Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. L., jos atstovei advokatei Eglei Latauskienei, suinteresuotam asmeniui S. F. (S. F.), jo atstovėms advokatėms Renatai Narbutienei (išskyrus 2022-03-29 teismo posėdį) ir Gitanai Šimkutei (2022-03-29 teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys L. L. (skolininkė), S. F. (išieškotojas), išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo L. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo tokias aplinkybes dėl tėvo bendravimo su vaikais antstolio pareiškime nurodytomis datomis:

- 2020 m. liepos 16 d. D. buvo vaikų vasaros stovykloje, suinteresuotam asmeniui S. F. apie tai žinant ir jam neprieštaraujant;

- 2020 m. liepos 21 d., liepos 23-26, 30 d. suinteresuotas asmuo S. F. nesiekė bendrauti su vaikais, kadangi tomis dienomis pramogavo su savo artimaisiais ;

- 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. suinteresuotas asmuo S. F. nedalyvavo vaikų rugsėjo 1-osios šventėje, jo prašymų dėl bendravimo su vaikais nebuvo pateikta;

- 2020 m. rugsėjo 8 d. suinteresuotam asmeniui S. F. buvo žinoma, kad vaikai su juo nesusitiks, nes dalyvaus gimtadienyje ir apie tai jis buvo informuotas iš anksto;

- 2020 m. rugsėjo 15, 17, 18-20, 22, 24, 29 d. suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi D. dėl jo paties kaltų veiksmų, nes 2020-09-10, apie 18.30 val. jis sūnaus akivaizdoje užgauliojo D. F. senelę I. L., kėsinosi jai smogti, apspjovė. Iškviesti policijos pareigūnai priėmė I. L. pareiškimą dėl suinteresuoto asmens S. F. įvykdytų galimai nusikalstamų veiksmų. Berniukas po tos dienos įvykio atsisakė susitikti su tėvu, pradėjo jo bijoti. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. D. sirgo ir apie tai suinteresuotas asmuo S. F. buvo informuotas.

- 2020 m. gruodžio mėn. 17, 26, 27, 29, 31 dienomis, 2021 m. sausio mėn. 5 d. suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su D., kadangi tuo metu buvo paskelbti karantino apribojimai ir draudimai, kurių jis nesilaikė. Suinteresuotas asmuo L. L. kreipėsi į policijos įstaigą dėl karantino reikalavimų pažeidimų ir, kol vyko tyrimas, ribojo vaikų bendravimą su tėvu, tačiau sudarydavo galimybes su jais bendrauti telefonu.

- 2021 m. sausio mėn. 12, 14, 19, 21, 22-24, 26, 28 d., 2021 m. vasario mėn. 2, 4, 5-7 d. suinteresuotas asmuo S. F. su D. nebendravo dėl paties suinteresuoto asmens S. F. veiksmų - dėl sūnaus D. sužalojimų chuliganiškai vairuojant transporto priemonę, prie kurios buvo pririštos rogutės. Priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas dėl vaiko teisių pažeidimo.

Dėl nurodytų aplinkybių D. net ir dalyvaujant specialistams atsisako vykti su tėvu bendrauti teismo nutartimis nustatyta tvarka.

6. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė faktines aplinkybes, jog suinteresuotų asmenų šeima, kurioje auga mažamečiai vaikai D. F. ir S. F., dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai žinoma nuo 2019 m. kovo 5 d. Atvejo vadybos procesas šeimai taikomas nuo (duomenys neskelbtini). Buvo ne kartą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su abiejų atstovų pagal įstatymą teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu. (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, o vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Gaunami suinteresuoto asmens S. F. bei jo advokatės pranešimai dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu būdu, todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos laikymosi ar teismo sprendimo (įpareigojimo) vykdymo, lieka būdas užtikrinti sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Taip pat teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti baudą L. L., nustatant baudos dydį Tarnyba prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. F. prašė skirti suinteresuotam asmeniui L. L. baudą už kiekvieną teismo procesinio sprendimo nevykdymo dieną. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą bendravimo tvarką paėmė vaikus atostogų, įspėjo apie tai suinteresuotą asmenį L. L. prieš 2 mėnesius, tačiau ji pateikė pareiškimą policijai dėl vaikų pagrobimo, trukdė bendravimui, atvyko pas vaikus į Palangą per gimtadienį, nors buvo prašyta nevažiuoti, kada nekeltų konfliktų, gali gimtadienius švęsti ne jo bendravimo su vaikais metu. 2020-07-15 vaikai buvo grąžinti. Sekanti diena buvo ketvirtadienis, jo bendravimo diena, tačiau suinteresuotas asmuo L. L. neleido bendrauti su vaikais, nurodė, kad vaikai išvažiuoja į stovyklą, nors S. į stovyklą nevažiavo. Taip pat neleido bendrauti liepos 21, 23, 24-26, 28-30 dienomis. Nors suinteresuotas asmuo S. F. kaskart atvažiuodavo, rašydavo žinutę, niekas neišeidavo, tik atrašydavo žinute. Taip pat negalėjo bendrauti rugsėjo 1-ąją po šventės mokykloje. Rugsėjo 8-ąją paėmė sūnų iš mokyklos per galinį išėjimą. Rugsėjo 10 d. suinteresuotas asmuo S. F. nespjovė į vaikų močiutę, tai ji taip papasakojo vaikams. D. sakė, kad buvo priverstas meluoti. Rugsėjo 15 d. dukra S. paskambino, kad nenori važiuoti, po to sakė, kad taip mamai patarė sakyti advokatė. Rugsėjo 17 d. suinteresuotas asmuo S. F. atvažiavo į mokyklą, tačiau atvykusi suinteresuotas asmuo L. L. sukėlė skandalą, kad D. nevyktų, sakė, kad vaikas nenori. Įsikišo mokyklos psichologė ir direktorė, kuri iškvietė policiją, kad suinteresuotas asmuo L. L. nekeltų konflikto. D. verkė, todėl suinteresuotas asmuo S. F. buvo pakviestas užeiti į kabinetą, kuriame buvo vaikas. Vaikas apsidžiaugė, nustojo verkti, sutiko važiuoti su tėvu, tačiau suinteresuotas asmuo L. L. jį dėl to aprėkė. Dėl to buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje kviesti liudytojai patvirtino, kad suinteresuotas asmuo S. F. nepadarė jokio pažeidimo. Rugsėjo 18-20 dienomis suinteresuotas asmuo L. L. nepagrįstai teigė, kad D. serga, nepateikė jokios tai patvirtinančios pažymos, dėl S. neparašė nieko. Rugsėjo 22 dieną taip pat neleido bendrauti, nurodė, kad vaikas dar kosėja ir pabus namuose. Rugsėjo 24 d. sūnus iš mokyklos išėjo per galines duris, verkė. Rugsėjo 28 d. padaryti trys garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad atsisakoma kitą dieną atvažiuoti, kad numatytas vizitas psichologą. Rugsėjo 29 d. bendrauti neleido. Rugsėjo 30 d. pasakė, kad D. reikia pas odontologą, suinteresuotas asmuo S. F. jį nuvežė, nors iki tol buvo sakyta, kad vaikas nenori bendrauti. Spalio 11 d. neleido bendrauti, nors buvo brolio gimtadienis, parašė, kad sutiktų tik jei ši diena būtų kompensuota kitą dieną. Gruodžio 17 d. suinteresuotas asmuo iškvietė policiją dėl karantino ribojimų pažeidimo, nors namuose buvo tik 3 žmonės. Kaltindama karantino pažeidimais neleido bendrauti per Kalėdų šventes, mokė D. meluoti, kad šventėje dalyvavo 15 žmonių. Dėl karantino taip pat neleido bendrauti gruodžio 29 d. ir per Naujuosius metus, tačiau jau 2021 m. sausio 5 d. bendrauti leido. Sausio 8 d. suinteresuotas asmuo S. F. tempė vaikus rogutėmis, prikabintomis prie džipo, tačiau labai trumpą atstumą, D. susižeidė jau vėliau, čiuoždamas nuo kalno. Grąžinus vaiką po dviejų dienų, suinteresuotas asmuo L. L. ėmėm jį įtikinėti, kad jis susižalojo tempiamas automobiliu ir vėl ėmė riboti bendravimą, ką daro iki šiol. Sausio 28 d., vasario 5-7 dienomis bendravimas vyko tik su S.. Tačiau dukrai draudžiama bendrauti telefonu, įjungiamas lėktuvo režimas, kad nebūtų įmanoma susisiekti.

