18 val. baigė 2018-10-21, 6 val. Apie 2 val., tikslaus laiko neatsimena, iš Kauno apskr. VPK gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ mušasi asmenys, yra naudojamas peilis. Kai gavo šį iškvietimą buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, į iškvietimą atvyko maždaug per 2 minutes, tikslaus laiko nepasakys. Važiuojant į įvykį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug 150 metrų atstumu nuo paties baro, pastebėjo kolegas, kurie tikrino du asmenis. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie nurodė, jog baro viduje yra du peiliu sužaloti asmenys. Tai išgirdęs jis su kolega nedelsiant iškvietė GMP. Atvykus į įvykio vietą pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Prie baro buvo vaikinas, taksi automobiliu atvežęs vieną iš įtariamųjų, šiuo metu to vaikino anketinių duomenų nepasakys. Pabendravus su taksi vairuotoju, pastarasis nurodė, kad į barą atvežė vieną vaikiną, o vėliau į barą atėjo kitas jo pažįstamas, kuris peiliu sužalojo bare buvusius du vaikinus. Jam taksi vairuotojas nurodė, kad matė, kaip peiliu vienam vaikinui buvo durta keletą kartų, kitam matė, jog dūrė į ranką. Kadangi bendraujant su liudytojais išsiaiškino, jog du asmenys, kuriuos jiems atvažiuojant tikrino jų kolegos, atitinka įtariamųjų apibūdinimą, jis radijo ryšiu juos apie tai informavo ir nurodė sulaikyti. Su kolega apžiūrėjo baro vidų ir jame matė du sužalotus asmenis, t. y. vienas asmuo buvo baro viduje, ant grindų, jis kraujavo, o kitas vaikščiojo, buvo su sąmone, matė, kad sužalota jo ranka. Jis bendravo su sužalotais asmenimis, t. y. tas asmuo, kuris gulėjo, matė, jog buvo su sąmone, reagavo, bet nekalbėjo, jo būsena buvo labai sunki, o kitas asmuo, kurio ranka buvo sužalota, tai jis bendravo su juo, laikė visuomet iškėlęs ranką, kadangi ranka kraujavo. Apžiūrit įvykio vietą, baro viduje ant grindų, šalia gulinčio sužaloto asmens, rado numestą sulaužytą geležtę bei šiek tiek toliau – peilio rankeną. Taip pat, prie baro įėjimo, lauke rado kitą peilį - juodos spalvos rankena. Kadangi šis peilis buvo lauke, o aplinkui buvo daug žmonių, siekdami išsaugoti daiktinį įrodymą, paėmė šį peilį ir vėliau perdavė NVRS pareigūnams. Viduje, kai jie atvyko buvo trys apsaugos darbuotojai, buvo mergina, kurios duomenis nurodė tarnybiniame pranešime, buvo ir dar kažkokių lyg asmenų, bet jie pasišalino. Aiškinantis aplinkybes liudytojai jokių priežasčių, dėl ko įvyko konfliktas, nepasakojo, niekas apie tai nepasakojo. Atvykusi GMP sužalotus asmenis išsivežė į LSMUL K. G. būti, kad jis gali netiksliai nurodyti, arba visai nenurodyti kažkokių aplinkybių, nes iškvietimų būna daug ir gali kai kurios aplinkybės pasimiršti, todėl prašo remtis jo tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi jame būna išdėstytos visos aplinkybės, nes tarnybinis pranešimas būna surašytas iškarto po įvykio. Daugiau papildomai nieko nurodyti negali. (t. 1, b. l. 135-136)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo V. F. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklaustas teisme liudytojas V. F. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytojas V. F. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-26 apklaustas liudytojas V. F. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio pareigose. 2018-10-20 18 val. pradėjo darbą ir 2018-10-21, 6 val. baigė darbą. Šią pamainą dirbo kartu su vyr. patruliu E. K.. Atsimena, kad jiems būnant (duomenys neskelbtini) mikrorajone, iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie muštynes, kuriose yra naudojamas peilis, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iškvietimas buvo apie 2 val. nakties, tikslaus laiko nepasakys. Į įvykį išvyko iškarto ir įvykio vietoje buvo maždaug po keletos minučių. Jam su kolega važiuojant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug ties viduriu, tarp baro ir Lietuvos pašto, pamatė, kad kitas policijos pareigūnų ekipažas tikrina du asmenis. Jis su kolega nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko apsaugos darbuotojai. Pastarieji paaiškino, jog baro viduje yra sužaloti du vyriškiai, kuriems reikalinga GMP. Jo kolega nedelsiant iškvietė GMP, apsaugojo įvykio vietą. Kol buvo įvykio vietoje, aiškinosi įvykio aplinkybes. Jis asmeniškai bendravo su vienu iš apsaugos darbuotojų, kuris parodė peilį, kuris buvo lauke, netoli įėjimo į barą. Pasidarė šio peilio fotonuotrauką ir paėmė peilį, juodos spalvos rankena. Kadangi peilis buvo lauke, aplink buvo asmenų, tai kad daiktinis įrodymas nedingtų, peilį paėmė ir įdėjo į voką. Vėliau peilį perdavė NVRS pareigūnams. Po to jis įėjo į patalpas, pamatė, kad baro antroje patalpoje, ant grindų yra kraujo dėmės, bet sužalotų asmenų nebuvo. Nuėjo į trečią baro patalpą ir joje rado du sužalotus asmenis, t. y. vienas buvo sužalota ranka (buvo sąmoningas), paklausė ar viską supranta, jis nurodė, kad supranta. Šis vaikinas laikė sužalotą ranką iškėlęs į viršų, sakė jam, kad jeigu pasidarys bloga, iškarto sakytų. Toje pačioje patalpoje, ant grindų, matė gulintį kitą sužalotą asmenį. Jis bandė kažką kalbėti, bet ką sakė, negalėjo suprasti, matė, kad kraujavo krūtinės srityje, dešiniau. Atsegė jam striukę, bet dėl didelio kraujo kiekio negalėjo pastebėti, iš kur tiksliai kraujuoja, todėl radijo ryšiu liepė paskubinti GMP. Dabar negali atsiminti, ar tai vaikinas sužalota ranka, ar tai kažkuris iš apsauginių nurodė, jog įtariamieji pasišalino link (duomenys neskelbtini) kalno ir pagal apibūdinimą jie atitiko asmenis, kuriuos tikrino kolegos. Per radijo ryšį pranešė, kad tuos asmenis reikia sulaikyti. Jis taip pat bendravo su pardavėju/barmenu, kuris nurodė, kad pačių muštynių nematė, tačiau konfliktas įvyko dėl paimto alaus. Gali dar paminėti, kad šalia sužaloto asmens, kuris buvo ant žemės, matė peilio geležtę ir maždaug už 2 metrų buvo numesta peilio rankena, rankena buvo juodos spalvos. Jis pats asmeniškai su vairuotoju atvežusiu vieną iš įtariamųjų nekalbėjo, su juo kalbėjo jo kolega. Pagrinde jis visą laiką prabuvo toje patalpoje, kur buvo sužaloti asmenys ir vis kalbino ant žemės gulintį asmenį, kad jis neprarastų sąmonės. Taip pat su apsaugos darbuotojais atidarė duris toje patalpoje, kad būtų greičiau išnešti nukentėjusįjį, kai atvyks GMP, aptvėrė viską STOP juosta. Apie įvykį buvo informuotas NVRS, o jis su kolega apsaugojo įvykio vietą iki jiems atvykstant. Dar gali paminėti, kad matė ant durų, vedančių į tualeto patalpą, kraują. Kraujo taip pat buvo ir ant grindų. (t. 1, b. l. 138-139)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos Ž. S. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklausta teisme liudytoja Ž. S. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytoja Ž. S. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybę, kad G. N. jai pasakojo, jog prieš šį įvykį tarp jo ir kaltinamojo buvo konfliktas, o į barą kaltinamasis atvyko keršyti.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-29 liudytoja Ž. S. paaiškino, kad ji atsimena, kaip naktį iš šeštadienio į sekmadienį, t. y. iš 2018-10-20 į 2018-10-21, tikslaus laiko neatsimena, bet galėjo būti apie 1 val. nakties, gal po 1 val., tikslaus laiko nepasakys, su taksi automobiliu grįžo iš brolio namo ir paprašė sustoti taksi vairuotojo prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, norėjo nusipirkti pavalgyti, mineralinio vandens. Atvykus prie baro pastebėjo lauke rūkančius savo senai matytus pažįstamus, t. y. G. N. ir (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino. Kadangi jie pakvietė ją į baro vidų išgerti su jais alaus, tai ji sutiko ir paleido taksi vairuotoją, teigdama, kad grįš namo pati. Liko bare su G. N. ir (duomenys neskelbtini). Įėjusi į barą, ji nuėjo nusipirkti alaus ir pavalgyti. (duomenys neskelbtini) ir G. N. turėjo alaus ant stalo, todėl jie su ja jo nepirko. Jie sėdėjo prie medinio stalo, esančio antrojoje patalpoje. Gėrė alų, kalbėjosi. Vis nueidavo į lauką, parūkydavo ir vėl sugrįždavo. Be jų, bare buvo ir daugiau asmenų. Pamena, kad prie jos sėdėjo vyriškis Nerijus, jį žino iš ankščiau. Kadangi jis sunkiai vaikščioja, jis buvo su ramentais, tai sėdėjo šalia jos, ji vis jį pakalbindavo. Taip ir buvo visi, gėrė. Ji gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) ir G. N. nebuvo stipriai apgirtę, matėsi, kad išgėrę, bet tikrai nedaug. Jiems visiems besėdint ir besikalbant, kažkuriuo tai metu G. N. atsinešė alaus prie stalo, bet iš kur jis jį paėmė, ar pirko, ar kažkieno paėmė negali pasakyti, kadangi alkoholinius gėrimus pardavinėja kitoje patalpoje, nei jie visi buvo, todėl to ir nematė. Po to, tikslaus laiko nepasakys, besėdint įvyko kažkoks sąmyšis, pradėjo rėkti žmonės, ji pastebėjo, kad prie stalo nėra nei G. N., nei L. nesuprato, kas nutiko, ir kažkokiu būdu nuėjo į trečią baro patalpą, ten kur yra durys į tualetą, ten kur pardavinėjamas alkoholis. Ji matė, kad kažkoks vyriškis peiliu badė G. N. prie tualeto durų, buvo ir dar kažkokie du vyriškiai prie G. N., ji buvo dideliame šoke, jai sunku dabar pasakyti, kaip ten viskas įvyko, bet nuėjo prie G. N., matė, kad jis siaubingai kraujuoja, matė, kad jam bėgti kraujas pradėjo per burną. Pamena, kad ji lyg stovėdama prie jo ir mėgindama iškviesti pagalbą, pro baro vitrininius langus matė nueinančius du vyriškius, kurių vienas buvo tas, kuris subadė G. N.. Ji tikrai visų aplinkybių nepapasakos tiksliai, nes ji buvo labai išsigandusi, ji buvo šoke nuo to ką pamatė. Vėliau matė, kad ir (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas peiliu, jo ranka buvo sužalota. Kas ir kur, kaip tiksliai sužalojimus jam padarė, nežino, ji nespėjo susiorientuoti, tik pastebėjo, kaip prie tualeto durų bado G. N., šaukė pagalbos, bet dauguma bare buvusių žmonių išsivaikščiojo. Į barą greitai atvyko apsaugos darbuotojai, ji jiems kažką pasakojo, bet dėl patirto streso ir šoko negali tiksliai įvardyti. Ji tik atsimena, jog jie klausė įvykio aplinkybių, o ji sakė, jog yra vaizdo kameros, kad reikia jas žiūrėti, nes tiksliai visko nematė ir negali nurodyti. Dar gali pasakyti, kad bendravo su G. N., nes jis vis praradinėjo sąmonę, bandė su juo kalbėtis, kad jis neprarastų sąmonės, kol atvyks pagalba. (duomenys neskelbtini) buvo sąmoningas, bet sužalotas. Dar pamena, kad matė peilio geležtę ir kitoje vietoje peilio juodos spalvos rankeną, peilis buvo sulūžęs. Įtariamųjų ji pažinti negalėtų, kadangi jų iš patirto streso neįsidėmėjo, jie lyg buvo su gobtuvais ant galvos, tamsiai apsirengę, ir tikrai ji neįsidėmėjo jų veido bruožų, ji patyrė didelį stresą ir išgąstį. Dėl ko užpuolė (duomenys neskelbtini) ir G. N., nežino, jokio konflikto, kol jie buvo bare, nebuvo, visas užpuolimas įvyko labai greitai, be jokios priežasties. Ji nors ir patyrė siaubingą stresą, nors ir labai išsigando, bet nukentėjusiąja nepageidauja būti pripažinta dėl sutrikdytos jos rimties, dėl netinkamo, smurtinio elgesio jos akivaizdoje. Nenori turėti jokių reikalų su šiais asmenimis. (t.1, b. l. 141-142)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo J. E. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas J. E. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytojas J. E. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad bare matė asmenis, kurie grūmėsi, o vienas jų turėjo peilį, antrasis vaikinas buvo sužalotas ir gulėjo ant grindų. Dėl šio įvykio buvo nutrauktas darbas bare. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad vienas asmuo pirko alų ir jo pasigedo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-06 apklaustas liudytojas J. E. paaiškino, kad jis dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bare yra pardavinėjamas alkoholis/maistas. Šis baras yra sudarytas iš trijų pagrindinių patalpų, t. y. pirmoji patalpa yra ta, kur yra įėjimo durys į barą, vėliau eina antroji patalpa, kurioje yra vienas medinis stalas su kėdėmis, bei kėdės prie vitrininio lango, trečia patalpa yra alkoholio pardavimo vieta, t. y. būtent šioje patalpoje (trečioje) jis ir dirba. Visame bare yra įrengtos vaizdo filmavimo kameros. Taip pat yra patalpa, kurioje prekiaujama maistu, vadinama kebabinė. Taip pat yra patalpa, iš kurios į antrą patalpą yra grotos. Šias grotas iki 20 val. laiko atrakintas, o vėliau jas užrakina. Pamena, kad spalio mėnesio antroje pusėje, tikslaus laiko pasakyti negali, nes jo neatsimena, jis dirbo savo darbo vietoje. Tuo metu maisto skyrius jau nedirbo, buvo vienintelis darbuotojas bare. Pamena, kad bare tą dieną/naktį vis buvo žmonių. Atsimena, kad nakties metu, tikslaus laiko nepasakys, prie jo priėjo alkoholio pirkti vaikinas. Jis buvo jaunas, jį tada matė pirmą kartą. Atsimena, kad jis pirko alų, jam pasiskundė, kad neturės kaip nusinešti to alaus, tada jis vaikinui pasiūlė grafiną, bet už jį reikia mokėti, jis neturėjo pinigų, bet vėliau lyg rado pinigų, dabar tiksliai neatsimena. Esmė, kad jis jam pardavė alų. Sėdėjo savo darbo vietoje ir tiek. Kadangi jo prekybos vieta yra užkrauta įvairiomis prekėmis/cigaretėmis, tai jis nelabai ir mato, kas ateina pirkti alkoholio. Prie langelio, kur jis pardavinėjo alkoholį yra lentynėlė ant kurios ir sudeda prekes. Tai šiuo atveju buvo ten padėjęs alų. Atsimena, kad tas vaikinas atėjo ir jo paklausė, kur jo alus, jis vaikinui pasakė, kad nežino, nematė, kas jį paėmė, bet pasakė, kad gal tie vaikinai, kurie iš jo ėmė rūkyti, nes prieš tai matė, kad kiti klientai buvo atėję pas jį pasiimti rūkyti. Tuo viskas ir baigėsi, jis pakalbėjo su juo ir tiek. Vėliau šis vaikinas atėjo vėl prie jo langelio ir prašė nekviesti apsaugos. Kadangi šiame bare būna įvairiausių konfliktų, asmenys yra konfliktiški, tai, kad nesivelti su juo į konfliktą, jis pasakė, jog apsaugos nekvies. Po kelių minučių išgirdo bildesį, ir tada per stiklą pamatė besigrumiančius asmenis, jų įvardyti negali, jų jis nepažįsta, tik vieną, žemo ūgio yra matęs, jis kaip klientas ateidavo. Būtent šį vaikiną peiliu ir sužalojo. Jis matė, kad tą žemo ūgio vaikiną sužalojo vyresnio amžiaus vyras, tada jį matė pirmą kartą. Per stiklą matė, kad jis rankoje turėjo peilį. Jis iškarto nuėjo kviesti apsaugą. Barą saugo saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, bare, tik prie jo darbo vietos yra įrengtas iškvietimo (aliarmo) mygtukas, kurį paspaudus atvyksta apsauga. Atsimena, kad šį mygtuką paspaudė, kai tik pamatė peilį. Tada pamena, kad nuėjo į kitą šoną ir matė, kad tas vaikinukas, kuris jam buvo pažįstamas iš matymo, yra prie tualeto durų, matė ant tualeto durų kraują. Kas tiksliai įvyko, negali pasakyti. Gali tik nurodyti ir patvirtinti, jog matė vyresnį asmenį su peiliu, o to vaikino, kuris su juo bendravo apie alų, kuris prašė nekviesti apsaugos, nematė, nežino, ar jis ką darė, nelabai jis ir žiūrėjo vėliau, kai pamatė peilį. Atsimena, kad kai jau buvo sužalotas vaikinas, į barą atėjo du klientai, taip pat atėjo moteris, kuri prieš tai buvo pirkusi alkoholį. Daugiau nieko nežino, nieko negali papasakoti. Baro veikla dėl šio įvykio nebuvo nutrūkusi, buvo trumpam sustabdyta, buvo sutrikdyta ne tik jo, kaip darbuotojo, bet ir kitų bare buvusių asmenų rimtis, tvarka. Kas konkrečiai įvykio metu buvo baro patalpose, negali nurodyti, nes to nežino, jo darbo vieta yra šiek tiek toliau. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali, nes nieko nežino. Nukentėjusiuoju dėl sutrikdytos rimties nenori būti pripažintas, nes jis stipriai nenukentėjo. Papasakojo viską kaip liudytojas, tiek kiek matė ir tiek. (t. 1, b. l. 144-145)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo R. Č. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes apklaustas teisme liudytojas R. Č. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytojas R. Č. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-09 apklaustas liudytojas R. Č. paaiškino, kad atsimena, jog šių metų spalio mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, bet galėjo būti naktis iš spalio 20 dienos į spalio 21 dieną, kartu su vaikinu, kurio tikslesnių duomenų nežino, su juo susipažino tą dieną, nuėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. Kur su juo susipažino, nežino, jis tik sakė, kad yra atvykęs į (duomenys neskelbtini), dėl kokių reikalų, nežino. Tas vaikinas buvo lyg išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, bet kad būtų stipriai neblaivus, to nepastebėjo. Taigi, su tuo vaikinu atėjo į barą, t. y. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) kalno pusės pro baro kraštą (ten sudėti vitrininiai langai), matėsi, kad bare vyksta kažkoks sąmyšis. Kas tiksliai ten vyko, negali įvardinti, to neįsidėmėjo, bet tikrai pastebėjo, kad vienas jaunuolis įėjo į barą, bandė gintis, bet jį kitas vyriškis puolė, jis bandė gintis ir bėgo iš baro, paskui jį išbėgo ir tas kitas vyras. Tuo metu jis su tuo vaikinu, su kuriuo atėjo, stovėjo jau prie baro durų. Matė, kad ten vienas vaikinas išbėgo, kitas jį vijosi, bet kaip tie vaikinai atrodė, jis negali įvardyti, to neįsidėmėjo, jų nepažinojo. Kadangi jis su tuo vaikinu negalėjo įeiti į baro vidų dėl ten buvusių muštynių, tai stovėjo lauke apie keletą minučių ir vėliau iš baro išbėgo vaikinukas, nubėgo į dešinę pusę, o iš baro išbėgęs kitas vyras atsisuko į jį ir jo kompanioną, jų paklausė piktai, ar jie su juo (su tuo, kur nubėgo į dešinę pusę), jie atsakė, kad ne, tas vyras buvo nusiteikęs nedraugiškai, buvo piktas. Tas vyras įėjo į baro vidų, o jis su kompanionu tai pat įėjo į baro vidų. Nuėjo į trečią patalpą, kurioje prekiaujama alkoholiu ir ten per tualeto duris ir langą pamatė du vaikinus, kas jie tokie, negali įvardyti, vienas iš tų vyrų, būtent, tas, kuris lauke jį užkalbino. Jis priėjo pasižiūrėti, kas ten tarp jų vyksta ir tada išgirdo žodžius, kuriais jam buvo grasinama apie padūrimą, tiksliai dabar negali įvardyti, kas buvo pasakyta, bet jis pamanė, kad čia jam grasina tas vaikinukas, kuris kaip vėliau sužinojo, buvo sužalotas peiliu. Kadangi pamanė, kad jis jam grasina, todėl jis rankos plaštaka sudavė jam kelis smūgius į veido sritį, bet ar pataikė negali įvardyti, to nežino. Kaip vėliau suprato, tuos žodžius jo atžvilgiu pasakė tas kitas vyras, kuris jį lauke ir užkalbino. Ten įvyko nesusipratimas, jis nenorėjo ir negalvojo suduoti smūgius vaikinui, bet kadangi galvojo, jog jis jam grasina papjauti peiliu, jis ir sudavė, bet net ne tam vaikinui, kuris iš tikro jam šiuos žodžius išsakė. Jis apie tai, kad tame bare buvo sužaloti vaikinai peiliais sužinojo tik ryte, jis manė, kad ten vyko paprastos muštynės. Kai atvyko pagalba jis buvo kitoje patalpoje ir nežinojo, kaip ten tiksliai kas nutiko. Matė tik daug kraujo, bet manė, kad tai dėl muštynių, tikrai nemanė, kad tai buvo pasišvaistymo peiliais pasekmė. Kaip ir minėjo, sudavė tam vaikinui, nes ne taip viską suprato, be to tikrai nemanė, kad jis yra stipriai sužalotas, tuo metu tas nesimatė, jis tikrai negalvojo, kad ten viskas taip rimta. Kur dingo tą vaikiną sužalojęs vyras, negali pasakyti, to neatsimena, žino, kad jis nuėjo prie barmeno ir nusipirko alaus. Toje patalpoje taip pat buvo kažkokia moteris, kuri, atvykus apsaugos darbuotojams, parodė į jį ir jo kompanioną, sakė, kad jie padūrė tą jaunuolį, bandė gintis, bet ji tik rėkė ant jų ir viskas. Vėliau viską paaiškino, sakė, kad jie tik atėjo į barą apsipirkti ir pakliuvo į visą šitą konfliktą. Jis dėl to, kad nekaltam vaikinui galimai sudavė smūgius labai gailisi, to tikrai nenorėjo, jis pamanė, kad tas vaikinas jam grasina ir tokia buvo jo reakcija į grasinimą. Iš tikro to nenorėjo ir tikrai nebūtų jam sudavęs, jeigu būtų tuo metu supratęs situacijos rimtumą. Jis apgailestauja dėl tokio savo elgesio. Kaip dabar mano, jam tikriausiai grasino net ne tas nukentėjęs vaikinas, o tas, kuris jį sužalojo. Apskritai jokių peilių to įvykio metu nematė. Įvykio metu buvo sutrikdyta jo rimtis, jis negalėjo ramiai nusipirkęs cigarečių ir alaus išeiti ir vykdyti tolimesnius savo planus. Privalėjo likti ir laukti kol atvyks policijos pareigūnai, tuomet privalėjo su jais bendrauti. Jo akivaizdoje buvo smurtinis elgesys, tai matė, tačiau dėl sutrikdytos rimties, dėl netinkamo, smurtinio elgesio jo akivaizdoje jis nukentėjusiuoju nepageidauja būti. Papasakojo viską ką žino. (t. 1, b. l. 160-161)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos R. G. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-20 apklausta liudytoja R. G. paaiškino, kad maždaug apie mėnesį laiko, tikslaus laiko negali nurodyti, gyvena pas pažįstamą R. P., adresu: (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja gana dažnai, bet geria pagrinde vieni. Su kitais asmenimis jie nemėgsta gerti, bet būna, kad kartais, kai jau būna pergėrę, kažkas ateina, tai jie įsileidžia į namus. Ji neatsimena, kad pas juos namuose būtų E. B. ir E. G. kartu. Ji šiuos asmenis žino tik iš matymo, tą jaunesnį, E. G. yra mačiusi vieną kartą, lyg tada, kai jis buvo atėjęs paimti kažkokią „tašę“, kokią ir kieno, nežino. E. G. ji matė kelias sekundes, apie jį nieko negali pasakyti. Ji negali atsiminti, ar pas juos jis kada gėrė, jai atrodo, kad ne. Tą vyresnį, E. B., žino iš matymo, pamena, kad jis vieną kartą pas juos bute gėrė, žino, kad buvo jis po darbo. Su juo buvo lyg mergina, bet šiuo metu visų aplinkybių ji neatsimena. Jai atrodo, kad pas juos bute nebuvo taip, kad kartu gertų su E. G. ir E. B., neatsimena, kad jie kartu pas juos bute būtų. Ji negali pasakyti, ar toks momentas buvo. Tikriausiai to neatsimena dėl girtumo. Ji negali pasakyti, ar iš namų dingo kokie nors peiliai, to nepastebėjo. Pagrinde peiliai namuose plastmasine rankena. Kai E. B. pas juos buvo, ji nepastebėjo, kad jis su savimi turėtų kažkokius peilius. Ji apskritai nieko neatsimena, nieko negali pasakyti, girdėjo tik aplinkinius kalbant, kad kažkas kažką bare pripjovė, bet nieko apie tai pasakyti negali, neatsimena, kad būtų su tuo E. B. ėjusi link baro. Tikrai tokio momento neatsimena, gali būti, kad buvo stipriai girta, dėl to neatsimena. Apie jokį E. B. įvykdytą nusikaltimą nežino, nieko apie tai papasakoti negali. Ji atsimena dar atvejį, bet kada tai buvo nepasakys, laiko neatsimena. Pamena, kad pas juos į namus atėjo (duomenys neskelbtini) (jos duomenų nežino) ir (jo duomenų nežino). Kai jie atėjo, tai ji su (duomenys neskelbtini) miegojo. Pamena, kad atėję jie pasakė, jog (duomenys neskelbtini) (E. B.) švaistosi peiliu. Netrukus į namus atbėgo ir E. B., sakė: „kur tas suka“ ir pan. (tuo metu G. su (duomenys neskelbtini) buvo virtuvėje, rūkė). Tada tarp E. B. ir G. įvyko konfliktas, bet jie nesimušė, G. išmetė E. B. iš namų ir tiek. Tada E. B. susitaikė su (duomenys neskelbtini) ir liko tą naktį nakvoti pas juos. Daugiau nieko negali apie tai papasakoti, nieko nežino. Jai tik E. B. pasakojo, kad G. jį užpuolė su kažkokiais draugais, norėjo atimti telefoną, o jis per baro langą pabėgo. (t. 1, b. l. 176-177)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos V. A. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme apklausta liudytoja V. A. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, V. A. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-28 apklausta liudytoja V. A. paaiškino, kad atsimena, jog šių metų spalio mėnesio antroje pusėje, tikslaus laiko negali įvardyti, bet žino, kad buvo savaitgalis, gali būti, kad buvo spalio 20 diena, ji dienos metu buvo su savo draugais. Vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, sulaukė skambučio iš pažįstamo E. G., kurį pažįsta apie kelis mėnesius laiko. Jis pasiūlė susitikti, ji sutiko. Tuomet jis pas ją į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną atvyko su taksi automobiliu. Kartu su E. G. buvo ir kitas vyriškis, kuris jai prisistatė kaip E. B.. Jį tada matė pirmą kartą, ankščiau jo mačiusi nebuvo. Jie visi drauge nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą, tikslaus buto adreso nurodyti negali, nes jo nežino, tame bute buvo pirmą kartą. Tame bute buvo vyriškis, kurio duomenų nežino ir moteris vardu (duomenys neskelbtini). Šiuos asmenis matė pirmą kartą. Kelintą valandą atvyko į butą nurodyti negali, bet buvo jau tamsu. Jiems atvykus į butą, buto savininkai miegojo. Jiems atvykus jie prabudo. Gali pasakyti, kad kai pas ją atvyko abu (duomenys neskelbtini), tai jie neatrodė stipriai neblaivūs, buvo gal išgėrę, bet tas akivaizdžiai nesimatė. Taigi, jiems atvykus į butą, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Pradžioje gėrė alų, vėliau degtinę. Žino, kad išgertuvių metu kažkas iš asmenų buvo nuėję į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, kurį visi išgėrė. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus jokio konflikto nebuvo, viskas vyko draugiškai. Nakties metu, tikslaus laiko nuodyti negali, nes jo neįsidėmėjo, pritrūko alkoholinių gėrimų ir E. G. pasisiūlė jų nupirkti. Jis išėjo iš namų ir sakė, kad eina nupirkti alkoholio. Kur jis ėjo, nesakė. Namuose liko ji, E. B. ir (duomenys neskelbtini) su buto savininku. Maždaug po 10-15 minučių, tikslaus laiko nežino, E. G. paskambino E. B.. Ką jie kalbėjosi, negirdėjo, bet kai E. B. baigė pokalbį pasakė: „einam, nes ten jam problemos“. Suprato, kad kalbama apie E. G., bet kokios problemos buvo, nežino, to nesakė. Tada ji kartu su E. B. ir (duomenys neskelbtini) išėjo iš buto ir ėjo gatve. Matė, kad E. B. iš namų pasiėmė su savimi tašę ir telefoną. Juos nešėsi su savimi ir pakeliui į tą barą (negali pasakyti iš kur žinojo į kurį barą reikia eiti), atsisuko, savo tašę ir telefoną padavė (duomenys neskelbtini) ir pasakė: „palaikykit, stovėkit čia ir laukit, tuoj grįšiu“. Joms neilgai palaukus, prie jos su (duomenys neskelbtini) atėjo kažkoks vyras, jo ji nepažįsta, ir ji su juo nuėjo, jai atrodo, link namų. Ji nuėjo į autobusų stotelę, kur išsikvietė taksi automobilį ir grįžo namo. Ji E. B. tašės ir telefono neturėjo su savimi, visus šiuos daiktus pasiėmė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kas tą naktį nutiko bare, sužinojo kitą dieną iš internetinių straipsnių. Pamena, kad kitą lyg dieną, tikslaus laiko nepasakys, jai paskambino E. G. ir pasakė, kad E. B. suimtas, nes „pripjovė kažkokius vyrus. Kiek skaitė, tai sužalojo du asmenis, bet kas jie tokie, nežino. Ji n(duomenys neskelbtini)tė, kad E. B. ar E. G. turėtų su savimi peilius, bet jau to prie jos nedemonstravo, ji jokių peilių prie jų nepastebėjo. Ji nematė, kad kažkuris iš jų, išeidamas iš namų, būtų pasiėmęs peilius. Ji negali pasakyti, ar E. B., eidamas į barą, buvo atsisegęs savo krepšį, to nematė. Ji į tą barą su E. B. ir (duomenys neskelbtini)ėjo dėl to, kad jis prašė, jis sakė, kad eiti su juo, kad vėliau visi vėl sugrįš atgal. Tai dėl to ir išėjo su juo. Nepastebėjo, kad eidamas į barą E. B. būtų labai agresyvus ar piktas, bet jis labai skubėjo, galiausiai ją su (duomenys neskelbtini)paliko ir vienas nuskubėjo į barą, o kas jau ten tiksliai nutiko, pasakyti negali, nes ten nebuvo ir to nematė. Šiai dienai daugiau paaiškinti neturi ką. Gali tik nurodyti, kad nei E. G., nei E. B. tą dieną tikrai nebuvo ypatingai pikti ar agresyvūs, jie tik buvo girti, nes vartojo alkoholinius gėrimus. (t. 1, b. l. 185-186)

