Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės S. Ž. prašymą dėl baudos už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese nevykdymą paskyrimo L. J., suinteresuotas asmuo – R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1912-1021/2022 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (santuokoje įgyto turto, skolinių įsipareigojimų pasidalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo).

2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Šalių pateiktų naujų įrodymų sudarymo datos yra iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (jomis įrodinėjamos faktinės aplinkybės). Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti faktines aplinkybes. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami (CPK 314 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

Dėl atskirojo skundo esmės

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, kurie numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi šalių santuokos nutraukimo byloje ieškovo R. J. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka:

23.1. gyvendamas užsienyje ieškovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis;

23.2. būdamas Lietuvoje ieškovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę L. J. pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.

25. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo Robertas J. R. J. informuodavo antstolę, jog 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 25 d. L. J. nustatytu laiku neleido bendrauti, pasimatyti su dukra. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog ir pati apeliantė neneigia, kad vaiko bendravimas su tėvu nurodytomis dienomis neįvyko dėl įvairių priežasčių.

28. Antstolė 2022 m. birželio 8 d. priėmė reikalavimą, o 2022 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą, kuriais įpareigojo apeliantę netrukdyti R. J. bendrauti su nepilnamete dukra, sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukra tokia tvarka, kurią 2022 m. balandžio 1 d. nustatė teismas. Taigi, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog galiojant teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarčiai, apeliantė ne vieną kartą nesudarė galimybių mažametės tėvui R. J. bendrauti su savo dukra, antstolės raginimų netrukdyti tėvui bendrauti su dukra nevykdė.

29. Išieškotojas 2022 m. rugsėjo 7 d. antstolei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog iš anksto su skolininke buvo suderinta, kad sekantis bendravimas su dukra bus 2022 m. rugsėjo 6 d., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, tačiau jam vėl nebuvo leista pasimatyti su dukra, vyko agresyvus L. J. šaukimas viešoje vietoje girdinti vaiko teisių apsaugos specialistei.

30. Išklausius vykdomojoje byloje esantį garso įrašą, kuris darytas 2022 m. rugsėjo 6 d. apeliantės susitikimo su vaiko tėvu metu, girdėti apeliantės pakeltu tonu reiškiami priekaištai išieškotojui, kad jis atvyko ne vienas, o su vaiko teisių apsaugos specialiste, apeliantė reikalavo, kad jis būtų vienas. Taip pat išieškotojas nurodė, jog pamatyti anūkę atvyko jo mama, tačiau ji stovėjo viešoje vietoje nuošalyje ir į ginčą nesikišo. Vaiko teisių apsaugos specialistė aiškino apeliantei, kad ji neturi teisės reikalauti, jog išieškotojas būtų vienas, kad ji, kaip vaikų teisių apsaugos specialistė, turi teisę dalyvauti vaikui bendraujant su tėčiu, tačiau apeliantė nieko nenorėjo girdėti, kartojo vieną, kad R. J. turėjo atvykti vienas, be palydos, ir neleidusi dukrai pabendrauti su R. J., atsisveikino. Pažymėtina, kad R. J., prieš darydamas garso įrašą, apie tai įspėjo apeliantę.

31. Po šio įvykio antstolė 2022 m. rugsėjo 9 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad L. J. nesilaiko Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

32. Antstolė 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl nuobaudų skolininkei taikymo.

33. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi antstolės S. Ž. pareiškimą tenkino ir paskyrė vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00600 L. J. 100 Eur baudą valstybės naudai už Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 įpareigojimų nevykdymą 2022 m. rugsėjo 6 d.

34. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad apeliantė 2022 m. rugsėjo 6 d. demonstratyviai neleido išieškotojui R. J. bendrauti su savo mažamete dukra, vaiko akivaizdoje su vaiko tėvu elgėsi nepagarbiai, nereagavo į vaiko teisių apsaugos specialistės pastabas. Be to, byloje yra visa eilė kitų įrodymų, jog apeliantė sistemingai nesudarydavo galimybių išieškotojui bendrauti su savo mažamete dukra. Šios nustatytos aplinkybės teikia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė sistemingai pažeidinėja teismo nutartį, duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įpareigojimų neįvykdymo pateisinimo, byloje nėra.

35. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

36. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1678-643/2022).

37. Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nurodo argumentus, kodėl neįvyko vaiko su tėvu bendravimas kitomis dienomis, tačiau nenurodo nė vieno pateisinamo argumento, dėl ko iš anksto suderintu laiku, išieškotojui atvykus iš užsienio į Lietuvą tikslu 2022 m. rugsėjo 6 d. pabendrauti su dukra, ji neleido jam bendrauti su vaiku. Skundžiama nutartimi teismas apeliantei baudą paskyrė būtent dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. neįvykusi bendravimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad apeliantė neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens R. J. bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino apeliantės atsakomybės klausimą. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl tenkinti apeliantės atskirąjį skundą nėra pagrindo.

39. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję apeliantės atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

41. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas klausimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, ne žodinio, nesuteikė apeliantei galimybės atsikirsti į antstolės argumentus.

42. Nustatyta, kad teismas, priėmęs antstolės pareiškimą dėl baudos apeliantei taikymo, 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė rezoliuciją šį klausimą nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

43. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl <...> dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje (Vykdymo procesas) numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

45. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jokių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, nes CPK aiškiai reglamentuota tokių antstolės pareiškimų nagrinėjimo tvarka, pagal į bylą pateiktus dokumentus teismas nematė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas prieš tai padarė išvadą, kad byla buvo išnagrinėta teisingai, todėl prieš tai minėti atskirojo skundo argumentai dėl CPK teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

46. Kiti skundų ir atsiliepimų į juos argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

47. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą vykdymo procese, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti apeliantės L. J. ir suinteresuoto asmens R. J. prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo ir grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.