Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-458/2017

2017 m. kovo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė A. R. sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. R. priteista 450 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 205 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė A. B. sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. B. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 130 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo A. R. pareikšto 163,38 Eur dydžio civilinio ieškinio priimtas ir procesas dėl šio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir A. B. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. lapkričio 21 d., apie 1.35 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų baro lankytojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: A. R. konflikto metu tyčia sudavė kakta vieną smūgį R. J. į veidą bei kumščiu vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių dantų nuskėlimą, sukėlusį R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu A. B. tyčia sudavė 5 kartus kumščiu M. P. į veidą, 2 smūgius į galvą, 3 smūgius kojos keliu į galvą, vieną smūgį kėde į galvą, taip M. P. padarydamas galvos sumušimus ir muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą dešiniame viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešinio dilbio užpakaliniame bei išoriniame paviršiuose, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip įžūliu elgesiu A. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė bare esančių asmenų rimtį ir baro darbuotojų veiklą bei mušdami nežymiai sužalojo R. J. ir M. P. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pažymima, jog A. R. teismas paskyrė bausmę neperžengdamas sankcijos ribų, atsižvelgdamas į nuosprendyje aptartas aplinkybes, iš jų nuoširdų gailėjimąsi, kurį objektyviai, be kitų aplinkybių, patvirtino faktas, kad nuteistasis savanoriškai atlygino turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajam M. P. bei pačiam R. J., pervesdamas lėšas padengti turtinę ir neturtinę žalą, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tai nukentėjusysis ir civilinis ieškovas elgėsi neadekvačiai, reikalaudamas priteisti žalą ir patirtas išlaidas, tačiau atsisakydamas nurodyti sąskaitą, kur pervestinos lėšos, neatsiimdamas piniginių perlaidų pagal pašto pranešimus. Teismas, įvertinęs visas byloje svarbias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskyrė tinkamą bausmę, kuri užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, patys nuteistieji nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis nusikalstamos veikos kvalifikacijos taip pat neginčija, prašo skirti griežtesnes bausmes nuteistiesiems ir padidinti priteistas atlyginti neturtinės žalos sumas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nukentėjusysis R. J. prašo sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistieji nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamą veiką), taip pat į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe).

Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog A. R. nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio nuteistas šioje byloje, padarė išnykus ankstesniam teistumui (t. 3, b. l. 163), byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nuteistasis turi du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 14, 15), dirba (t. 3, b. l. 171), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 13). A. R. su nukentėjusiuoju M. P. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, jo atsiprašė, M. P. jam atleido ir pretenzijų neturi. Nuteistasis bandė susitaikyti ir su nukentėjusiuoju R. J., mėgino atlyginti dalį jo prašomos atlyginti žalos sumos. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog anksčiau A. R. už kitų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą nebuvo teistas, o po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nėra įtariamas naujų nusikaltimų padarymu (t. 3, b. l. 163), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 160–162). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus geriau įgyvendinti A. R. paskyrus griežtesnę bausmę nei bauda, priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi griežtesnės bausmės skyrimas neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.

Visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir skirdamas bausmę A. B. Buvo atsižvelgta į tai, kad jis, išnykus teistumui, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (t. 4, b. l. 35–38), po kurio padarymo buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą (t. 4, b. l. 106–107), byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nuteistasis dirba (t. 4, b. l. 110–112). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju M. P., jo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą. A. B. bandė susitaikyti ir su nukentėjusiuoju R. J., jo atsiprašė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus baudą. Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad A. B. buvo nuteistas 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, tačiau ši bauda jau yra sumokėta, o padaryta nusikalstama veika nebuvo susijusi su fizinio smurto pavartojimu.

Aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistųjų asmenybes, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, t. y. fizinio smurto vartojimas, nėra susijusi su jų nuolatiniu gyvenimo būdu, nuteistiesiems nėra būdinga nerodyti deramos pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bausmės, kuri būti lygi sankcijoje numatytam baudos dydžio vidurkiui, paskyrimas reikštų, jog siekiui nubausti kaltus asmenis yra suteikiama prioritetinė reikšmė, o tuo tarpu visi bausmei keliami tikslai yra vienodai reikšmingi. Be to, apygardos teismo vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo parinkti ir nuteistiesiems paskirti baudos dydžiai geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, užtikrina proporcingumo principo laikymąsi. Taigi griežtesnių bausmių paskyrimas nuteistiesiems prieštarautų teisingumo principui, neprisidėtų prie bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistųjų asmenybėmis susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir aktualia teismų praktika, apygardos teismas daro išvadą, kad A. R. ir A. B. už padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, taigi jų griežtinti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl priteistų iš A. R. ir A. B. neturtinės žalos atlyginimo dydžių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis R. J. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. R. priteisti 7000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, 450 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 16–18). Taip pat nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. B. priteisti 3000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 92–93). Nukentėjusiojo R. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu jo naudai iš A. R. priteisė 450 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš A. B. priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. J. prašo priteisti iš A. R. 7000 Eur, o iš A. B. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).