Liudytoja E. K. paaiškino, kad po įvykio kalbėjo su E. G.. Jis pasakojo, kad ėjo į barą, ten G. N. ir L. B. atėmė alų, jis kvietė E. B., su nukentėjusiaisiais susimušė ir E. B. dūrė G. N.. L. B. pasakojo, kad G. N. buvo išvežtas į ligoninę ir po įvykio nevaldo rankos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos E. K. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme apklausta liudytoja E. K. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus, liudytoja E. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad dvi dienos iki įvykio matė G. N. ir L. B., jie buvo sveiki ir nesužaloti.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-07 apklausta liudytoja E. K. paaiškino, kad pažįsta G. N. ir L. B.. Juos pažįsta nuo vaikystės, kadangi visi užaugo viename kieme, santykiai geri. Buvo laiko tarpas, kad su G. N. tikrai labai gerai sutarė, tikrai buvo geri draugai. Ji žino, kad juos naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ subadė E. G. ir E. B.. Apie tai sužinojo iš žiniasklaidos. Pati tuo metu bare nebuvo ir nieko apie tą įvykį papasakoti negali. Ji tik gali nurodyti atvejį, kuomet, tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo iki šio subadymo bare, ji su E. B. buvo naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Su juo buvo, kadangi jis prie jos vis lįsdavo, tai ir būdavo kartais, nes neatstodavo. Tą dieną jie šiek tiek vartojo alkoholinius gėrimus, E. B. buvo jau pakankamai girtas, ji buvo išgėrusi, bet nebuvo girta. Kaip ir minėjo, nuėjo į barą ir ten bare buvo. Ji sutiko ten savo pažįstamus, tada atėjo G. N. į barą, jie apsikabino, pakalbėjo ir G. N. išėjo iš baro į lauką, o tuo metu ją E. B. paėmė už plaukų, patempė. Ji pradėjo ant jo rėkti ir tada iš lauko atėjo G. N., kuris priėjo prie E. B. ir paklausė, ką jis čia daro, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, neatsimena, ar jie lauke, ar bare, apsistumdė ir tada matė, kaip E. B. iššoko pro baro langą, kuris buvo išdaužtas ir kažkur nubėgo, kur - nežino. Tada ji su G. N. parėjo iki pažįstamo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)buto, ten pabuvo ir netrukus atėjo E. B., tada jis su G. N. susiginčijo ir G. N. išėjo iš buto. Ji tikrai gali patvirtinti, kad G. N. neužpuolė E. B. be reikalo, tiksliau jis ją gynė, nes E. B. ją griebė už plaukų. G. N. jam sakė, kad jis prie jos nelįstų ir jos neskriaustų. Gali nurodyti, kad bare buvo ir kitų asmenų, ir dėl to E. B. iš baro pabėgo, nes suprato, kad jam gali blogai baigtis, bet tikrai G. N. jokių peilių neturėjo, jokių smūgių E. B. nesudavė, bet lyg užsimojo suduoti, gali būti, kad E. B. tuo metu išsitraukė peilį, tiksliai to nepasakys, nelabai jau atsimena, bet kad E. B. turėjo su savimi peilius tai tikrai, jis juos į barą nešėsi, nes E. B. visada su savimi nešdavosi keturis peilius, kuriuos nešdavosi sportiniame krepšyje. Tą dieną, kada ji su E. B. buvo bare, tikrai E. B. turėjo su savimi peilius, nes ji matė, kaip jis juos pasiėmė su savimi, juos išėmė iš savo sportinio krepšio ir įsidėjo kažkur prie savęs, kur tiksliai - nepasakys, tikslai nematė. Ji su E. B. į tą barą išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)namų, juose tuo metu buvo ir vartojo alkoholį, o po to nuėjo į barą, kur ir įvyko žodinis konfliktas tarp E. B. ir G. N.. Tvirtina tai, kad G. N. tikrai peiliais prieš E. B. nesišvaistė, jo nemušė ir nenorėjo apiplėšti, nenorėjo iš jo nieko paimti, tiesiog G. N. gynė ją. Ji nežino, kodėl E. B. nurodo kitokias aplinkybes. Jis meluoja. Šiai dienai daugiau neturi ką papasakoti. (t. 1, b. l. 188-189)

