- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1678-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07695-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., S. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys L. L., S. F. (S. F.), išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo L. L. (skolininkė) išieškotojo S. F. naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-26576-869/2019, teismas nustatė laikiną atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. F. ir S. F. tvarką, pagal kurią:
Žemesnės instancijos teismas
1) S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų penktadienį, pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.
2) S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 pakeitė 2019 m. spalio 9 d. nutartimi byloje patvirtintą laikiną atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarką, nustatydamas, jog kai vaikų ugdymo veikla nevyksta atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 12.30 val. iki 13.00 val.
3. S. F. antstolių kontorą informavo, kad vaikų motina L. L. nevykdo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi tam tikromis datomis (2020 m. liepos 16 d., 21 d., 23 d., 24-26 d., 28 d., 30 d.; 2020 m. rugsėjo 1 d., 8 d., 15 d., 17 d., 18-20 d., 22 d., 24 d., 29 d. (bendravo tik su dukra); 2020 m. spalio 11 d.; 2020 m. gruodžio 17 d., 26 d., 27 d., 29 d., 31 d.; 2021 m. sausio 5 d., 12 d., 14 d., 19 d., 21 d., 22-24 d., 26 d., 28 d. (bendravo tik su dukra ); 2021 m. vasario mėn. 2 d., 4 d., 5-7 d. (bendravo tik su dukra)) neįvyko susitikimai su vaikais. S. F. pažymėjo, kad L. L. neužtikrino jo teisės bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, vaikų atostogų su mama metu, jam nebuvo suteikta informacija apie vaikų lankomas stovyklas, nebuvo užtikrintas bendravimas su vaikais kitomis dienomis, kai buvo prašoma jo nevažiuoti pas vaikus, motyvuojant, kad vaikai patys nenori. Taip pat, kelis kartus suinteresuotas asmuo L. L. atsisakė perduoti vaikus, motyvuodama bloga vaikų sveikatos būkle, paskirtais vizitais pas psichologą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo S. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolio pareiškimu, prašė jį tenkinti. Teigė, jog yra motyvuotai informavęs antstolį dėl daugkartinių ir sistemingų suinteresuoto asmens L. L. veiksmų, grubiai pažeidžiančių vaikų teises ir dėl konkrečių jos padarytų pažeidimų, nevykdant teismo nutarties. S. F. pažymėjo, kad nors L. L. jau yra bausta už analogiškus pažeidimus, tačiau išvadų nepadarė, toks jos elgesys yra piktybinio pobūdžio, neatitinka geriausių mažamečių vaikų interesų ir laikytinas piktnaudžiavimu motinos valdžia.
5. Suinteresuotas asmuo L. L. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą nesutikdama su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir duomenimis. Skolininkė pažymėjo, kad pareiškime nėra suformuluotas pareiškimo pagrindas ir dalykas, dėl ko nėra įmanoma tinkamai jį įvertinti. Atsiliepime L. L. nurodė, kad ji sudaro galimybę S. F. matytis su vaikais. Tačiau, vykdant tokį teismo sprendimo įpareigojimą, ji atsižvelgia ir į vaikų nuomonę. L. L. akcentavo, jog yra problematiška vykdyti teismo sprendimą, nes nepilnametis sūnus atsisako vykti su tėčiu, didesnį prielankumą demonstruoja kartu gyvenančiai motinai. L. L. pažymi, kad pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis nesiekia užtikrinti tinkamo teismo sprendimo vykdymo, nesiima priemonių, kad būtų stengiamasi atkurti vaikų tėvų tarpusavio ryšį. Nustatęs teismo sprendimo nevykdymo faktą antstolis privalėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos aktą ir tik tuomet kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Atsiliepime L. L. pažymėjo ir tai, kad antstolio surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo yra apskųstas teismui. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas bandė spręsti situaciją, kas įrodo, kad antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytų veiksmų eiliškumo tvarką, todėl tenkinti pareiškėjo pareiškimą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl teismo nutarties nevykdymo“, kurioje nurodė faktines aplinkybes, jog suinteresuotų asmenų šeima, kurioje auga mažamečiai vaikai D. F. ir S. F., dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai žinoma nuo 2019 m. kovo 5 d. Atvejo vadybos buvo ne kartą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su abiejų atstovų pagal įstatymą teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu. 2021 m. sausio 11 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, bei vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Atvejo vadybos procesas taikomas šeimai nuo 2019 m. birželio 12 d. Nurodoma, kad vaikų ir tėvo ryšiui stiprinti būtinas abiejų tėvų geranoriškas sutarimas ir bendradarbiavimas. Išvadoje pažymima, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu būdu, todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją, kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos laikymosi ar teismo sprendimo (įpareigojimo) vykdymo, lieka būdas užtikrinti sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti baudą L. L., nustatant baudos dydį Tarnyba išvadą teikianti Tarnyba prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė suinteresuotam asmeniui L. L. 400 Eur dydžio vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. bei 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatytos suinteresuoto asmens S. F. ir vaikų bendravimo tvarkos nevykdymą, ją priteisiant išieškotojo S. F. naudai.
8. Pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad skolininkė iš esmės tapačius pažeidimus buvo jau du kartus bausta, tačiau jos elgesys iš esmės nesikeičia, pažeidimai yra daugkartiniai, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta apie 30 bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų, dėl to susidarė situacija, kai tiesioginis sūnaus bendravimas su tėvu nebevyksta.
9. Pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebuvo užtikrinta 2020 m. liepos 23-25 d., kai sūnus D. F. buvo stovykloje, o S. F. su močiute – Palangoje. Taip pat, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog 2020 m. rugsėjo 15 d., 17 d., 22 d., 24 d., 29 d. suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi D. F. dėl jo paties kaltų veiksmų (dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykusio įvykio, kuomet savo sūnaus akivaizdoje įžeidžiamai užgauliojo I. L.). Teismas pažymėjo, kad vaiko nenoras savaime nepateisina bendravimo neužtikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais metu suorganizavo vasaros stovyklą, nepateisina bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau priešingai, rodo, kad ji, derindama vaikų laisvalaikį, nepaiso teismo procesinio sprendimo ir tėvo teisės bendrauti su vaikais. Teismas pabrėžė, jog S. F. įvykdyti bendravimo tvarkos pažeidimai savaime nesuteikia L. L. teisės nevykdyti procesinio teismo sprendimo, kol jis nėra pakeistas.
11. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog sūnus D. F. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. sirgo, todėl teismas sprendė, jog ligos atveju bendravimo su juo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių, nuo skolininkės L. L. nepriklausančių priežasčių. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepateisino bendravimo su dukra S. F. neužtikrinimo. Taip pat, 2021 m. sausio mėn. 12 d., 14 d., 19 d., 21 d., 22-24 d., 26 d., 28 d. ir 2021 m. vasario mėn. 2 d., 4 d., 5-7 d. epizodai, kuomet suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi po to, kai sūnus patyrė sužalojimų nesaugiai vežiojant jį rogutėmis, nebendravimo priežastys buvo grindžiami vaiko nenoru bendrauti su tėvu, tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, jog byloje sprendžiamas ne S. F., o būtent L. L. atsakomybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas, nurodė, kad skolininkės argumentai dėl tėvo elgesio, jo veiksmų nesudaro motinai pakankamo pagrindo nevykdyti teismo sprendimo ir savo nuožiūra siaurinti teismo nustatytą bendravimo tvarką.
12. Teismas pažymėjo, kad reikšmingos įtakos neigiamo sūnaus D. F. požiūrio į tėvą formavimui turi motinos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaikui ar vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas, skatinimas kalbėti apie tėvą neigiamai. Teismas pabrėžė, kad nurodyta ginčo šalių sūnaus D. F. nenoro bendrauti su tėvu priežastis niekaip nepateisina suinteresuotų asmenų dukters S. F. nebendravimo su tėvu likusią liepos mėnesio dalį ar tolimesnio D. F. nebendravimo su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo (toliau – skolininkė, apeliantė) L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą, kaip nepagrįstą. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Pirmos instancijos teismas (toliau – Teismas) prieštarauja pats sau, nes skundžiamojoje nutartyje Teismas nurodė, kad negalima perkelti visą kaltę vienam iš tėvų dėl nurodytų Teismo nutarčių nevykdymo, tačiau vienasmeniškai Apeliantei yra taikoma civilinė atsakomybė – vienkartinė 400 Eur bauda.