12. Atkreipė dėmesį į byloje pateiktos ekspertizės išvadą, kurioje išdėstyta nešališka, kompetentinga nuomonė ir kurioje nėra konstatuota kaltinimų motinai, nurodoma, kad vaikams kenkia atviri tarpusavio tėvų konfliktai, negatyvus nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, o D. renkasi palaikyti mamą. Taigi konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo L. L. vienasmeniškai nevykdo bendravimo tvarkos būtų nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo S. F. nepasitiki sveikatos priežiūros įtaigomis, nesugeba atsidaryti e-sveikatos portalo duomenų, 35 atostogų dienas neatidavė vaikų, neleido suinteresuotam asmeniui L. L. atvykti pasveikinti vaiką per gimtadienį, įžeidinėja ją vaikų akivaizdoje ir pan. Todėl egzistuoja abipusė kaltė dėl sprendimo nevykdymo, šalys negeba kooperuotis. Būtina vertinti priežastis, dėl kurių bendravimo tvarka nėra vykdoma, ne tik konstatuoti patį nevykdymo faktą. Tarnyba turi efektyviau dalyvauti procese, tačiau šių lūkesčių nepateisina, negeba pakreipti situacijos tinkama linkme.

13. Pareiškėjas ir išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 5; 3 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

14. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta tarp suinteresuotų asmenų S. F. ir L. L. sudaryta taikos sutartį dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vykdomasis raštas (v. b. l. 1-2). Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti pagal nurodytą nutartį išduotą vykdomąjį raštą (v. b. l. 7). (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo suinteresuotą asmenį L. L. atlikti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus (v. b. l. 9). Patvarkymas buvo įteiktas suinteresuoto asmens L. L. šeimos nariui 2019 m. liepos 4 d. (v. b. l. 11-12). Suinteresuotas asmuo L. L. 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė laikiną atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

1) Suinteresuotas asmuo S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų penktadienį, pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.;

2) Suinteresuotas asmuo S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L. nesusitariama kitaip.

16. (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pakeitė (papildė) nustatytą laikiną atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, jog kai vaikų ugdymo veikla (mokykloje, darželyje) nevyksta, atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pvz., dukrą iš darželio) nuo 12.30 val. iki 13 val. (v. b. l. 142-145).

17. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog vykdymo procese jau buvo spendžiami klausimai dėl tinkamo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo - (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė suinteresuotam asmeniui L. L. įspėjimą, o (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė suinteresuotam asmeniui L. L. 200 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas minėtas pirmos instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.

18. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. L. pateiktame atsiliepime į antstolio prašymą dėl baudos už laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo nurodo, jog antstolis netinkamai vykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 25 punkte nustatytus veiksmus. Minėtame punkte numatyta, kad antstolis, bendraudamas su vaiko teisių apsaugos institucija, turi parengti dokumentą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nėra privalomas, nes toks patvarkymas surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais. Nenustačius, kad, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, būtų buvę pažeisti geriausi vaikų interesai, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas vykdymo procese nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar nagrinėjama teisme, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijai, suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais situacija yra sureguliuota teismo (laikinosiomis apsaugos priemonėmis), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atskiro patvarkymo dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nepriėmimas galėjo pažeisti vaikų interesus. Suinteresuotas asmuo L. L., nors grindė atsiliepimą į antstolio pareiškimą atitinkamu vykdymo tvarkos pažeidimu, jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie konkrečius vaikų interesų pažeidimus ir kuo jie pasireiškė nenurodė.

19. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

20. Antstolio Irmanto Gaidelio (duomenys neskelbtini) Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte konstatuota, jog suinteresuotas asmuo L. L. neužtikrino suinteresuoto asmens S. F. galimybės bendrauti su vaikais, ne visais atvejais informuodavo S. F., dėl kokių priežasčių vaikai nėra perduodami (v. b. l. 147). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog suinteresuotas asmuo S. F. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką turėto teisę antstolio nurodytomis dienomis bendrauti su vaikais, tačiau bendravimas su vaikais (ar vienu iš jų) šiomis dienomis nevyko. Tokiu atveju būtina išsiaiškinti, ar jis nevyko dėl objektyvių, nuo suinteresuoto asmens L. L. nepriklausančių priežasčių.

21. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.

22. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. L. teigia, jog šalių nepilnametį sūnų ir jo norą bendrauti su tėvu labai įtakojo tai, kad suinteresuotas asmuo S. F. nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. liepos 14 d., t. y. 35 dienas, negrąžino jai vaikų, nors buvo paėmęs juos tik savaitgaliui. Tačiau į bylą pateikto teismo psichologinės ekspertizės akto nustatyta, kad vaikas neįvardina konkretaus tėvų sukelto jam emociškai skausmingo įvykio, tačiau nustatyta, kad reikšmingo įtakos neigiamo D. požiūrio į tėvą formavimui turi motinos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaikui ar vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas, skatinimas kalbėti apie tėvą neigiamai (t. III, b.k. 34).

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta D. nenoro bendrauti su tėvu priežastis niekaip nepateisina suinteresuotų asmenų dukters S. nebendravimo su tėvu likusią liepos mėnesio dalį ar tolimesnio D. nebendravimo su tėvu, nes, sprendžiant iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2020 m. rudenį jo bendravimas su tėvu buvo atsistatęs.

24. Kita vertus, remiantis pačios suinteresuoto asmens L. L. rašytiniais paaiškinimais, liepos 16 d. D. nebendravo su tėvu, nes buvo vaikų vasaros stovykloje. Suinteresuoto asmens L. L. nurodytas aplinkybes, jog atsakovo bendravimas su vaiku 2020 m. liepos 16 d. neįvyko, kadangi D. buvo vaikų vasaros stovykloje, apie tai žinant S. F. ir jam neprieštaraujant, patvirtina pateikta jo žinutė ir stovyklos fotonuotraukos, jų atlikimo datos (2 t., b. l. 66, 68). Tačiau teismo vertinimu, pateikti duomenys nepagrindžia suinteresuoto asmens S. F. sutikimo, kad jo bendravimo laiku vaikas būtų leidžiamas į stovyklą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais metu suorganizavo vasaros stovyklą, nepateisina bendravimo tvarkos nevykdymo, priešingai, rodo, kad ji, derindama vaikų laisvalaikį nepaiso teismo procesinio sprendimo ir tėvo teisės bendrauti su vaikais. Šios aplinkybės nekeičia ir tai, kad prieš tai suinteresuotas asmuo S. F. net mėnesį bendravo su vaikais atostogų metu. Ar toks bendravimas buvo suderintas su suinteresuotu asmeniu L. L., nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi sprendžiama ne dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo tvarkos pažeidimų. Be to, jo įvykdyti bendravimo tvarkos pažeidimai savaime nesuteiktų asmeniui L. L. teisės nevykdyti procesinio teismo sprendimo, kol jis nėra pakeistas.

25. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens S. F. bendravimo metu būtent jis turi teisę spręsti dėl vaiko veiklos, tokiu būdu įgyvendindamas tėvo valdžią, realizuodamas savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, o suinteresuotas asmuo L. L. tokios teisės neturi. Tas pats pasakytina ir apie atvejį, kuomet vaikai nebendravo su tėvu, nes ėjo į gimtadienį (2020 m. rugsėjo 8 d.). Tokie atvejai nėra nurodyti kaip bendravimo tvarkos išimtys.

26. Teiginius, jog išieškotojas S. F. 2020 m. liepos 21 d., liepos 23-26, 30 d. nesiekė bendrauti su vaikais, skolininkė grindžia pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose jis, suinteresuoto asmens L. L. teigimu, užfiksuotas ją persekiojantis 2020-07-21, kai vaikai su močiute buvo Palangoje, ir pramogaujantis 2020-07-26, o ne siekiantis bendravimo. Tačiau iš pačių vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti kada jie daryti, kita vertus, jie nepaaiškina, kodėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais metu jie buvo Palangoje su močiute, kodėl nebuvo užtikrintas bendravimas liepos 23-25 dienomis. Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liepos gale D. buvo stovykloje, o S. su močiute – Palangoje, tačiau, kaip minėta aukščiau, tai nelaikytina pateisinama jų nebendravimo su tėvu priežastimi.

27. Suinteresuotas asmuo L. L. nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. F. 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. nedalyvavo vaikų rugsėjo pirmosios dienos šventėje, todėl ir nebendravo su vaikais. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, suinteresuotas asmuo S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad išieškotojas būtų atvykęs į ugdymo įstaigą paimti vaikų, o skolininkė būtų nepagrįstai atsisakiusi leisti vaikams susitikti su tėvu. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti fakto, jog skolininkė nevykdė teismo nutarties 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d.

28. Skolininkė teigia, jog 2020 m. rugsėjo 15, 17, 18-20, 22, 24, 29 d. suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su D. dėl jo paties kaltų veiksmų - 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio, kuomet savo sūnaus akivaizdoje įžeidžiamai užgauliojo jos motiną I. L. (D. F. senelę), kėsinosi jai smogti, ją apspjovė. Iškviesta sveikatos priežiūros operatyvioji pagalba, policijos pareigūnai (2 t., b. l. 83-85). Skolininkės teigimu po šio įvykio sūnus atsisakė susitikti su tėvu, jo bijojo. Tačiau nurodytas aplinkybes suinteresuotas asmuo L. L. grindė (duomenys neskelbtini) Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu atmesti jos skundą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad nenustatyta nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad jis tik galimai spjovė I. L. į veidą ar vartojo jos atžvilgiu keiksmažodžius. Iš nutarimo turinio matyti, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nenustatyta. Minėta, kad ekspertizės metu taip pat nenustatyta, kad vaikas bijotų tėvo, konstatuota motinos įtaka dėl nenoro su juo bendrauti. Kita vertus, aukščiau minėta, kad vaiko nenoras savaime nepateisina bendravimo neužtikrinimo. Pati L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors buvo prašoma, laikinosios apsaugos priemonės dėl nurodyto įvykio pakeistos nebuvo, todėl suinteresuotas asmuo L. L. neturėjo teisėto pagrindo nevykdyti teismo nutarties.

29. Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 17 d. sūnui po pamokų pamačius prie jo mokyklos atvykusį tėvą, vaikas atsisakė su juo matytis ir siekė iš mokyklos išeiti pro kitą išėjimą, į mokyklą atvyko suinteresuotas asmuo L. L., kilo konfliktas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaiku diena, todėl skolininkės atvykimas į mokyklą laikytinas trukdymu jam bendrauti su vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent suinteresuotas asmuo L. L. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl nurodyto elgesio (1 t., b. l. 28-32).