2018-11-16 - 2018-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3452/2018(02) nurodyta, kad G. N. padaryti šie sužalojimai: nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai, durtinė-pjautinė žaizda dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda. Nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis. Dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame petyje ir krūtinėje padarytos aštriu duriančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-10-21. Išvardyti sužalojimai G. N. padaryti ne mažiau kaip keturių (4) trauminių poveikių pasekoje. G. N. padaryti keturi (4) atskiri sužalojimai. G. N. dėl dešinės pažastinės arterijos pažeidimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 60-61)

2018-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto L. G. apklausos protokole nurodyta, kad G. N. konstatuoti nosikaulio ir kairio žandinio ančio lūžimai būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata dėl šių sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nėra medicininių duomenų dėl šio sužalojimo, t. y. ilgalaikio sveikatos sutrikdymo. (t. 1, b. l. 63-64)

2018-10-23 - 2018-11-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3232/2018(02) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Č. B. konstatuota akla durtinė žaizda kairiame žaste, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti tiek smūgiavimo metu, tiek nugriuvus. Akla durtinė žaizda dešiniame žaste padaryta aštriu duriančiu daiktu kuo galėjo būti peilis ar panašiai paveikus kairę žasto sritį. L.Č. B. konstatuoti iš viso du sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2018-10-21 ir aplinkybėmis. Šautinių sužalojimų nekonstatuota. (t. 1, b .l. 82-83)

2019-01-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5739)-IS1-311 nurodyta, kad rankų pėdsakai išryškėję ant peilio, pateikto 2018-10-21 V. F. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, asmeniui identifikuoti netinka. Rankų pėdsakai išryškėję ant peilio rankenos, paimtos 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinka. Atsakyti į klausimą, ar rankų pėdsakai yra palikti E. B., E. G., nėra galimybės, nes rankų pėdsakai išryškėję ant objektų yra netinkami asmeniui identifikuoti. (t. 2, b. l. 179-180)

2019-03-08 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5739)-IS1-1242 nurodyta, kad ant pateikto tirti peilio, pateikto 2018-10-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio V. F., ant peilio geležtės rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1) tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. N. genotipu. Ant peilio rankenos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai. Negalima atsakyti, kam priklauso ant peilio rankenos mėg. Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 proc. Ant pateiktos tirti peilio rankenos, paimtos 2018-10-21 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio rankenos rasto moters kraujo genotipas sutampa su genotipu moters, kurios biologinių pėdsakų arba kraujo rasta ant peilio, pateikto 2018-10-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskr. VPK Patruliu rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyr. patrulio V. F., mėginyje Nr. 2. Ant pateiktos tirti peilio geležtės, paimtos 2018-10-21 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, arba tik kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso ant peilio geležtės rastas kraujas. Ant peilio geležtės rastų vieno iš dviejų asmenų biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su G. N. genotipu, kito asmens biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su L. Č. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. Č. B. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000006 proc. (t. 2, b. l. 183-186)

2018-10-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja J. K. pateikė G. N. priklausančius drabužius: vieną porą sportinių batų, kelnes, apatines kelnaites, striukę, džemperį, kojinių porą. (t. 2, b. l. 46)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad viena pora sportinių batų, kelnės, apatinės kelnaitės, striukė, džemperis, kojinių pora saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2, b. l. 108-109)

2018-10-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) Č. B. pateikė drabužius: striukę ir džemperį. (t. 2, b. l. 47).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad striukė ir džemperis saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2, b. l. 108-109).