13.2. L. L. nurodo, kad Teismas nepagrįstai teigė, jog ji pažeidė svarbią vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigą.
13.3. Apeliantės teigimu, Teismo argumentai, susiję su ekspertizės aktu yra negaliojantys, kadangi, minėtas dokumentas yra pateiktas civilinėje byloje, kuris nėra pirmos instancijos teismo įvertintas, kaip atskiras įrodymų šaltinis, tai statiškas dokumentas, kuris susijęs su kitos civilinės bylos proceso šalių įrodinėjimo dalyku. Taip pat suinteresuotas asmuo L. L. savo atskirajame skunde pažymi, kad Teismas, cituodamas teismo psichologinės ekspertizės aktus, parodo šališkumą, nes jis nenurodo kitų teismo psichologų išvadų, kuriose įvertintas vaikų tėvo elgesio įtaka patiems vaikams.
Šalies argumentai
13.4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad skiriama skolininkei L. L. 400 Eur dydžio bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių nevykdymą yra išieškoma išieškotojo S. F. naudai, nes suinteresuotas asmuo, manipuliuodamas ir piktnaudžiaudamas savo Teismo sprendimų vykdymo procese teisėmis, siekia savanaudiškai praturtėti savo nepilnamečių vaikų ir suinteresuoto asmens L. L. sąskaita, kadangi, išieškotojas S. F. vaikų motinai L. L. skolingas virš 6 000 Eur už vaikų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, susidarymą.
13.5. Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo, kad suinteresuotas asmuo L. L. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Tai bylos faktinių aplinkybių neatitinkantis Teismo teiginys, nes byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad L. L. atžvilgiu 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-301-1057/2021 nutartimi administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.
13.6. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį išimtinai laikėsi formalios teisės paskirties ir visiškai nevertino Teismo sprendimo nevykdymo priežasčių ir veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką Teismo sprendimų vykdymui.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo S. F. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-773-930/2022. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
14.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino, jog byloje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad vaikų bendravimas su suinteresuotu asmeniu S. F. nevyko dėl paties suinteresuoto asmens veiksmų ar sūnaus nenoro bendrauti su tėvu. Priešingai, ginčo nutartimi neginčijamai nustatyta, kad tokia vaiko psichologinė būklė iš dalies galėjo būti sukelta pačios apeliantės, todėl negali būti vertinama vaiko nuomonė, kadangi ji suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.
14.2. Suinteresuotas asmuo S. F. mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai objektyviai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai įvertino bylos faktinių aplinkybių visumą ir bylos dalyvių elgesį, apeliantės veiksmų pobūdį ir tęstinumą, todėl daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nutarė skirti apeliantei vienkartinę piniginę baudą už teismo nutarčių nevykdymą .Be kita ko, suinteresuotas asmuo S. F. prašo priteisti iš apeliantės L. L., suinteresuoto asmens S. F. naudai, bylinėjimosi išlaidas susijusias su atstovės suteikta teisine pagalba ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kas sudaro 290 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Byloje ginčas kilo dėl to, kad antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo skolininkei L. L. išieškotojo S. F. naudai. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. L. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. bei 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatytos suinteresuoto asmens S. F. ir vaikų bendravimo tvarkos. Pirmos instancijos teismas nutarė skirti suinteresuotam asmeniui L. L. 400 Eur baudą priteisiant išieškotojo S. F. naudai.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl baudos (ne)skyrimo už antstolio įpareigojimo nevykdymą
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Suinteresuotas asmuo L. L. teigia, jog skundžiamoje 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje pirmos instancijos teismas prieštarauja pats sau, nes teismas nurodė, kad negalima perkelti visą kaltę vienam iš tėvų dėl nurodytų teismo nutarčių nevykdymo, tačiau vienasmeniškai jai taikoma civilinė atsakomybė, t. y. vienkartinė 400 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
22. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jog bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo L. L. už visus pažeidimus atsakinga vienasmeniškai. Tačiau, pirmos instancijos teismas, iš visų nurodytų aplinkybių, padarė tinkamą išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų, nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos. Be kita ko, pirmos instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad suinteresuoto asmens S. F. veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi joje sprendžiamas suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės klausimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės klausimą dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo.
