Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkė L. L., išieškotojas – S. F. (S. F.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išieškotojas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus; prašė paskirti skolininkei baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 18 d. turėjo prasidėti nepilnamečių vaikų papildomos (žiemos) mokyklinės atostogos. Tėvas planavo su vaikais kelionę į Egiptą, tačiau skolininkė kategoriškai tam prieštaravo ir pareiškė, kad ji planuoja su vaikais atostogauti pati, nors išieškotojas dar 2020 m. sausio 13 d. SMS žinute informavo vaikų motiną apie savo planuojamas atostogas su vaikais. Dėl minėtų aplinkybių ir skolininkės nebendradarbiavimo, suplanuotos atostogos neįvyko. Skolininkė karantino laikotarpiu (2020 m. kovo 11 d. – 2020 m. birželio 13 d.) savavališkai apribojo tėvo valdžios vaikams įgyvendinimą, nors byloje nėra duomenų, kad tėvas pažeidė karantino sąlygas ar sukėlė pavojų vaikų interesams. Skolininkė nepateikė įrodymų apie tai, kad vaikų bendravimas su tėvu paskelbto karantino metu būtų kenkęs vaikų interesams ar tėvas pateko į rizikos grupę, kuomet privaloma saviizoliacija, ar bendravimas būtų traumavęs vaikus psichologiškai. Išieškotojo nuomone, paskelbtas karantinas savaime nėra pagrindas apriboti vaikų teisę bendrauti ir matytis su skyriumi gyvenančiu tėvu. S. F. nurodo, kad 2020 m. balandžio 30 d. jam atvykus nurodytu laiku, pagal bendravimo tvarką pasiimti vaikus ilgajam šventiniam savaitgaliui, jų motina neperdavė vaikų bendravimui. Tą pačią dieną 21.17 val. atsiuntė žinutę: „Nuo šiandien sušvelnintas karantinas rytoj nėra Dominykui pamokų gali vaikus paimti“. Kadangi buvo ilgasis savaitgalis, tėvas planavo su vaikais vykti į N., tačiau negavęs vaikų, išvyko vienas, nors pagal teismo sprendimą tėvas su vaikais turėjo praleisti šį savaitgalį. Todėl skolininkės teiginiai, esą tėvas atsisakė bendrauti su vaikais 2020 m. balandžio 30 d., yra melagingi. Išieškotojas pateikė duomenis iš sūnaus Dominyko telefono, patvirtinančius, kad 2020 m. balandžio 30 d. motina su vaikais buvo P. Skolininkė taip pat melagingai nurodo, jog 2020 m. gegužės 5, 7, 14 ir kitomis dienomis užtikrino išieškotojo bendravimą su vaikais, nes tėvas visada atvykdavo laiku pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, tačiau motina vaikų bendravimui neperduodavo. Tėvo dieną (2020 m. birželio 7 d.) išieškotojas taip pat atvyko nustatytu laiku, tačiau motina vaikų neperdavė nurodydama, kad sūnus miega. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo vaikų namuose nebuvo, nes vaikai buvo su nakvyne išvykę pas skolininkės draugę ir tai įvyko ne pirmą kartą. Vaikus atvežė skolininkės draugė Gražina prie netoli namų esančio Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus ir slėpdamasi už šio pastato, perdavė vaikus motinai, kuri jam vaikus perdavė tik 11 val. Atsižvelgiant į tai, skolininkė pažeidė 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtintą su vaikais bendravimo tvarką.