2018-11-20 – 2018-11-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota G. N. drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad: „striukė ties krūtine ir per visą rankovės ilgį (abi rankovės) yra perkirpta. Apžiūrint striukę vizualiai, įdėmiau ir joje rado 8 (aštuonis) mechaninius pažeidimus (kiauryminius durtinius-pjautinius pažeidimus). Ant kairiosios rankos matė 4 (keturis) pažeidimus, išsidėsčiusius beveik kvadrato forma, atitolusius vienas nuo kito iki 2 cm atstumu. Pirmas pažeidimas: ~3 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~7 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 2,5 cm ilgio, nežymaus lanko formos, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Antras pažeidimas: ~3 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~7 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 2 cm ilgio, nežymaus lanko formos, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Trečias pažeidimas: ~10 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~0,5 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 1,4 cm ilgio, tiesus, horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Ketvirtas pažeidimas: ~9 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~2 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 1,5 cm ilgio, tiesus, horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Matė 2 (du) pažeidimus dešinės krūtinės srityje: 1.) ~6 cm atstumu nuo apykaklės siūlės krašto, ~9 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto, ~10 cm atstumu nuo užtrauktuko yra apie 2 cm ilgio, nelygiais kraštais, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. 2.) ~10 cm atstumu nuo apykaklės siūlės krašto, ~3,5 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto, ~15 cm atstumu nuo užtrauktuko yra apie 1,7 cm ilgio, tiesus, labiau vertikalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Nugarinėje striukės pusėje matė 2 (du) pažeidimus, ties apykakle/kaklu/viršutine kūno dalimi: pirmas pažeidimas matomas ant siūlės su apykakle, pažeidimas yra apie 1,2 cm ilgio, tiesus, vertikalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Antras pažeidimas matomas žemiau pirmojo, t. y. šis pažeidimas yra ~27 cm atstumu nuo kairiosios rankovės siūlės ir ~13 cm atstumu nuo dešiniosios rankovės, ~3 cm atstumu nuo apykaklės siūlės. Pažeidimas yra apie 3,2 cm ilgio, tiesus, vertikalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Matyti, kad striukė yra ištepta krauju, ji vietomis tamsesnės (tamsiai raudonos/rudos) spalvos. Striukė sukietėjusi/sulipusi išdžiūvusiu krauju. Vietomis yra tamsios spalvos kraujo krešulių. Kadangi striukė yra perkirpta, tiksliai išmatuoti kai kurių vietų neįmanoma, tiksliai nurodyti tikslių vietų, kuriuose yra pažeidimai nėra galimybės. Džemperis ties krūtine ir per visą rankovės ilgį (abi rankovės) yra perkirptas. Apžiūrint džemperį vizualiai įdėmiau ir jame randama 11 (vienuolika) mechaninių pažeidimų (kiauryminių durtinių-pjautinių pažeidimų). Ant kairiosios rankos matė 4 (keturis) pažeidimus, išsidėsčiusius beveik kvadrato forma, atitolusius vienas nuo kito iki 2,5 cm atstumu. Pirmas pažeidimas: ~3 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~7 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 0,8 cm ilgio kiauryminis durtinis pažeidimas. Antras pažeidimas: ~3 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~7 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 0,5 cm ilgio kiauryminis durtinis pažeidimas. Trečias pažeidimas: ~10 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~1 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 0,8 cm ilgio kiauryminis durtinis pažeidimas. Ketvirtas pažeidimas: ~10 cm atstumu nuo perkirpto rankovės krašto, ~1 cm atstumu nuo rankovės išorinio krašto yra apie 1 cm ilgio, tiesus, horizontalios formos kiauryminis pjautinis- durtinis pažeidimas. Vienas pažeidimas matyti kairės pusės krūtinės srityje, t. y. ~2 cm atstumu nuo logotipo ir ~12 cm atstumu nuo perkirptos linijos (matuojant vertikaliai) matome kiauryminį durtinį pažeidimą. Džemperio dešinėje pusėje, ties krūtine, ~1,5 cm atstumu nuo užtrauktuko bei ~ 1 cm atstumu nuo logotipo ir užrašo „Power" matome ~ 1 cm ilgio, tiesų, labiau vertikalios formos kiauryminį durtinį-pjautinį pažeidimą. Džemperio kairėje pusėje, galimai ties pilvu, žemiau apvalaus logotipo (po kirpimo linija matė du mechaninius pažeidimus, kurie yra ~1 cm ilgio, tiesūs, horizontalios formos, kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai. Vienas nuo kito šie pažeidimai atitolę ~2,5 cm atstumu. Džemperio dešinėje pusėje, galimai krūtinės srityje matė ~ 1,5 cm ilgio, tiesų, horizontalios formos kiauryminį durtinį-pjautinį pažeidimą. Nugarinėje džemperio pusėje matė 2 (du) pažeidimus, ties apykakle/kaklu/viršutine kūno dalimi: Pirmas pažeidimas matomas ant siūlės su apykakle, pažeidimas yra apie 1,5 cm ilgio, tiesus, vertikalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Antras pažeidimas matomas žemiau pirmojo, t. y. galimai peties, ar viršutinės nugaros dalies srityje. Šis pažeidimas kiauryminis durtinis-pjautinis, ~2 cm ilgio, nelygios formos. Matyti, kad džemperis yra išteptas krauju, jis vietomis tamsesnės (tamsiai raudonos/rudos) spalvos. Džemperis sukietėjęs/sulipęs išdžiūvusiu krauju. Vietomis yra tamsios spalvos kraujo krešulių. Kadangi džemperis yra perkirptas, tiksliai išmatuoti kai kurių vietų neįmanoma, tiksliai nurodyti tikslių vietų, kuriuose yra pažeidimai nėra galimybės.“ (t. 2, b l. 48-52)

2018-11-20 – 2018-11-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota L.Č. B. drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad: „Apžiūrint džemperį vizualiai įdėmiau ir jame rado 3 (tris) mechaninius pažeidimus (kiauryminius durtinius-pjautinius pažeidimus). Ant kairiosios rankovės, ~31 cm atstumu nuo peties, ~5 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės ir ~6,6 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės yra apie 1,3 cm ilgio, tiesus, horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Ant džemperio dešiniosios rankovės matyti du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai: ~20,5 cm atstumu nuo peties, ~3 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės ir ~14,5 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės yra apie 1,2 cm ilgio, tiesus, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. ~18,5 cm atstumu nuo peties, ~7 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės ir ~11,5 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės yra apie 2,2 cm ilgio, nežymaus lanko formos, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Atstumas tarp šių dviejų pažeidimų ~4,6 cm. Matyti, kad džemperio kairioji rankovė yra ištepta krauju, ji tamsesnės (tamsiai raudonos/rudos) spalvos. Rankovė sukietėjusi/sulipusi išdžiūvusiu krauju. Apžiūrint striukę vizualiai įdėmiau joje rado 3 (tris) mechaninius pažeidimus (kiauryminius durtinius-pjautinius pažeidimus). Ant kairiosios rankovės, ~26,5 cm atstumu nuo peties, ~20,5 cm atstumu nuo rankovės rankogalio, ~7,5 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės ir ~8 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės yra apie 1,5 cm ilgio, tiesus, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Ant striukės dešiniosios rankovės matyti du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pažeidimai: pirmas pažeidimas susideda iš dviejų pjautinių pažeidimų, t. y. viena pažeidimo linija horizontali, kita - vertikali. Horizontalaus durtinio-pjautinio pažeidimo ilgis ~3 cm, vertikalaus durtinio-pjautinio pažeidimo ilgis ~4,5 cm ilgio. Šis kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas yra ~13,5 cm atstumu nuo peties (matuojant nuo horizontalaus pažeidimo), ~33 cm atstumu nuo rankovės rankogalio (matuojant nuo vertikalaus pažeidimo), ~9,5 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės (matuojant nuo horizontalaus pažeidimo) ir ~11 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės (matuojant nuo vertikalaus pažeidimo). Kitas ant dešiniosios rankovės esantis pažeidimas yra ~21 cm atstumu nuo peties, ~26 cm atstumu nuo rankovės rankogalio, ~3 cm atstumu nuo vidinės rankovės siūlės ir ~14,5 cm atstumu nuo išorinės rankovės siūlės yra apie 1,2 cm ilgio, nežymaus lanko formos, beveik horizontalios formos kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Matyti, kad striukės kairioji rankovė yra ištepta krauju, ji tamsesnės (tamsiai raudonos/rudos) spalvos. Rankovė sukietėjusi/sulipusi išdžiūvusiu krauju.“ (t. 2, b. l. 48-52)

2018-10-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad E. B. pateikė drabužius, vilkėtus įvykio metu: sportinių batelių porą, džemperį, striukę, kelnes. (t. 2, b. l. 82-83)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad striukė, sportinių batelių pora, kelnės ir džemperis saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2, b. l. 108-109)

2018-10-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad E. G. pateikė drabužius, vilkėtus įvykio metu: sportinių batelių porą, striukę, kelnes. (t. 2, b. l. 84-86)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad striukė, sportinių batelių pora ir kelnės buvo saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2, b. l. 108-109)

2018-11-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota E. B. ir E. G. drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, apžiūra. (t.2, b. l. 87-89)

2018-10-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis V. F. pateikė buitinį peilį juodos spalvos rankena. (t. 2, b. l. 44-45)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad peilis saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2 , b. l. 108-109)

2018-10-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad P. R. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. R. pateikė vaizdo įrašą, darytą laikotarpiu nuo 2018-10-21, 1.45 val. iki 2018-10-21, 2.15 val., kuriame užfiksuotas baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), ir į jį įėję asmenys bei nutikę įvykiai. (t. 2 , b. l. 111)