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. sirgo (2 t., b. l. 73-77), todėl teismas sprendžia, jog ligos atveju bendravimo su juo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių, nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių. Tačiau lieka neaišku kodėl nebuvo užtikrintas bendravimas su dukra S..

31. Byloje nėra nurodoma bendravimo tvarkos pažeidimų spalio ir lapkričio mėnesiais, išskyrus spalio 11 dieną, dėl kurios suinteresuotas asmuo L. L. paaiškinimų pateikti negalėjo, suinteresuoto asmens nebendravimo su vaikais jam priklausančią dieną niekaip nepateisino.

32. Suinteresuotas asmuo L. L. nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėn. 17, 26, 27, 29, 31 d., 2021 m. sausio mėn. 5 d., suinteresuotas asmuo S. F. su D. nebendravo kadangi nuo 2020 m. lapkričio 6 d. buvo paskelbtas karantinas, tačiau tėvas, vaikų pasakojimu, nesilaikė nustatytų apribojimų ir draudimų, vežiojosi vaikus kartu po autoservisus, į svečius ir pan. Suinteresuotas asmuo L. L. dėl karantino reikalavimų pažeidimų kreipėsi į policiją ir, kaip nurodo, kol vyko tyrimas, ribojo vaikų fizinį bendravimą su tėvu, tačiau sudarydavo galimybes su jais bendrauti telefonu.

33. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusiu susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Karantinas ir jo sąlygų sugriežtinimas savaime nesudaro pagrindo neužtikrinti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais ir (ar) nevykdyti teismo sprendimų dėl bendravimo tvarkos. Abiejų tėvų teisės vaikų atžvilgiu yra lygios, o asmeniui, pažeidusiam karantino sąlygas, taikoma administracinė atsakomybė, todėl skolininkės atsisakymas leisti bendrauti tėvui su vaikais, motyvuojant karantino laikotarpiu ir tėvo veiksmais, vertintinas kaip sprendimo vykdymo pažeidimas.

34. 2021 m. sausio mėn. 12,14,19,21, 22-24, 26, 28 d., 2021 m. vasario mėn. 2, 4, 5-7 d. epizodai, kuomet suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi po to, kai vaikas patyrė sužalojimų nesaugiai vežiojant jį rogutėmis taip pat iš esmės grindžiami vaiko nenoru bendrauti su tėvu. Iš byloje esančios VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apžiūros lapo matyti, vaikui 2021 m. sausio 10 d. buvo nustatytas veido ir galvos sumušimas bei nubrozdinimai, mėlynės dešinėje šlaunyje (2 t., b. l. 70). Suinteresuotas asmuo S. F. už tokius savo veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu (2 t., b. l. 71-72).

35. Pažymėtina, jog nors skolininkė netinkamą tėvo elgesį grindžia byloje teikiamais įrodymais, tačiau šioje byloje sprendžiamas ne suinteresuoto asmens S. F., o būtent suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas. Teismo vertinimu, skolininkės argumentai dėl tėvo elgesio, jo veiksmų, įvertinus ir itin sudėtingus bei konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, negebėjimą konstruktyviai spręsti klausimų, susijusių su vaikais, nepaneigia sprendimo privalomumo principo, nesudaro motinai pakankamo pagrindo nevykdyti teismo sprendimo ir savo nuožiūra siaurinti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Vien motinos įsitikinimas tuo, jog toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų, savaime nesudaro teisėto pagrindo nevykdyti teismo sprendimo, kuris yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Suinteresuotas asmuo L. L. neturi didesnių teisių į vaikus ir neturi įgaliojimų spręsti ar tam tikras tėvo elgesys gali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaikais. Tokie įgaliojimai suteikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijoms. Todėl, kol nėra šių institucijų priimtų sprendimų (pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų kardomųjų priemonių), suinteresuotas asmuo L. L. negali savavališkai, savo subjektyvaus vertinimo pagrindu, riboti suinteresuoto asmens S. F. teisės bendrauti su vaikais ir, atitinkamai, jų teisės bendrauti su tėvu. Teisę riboti bendravimą ji būtų turėjusi tik esant priimtiems atitinkamiems institucijų sprendimams.