5. Išvadą teikianti institucija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad suinteresuotų asmenų santykiai yra itin konfliktiški, priešiški. Suinteresuoti asmenys turi skirtingą požiūrį į vaikų ugdymo, priežiūros klausimus. Į tėvų tarpusavio konfliktus yra įtraukiami ir nepilnamečiai jų vaikai, o tai kenkia vaikų interesams ir galimai lemia vaikų lojalumo konflikto vystymąsi. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nuolat vienašališkai pažeidinėjama ir interpretuojama kiekvieno iš tėvų savo naudai. Tarnybos vertinimu, jei vaikų motina nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių bei nustačius kitas įstatyme nustatytas sąlygas, tokiu atveju nesilaikydama tėvo bendravimo su vaikais tvarkos motina pažeidžia vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Teismui tenkinus pareiškimą ir nustatant baudos dydį Tarnyba prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali sumažinti lėšas, skiriamas nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtino suinteresuotų asmenų taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė nepilnamečių vaikų D. F. (duomenys neskelbtini) ir S. F. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ir nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje, be kita ko, nustatyta: „4.1. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos) penktadienį pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L.-F. nesusitariama kitaip. 4.2. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus prieš 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su L. L.-F. nesusitariama kitaip. 4.6. S. F. turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti Tėvo dieną, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 4.8. Šalys susitaria, kad vaikų gimimo dienos šventėje dalyvaus abi Šalys pagal kiekvienos užimtumą ir galimybes. 4.10. Šalys nustato, kad S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymąsi bei interesus, turi teisę su vaikais praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta Šalių iš anksto, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų atostogų su vaikais. Tėvas privalomai informuoja motiną apie numatomą atostogų su vaikais vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasus, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. S. F. paima vaikus D. F. ir S. F. iš vaikų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 4.13. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaikus, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu. 4.14. S. F. tomis dienomis, kai jis bus ne kartu su nepilnamečiais vaikais, turi teisę su jais bendrauti telefonu, internetinių programų pagalba iki 20 valandos, atsižvelgdamas į jų užimtumą dėl pamokų ir papildomų užsiėmimų.“

7. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. išdavė išieškotojui vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtintos taikos sutarties dalies, dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vykdymo. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/19/01072, iš kurios duomenų nustatyta, kad minėto vykdomojo rašto pagrindu antstolis 2019 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2019 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkę vykdyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo el. laišką, jog skolininkė tam tikromis dienomis nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų, 2019 m. spalio 22 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkes teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 skolininkei skyrė įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019, nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-824-614/2020, pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

8. 2020 m. rugsėjo 8 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo pareiškimas dėl pakartotino bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo ir teismo nutarties nevykdymo, kuriame išieškotojas nurodo, jog skolininkė atsisakė vykdyti nustatytą bendravimo tvarką pareiškime nurodytomis dienomis. Išieškotojas informavo skolininkę apie planuojamą kelionę su vaikais į E., tačiau skolininkė piktybiškai atsisakė pateikti vaikų dokumentus. Skolininkė trukdė išieškotojui atostogauti su vaikais, todėl tėvo ryšys su vaikais prarandamas. Byloje taip pat pateiktas skolininkės pranešimas išieškotojui ir skolininkės atstovės advokatės E. L. 2020 m. gegužės 5 d. pranešimas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, kuriame nurodyta, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino skolininkė ir jo sąlygų laikymosi siūlo tėvo bendravimą su vaikais vykdyti pasinaudojant nuotolinio ryšio priemonėmis. Advokatės pranešime nurodoma, kad išieškotojas pažeidžia vaikų mokslo režimą nepaisydamas vaikų užsiėmimų nuotoliniu būdu laiko ir prievarta nori su jais bendrauti. Vykdomojoje byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. skolininkės paaiškinimas, kuriame skolininkė nurodė, jog siūlė išieškotojui bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis dėl paskelbto karantino, tačiau vaikų tėvas nebendradarbiavo. Dėl šių priežasčių antstolis antrą kartą – 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-8-34180 ir konstatavo, kad skolininkė nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos 4.1, 4.2, 4.10 p., todėl antstolis prašo teismą išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019, nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo.

Dėl baudos skyrimo

4. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, taip pat būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaikų interesus bei gerovę.