2018-10-25 - 2018-11-05 daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog nustatyta, kad: „Atidarome vaizdo kameros „CH1“ vaizdo įrašą. 2.07.38 val. iš kairės vaizdo įrašo pusės atėjo asmuo, kurį atpažįstame, kaip E. G.. Matoma, kad jis dešine ranka laiko telefoną prie dešiniosios ausies ir nueina atgal į kairę vaizdo įrašo pusę, kur dingsta iš filmuojamos zonos. 2.08.52 val. matome, kaip E. G. sugrįžta prie prekybos langelio, ten stovi, bendrauja su pardavėju. 2.09.56 val. E. G. pasitraukia nuo prekybos langelio ir nueina į kairę vaizdo įrašo pusę kur dingsta iš filmuojamos zonos. 2.10.42 val. E. G. sparčiu žingsniu nueina į dešinę vaizdo įrašo pusę ir dingsta iš filmuojamos zonos. 2.12.01 val. matome iš dešinės vaizdo įrašo pusės į kairę vaizdo įrašo pusę nubėgantį vaikiną, kurį atpažįstame, kaip G. N.. Paskui jį, 2.12.05 val. matome sparčiu žingsniu ateinantį vyriškį, kurį atpažįstame, kaip E. B., kuris yra į priekį ištiesęs dešinę ranką, galimai joje laiko peilį. Jie abu dingsta iš filmuojamos zonos. 2.12.23 val. matome, kaip iš dešinės vaizdo įrašo pusės į kairę pusę nueina du vyriškiai, vienas jų apsirengęs tamsios spalvos striukę su užrašu krūtinės srityje „EA7“, tamsių, trumpai kirptų plaukų (jį atpažįstame kaip R. Č.), kitas – apsirengęs melsvai juodos spalvos striukė, šviesiais ilgesniais plaukais (jį atpažįstame kaip D. K.). 2.12.44 val. matome, kaip nuo kairės vaizdo įrašo pusės į dešinę praeina E. B., o du vyrai, t. y. R. Č. ir D. K. 2.12.49 val. atsistoja prie prekybos langelio. 2.13.12 matome, kaip iš dešinės vaizdo įrašo pusės į kairę praeina moteris, kurią atpažįstame, kaip Ž. S.. Ji dingsta iš filmuojamos zonos, o 2.13.34 val. grįžta į filmuojamą zoną, matome, kad ji kažko ieško savo tamsios spalvos rankinėje. Atidarome vaizdo kameros „CH2“ vaizdo įrašą. 2.06.50 val. matome pro duris į šią patalpą ateinantį vaikiną, kurį atpažįstame, kaip G. N.. Jis nueina prie prekybos vietos ir nuo medinio prekystalio paima du bokalus alaus. Išeina iš patalpos, matome, kad burnoje jis turi cigaretę. 2.07.01 val. į patalpą ateina vaikinas, kurį atpažįstame kaip (duomenys neskelbtini) Č. B., pastarasis nueina prie to paties prekystalio ir paima vieną bokalą alaus, kurį nešasi iš šios patalpos dešinėje rankoje. Dingsta iš filmuojamos zonos. 2.07.37 val., iš priešais filmavimo kamerą esančios patalpos, t. y. iš tualeto išeina vaikinas, kurį atpažįstame kaip E. G.. Pastarasis išėjęs ir tualeto patalpos, vaikšto po filmuojamą zoną, telefoną laiko prie ausies, nueina prie lango. 2.08.36 E. G. atidaro tualeto duris, į jį įeina, o 2.08.50 val. išeina iš tualeto patalpos, nuėjo prie prekybos langelio. Kalbasi su pardavėju. 2.09.56 val. E. G. nueina prie lango ir ten stovi, galimai vienu metu kalbasi telefonu ir 2.10.42 val. E. G. išeina iš šios patalpos. 2.11.06 val. matosi, kaip atsidaro šios patalpos pilkos durys, ir prie durų matome grumtynes tarp G. N. bei vyriškio, kurį atpažįstame, kaip E. B.. Matome, kad E. B. savo dešinėje rankoje laiko peilį, juo ne kartą užsimoja prieš G. N.. G. N. bando priešintis, E. B. jį kaire ranka prispaudžia per kaklą prie prekybos vietos grotų, kur sudėtos prekės, kita ranka užsimoja, matosi, jog rankoje turi peilį, juo užsimoja ne kartą, suduoda smūgius. G. N. bando priešintis ir jam pavyksta ištrūkti/išsilaisvinti ir matome, kaip jis bando pabėgti į kitą patalpą, tačiau tuomet 2.11.26 val. matyti, kaip prie šios patalpos durų, E. G. laiko G. N. už drabužių/pečių/kaklo/galvos, o E. B. su dešinėje rankoje laikomu peiliu ne kartą užsimoja G. N.. Dėl greito vaizdo įrašo ir asmenų buvimo šalia, neįmanoma įžiūrėti, ar peiliu pataiko G. N.. Matosi tik tai, kad yra užsimojama smogti peiliu. 2.11.36 val. visi asmenys pradingsta iš filmuojamos zonos. 2.12.01 val. matome, kaip į šią patalpą pro duris įbėga G. N. ir nubėga prie lango, esančio prie durų į tualetą. Jis pakelia dešinę koja ant pilkos spalvos turėklo, esančio prie lango ir bando iššokti, tačiau koja paslysta ir jam nepavyksta. Tuo metu 2.12.05 val. į šią patalpą atėjo E. B. ir nuėjęs prie G. N. jam vieną kartą dešine koja įspyrė į kūną (kurią tiksliai vietą nesimatė), tada užsimojo dešinėje rankoje laikytu peiliu. Keletą kartų užsimojo, matosi, kaip G. N. jį atstūmė, šiek tiek apsigynė, bet tuomet E. B. puolė prie jo, galimai užsimojo dar peiliu, sudavė smūgius rankomis ir kojomis, visas veiksmas vyksta prie tualeto durų. Tada matome, kaip 2.12.23 val. į patalpą įėjo du vaikinai, kuriuos atpažįstame, kaip R. Č. ir D. K.. Jie priėjo prie tualeto durų, matyti, kad D. K. rankas laiko kelnių kišenėse, o R. Č. su savimi turi kažkokį krepšį. Matyti, kad lyg R. Č. judina rankas, bet tiksliai ką ten daro neįmanoma pamatyti, kadangi vaizdas yra užstojamas asmenų kūnais, be to vaizdo kamera yra per toli nuo paties įvykio vietos. 2.12.40 val. matome, kaip į šią patalpą ateina moteris, kurią atpažįstame kaip Ž. S., o E. B. nueina nuo G. N.. E. B. atidaro duris, pro kurias ketina išeiti iš šios patalpos, ranka laiko duris, matome, kad jo ranka kruvina. Jis kažką pakalba su šioje patalpoje esančiais asmenimis ir išeina. 2.13.55 val. matome, kaip atsidaro durys į šią patalpą ir į ją ateina apsaugos darbuotojas, o tuo metu G. N. nebeišsilaiko ant turėklo ir krenta ant žemės visu ūgiu. Nukrenta ant pilvo/labiau dešinio šono, veidu į tualeto duris. Atidarome vaizdo kameros „CH3“ vaizdo įrašą. Peržiūrėjus visą vaizdo įrašą matyti, kad matyti tas pats vaizdas, kaip ir žiūrint vaizdo kameros „CH2“ vaizdo įrašą, tik vaizdas šiuo atveju filmuojamas iš kitos pusės. Matyti tik papildomas vaizdas, jog 2.11.04 val. į šią patalpą pro duris įeina G. N., jis bando užremti savo kūnu duris, tačiau pro duris įeina E. B., kuris jį puola, užsimoja rankomis, tarp jų įvyksta grumtynės. Visa kita matosi tas pats, kaip aprašyta vaizdo kameros „CH2“ apžiūroje, išskyrus tai, jog pačios tualeto durys ir vaizdas prie jų nesimato. Atidarome vaizdo kameros „CH5“ vaizdo įrašą. 2.10.49 matome, kaip iš dešinės vaizdo įrašo pusės, t. y. iš antrosios baro patalpos į šią, kuri yra filmuojama ateina E. G.. Jis nueina prie lauko durų ir 2.10.51 val. į barą ateina kartu su E. B.. Matosi, kad E. B. kairėje rankoje laiko peilį, ar kažką laiko dešinėje rankoje – nesimato. Abu nueina į antrą baro patalpą ir dingsta iš filmuojamos zonos. 2.11.01 val. matyti, kad prie pat įėjimo iš antros baro patalpos, vyksta grumtynės tarp L. Č. B. ir E. G., matyti, kad E. G. užsimoja L. Č. B. pusėn. Pargriauna jį ant grindų, jie grumiasi, vartosi ir 2.11.10 val. L. Č. B. pavyksta ištrūkti, jis išbėga į lauką pro atidarytas duris. Į šią patalpą matome atėjusią Ž. S.. L. Č. B. išbėgus į lauką E. G. grįžo į antrą baro patalpą ir dingo iš filmuojamos zonos. Filmuojamoje zonoje liko tik Ž. S.. 2.11.25 val. į filmuojamą zoną sugrįžo L. Č. B., kuris grįžo iš lauko, matyti, kad jis yra susiėmęs kairę ranką ties žastu. Jis įėjęs į patalpą kartu su Ž. S. eina prie įėjimo į antrą patalpą, tačiau matyti, kaip 2.11.40 val. L. Č. B. pabėga į lauką, o 2.11.44 val. sugrįžta ir eina prie antros patalpos įėjimo, tačiau vėl išbėga, o paskui jį, lauko pusėn 2.11.48 val. matome išeinantį E. B., kuris dešinėje rankoje laiko peilį. Jis išeina į lauką paskui L. Č. B., o 2.11.58 val. E. B. sugrįžo į baro patalpą, matome, kad turi dešinėje rankoje peilį, nuėjo į antrą patalpą ir dingo iš filmuojamos zonos. Tuo metu 2.12.04 val. matome iš antros patalpos išėjusį E. G., ir taip pat tuo metu į barą įėjusius du vaikinus, kuriuos atpažįstame, kaip R. Č. ir D. K.. Abu jie kartu su E. G. dingsta iš filmuojamos zonos, kai įeina į antrą baro patalpą. 2.12.12 val. matome, kaip iš antros baro patalpos išeina E. G. ir nueina prie lauko durų, išeina į lauką, matome toje vietoje vykstančias grumtynes tarp E. G. ir L. Č. B. (visą tą laiką L. Č. B. matėsi, kaip stovi lauke susiėmęs ranką prie lauko durų), matosi, kaip E. G. pargriauna L. Č. B.. 2.12.50 val. matome atgal į barą sugrįžtantį E. G.. 2.13.06 val. matome pro lauko duris išeinančius E. B. ir E. G.. Pirmiau eina E. B., paskui jį – E. G.. Atidarome vaizdo kameros „CH7“ vaizdo įrašą. Matome, kad prie stalo sėdi keturi asmenys, t. y. veidu į vaizdo filmavimo kamerą, prie stalo sėdi G. N. (kairiau) ir L. Č. B. (dešiniau). Nugara į vaizdo filmavimo pusę sėdi Ž. S. (priešais G. N.) ir vaikinas su ramentais, žinomas kaip N. T. (priešais L. Č. B.). Jie visi sėdi prie stalo ir 2.06.47 val. G. N. atsistoja nuo stalo, nueina prie durų vedančių į trečią baro patalpą. 2.06.52 val. nuo stalo atsistoja L. Č. B. ir taip pat nueina į trečią patalpą pro duris. Tuo metu iš trečiosios patalpos pro duris sugrįžta G. N., kuris rankose turi du bokalus. Paskui jį, 2.07.09 pargrįžta ir L. Č. B. rankoje laikydamas vieną bokalą alaus. Atnešęs alų ir padėjęs ant stalo L. Č. B. atsisėda atgal į savo vietą, o G. N. stovi netoli Ž. S., jie visi kalbasi, bendrauja, rūko. 2.08.38 val. matome, kad šalia L. Č. B. atsisėda G. N.. 2.10.46 val. matome, kaip iš trečios patalpos į šią ateina E. G., kuris žiūri į asmenis, sėdinčius prie stalo. 2.10.49 val. matyti, kaip nuo stalo pakyla L. Č. B. ir G. N., tada matyti, kai jie trumpam dingsta iš filmuojamos zonos ir įvyksta kažkoks susistumdymas, matosi, kaip virsta ant stalo buvę daiktai, stalas pakreipiamas ir pro sienos bei stalo plyšį 2.11.01 G. N. bėga prie durų į trečią patalpą, paskui jį, į tą pačią patalpą įbėga E. B.. Matome, kad filmuojamoje zonoje liko tik ant suolo sėdintis N. T.. 2.11.21 val. matyti, kaip prie N. T. priėjo E. G., kuris N. T., sėdint ant suolo suėmė už striukės ir sudavė smūgius ir tada 2.11.25 val. jis įbėgo į trečią baro patalpą. 2.11.35 val. matyti, kaip iš trečios baro patalpos iškrenta trys besigrumiantys vyrai, t. y. E. G., E. B. ir G. N.. Jie dingsta už filmuojamos zonos, po to matyti, kaip jie krenta ant suolo sėdinčio N. T. ir 2.11.59 val. matyti, kaip G. N. bėga į trečią baro patalpą pro duris, o paskui jį, 2.12.04 val. į trečią patalpą pro duris eina E. B., kuris dešinėje rankoje laiko peilį. 2.12.15 val. matyti, kaip į trečią patalpą pro duris įeina du vaikinai, kuriuos atpažįstame, kaip R. Č. ir D. K.. 2.12.36 val. matyti, kaip į trečią patalpą įeina Ž. S., o 2.12.57 val. iš trečiosios patalpos pro duris išėjo E. B. ir nuėjo į kairę vaizdo įrašo pusė, t. y. į pirmą patalpą ir dingo iš filmuojamos zonos. Atidarome vaizdo kameros „CH10“ vaizdo įrašą. 2.10.46 val. matome, kaip iš kairės vaizdo įrašo pusės ateina E. G., kuris žiūri į asmenis, sėdinčiu prie stalo. 2.10.49 val. matyti, kaip nuo stalo pakyla L. Č. B. ir G. N., tada matyti, kai jie trumpam dingsta iš filmuojamos zonos ir įvyksta kažkoks susistumdymas, matosi, kaip virsta ant stalo buvę daiktai, stalas pakreipiamas, matosi, kaip E. B. užsimoja peiliu ir visi asmenys išsilaksto. Matome, kad filmuojamoje zonoje liko tik ant suolo sėdintis N. T.. 2.11.21 val. matyti, kaip prie N. T. priėjo E. G., kuris N. T., sėdint ant suolo suėmė už striukės ir užsimojo suduoti smūgius ir tada 2.11.25 val. jis nubėgo į kairę vaizdo įrašo pusę. 2.11.35 val. matyti, kaip iš kairės vaizdo įrašo pusės iškrenta trys besigrumiantys vyrai, t. y. E. G., E. B. ir G. N.. Jie dingsta už filmuojamos zonos, po to matyti, kaip jie krenta ant suolo sėdinčio N. T. ir 2.11.59 val. matyti, kaip G. N. nubėga į kairę vaizdo įrašo pusę, paskui jį E. B.. 2.12.15 val. matyti, kaip įeina du vaikinai, kuriuos atpažįstame, kaip R. Č. ir D. K.. 2.12.36 val. matyti, kaip įeina Ž. S.. 2.12.50 val. matyti, kaip atsidaro durys šioje patalpoje, kurioje yra filmuojama ir šiek tiek išlenda iš po jų pardavėjas. 2.12.57 val. iš kairės vaizdo įrašo pusės išėjo E. B. ir prie stalo susitiko su E. G., matyti, kad E. G. kažką paima nuo stalo ir dingta iš baro. Atidarome vaizdo kameros „CH15“ vaizdo įrašą. 2.10.52 val. matome į baro vidų laiptais užlipusį ir įėjusį vyriškį, kurį atpažįstame, kaip E. B.. Jis atėjo iš kairės vaizdo įrašo pusės. 2.11.12 val. matome iš baro vidaus išbėgusį asmenį, kurį atpažįstame, kaip L. Č. B., kuris susiėmęs už rankos. 2.11.22 val. matyti, kaip L. Č. B. užlipo laiptais ir dingo iš filmuojamos zonos (įėjo į barą), tačiau 2.11.48 val. išbėgo iš baro ir nubėgo į dešinę vaizdo įrašo pusę, kadangi paskui jį, jį vydamasis išėjo E. B.. Išėjęs iš baro E. B. pasuko į kairę vaizdo įrašo pusę ir matosi, kad su kažkuo bendrauja. Vėliau pasimato, kad tai du asmenys, kuriuos atpažįstame, kaip R. Č. ir D. K.. 2.12.01 val. E. B. užlipo laiptais ir sugrįžo į barą, paskui jį į barą nuėjo ir R. Č. ir D. K.. 2.12.08 val. matome, kaip prie baro laiptų sugrįžo L. Č. B., jis stovi prie laiptų, o 2.12.40 val. iš baro išeina E. G., kuris užsimoja L. Č. B. ir šis išvengęs smūgio nubėga į dešinę vaizdo įrašo pusę, o E. G. sugrįžo į barą. 2.13.03 val. matome prie baro sugrįžusį L. Č. B., jis stovi prie laiptų ir staiga 2.13.13 val. nubėga į dešinę vaizdo įrašo pusę, kadangi 2.13.15 val. iš baro išeina E. B. ir E. G.“. ( t. 2 , b. l. 112-123)