36. Apibendrinant pastebėtina, kad abi šalys neginčija aplinkybės, jog didžiąja dalimi tėvo bendravimas su sūnumi pagal numatytą teismo nutartyje tvarką nevyko dėl to, jog pats vaikas atsisakė vykti su tėvu ir leisti su juo laiką, tačiau išieškotojas šią aplinkybę vertina, kaip motinos bandymų nuteikti sūnų prieš jį rezultatą. Skolininkė savo poziciją grindžia tuo, jog nepilnametis sūnus nenori bendrauti su tėvu dėl jo paties agresyvaus ir neadekvataus elgesio, o ji negali jėga priversti sūnaus, kuris jau yra sulaukęs paauglystės amžiaus, bendrauti su tėvu. Tačiau vaiko nenoro bendrauti su vienu iš tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

37. Iš byloje esančių ekspertizės išvadų nustatyta, jog nors D. verbaliai atstumia tėvą, tačiau jo elgesys rodo, kad tai emociškai reikšmingas jam asmuo. Pažymima, jog motinos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaikui ar vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas, vaiko skatinimas kalbėti apie tėvą neigiamai ir kt. turi reikšmingos įtakos neigiamo D. požiūrio į tėvą formavimui. Išvadoje nurodoma, jog lemiamą įtaką berniuko pasirinkimams daro motinos elgesys, ir daroma išvada, jog esant tokioms aplinkybėms D. negali suformuluoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo ir gyvenamosios vietos, tačiau tai, kad berniukas nurodo, jog nenori keisti bendravimo su tėvu tvarkos, rodo jam aktualų poreikį bendrauti su tėvu (2 t., b. l. 67-92). Pastebėtina, kad iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 21 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog vaikas teigia, kad nenori bendrauti su tėvu, tačiau nurodo, jog motina stipriai jo neverčia važiuoti pas tėvą (2 t., b. l. 63). Pažymėtina, kad duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu pati L. L. pasakė, jog vaikai neišeidavo susitikti su tėvu, nes ruošdavo namų darbus, o mokslai yra prioritetas. Tokie paaiškinimai patvirtina, kad pati suinteresuotas asmuo L. L. nededa pakankamai pastangų skatinti vaikus bendrauti su tėvu, teikia prioritetą kitiems dalykams, kurie, nors yra svarbūs, negali būti laikomi pagrindu nevykdyti teismo procesinio sprendimo. Teismo vertinimu, nors L. L. teigia, kad jai problematiška vykdyti bendravimo tvarką dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu, iš jos pačios paaiškinimų matyti, kad ji ir neskatina šio bendravimo.

38. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau labai svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl ko teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, inter alia, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bendravimas su tėvu nevyko dėl visiškai savarankiško, kategoriško, nepakeičiamo net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Nors vaikas deklaruoja nenorįs bendrauti su tėvu, tačiau atsižvelgiant į ekspertizės akte padarytas išvadas dėl motinos įtakos vaiko nuomonei ir pasirinkimams bei motinos elgesį tėvų tarpusavio santykių kontekste, vertintina, kad tokia vaiko psichologinė būklė iš dalies galėjo būti sukelta pačios L. L.. Nors abu vaiko tėvai nuolatos konfliktuoja vaikų akivaizdoje, nepagarbiai elgiasi vienas kito atžvilgiu, iš byloje esančių ekspertizės išvadų matyti, jog tiek tėvas, tiek motina negeba bendradarbiauti užtikrinant vaikų interesus, nuolatinis motinos neigiamų pastabų išsakymas tėvo atžvilgiu lemia vaiko neigiamą nusistatymą prieš tėvą. Taigi, tokioje situacijoje yra pagrindas pripažinti, jog laikinos bendravimo tvarkos nevykdymas kai vaikas atsisako bendrauti su tėvu, yra nulemtas skolininkės veiksmų ar neveikimo ir negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kadangi ji suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Kita vertus, šalių nepilnamečio sūnaus nenoras bendrauti su tėvu niekaip nepaaiškina kai kuriais atvejais neužtikrintos jo teisės bendrauti su dukra.