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santykiai yra itin konfliktiški. Pateikti duomenys – šalių susirašinėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina, kad skolininkė antstolio nurodytomis dienomis neperdavė vaikų tėvui bendravimo tvarkoje nustatyti laiku. Skolininkė nurodė, jog 2020 m. vasario 17 d. išieškotojui pranešė apie tai, kad dukra serga gripu, turi 39 C temperatūrą, o sūnus stebimas dėl galimo užsikrėtimo, todėl vaikai negalėjo su tėvu susitikti 2020 m. vasario 18 d. ir išvykti atostogauti į Egiptą. Pažymėtina, kad dėl valstybės institucijų ir įstaigų medžiagos pateikimo, skolininkė prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Teismas pratęsė skolininkei terminą atsiliepimui pateikti iki 2020 m. spalio 8 d., tačiau skolininkė nepateikė minėtų įrodymų iš atitinkamų institucijų iki bylos nagrinėjimo dienos. Taigi, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vaikas (vaikai) sirgo minėtą dieną, todėl darytina išvada, kad skolininkė neįrodė aplinkybės, jog vaikai tėvui negalėjo būti perduoti minėtą dieną dėl ligos.

7. Byloje pateiktas suinteresuotų asmenų susirašinėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. (antradienį), 2020 m. balandžio 30 d. (ketvirtadienį) – gegužės 3 d. (savaitgalį; 2020-05-01 penktadienis, šventinė diena) išieškotojas taip pat neturėjo galimybės susitikti su vaikais, nes vaikai nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo su motina išvykę į P. Skolininkė tik 2020 m. balandžio 30 d. (ketvirtadienį) 21.17 val. žinute patvirtino, kad tėvas gali pasiimti vaikus, kai S. F. jau buvo išvykęs ilgajam savaitgaliui, kurį pirmiau ketino praleisti su vaikais.

8. 2020 m. balandžio 23 d. (ketvirtadienis) telefono nuotrauka taip pat patvirtina, kad minėtą dieną vaikai buvo išvykę į Š. bei R., todėl nebendravo su tėvu, kaip nustatyta šalių sutartoje bendravimo tvarkoje, tai patvirtina ir minėtos dienos šalių susirašinėjimas. Taip pat minėtas susirašinėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad tėvas negalėjo susitikti su vaikais 2020 m. gegužės mėn. ir 2020 m. birželio 4 d. 2020 m. birželio 5 d. žinutėje skolininkė nurodė: „mes išvažiavę“. Byloje pateikta skolininkės žinutė, kurioje nurodyta: „Tu puikiai bendrauji su vaikais nuotoliniu būdu, taip pat žinai, kad yra karantinas“. Taigi susirašinėjime matyti, jog skolininkė patvirtino faktą, kad vaikai betarpiškai nebendrauja su tėvu ir nurodo tai daryti tik nuotoliniu būdu, tokiu būdu nevykdydama minėtos teismo nutarties dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

9. Skolininkė nurodė, kad 2020 m. birželio 7 d. tėvas matėsi su vaikais, tačiau iš minėtos dienos susirašinėjimo turinio nustatyta, kad vaikai tėvui laiku nebuvo perduoti, žinutėje nurodant: „Dominykas miega dar“. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkė, vykdydama bendravimo tvarką, imtųsi aktyvių veiksmų, užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą jų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai išieškotojas turėjo teisę juos pasiimti, o priešingai – nurodytomis dienomis išsiveždavo vaikus į išvykas ar neužtikrindavo bendravimo tvarkos su tėvu, nors išieškotojas skolininkę įspėdavo apie atvykimą.