Iš 2018-11-27 suvestinės Nr. 20-IL-49655 matyti, kad 2018-10-22 E. G. bendrauja su V. A.. E. G. jai sako: „reikėjo atimt iš jo tuos peilius.“ V. A. atsako: „tai, kad aš nemačiau, jis iš karto pas tave išbėgo. Jis atidavė, sakau, tašę ir telefoną ir pas tave išbėgo“. (t. 3, b .l. 12)

Iš 2018-11-27 suvestinės Nr. 20-IL-49655 matyti, kad 2018-10-22 E. G. bendrauja su E. K.. E. G. sako: „bet Egis pamatė, kad tie patys, iš viso be žodžių, iš karto puolė juos. Paskui, kai jau sėdim mentų mašinoj, sako: padūriau, Egis su juo turėjo senų sąskaitų apie tave“. E. K. sako: „kokių senų sąskaitų, dėl ko?“, E. G. atsako: „dėl tavęs, nu, kad tu tipo su jais žolę rūkai“. (t. 3, b. l. 13)

Iš 2018-11-27 suvestinės Nr. 20-IL-49655 matyti, kad 2018-10-29 E. G. bendrauja su E. K.. E. K. sako: „tai nei iš šio, nei iš to paėmė traukė ir dūrė?“, E. G. atsako: „jo jo jo, jis be žodžių, be nieko, nu jie ten keturiese sėdėjo. Senis, boba ir tas (duomenys neskelbtini), net geležtė nulūžo“. (t. 3, b. l. 14)

Iš 2018-11-28 suvestinės Nr. 20-IL-49652 matyti, kad 2018-11-23 E. G. bendrauja su E. B.. E. B. sako: „A girdi (duomenys neskelbtini), tiktais ant parodymų nesugalvot sakyt kad aš atėjau su peiliais, jeigu kas, nuo stalo pagriebiau. A, girdi tik sakau, duok tuos parodymus karoče, kad tipo atėjau aš nuo stalo pagriebiau tuos peilius, kad jie turėjo, nes man, jeigu pasakysi, kad aš nešiausi, man bus blogiau. Girdi, priekį kameros filmuoja?“. E. G. sako: „jo viską, viską, yra ten ta filmuota medžiaga kažkokia“, E. B. sako: „bet tai tu užeik į načnyką pasižiūrėk, ar prieky prie to staliuko filmuoja kameros“, E. G. atsako: „yra“, E. B. sako: „nu gal nebus pamatę, kad atėjau su peiliais“. (t. 3, b. l. 31-33)

Iš 2018-12-13 suvestinės Nr. 20-IL-52453 matyti, kad 2018-12-12 E. G. bendrauja su E. B.. E. B. sako: „A, girdi, o sakei dėl tų peilių, sakei kad buvo ant stalo“, E. G. atsako: „aha“, E. B. sako: „jo, jo, sakyk kad ant stalo, arba iš jų rankų kažkurių, neatsimenu sakyk pagriebiau“. E. G. sako: „ne, sakiau ant stalo pas juos buvo padėti“. (t. 3, b. l. 36-37)

Iš 2019-01-07 suvestinės Nr. 20-IL-556 matyti, kad 2018-12-17 E. G. bendrauja su E. B.. E. B. sako: „o ką tu dėl tų peiliukų? Pasakei, kad buvo ant stalo, ane?“, E. G. sako: „kad ant jų, nu“, E. B. sako: „jo, jo tai gerai, ir ant savo stovėk, ant to, kad nuo jų ant stalo buvo. O taip viską nuaiškinai kaip kad ir buvo ane, kad jie tave puolė, kad prašei, kad ateičiau padėti ir taip toliau, kad tave sudaužyti norėjo, užmušti, nu karoče, atimt daiktus“. (t. 3, b. l. 38-39)

Iš 2019-01-07 suvestinės Nr. 20-IL-556 matyti, kad 2018-12-23 E. G. bendrauja su E. B.. E. G. sako: „aš sakiau, kad peiliai buvo ant stalo“, E. B. atsako: „jo, jo, jo, gerai, jei kas jie turėjo, nežinau iš kur jie sakyk buvo, bet buvo jie sakyk jau kai tu buvai atvaręs, tie peiliai buvo jau ant stalo, tu fiksuok, kad tu matei ant stalo peilius“. (t. 3, b. l. 39-40)

Iš 2018-10-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta: tamponai su galimai biologinės kilmės nuoplovomis nuo 4 vienkartinių stiklinių; 4 vnt. tamponų su galimai kraujo pavyzdžiais; 2 vnt. cigarečių nuorūkų; peilio rankena su galimai biologinės kilmės pėdsakais; peilio geležtė su galimai biologinės kilmės pėdsakais; 4 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais; juodos spalvos medžiaginė kepurė ir 2 stiklainiai kvapo pėdsakų. (t. 1, b. l. 22-38)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tamponai su galimai biologinės kilmės nuoplovomis nuo 4 vienkartinių stiklinių; 4 vnt. tamponų su galimai kraujo pavyzdžiais; 2 vnt. cigarečių nuorūkų; peilio rankena su galimai biologinės kilmės pėdsakais; peilio geležtė su galimai biologinės kilmės pėdsakais; 4 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais; juodos spalvos medžiaginė kepurė ir 2 stiklainiai kvapo pėdsakų saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje. (t. 2, b. l. 108-109)

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11646 matyti, kad 2018-10-21, 3.16 val. įtariamajam E. G. nustatytas 0,95 ‰ (promilių) girtumas. (t. 3, b. l. 143)

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11645 matyti, kad 2018-10-21, 3.10 val. įtariamajam E. B. nustatytas 0,87 ‰ (promilių) girtumas. (t. 4, b. l. 90)

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad kaltinamieji E. B. ir E. G., veikdami bendrininkų grupėje, padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nustatyta, kad E. B. ir E. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2018 metų spalio 21 dieną, apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrininkų grupėje, E. G. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavus L. Č. B. į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas šiam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, E. B. tyčia ne mažiau nei tris kartus smogus peiliu (duomenys neskelbtini) Č. B. į rankas, padarydamas šiam aklą durtinę žaizdą kairiajame žaste, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais ir įžūliais veiksmais, susijusiais su smurtavimu kito asmens atžvilgiu, demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, t. y. tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip E. B. ir E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad E. B. ir E. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2018 metų spalio 21 dieną, apie 2.12 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdami viešąją tvarką, t. y. ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, esant menkaverčiai dingsčiai, E. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. N. į veidą, pastarajam bandant gintis ir bėgant į kitą baro patalpą, bendrais veiksmais su E. G. sugriebė nukentėjusįjį G. N., o po to E. G. laikant už pečių ir kaklo nukentėjusįjį G. N., tokiu būdu neleidžiant pasipriešinti ir apsiginti, tuomet E. B. tyčia ne mažiau nei vienuolika kartų smogė peiliu bei sudavė ne mažiau nei dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam G. N., tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. N. nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimus, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei durtinę-pjautinę žaizdą dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą. Taip E. B. ir E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Šios aplinkybės nustatytos įtariamųjų, nukentėjusiųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisminio nagrinėjimo metu, taip pat kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duotais teisme, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. B. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną jam paskambino E. G. ir pasakė, kad bare jį užpuolė asmenys, kvietė ateiti. Jis (E. B.) nuėjo į barą, ten jį (E. B.) puolė G. N., kilo konfliktas, jie susigrūmė, todėl supyko ir prieš jį smurtavo, sudavė smūgius rankomis ir peiliu du kartus į krūtinę ir petį. Neigia sudavęs peiliu 11 (vienuolika) smūgių G. N.. Pripažįsta, kad peiliu sužalojo L. Č. B.. Po įvykio peilius išmetė.

Taigi, kaltinamojo E. B. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad įvykio metu jis smurtavo prieš nukentėjusiuosius L. Č. B., G. N. ir juos sužalojo.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. G. parodymai. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. G. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną jis atėjo į barą, ten pirko alų, tačiau jo pasigedo, įtarė, kad alų paėmė nukentėjusieji G. N. ir L. Č. B.. Todėl paskambino E. B. ir apie tai pasakė, sutarė, kad E. B. ateis. Kai E. B. atėjo, tai šis nuėjo prie nukentėjusiųjų, tarp jo ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas, prasidėjo muštynės. Matė, kad E. B. sudavė smūgius rankomis L. Č. B., su šiuo nukentėjusiuoju susigrūmė ir jis (E. G.), vienas kitam sudavė smūgius ranka. Matė, kad E. B. puolė G. N., jie mušėsi, grūmėsi. Jis (E. G.) paėmė G. N. už peties, bet pamatė kraują ir paleido. Jis (E. G.) prieš G. N. nesmurtavo. Nematė, kad įvykio metu E. B. naudojo peilius ir kad badė peiliu G. N..

Taigi, E. G. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad įvykio metu E. B. smurtavo prieš nukentėjusiuosius L. Č. B., G. N., šis buvo sužalotas, kraujavo. Taip pat E. G. parodymai patvirtino aplinkybę apie tai, kad E. G. smurtavo prieš L. Č. B., sudavė jam smūgius.

Nukentėjusiojo L. Č. B. parodymai patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio metu prieš jį smurtavo E. G. (sudavė smūgius į veidą), taip pat smurtavo ir E. B., kuris jam sudavė smūgius peiliu ir sužalojo, jam buvo suduoti smūgiai rankomis į veidą, nugarą, šonus. Įvykio metu matė sužalotą G. N.. Po įvykio jis pasakojo, kad peiliu jį sužalojo vyresnis vaikinas (E. B.).

Nukentėjusiojo G. N. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad įvykio metu E. B. prieš jį smurtavo, sudavė smūgius kumščiu į veidą, kūną, spyrė ir dūrė peiliu, jį sužalojo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais patvirtinamos aplinkybės apie tai, kad šio procesinio veiksmo metu L. Č. B. atpažino E. G. kaip asmenį, kuris įvykio metu jam sudavė smūgius, taip pat atpažino E. B., kuris įvykio metu sudavė jam smūgius ir sužalojo peiliu. Nukentėjusysis G. N. atpažino E. B. kaip asmenį, kuris jį sužalojo peiliu.

Liudytojo D. D. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad jis atvežė E. G. į barą, matė kai atėjo E. B. ir bare kilo konfliktas. Liudytojas matė, kad E. B. peiliu sužalojo nukentėjusiuosius, taip pat mušė vieną iš nukentėjusiųjų kumščiu ir šis nukrito. Taip pat matė kai E. G. ir L. Č. B. stumdėsi, mušėsi lauke prie baro.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais patvirtinamos aplinkybės apie tai, kad D. D. atpažino E. G. kaip asmenį, kurį atvežė į barą ir kuris su L. Č. B. stumdėsi, mušėsi lauke prie baro. Liudytojas D. D. atpažino E. B. kaip asmenį, kuris bare peiliais dūrė dviem asmenims, sudavė jiems smūgius.

Liudytojos Ž. S. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ji matė kai E. B. peiliu badė G. N.. Taip pat matė sužalotą L. Č. B..

Liudytojo J. E. parodymai patvirtino aplinkybes apie tai, kad E. G. pirko alų ir jo pasigedo. Taip pat patvirtino matęs, kad E. B. turėjo peilį ir juo sužalojo G. N..