40. Byloje esantys įrodymai, t. y. tėvų skundai vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos institucijoms, į bylą pateiktos ikiteisminių tyrimų, pradėtų abiejų tėvų atžvilgiu, medžiagos (1 t., b. l. 26-27, 33-37 t., b. l. 13-21, 87-94, 100-119, 123-126) taip pat patvirtina abiejų tėvų kooperavimosi pareigos nevykdymą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudos L. L. skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nepakankamas motinos bendradarbiavimas yra teisiškai reikšmingas, t. y. motinos elgesys ir veiksmai, vykdant kooperavimosi pareigą, iš dalies taip pat lėmė nesėkmingą teismo sprendimo įvykdymą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas būtent suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas, o konstatavus jos padarytus pažeidimus, yra pagrindas taikyti įstatyme numatytas priemones. Teismas neprivalo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo L. L. už visus pažeidimus atsakinga vienasmeniškai.

41. Iš visų nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir suinteresuotų asmenų bei jų atstovų paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad skolininkė L. L. nesudarydama vaiko tėvui S. F. galimybės 2020 m. rugsėjo 15, 17, 22, 24, 29 d., 2020 m. gruodžio mėn. 17, 26, 27, 29, 31 d., 2021 m. sausio mėn. 5, 12,14,19,21, 22-24, 26, 28 d., 2021 m. vasario mėn. 2, 4, 5-7 dienomis bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. be pateisinamų priežasčių nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nutarčių, kurios tuo metu buvo galiojančios ir privalomos vykdymui.

42. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytas įstatymo normas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą skirti skolininkei L. L. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, kuriomis buvo nustatyta išieškotojo S. F. bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą išieškotojo S. F. naudai, todėl teismas tenkina antstolio Irmanto Gaidelio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

43. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors CPK 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkei vienkartinę baudą.

44. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskirtį, pažeidimo pobūdį, į tai, kad skolininkė už iš esmės tapačius pažeidimus buvo jau du kartus bausta, tačiau jos elgesys iš esmės nesikeičia, ji sistemingai pažeidinėja teismo nutartį ir joje nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pažeidimai yra daugkartiniai, nagrinėjamu atveju nustatyta apie 30 bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų, susidarė situacija, kai tiesioginis sūnaus bendravimas su tėvu išvis nebevyksta. Nors, kaip nurodo išvadą teikianti institucija, atsižvelgtina į tai, kad baudos skyrimas turėtų įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, tačiau vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, ne mažiau svarbi nei kasdieniai materialiniai vaikų poreikiai, ir, akivaizdu, nagrinėjamu atveju nėra užtikrinama skiriant mažesnes baudas. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas skiria skolininkei L. L. 400 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių nevykdymą, išieškant ją išieškotojo S. F. naudai.

45. 2021-12-21 teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė advokatė R. Narbutienė prašė skirti suinteresuotam asmeniui L. L. baudą už nepagarbą parodžius atstovei žeminantį gestą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 104, 105 straipsnyje numatyta, kad už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą skiriamas įspėjimas arba pašalinimas iš teismo posėdžių salės. Galimybė už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą skirti baudą įstatyme nenumatyta, todėl prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui L. L. skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nutartimis (civilinės bylos proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos suinteresuoto asmens S. F. (S. F.) ir vaikų D. F. (D. F.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. F., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nevykdymą, ją priteisiant išieškotojo S. F. (S. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.