Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie jo, atsakovo teigimu, patiriamas išlaidas vaistams, maisto papildams, išlaidas komunalinėms paslaugoms bei 2023 m. gruodžio 22 d. sudarytą darbo sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsižvelgus į tai, jog įrodymai apie atsakovo turimas išlaidas galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, į tai, kad nėra įmanoma patikrinti ar šios išlaidos yra patirtos būtent atsakovo, šiuos naujai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti ir jie nevertintini kartu su kitais byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktą minėtų atsakovo teiktų naujų rašytinių įrodymų suvestinę. Tačiau teisėjų kolegija priima atsakovo pateiktą darbo sutartį, kadangi ši sutartis sudaryta prieš pat baigiamąjį teismo posėdį, atsakovas teismui jos nepateikė, todėl ji, dėl objektyvių priežasčių, nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, nors yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, siekiant kuo labiau užtikrinti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

Dėl ginčo esmės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą A. P. jos sūnaus E. S. tėvu (atsakovui pripažinus tėvystę ši bylos dalis nutraukta), nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S. po 317 Eur arba 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 11 412 Eur arba 14 400 Eur, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu, priteisti ieškovės patirtus nuostolius.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės ieškinyje nurodytą pageidaujamą bendravimo tvarką, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P. po 317,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvystės pripažinimo (2023 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės bei 11 412,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, o kitą dalį ieškinio atmetė.

21. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad nepilnamečiam vaikui būtų priteistas didesnis 400 Eur išlaikymas, kad jis būtų priteistas nuo ieškinio padavimo, o ne nuo tėvystės pripažinimo dienos, kad teismas nustatytų kitokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, įpareigojančią jį daugiau prisidėti prie vaiko priežiūros, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl nuostolių iš atsakovo priteisimo. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš jo 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nustatyti atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą bendravimo su sūnumi tvarką bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apeliacinius skundus ir juose dėstomus argumentus, pirmiausia pasisakys dėl abiejų šalių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui, jo priteisimo momento bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, kreipusis į teismą su ieškiniu, dėl išlaikymo priteisimo pareiškė du alternatyvius reikalavimus, t. y. prašė iš atsakovo priteisti arba 317 Eur, arba 400 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokius savo reikalavimus motyvavo tuo, kad 317 Eur suma galėtų būti skiriama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir tik nustačius, kad atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo vaikui. 400 Eur išlaikymo sumą nurodė kaip būtiną vaiko poreikiams patenkinti, kurios prašo iš atsakovo, sutikdama pati prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne išlaikymo suma. Atsakovas su ieškiniu dėl šios dalies nesutiko, deklaruodamas savo sunkią materialinę padėtį prašė teismo priteisti iš jo 150 Eur išlaikymą vaikui, apeliaciniu skundu prašo priteisti iš jo 200 Eur išlaikymą vaikui.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių argumentus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus tiek apie abiejų ginčo šalių turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, tarp jų ir specialiuosius, turi pagrindą sutikti su apeliantės dėstomais argumentais, kad, šiuo konkrečiu atveju, teismo nustatyta minimali vaiko poreikius tenkinanti iš atsakovo priteista išlaikymo suma – 317 Eur, neatitinka geriausių vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, interesų.

25. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

28. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos išlaikymo sumos, tačiau, atsakovas iš esmės teigia, kad ieškovė pati gali dėti daugiau pastangų gauti didesnes pajamas, teigia, kad jo sveikata neleidžia jam gauti didesnių pajamų. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

29. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodyta nepilnamečio E. P. įprastinių kasdienių poreikių ir specialiųjų poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesne nei 1 500,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, aprangai, avalinei, higienos priemonėms, ugdymui, pramogoms, kultūrai, būsto išlaikymui, buičiai, bei papildomos išlaidos vaiko edukavimui, socializavimui ir integravimo terapinėms ir medicininėms paslaugoms. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. P. turi specialiųjų poreikių, kurie susiję su jam nustatytu neįgalumu, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad apeliantas iš esmės neneigė vaiko poreikių fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, neprisideda prie jos išlaikymo, atsižvelgęs iš atsakovo turtinę padėtį ir turto sudėtį, į sveikatos problemas ir darbinių pajamų neturėjimą sprendimo priėmimo metu, iš atsakovo nepilnamečiui E. P. priteisė 317,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo tėvystės pripažinimo (2023 m. vasario 8 d.). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro ne mažiau kaip 1500 Eur sumą, nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau, atsižvelgęs į atsakovo sveikatą bei nedarbą sprendimo priėmimo metu, nusprendė priteisti iš jo ieškovės alternatyviu reikalavimu prašytą minimalią 317 Eur išlaikymo sumą.

31. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau, kaip jau buvo minėta, nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vienas iš šių kriterijų – minimali mėnesinė alga (žr. nutarties 27 punktą). Tiek skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu, mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, siekia 709 Eur. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi 317 Eur mažiausią išlaikymo sumą, kurios reikėtų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau šią sumą siejo su ieškinio pateikimo metu šalyje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu. Dėl to teisėjų kolegija pagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad teismas, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo tik minimalų išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, turėjo atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje ir ieškovės baigiamosiose kalbose dėstytus argumentus dėl didesnio išlaikymo, siekiančio bent 355 Eur, iš atsakovo priteisimo.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe šioje byloje laiko atsakovo nuo 2024 m. pasikeitusią turtinę padėtį jam dar 2023 m. gruodžio 22 d. sudarius darbo sutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip viena iš priežasčių, lėmusių 317 Eur išlaikymo priteisimą, laikė atsakovo darbinių pajamų neturėjimą. Svarbu tai, kad šios aplinkybės atsakovas paskutiniame teismo posėdyje nenurodė pirmosios instancijos teismui, todėl teismas objektyviai negalėjo įvertinti, kad nuo 2024 m. sausio 2 d. atsakovo pajamas sudarys 930 Eur atskaičius mokesčius. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui pateikęs darbo sutartį (apeliacinis skundas pateiktas 2024 m. kovo 1 d.), atsakovas nepateikė duomenų apie jo šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 2 d.) gaunamą darbo užmokestį, kadangi darbo sutartyje numatytas ne tik pastovus darbo užmokesčio dydis, bet ir priedai, t. y. laikytina, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, o visos abejonės tokio pobūdžio bylose vertinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai.

34. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne jis, o ieškovė turėtų dėti daugiau pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir gautų didesnes pajamas, svarbu tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, todėl jis gali būti laikomas iš esmės daugiau prisidedančiu prie vaiko išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių kilusį konfliktą dėl bendravimo su vaiku ir dėl vaiko priežiūros, į byloje nustatytas aplinkybes, kad iš esmės tik ieškovė prižiūri vaiką, galima pagrįstai spręsti, kad šiuo metu ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda dėdama maksimalias pastangas, tiek materialiai, tiek kasdieniu rūpinimusi, o jos galimybės papildomai užsidirbti ir padidinti savo pajamas yra apribotos, ką pagrįstai sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas byloje teigia, kad jo sveikatos būklė yra itin prasta, neleidžianti jam daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, tai pagrindžiančių duomenų nepateikta, priešingai, byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsidarbino, o duomenų, kad negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, byloje nėra. Priešingai, jau minėta, kad pateikęs apeliacinės instancijos teismui darbo sutartį, atsakovas nepateikė duomenų apie šiuo metu gaunamas tikrąsias pajamas iš darbo užmokesčio.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis būtų blogesnė nei ieškovės (abu dirbantys, turi nekilnojamojo turto, neturi daugiau išlaikytinių, abu turi sveikatos problemų) ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti dar labiau, nei to prašo ieškovė, sutikdama didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ar dėl to nustatyti mažesnę vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių sumą. Nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna sutartyje numatytą atlyginimą ir, tikėtina, priedus, turi nekilnojamojo turto.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šioje byloje nustatytus neginčijamus vaiko poreikius (būtinuosius ir specialiuosius), į šiuo metu šalyje nustatytą minimalios algos dydį, kaip orientacinį kriterijų tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, atsakovo šiuo metu pasikeitusią turtinę padėtį jam įsidarbinus, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti 400 Eur išlaikymo suma, kuri labiausiai atitiktų šalių nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, teisėtus interesus. Todėl ieškovės apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies tenkinamas, o atsakovo – atmetamas.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat skundžia abi bylos šalys – atsakovo teigimu, jo paaiškinimai patvirtina, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas, o ieškovė teigia, kad priteista per maža išlaikymo įsiskolinimo suma. Teisėjų kolegija šiuos šalių argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

39. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

40. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo paaiškinimais byloje patvirtinta, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui jis teikė, tai darydamas įvairiomis priemonėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįsti atsakovo teiginius, o atsakovo argumentai apie ieškovei atliktas paslaugas, maisto nupirkimą gali reikšti tik buvus tarp šalių atitinkamiems santykiams, bet ne išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, o atsakovas apeliaciniu skundu to nepaneigė. Be to, atsakovas teigia, kad įsiskolinimo buvimo faktą paneigia ir ta aplinkybė, kad ieškovė niekada anksčiau nereikalavo iš atsakovo išlaikymo ar jo įsiskolinimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalavo išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaikė vienas, pati savaime nėra pagrindas atleisti nuo išlaikymo įsiskolinimo pareigos, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Atsakovui objektyviais įrodymais neįrodžius šalių sūnui nuolat, ne vienkartiniais pirkiniais, paslaugomis ar dovanomis, teikto išlaikymo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo fakto yra nepagrįstas.