Liudytojų E. K., V. F. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad jie kaip policijos darbuotojai atvyko į įvykio vietą gavę pranešimą apie tai, kad bare mušasi asmenys ir naudojamas peilis. Atvykę bare surado du sužalotus asmenis ir nusikaltimo įrankius-peilius.

Liudytoja V. A. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną E. G. skambino E. B. ir šis ėjo į barą, nes ten E. G. kilo problemos. Kitą dieną E. G. jai pasakojo, kad E. B. peiliu sužalojo vyrus.

Liudytoja E. K. patvirtino aplinkybes apie tai, kad iš E. G. pasakojimo žino, kad bare G. N. ir L. Č. B. paėmė jo alų, dėl to jis kvietė E. B. ir su nukentėjusiaisiais susimušė, E. B. peiliu sužalojo G. N..

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiuosius faktas patvirtinamas specialistų išvadomis, specialisto paaiškinimu, o būtent: 2018-11-16 - 2018-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3452/2018(02) patvirtinama, kad G. N. padaryti šie sužalojimai: nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai, durtinė-pjautinė žaizda dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu, durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda. Nosikaulių ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis. Dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame petyje ir krūtinėje padarytos aštriu duriančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-10-21. Išvardyti sužalojimai G. N. padaryti ne mažiau kaip keturių (4) trauminių poveikių pasekoje. G. N. padaryti keturi (4) atskiri sužalojimai. G. N. dėl dešinės pažastinės arterijos pažeidimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2018-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto L. G. apklausos protokole nurodyta, kad G. N. konstatuoti nosikaulio ir kairio žandinio ančio lūžimai būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata dėl šių sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nėra medicininių duomenų dėl šio sužalojimo, t. y. ilgalaikio sveikatos sutrikdymo. (t. 1, b. l. 63-64)

2018-10-23 - 2018-11-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3232/2018(02) patvirtinama, kad L. Č. B. konstatuota akla durtinė žaizda kairiame žaste, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti tiek smūgiavimo metu, tiek nugriuvus. Akla durtinė žaizda dešiniame žaste padaryta aštriu duriančiu daiktu kuo galėjo būti peilis ar panašiai paveikus kairę žasto sritį. L.Č. B. konstatuoti iš viso du sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2018-10-21 ir aplinkybėmis.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina tą aplinkybę, kad įvykio vietoje, kur buvo sužaloti nukentėjusieji, buvo surasta peilio rankena ir geležtė. Ta aplinkybė, kad ant peilio geležtės, paimtos iš įvykio vietos, rasta nukentėjusiųjų G. N. ir L. Č. B. kraujo, leidžia daryti išvadą, kad šiuo įrankiu jie buvo sužaloti ir tai atitinka kaltinamojo E. B. parodymus, kad juo sužalojo nukentėjusiuosius ir nusikaltimo įrankį jis numetė įvykio vietoje. Iš daiktų pateikimo protokolų ir liudytojų E. K., V. F. parodymų nustatyta, kad įvykio vietoje jie surado nusikaltimo įrankį (peilį) ir jį pateikė tyrimui. Kaltinamasis E. B. pripažino tą aplinkybę, kad įvykio metu jis turėjo du minėtus įrankius ir juos panaudojo žalodamas nukentėjusiuosius, juos numetė įvykio vietoje. Teismui yra pagrindas tikėti šiais E. B. parodymais, nes peilis ir peilio geležtė buvo surasti įvykio vietoje ir tai įforminta procesiniais dokumentais.

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad tyrimui buvo pateikti drabužiai, kuriais nukentėjusieji vilkėjo įvykio metu, jie apžiūrėti. Apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiųjų drabužiai, kurias jie vilkėjo įvykio metu, juose rasti pjautiniai pažeidimai ir kraujo dėmės. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad įvykio metu nukentėjusieji dėvėjo minėtus drabužius, jie buvo pažeisti E. B. suduodant smūgius peiliu, o kraujo dėmės liko juose dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų.

Daiktų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašas iš baro „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina faktą, kad bare vyko muštynės, jame buvo kaltinamieji ir nukentėjusieji, kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, o E. B. turėjo peilį ir juo sudavė smūgius nukentėjusiesiems.

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad kai E. B. susigrūmė su G. N. ir sudavė jam smūgius peiliu, tai tuo metu nukentėjusįjį laikė E. G.. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu kai E. G. laikė G. N., o E. B. sudavė smūgius peiliu, tai peilis buvo akivaizdžiai matomas ir E. G. ir buvo jo veido priekyje, netgi atskirais atvejais peilis buvo pakeltas į viršų ir juo užsimojama. Iš nukentėjusiojo G. N. parodymų matyti, kad jis patvirtino aplinkybę apie tai, jog vaikinas (E. G.) jį laikė už kaklo, gobtuvo, pečių, kad jis neištrūktų, kad E. B. galėtų jį sužaloti. Nukentėjusysis L. Č. B. patvirtino aplinkybes apie tai, kad E. G. turėjo matyti E. B. rankose turėtus ir naudotus peilius. Taigi, akivaizdu ir nustatyta, kad E. G. matė E. B. naudojamą peilį ir suprato, kad juo žalojamas nukentėjusysis G. N.. Taip patvirtinama aplinkybė, kad jis veikė bendrai su E. B. ir siekė to paties tikslo, suvokė, kad suduodant peiliu žalojamas nukentėjusysis.

Nukentėjusiojo L. Č. B., liudytojų Ž. S., J. E., R. Č. parodymai patvirtino aplinkybes apie tai, kad dėl kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veikų, nukentėjusiesiems buvo sukeltas šokas, stresas, sutrikdyta baro veikla, nutrūko baro darbas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus prieš kaltinamuosius ar veiksmus, kuriais jie provokuotų kaltinamuosius, nukentėjusieji nepuolė jų pirmi, negrasino, nebuvo konflikto iniciatoriai. Taigi, kaltinamiesiems nebuvo jokio pagrindo smurtauti ir jie užpuolė nukentėjusiuosius be jokios priežasties. Kaltinamojo E. G. aiškinimas, kad nukentėjusieji paėmė jo alų, yra tik prielaida ir nebuvo bei negalėjo būti priežastimi smurtauti. Taip pasitvirtino aplinkybės apie tai, kad kaltinamieji E. B., E. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes jie viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat jie padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinime nurodyta, kad E. B. sudavė peiliu 11 (vienuolika) kartų nukentėjusiajam G. N.. Kaltinamasis E. B. nurodė, kad tiek kartų jis nesudavė peiliu nukentėjusiajam. Teismas daro išvadą, kad byloje pasitvirtino kaltinimo dalis dėl suduotų 11 (vienuolikos) kartų peiliu nukentėjusiajam, nes šią išvadą patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir daiktų apžiūros protokole esantys duomenys. Po įvykio apžiūrėjus nukentėjusiojo G. N. drabužius nustatyta, kad striukėje rasti aštuoni durtiniai pjautiniai pažeidimai, o džemperyje jų rasta – vienuolika, ant šių drabužių rastos kraujo dėmės. Specialisto išvada patvirtino aplinkybę, kad aštriu duriančiu įrankiu G. N. padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame petyje ir krūtinėje. Tai duoda teismui daryti išvadą, kad peiliu buvo suduota minėtas skaičius smūgių (11), tačiau dviejų smūgių pasekmėje sužalotas nukentėjusiojo kūnas, o visumos smūgių pasekmėje padaryti pažeidimai nukentėjusiojo drabužiuose ir kūne. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. B. ir E. G. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuotos teisingai, jie baustini ir skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas, BK 284 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, juo sukeltos pasekmės - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje yra nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis smurtavo dviejų žmonių atžvilgiu, juos abu sužalojo, naudojo žalojančio pobūdžio įrankį (peilį), smurtą panaudojo visiškai be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinamas E. B. vaidmuo nusikaltimų padaryme ir atliktų veiksmų apimtis. Jis buvo aktyvus nusikalstamų veikų ir smurtinių veiksmų vykdytojas, jo vaidmuo buvo aktyvesnis už E. G.. Į įvykio vietą E. B. atėjo nusiteikęs smurtauti, nes su savimi pasiėmė ir turėjo smurtinio pobūdžio įrankį-peilį, juo sužalojo net du asmenis be jokios rimtos priežasties viešoje vietoje.

E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis teisme davė parodymus, nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tuo padėjo teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Įvertinama tai, kad E. B. nedirbo, teistas, neišnykus teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam E. B. skirtina bausmė laisvės atėmimas, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį kaltinamajam E. B. skirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam E. B. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas kardomajame kalinime (suėmime).

Siekiant LR BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo (užtikrinti nuosprendžio įvykdymą) ir vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindu (pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus), kardomoji priemonė - suėmimas E. B. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. G. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas, BK 284 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, juo sukeltos pasekmės - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje yra nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Įvertinamas E. G. vaidmuo nusikaltimų padaryme ir atliktų veiksmų apimtis. Jo nusikalstami veiksmai buvo mažiau aktyvūs nei E. B..

E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tuo padėjo tyrimui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 2 dalis).

E. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Labdaros ir paramos fondo „MB” Kauno padalinio vadovės rekomendacijoje nurodyta, kad ji pažino E. G., savanoriaujantį organizacijoje nuo 2019 metų vasario mėnesio. Jaučiasi visiškai rami atsiliepdama apie jį, kaip apie labai atsakingą, patikimą, sąžiningą, draugišką, iniciatyvų ir pareigingą savanorį. (duomenys neskelbtini) padeda kurti pilietinę visuomenę, rodydamas savanorystės pavyzdį. Jis aktyviai prisideda prie pagrindinės „MB“ misijos - kovos su maisto švaistymu. „MB“ kasdieninėje veikloje (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už paramos maistu surinkimą ir transportavimą iš Kauno mieste esančių (duomenys neskelbtini) prekybos centrų, padedant krovos darbuose „MB” vairuotojams. Taip pat (duomenys neskelbtini) skirsto paramą, rūšiuoja, dalina paramos gavėjams ateidamas darbuotis į sandėlį 4 ir daugiau kartų kiekvieną savaitę nuo pat pirmojo atėjimo 2019 metų vasario mėnesio. Maistas yra skirtas nepasiturintiems asmenims. (duomenys neskelbtini) yra taktiškas ir diplomatiškas bendraujant su rėmėjais, partneriais, organizacijomis, savanoriais. Jis atsakingas, patikimas, atliekantis darbą nuo pradžių iki galo. Džiaugiasi savo komandoje turintys tokį savanorį, kuris savo darbu yra pavyzdys kitiems. (t. 5, b. l. 131-135)

E. G. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, jis mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, savanoriauja Labdaros ir paramos fonde „MB“, ten vykdo darbinę veiklą ir charakterizuojamas teigiamai.

Nuteisus pagal BK 284 straipsnį, kaltinamajam E. G. skirtina bausmė laisvės apribojimas, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Daroma išvada, kad nuteisus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, yra pagrindas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, E. G. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu.

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad E. G. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias bylos aplinkybes, yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

LAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.

Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Be to, pažymėtina, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus: padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Daroma išvada, kad E. G. nuteisus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, yra pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu.

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad E. G. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. G. yra jauno amžiaus, mokosi, savanoriškai dalyvauja labdaros veikloje, charakterizuojamas teigiamai, kaltu prisipažino, gailisi, nusikaltimo padarymo metu jis buvo nusikaltimo bendrininkas, tačiau jo veiksmai nebuvo tokie itin brutualūs, jis nukentėjusįjį laikė, tačiau smūgių peiliu nesudavė, sužalojimus peiliu nukentėjusiajam padarė E. B.. Kaltinamieji iš anksto nesitarė vykdyti nusikaltimą, E. G. nežinojo, kad E. B. su savimi turės ir atvykęs naudos peilius, smurtaus prieš nukentėjusiuosius. Nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos E. G. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę.

Teismo nuomone, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina bei parodo mažesnį kaltinamojo veikos ir asmenybės pavojingumą, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių kaltinamajam. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamą veiką šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai. Todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, sprendžia, kad skirtina švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė. Šioje byloje nenustatyta pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtina švelnesnė bausmės rūšis. Teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kitas šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, daro išvadą, jog skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę-laisvės apribojimą. Tokio pobūdžio bylose teisminėje praktikoje dažni atvejai, kuomet pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama bausmė – laisvės apribojimas.

E. G. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. kovo 13 d. Teismas daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti pakanka vienos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) Č. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš E. B. ir E. G. priteisti jam 140 eurų turtinei žalai atlyginti ir 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50658-18 dėl nusikalstamų veikų. Įtariamieji yra E. B. ir E. G.. Jie įtariami tuo, kad 2018-10-21 apie 2 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, būdami neblaivūs, tyčia panaudoję peilius sužalojo jį, (duomenys neskelbtini) Č. B., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. aklą durtinę žaizdą kairiajame žaste, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje. Šiuo atveju yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).

