Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys L. L. ir S. F., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė įspėjimą suinteresuotam asmeniui L. L. už teismo nutarties nevykdymą.

22. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

24. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

25. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtino suinteresuotų asmenų L. L. ir S. F. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

28. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. (S. F.) bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, nes apie atostogas suinteresuotas asmuo S. F. buvo tinkamai informuotas siunčiant jam pranešimą registruota pašto siunta, be to, apie atostogas jį informavo ir patys vaikai. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių pasirašytos taikos sutarties 4.10 punkte yra numatyta šalių pareiga ne informuoti, bet susitarti dėl atostogų bei jų trukmės. Duomenų apie tokio susitarimo pasiekimą į bylą nepateikta. Taip pat apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji bandė tokį susitarimą pasiekti, tačiau to padaryti nepavyko dėl suinteresuoto asmens S. F. nenoro tartis. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką ir tokiu būdu nevykdė teismo procesinio sprendimo.

29. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas dokumentus vertino atsainiai, jų nesugretinęs su kitais šioje byloje dokumentais, kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad vaikų nerimas ir bauginimas vyksta iš suinteresuoto asmens S. F. pusės, todėl padarė neteisingą išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 14 d. apeliantė neleido suinteresuotam asmeniui S. F. bendrauti su vaikais, kadangi jų būklė buvo kritinė, jie bijojo tėvo. Šią aplinkybę apeliantė grindė į bylą pateiktu SOS Vaikų kaimas Lietuvoje psichologės pranešimu, todėl pirmosios instancijos teismas šį pranešimą ir vertino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su SOS Vaikų kaimas Lietuvoje psichologės pranešimu, pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šis įrodymas nėra pakankamas spręsti, kad jame apibūdinta vaiko psichologinė būsena atsirado dėl to, kad vaikas bijo tėvo, o ne dėl kitų priežasčių. Kad bendravimas nevyko dėl vaikų psichologinės būklės ar nenoro bendrauti su tėvu nepatvirtina ir teismui pateiktos 2019 m. rugsėjo 9 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kurių duomenimis nustatyta, kad abiems vaikams patinka būti su tėčiu, jie jo pasiilgsta ir nori su juo bendrauti. Teismui pateiktas 2019 m. birželio 21 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolas, taip pat nepatvirtina vaikų nenoro bendrauti su tėvu ar netinkamo tėvo elgesio vaikų atžvilgiu, nes šiame posėdyje vaikai išklausyti nebuvo, o visos specialistų rekomendacijos buvo duotos išklausius tik vienos apeliantės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktiką surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais. Nenustačius, kad, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, būtų buvę pažeisti geriausi vaikų interesai, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas vykdymo procese nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

32. Apeliantės prašymas iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti arba patikslinti teismo nustatytą aplinkybę dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimo, nes prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliantė nurodė teismui teiktame atsiliepime į antstolio pareiškimą dėl baudos jai skyrimo, o teismo posėdžio metu savo prašymo neatsisakė, todėl teismas, priimdamas nutartį, privalėjo dėl jo pasisakyti.

33. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.