24. Atskirajame skunde apeliantė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė L. L. pažeidė svarbią vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigą.
25. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad pateikti duomenys nepagrindžia suinteresuoto asmens S. F. sutikimo, jog jo bendravimo laiku vaikas būtų leidžiamas į stovyklą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys turi kooperuotis, bendradarbiauti tarpusavyje ir ypač atsižvelgti į prioritetinius vaikų poreikius (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu vaikų tėvo S. F. bendravimo su vaikais metu suorganizavo vasaros stovyklą, pagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinta, kaip nepateisinanti bendravimo tvarkos nevykdymo. Tai rodo, kad L. L., derindama vaikų laisvalaikį, ignoruoja teismo procesinį sprendimą ir tėvo teisę bendrauti su vaikais. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais, nedėdama pastangų sukurti galimybę vaikams bendrauti su tėvu L. L. nesiekė tinkamo bendradarbiavimo su vaikų tėvu, taip pažeisdama teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką.
28. Be kita ko, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo teiginiai, susiję su ekspertizės aktu yra negaliojantys, kadangi, minėtas dokumentas yra pateiktas civilinėje byloje, kuris nėra pirmos instancijos teismo įvertintas, kaip atskiras įrodymų šaltinis. Taip pat atskirajame skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas, cituodamas teismo psichologinės ekspertizės aktus, parodo teismo šališkumą, nes nutartyje nėra nurodoma kitų teismo psichologų išvadų.
29. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.
30. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Tai įrodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti visus įrodymus, kurie yra prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo, sprendime nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus.
32. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai ar apeliantės nurodyti įrodymai, savaime nereiškia, kad teismas yra šališkas, o nutartis yra nepagrįsta.
33. Suinteresuotas asmuo L. L. atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutartį, kuria 400 Eur bauda paskirta išieškotojo naudai. Apeliantės manymu, tokiu būdu S. F. siekia praturtėti nepilnamečių vaikų sąskaita.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kadangi nors baudos skyrimas turėtų įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, tačiau pirmos instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, ne mažiau svarbi nei kasdieniai materialiniai vaikų poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas už ne vienkartinį, o už sistemingą apeliantės teismo patvirtintos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pažeidimą (antstolis pareiškime prašė baudą skirti dėl 30 bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų).
35. Suinteresuotas asmuo L. L. nurodė, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, jog apeliantė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi, byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad L. L. atžvilgiu 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-301-1057/2021 nutartimi administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimų, kadangi byloje yra pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo nutartis dėl administracinio nusižengimo nutraukimo. Tačiau, aptariama aplinkybė priimto teisinio rezultato neįtakoja.
37. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai laikėsi formalios teisės paskirties ir visiškai nevertino teismo sprendimo nevykdymo priežasčių ir veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką minėto sprendimo vykdymui.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės aukščiau minėtais argumentais, kadangi, pirmos instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino objektyvius byloje nustatytus duomenis. Pažymima, kad teisingumo principas reikalauja (CPK 3 straipsnio 8 dalis) individualizuoti faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti visame ginčo kontekste skiriant baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pateisinti vos keli bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimai iš daugelio (antstolis nurodė apie 30 epizodų), taip pat į tai, kad skolininkė L. L. jau kartą teismo buvo įspėta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalies, taip pat buvo skirta 200 Eur bauda, dėl skyrium gyvenančio tėvo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos skyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Suinteresuotas asmuo S. F. prašė priteisti iš apeliantės L. L. bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Suinteresuotas asmuo S. F. pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2022 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 77410). Kadangi šalių interesas byloje priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o 290 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl išieškotojui iš skolininkės priteistina 290 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės L. L. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui S. F. (S. F.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.