Jis, (duomenys neskelbtini) Č. B., yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl civilinio reikalavimo teisė atitenka jam. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. jam suteikia teisę pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kadangi dėl nusikalstamų E. B. ir E. G. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta nusikaltimu. Dėl E. B. ir E. G. nusikalstamų veikų, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo, patyrė neturtinę žalą, kas yra didelis fizinis skausmas jaučiamas ir šiuo metu, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Išryškėjusios pasekmės - nuolatinė baimė dėl galimų pasekmių susijusių su sužalojimu, padidėjęs dirglumas, nesaugumo jausmas. Sumažėjo jo pasitikėjimas aplinkiniais. Po sužalojimo negali atsigauti, yra emociškai sužlugdytas, sunku miegoti ir pamiršti, kas nutiko. Jis nuolatos galvoja apie įvykį, kas atsiliepia nuotaikų ir emocijų paaštrėjimu. Dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jautė bei jaučia didelius skausmus, yra apsunkintas judėjimas, tai yra sunku atlikti įvairius darbus, kadangi ranka iki šios dienos sunkiai valdoma. Jaučia diskomfortą, kadangi negali sportuoti, bėgioti. Taip pat, dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo negali dirbti, negauna jokių pajamų, todėl sunku finansiškai išgyventi ir gydytis. Darbdavys atleido iš darbo, kadangi ilgą laiką po patirto sužalojimo nebegalėjo dirbti. Atsižvelgiant į jo patirtą psichologinę traumą, išgyvenimus, kaip nusikalstamos veikos pasekmes, patirtą neturtinę žalą vertina 8000 eurų (aštuoniais tūkstančiais eurų). Mano, kad ši suma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat, dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo sugadinti jo dėvimi drabužiai. Drabužių pirkimo kvitų išsaugojęs neturi, drabužiai sugadinti nepataisomai, būtent dėl įtariamųjų kaltės šie drabužiai nebetinkami naudoti ir dėl to jis patyrė turtinę žalą. Džemperį įvertina 50 eurų (buvo pirktas kartu su sportinėmis kelnėmis, bendra suma buvo 100 eurų), o striukę įvertina 90 eurų. Sugadintus džemperį ir striukę bendrai įvertina 140 (vienu šimtu keturiasdešimt) eurų. Dėl E. B. ir E. G. nusikalstamų veikų patyrė 140 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinę žalą. Kadangi žala padaryta dėl kaltų E. B. ir E. G. veiksmų, todėl atsakovai privalo šią žalą atlyginti visiškai (LR CK 6.263 str.). Šio ieškinio dalykas - piniginis reikalavimas, atsiradęs iš delikto, kuris yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį prašo išspręsti kartu su baudžiamąja byla Nr. 01-1-50658-18. Pripažinus E. B. ir E. G. kaltais dėl jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisti jam iš atsakovų 8000 (aštuonis tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai bei 140 eurų (vieną šimtą keturiasdešimt)eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 74-75).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) Č. B. palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Kaltinamasis E. B. su nukentėjusiojo L. Č. B. civiliniu ieškiniu nesutiko. Kaltinamasis E. G. atsisakė duoti parodymus, todėl neišreiškė nuomonės dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Č. B. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, o civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad įvykio metu E. B. sužalojo peiliu nukentėjusįjį ir padarė jam nežymų sveikatos sužalojimą. Nukentėjusiojo L. B. parodymai, daiktų apžiūros protokolas patvirtina faktą, kad įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai (durtiniai-pjautiniai sužalojimai, kraujo dėmės). Taip pat dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Taip byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala padaryta kaltinamojo E. B. nusikalstamais veiksmais, todėl turtinę ir neturtinę žalą kaltinamasis privalo atlyginti. Prašoma suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 2000 Eur, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Taigi, iš E. B. priteistina 140 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini)i Č. B..

Netenkinamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Č. B. prašymas civilinį ieškinį priteisti iš E. G., kadangi jo veiksmais žala (turtinė, neturtinė) nebuvo padaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš E. B. ir E. G. priteisti jam 2400 eurų turtinei žalai atlyginti ir 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50658-18 dėl nusikalstamų veikų. Įtariamieji yra E. B. ir E. G.. Jie įtariami tuo, kad 2018-10-21 apie 2.00 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, būdami neblaivūs, tyčia panaudoję du peilius sužalojo jį, G. N., dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo padaryti nosikaulio ir kairio žandinio ančio kampo lūžimai, durtinė-pjautinė žaizda dešinio peties srityje su pažastinės arterijos pažeidimu bei durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda. Šiuo atveju yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Jis, G. N., yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl civilinio reikalavimo teisė atitenka jam. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. jam suteikia teisę pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kadangi dėl nusikalstamų E. B. ir E. G. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta nusikaltimu. Dėl E. B. ir E. G. nusikalstamų veikų, dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė neturtinę žalą, kas yra didelis fizinis skausmas jaučiamas nuolat iki šios dienos, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Išryškėjusios pasekmės - sutriko miegas, nuolatinė baimė dėl galimų pasekmių susijusių su sužalojimu, padidėjęs dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi. Sumažėjo jo pasitikėjimas aplinkiniais. Po sužalojimo negali atsigauti, yra emociškai sužlugdytas, sunku miegoti ir pamiršti, kas nutiko. Jis nuolatos galvoja apie įvykį, kas atsiliepia nuotaikų ir emocijų paaštrėjimu. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis jautė bei jaučia didelius skausmus, yra apsunkintas kvėpavimas bei judėjimas, ilgai tęsiasi gydymas, reabilitacija, jaučia diskomfortą, kadangi negali sportuoti, bėgioti, vaikščioti ilgų distancijų. Taip pat dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo negali dirbti, negauna jokių pajamų, todėl sunku finansiškai išgyventi ir gydytis. Po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir šiai dienai jaučia pasekmes, darbdavys jį atleido, kadangi ilgą laiką nebegalėjo dirbti. Atsižvelgiant į patirtą psichologinę traumą, išgyvenimus, kaip nusikalstamos veikos pasekmes, patirtą žalą vertina 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių eurų). Mano, kad ši suma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat, dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo sugadinti jo dėvimi drabužiai. Drabužių piikimo kvitų išsaugojęs neturi, drabužiai sugadinti nepataisomai, būtent dėl įtariamųjų kaltės šie drabužiai nebetinkami naudoti ir dėl to jis patyrė turtinę žalą. Džemperį ir kelnes įvertina bendra 80 eurų verte, kadangi jie pirkti kartu kaip sportinis kostiumas, striukę įvertina 70 eurų verte bei įvykio metu dėvėjo marškinėlius, kurių vertė 20 eurų (gali būti, kad marškinėlius sukarpė medikai, nes kiek žino ir kiti drabužiai sukarpyti). Įvykio metu prarado kepurę, kurios vertė 20 eurų. Taip pat vaistinėje pirko vaistus (vieni vaistai buvo nuo skausmo, kiti migdomieji). Jų pavadinimo atsiminti negali. Bendrai už vaistus sumokėjo 50 eurų, bet išsaugojęs pirkimo kvitų nebeturi. Dėl E. B. ir E. G. nusikalstamų veikų patyrė 240 eurų (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) turtinę žalą. Kadangi žala jam padaryta dėl kaltų E. B. ir E. G. veiksmų, todėl atsakovai privalo šią žalą atlyginti visiškai (LR CK 6.263 str.). Šio ieškinio dalykas – piniginis reikalavimas, atsiradęs iš delikto, kuris yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį prašo išspręsti kartu su baudžiamąja byla Nr. 01-1-50658-18. Pripažinus E. B. ir E. G. kaltais dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo, priteisti jam iš atsakovų 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų padarytai neturtinei žalai bei 240 (du šimtus keturiasdešimt) eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 54-55)

Kaltinamasis E. B. su nukentėjusiojo G. N. civiliniu ieškiniu nesutiko. Kaltinamasis E. G. atsisakė duoti parodymus, todėl neišreiškė nuomonės dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, o civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad įvykio metu E. B. ir E. G., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų). Nukentėjusiojo G. N. parodymai, daiktų apžiūros protokolas patvirtina faktą, kad įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai (durtiniai-pjautiniai sužalojimai, kraujo dėmės). Taip pat dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Taip byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala padaryta bendrais kaltinamųjų E. B., E. G. nusikalstamais veiksmais, todėl turtinę ir neturtinę žalą kaltinamieji privalo atlyginti solidariai. Prašoma suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 4000 Eur, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Taigi, iš E. B. ir E. G. solidariai priteistina 240 eurų turtinei žalai atlyginti ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G. N..

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš E. B. ir E. G. priteisti 1592,12 eurų turtinei žalai, susijusiai su L. Č. B. ir G. N. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodė, kad Kauno apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-50658-18 nustatyti įtariamieji E. B., E. G., nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) Č. B., G. N.. Informacinės sistemos duomenimis, L. Č. B. 2018-10-21 LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga bei ambulatorinė vidaus ligų gydytojo konsultacija. Už paslaugas buvo sumokėta 47,48 Eur. Informacinės sistemos duomenimis, G. N. nuo 2018-10-21 iki 2018-10-29 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl pažastinės arterijos sužalojimo. Pacientui atlikta: bendroji anestezija, arterijos šuntavimas, naudojant venos fragmentą, trombocitų transfizija, koaguliacijos faktorių įvedimas, eritrocitų masės transfuzija, serumo įvedimas. Už paslaugas buvo sumokėta 1544,64 Eur. Bendrai už pacientams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta 1592,12 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”. Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 įsakymu Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“. Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo.“ E. B. ir E. G. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 Str.), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus L. Č. B., G. N., kurie dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiems, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Be to, CK 6.279 str. 1 d. nurodoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Prašo priteisti ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai solidariai iš atsakovų E. B., E. G. 1592,12 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt du Eur 12 ct) žalą PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. Pridėjo dokumentus: Kauno TLK direktoriaus įgaliojimų kopijas, Medicininių dokumentų apskaitos išrašus (t. 1, b. l. 120-123).

Kaltinamasis E. B. su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko ir neprieštaravo, kad būtų priteista turtinė žala. Kaltinamasis E. G. atsisakė duoti parodymus, todėl neišreiškė nuomonės dėl civilinio ieškinio.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų E. B. ir E. G. priteistina iš kiekvieno po 772,06 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus šešis centus) turtinei žalai, susijusiai su G. N. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamieji E. B. ir E. G. ją privalo atlyginti visiškai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo E. B. priteistina 47,48 Eur (keturiasdešimt septyni eurai keturiasdešimt aštuoni centai) turtinei žalai, susijusiai su L. Č. B. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis E. B. ją privalo atlyginti visiškai.

Proceso išlaidomis pripažintina suma (28,39 Eur), kurią teismas išmokėjo kompensuojant kelionės išlaidas liudytojui J. E.. Todėl proceso išlaidos valstybei priteistinos iš kaltinamųjų E. B. ir E. G. iš kiekvieno po 14,20 Eur.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pagal:

BK 284 straipsnį, skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skirti bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. kovo 13 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2020 m. kovo 13 d.

Kardomąją priemonę-suėmimą E. B. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pagal:

BK 284 straipsnį, skirti bausmę laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrinti bausmes skirtas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu, ir skirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu skirti įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis arba dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. kovo 13 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. Č. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. B. priteisti 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) Č. B..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. B. ir E. G. solidariai priteisti 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G. N..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. B. ir E. G. priteisti iš kiekvieno po 772,06 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus šešis centus) turtinei žalai, susijusiai su G. N. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo E. B. priteisti 47,48 Eur (keturiasdešimt septynis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai, susijusiai su L. Č. B. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Priteisti valstybei iš E. B. ir E. G. iš kiekvieno po 14,20 Eur proceso išlaidas (kelionės išlaidos išmokėtos liudytojui J. E.).

Daiktus grąžinti G. N.: sportinius batus, kelnes, apatines kelnaites, striukę, džemperį, kojinių porą (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

Daiktus grąžinti (duomenys neskelbtini) Č. B.: striukę, džemperį (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

Daiktus grąžinti E. B.: striukę, džemperį, sportinius batus, kelnes (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

1. Tamponus su galimai biologinės kilmės nuoplovomis nuo 4 vienkartinių stiklinių; 4 vnt. tamponų su galimai kraujo pavyzdžiais; 2 vnt. cigarečių nuorūkų; peilio rankeną su galimai biologinės kilmės pėdsakais; peilio geležtę su galimai biologinės kilmės pėdsakais; 4 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais; juodos spalvos medžiaginę kepurę ir 2 stiklainius kvapo pėdsakų (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

2. Peilį juodos spalvos rankena (saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

3. G. N. ir L. Č. B. seilių lyginamuosius pavyzdžius (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

4. E. G. seilių ir delnų antspaudų lyginamuosius pavyzdžius (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

5. E. B. seilių, delnų antspaudų ir kvapų lyginamuosius pavyzdžius (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje).

6. Kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie 2018 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (perduotas teismui atskirame voke).

7. Kompaktinį diską su keturiomis garso laikmenomis prie 2019 m. sausio 16 d. rašto Nr. 20-IL-1995 (perduotas teismui, atskirame voke).

Daiktus palikti saugoti byloje: kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš baro „(duomenys neskelbtini)“ prie 2018 m. spalio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (perduotas teismui atskirame voke).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.