10. Skolininkė nurodė, kad 2020 m. pavasarį vaikų bendravimas su tėvu buvo apribotas dėl paskelbto karantino taisyklių laikymosi, negavus duomenų, kad išieškotojas tinkamai laikosi karantino sąlygų, o santykiai tarp šalių itin konfliktiški. Tačiau teismas sutinka su išieškotojo argumentais, jog karantino nustatymas savaime nėra pagrindas vienam iš vaiko tėvų apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su kitu tėvu. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad išieškotojas buvo pažeidęs karantino sąlygas ar nesilaikė privalomos saviizoliacijos, buvo grįžęs iš užsienio, ir dėl to buvo ribojamos jo teisės bendrauti su vaikais. Pagal byloje pateiktus duomenis, šiuo karantino laikotarpiu pati skolininkė su vaikais vyko į P., Š. bei R., ir paskelbtas karantinas jai nesutrukdė vykti keliones, todėl teismas skolininkės argumentus dėl karantino laikotarpiu apriboto tėvo ir vaikų bendravimo, laiko deklaratyviais. Pažymėtina, kad tėvai karantino metu privalo bendradarbiauti atsižvelgdami į savo vaikų interesus ir susitarti, kaip būtų užtikrinama vaikų teisė bendrauti su kitu tėvu karantino laikotarpiu. Tai įgyvendinti būtų galima vengiant viešų vietų, susibūrimų ir kt., o ne vienasmeniškai nuspręsti, kad tėvo ir vaikų bendravimas net ir saugioje aplinkoje negalimas. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 skolininkei jau buvo skyręs įspėjimą už bendravimo tvarkos nesilaikymą ir trukdymą tėvui bendrauti su vaikais. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie sistemingą ir kryptingą vaikų teisių, susijusių su bendravimu su tėvu, pažeidimą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas skolininkei už teismo nutarties nevykdymą skirti baudą.

11. Skolininkė teigia, kad tam tikromis dienomis vaikai negalėjo matytis su tėvu dėl jų nuotoliniu būdu vykdomų užsiėmimų. Pažymėtina, kad teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria bendru tėvų sutarimu nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais nustatytu laiku, bet ir nebendradarbiavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog skolininkė sistemingai pažeidinėja vaikų bendravimo su tėvu tvarką, nustatytomis dienomis nesikooperuodama su išieškotoju, neinformuodama jo savalaikiai apie vaikų užimtumą vyksiančiose pamokose, pamokų ruošoje, nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui, skolininkei skirtina bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymą.

12. Skolininkė į bylą pateikė vaizdo įrašus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Teismas, nagrinėdamas bylos skyrimo skolininkei klausimą, nesivadovauja pateiktais vaizdo įrašais, nes šiuo atveju nėra galimybės nustatyti vaizdo įrašuose esančių asmenų tapatybių, faktinių aplinkybių, kurios yra įrodinėjamos vaizdo įrašais bei vaizdo įrašų padarymo datos, todėl nėra galimybės nustatyti kaip pateikti vaizdo įrašai yra susiję su šioje byloje tiriamomis aplinkybėmis ir faktais (CPK 183, 185 straipsniai).

13. Teismui ir antstoliui teikiamuose procesiniuose dokumentuose skolininkė pateikė faktines aplinkybes ir duomenis, susijusius su baudžiamąja byla Nr. 1-247-1011/2020, ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir civiline byla Nr. e2-997-869/2020. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nagrinėja ir sprendžia tik baudos skolininkei skyrimo klausimą už minėtos nutarties dalies nevykdymą antstolio nurodytu laikotarpiu, todėl teismas netiria ir nepasisako dėl faktinių aplinkybių, susijusių su minėtomis bylomis, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl skirtinos baudos dydžio

14. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

15. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkei vienkartinę baudą. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra sistemingi, pasikartojantys, nepilnamečių vaikų interesus, remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, skiria skolininkei L. G. 200 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškant ją išieškotojui (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

16. Teismas išaiškina šalims, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies, dėl nepilnamečių vaikų D. F. ir S. F. bendravimo su S. F. tvarkos nevykdymą, ją priteisiant išieškotojui S. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui Irmantui Gaideliui grąžinti vykdomąją bylą 0008/19/01072.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.