Šioje byloje apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš nuteistųjų nukentėjusiajam, atsižvelgia į nuteistųjų A. R. ir A. B. tyčinę kaltės formą, padarytą nesunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė padarinius, tačiau jie nėra ilgalaikiai ir be išliekamųjų reiškinių. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jam buvo teiktos būtinos odontologinės paslaugos (t. 2, b. l. 19, 20), tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė ilgalaikes pasekmes. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, jog sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo pašalintos tik po keturių apsilankymų pas odontologą per keturis mėnesius. Tačiau apygardos teismas sutinka su atsikirtimuose į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog nėra duomenų, kad dantų gydymas būtinai turėjo tęstis keturis mėnesius ir to nebuvo įmanoma atlikti greičiau. Tikėtina, jog odontologinio gydymo trukmė yra susijusi ne su padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžiu ar sužalojimo keliama grėsme sveikatai bei kilusių pasekmių ilgalaikiškumu, o su odontologinio gydymo paslaugas teikusio gydytojo užimtumu / darbo grafiku ar paties gydymo specifika. Civiliniuose ieškiniuose pats nukentėjusysis R. J. nurodo, jog dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus. Jis patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, kadangi fizinis smurtas buvo pavartotas baro lankytojų akivaizdoje, nemalonūs prisiminimai apie įvykį kelia psichologinį diskomfortą, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose bei daugkartinis vaikščiojimas pas gydytojus sukėlė neigiamas emocijas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visas šias aplinkybes jau įvertino, ir nustatydamas konkretų priteistiną neturtinės žalos dydį, į jas atsižvelgė.

Pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas papildomai įvertino ir aplinkybes, susijusias su nuteistųjų elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo. Nuosprendyje yra nurodyta, jog A. R. nukentėjusiojo atsiprašė, savo kaltę pripažino, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, A. B. taip pat nukentėjusiojo atsiprašė, savo kaltę pripažino, dirba. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikšmingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo, jos sukeltų padarinių ir nuteistųjų realių galimybių atlyginti žalą. Be kita ko, pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. J. iš A. B. priteistinos neturtinės žalo dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne tiesioginiais nuteistojo A. B. veiksmais, tačiau A. B. padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nukentėjusiajam taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus, nes nuteistasis bendrais veiksmais su A. R. sutrikdė viešąją tvarką. Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas jau aptarta anksčiau, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam R. J. iš A. R. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš A. B. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodė išsamius argumentus, kodėl priteisiamos būtent tokios sumos, pažymėjo, jog yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendyje pateikti motyvai yra pakankami, išsamiai aptartos aplinkybės, sąlygojusios būtent tokio neturtinės žalos dydžio priteisimą, o pati neturtinės žalos suma nėra pernelyg maža, ji nustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015 – 300 Lt (86,89 Eur) (nagais apdraskė kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip mušdama ir smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 – 868,86 Eur (3000 Lt) (kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiojo veidą, taip padarė muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 – 463,39 Eur (1600 Lt) (sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į veidą bei vieną smūgį į pakaušį, nuo suduotų smūgių jai parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2014 – 289,62 Eur (1000 Lt) (suėmęs nukentėjusiąją už plaukų tampė ir mesdamas į ją kėdę padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2008 – 2896,20 Eur (10000 Lt) (nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei veidą, nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, abu kartu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką) ir kt.

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 1000 Eur iš A. R. ir 200 Eur iš A. B. sumos neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per mažos, todėl neturi būti didinamos. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent nurodytos sumos geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėtos nuteistųjų A. R. ir A. B. nukentėjusiajam R. J.

Dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam R. J. iš nuteistojo A. R. priteisė 205 Eur, o iš A. B. – 130 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis priteistų sumų teisinėms paslaugoms apmokėti neginčijo. Byloje yra pateikta sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis R. J. advokatui Eduardui Antonenko už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 150 Eur (t. 4, b. l. 160, 161). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis šią sumą prašė priteisti iš nuteistųjų (t. 4, b. l. 167). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusysis R. J. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių ir neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, apygardos teismas nusprendžia nukentėjusiojo prašymo dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajam R. J. nepriteisti iš nuteistųjų A. R. ir A. B. 150 Eur proceso išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.