41. Pasisakant dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su didesnės išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimu, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nėra saistomas sumos, priteistos iš vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui teismo sprendimu. Tokiu atveju, privalo būti vertinamos aplinkybės, buvusios įsiskolinimo susidarymo metu, o šiuo konkrečiu atveju – tris metus iki ieškinio pateikimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 11 412 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (317 Eur X 36), yra teisinga, pagrįsta ir nekeistina. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada darytina atsižvelgus tiek į šalių nepilnamečio sūnaus amžių išlaikymo įsiskolinimo metu (2019-2022 m. 8-11 m. amžiaus), tiek į šalyje buvusią ekonominę padėtį (MMA nuo 395 Eur iki 534 Eur į rankas), tiek į ieškovės teiktus įrodymus ir įrodinėtas aplinkybes. Atsižvelgus į tai, apeliacinių skundų argumentai dėl šios skundžiamos teismo sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti, o teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 11 412 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnamečiam sūnui paliktinas nepakeistas.

42. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo momento. Kasacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-218/2011 konstatavo, kad vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data; kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kadangi išlaikymas yra priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę į išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma ar pripažįstama tėvystė, teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo tėvystės pripažinimo, keistina, nurodant, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 2 d.). Teisėjų kolegija šiuo pagrindu patikslina ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momento, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už trejų metų (36 mėn.) laikotarpį, skaičiuotiną nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl nuostolių priteisimo

43. Pareiškusi ieškinį, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8554,00 Eur nuostolius (arba (alternatyvus reikalavimas, jei atsakovas sutiktų) žalos dydį kompensuoti turimu, atsakovo pasirinktu nekilnojamu turtu), kuriuos teigia patyrusi dėl būtinumo prižiūrėti šalių sūnų, nes laikotarpiu nuo 2018 spalio mėn. iki 2021 m. liepos 1 d. ji dirbo tik 0,75 etato, dėl ko negavo minėtos sumos kaip pajamų ir tai laiko jos patirtais nuostoliais dėl atsakovo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, nurodė, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas jokių prievolių atsakovės atžvilgiu neturėjo, atsakovas nebuvo teisiškai įregistruotas kaip nepilnamečio šaliu vaiko tėvas, ieškovė darbo krūvį susimažino savo sprendimu, sprendė, kad ieškovės darbo krūvio sumažėjimui atsakovo veiksmai jokios įtakos neturėjo ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų apie tai atsakovą informavusi ar su juo dėl šio sprendimo tarusis. Nors apeliantė teigia, kad teismas sprendimo dalies atmesti šį ieškovės reikalavimą nemotyvavo, nesirėmė generalinio delikto taisykle, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo.

44. Deliktinė atsakomybė taikoma tik kai įrodomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

45. Visų pirma, byloje ieškovė įrodė, kad jos nurodomu laikotarpiu dėl asmeninių priežasčių ji susimažino darbo krūvį 25 procentais. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas 2018 spalio mėn. iki 2021 m. liepos 1 d. laikotarpiu būtų reikšmingai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko priežiūros. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neveikimo, pasireiškusio vaiko nepriežiūra. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu ieškovės teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės darbo krūvio susimažinimą lėmė ne atsakovo pareigos prižiūrėti vaiką nevykdymas, o vaiko specialieji poreikiai. Spręstina, kad atsakovo pareigos prižiūrėti vaiką nevykdymas laikytinas per daug nutolusiu nuo ieškovės nurodomų patirtų nuostolių, iš bylos duomenų negalima spręsti, kad atsakovui įvykdžius vaiko priežiūros pareigą, ieškovei vis tiek nebūtų tekę dirbi mažiau darbo valandų dėl vaiko raidos ypatumų. Svarbu tai, kad minimu laikotarpiu nebuvo nustatyta atsakovo ir vaiko konkreti bendravimo tvarka, kurią atsakovas būtų privalėjęs vykdyti, atsakovas, pagal byloje esančius duomenis, tuo metu dirbo (duomenys apie atleidimą 2022 m.), todėl nėra įrodyta, kad jis būtų objektyviai galėjęs prižiūrėti vaiką ieškovei reikiamu metu. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė sprendimą dėl darbo krūvio susimažimo priėmė neinformavusi atsakovo (tokių duomenų byloje nėra), byloje nėra duomenų, kad ieškovė to (priežiūros konkrečiu metu) būtų reikalavusi atsakovo, todėl ji negali reikalauti atsakovo atlyginti jos negautas pajamas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, todėl šią skundžiamo teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

47. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

48. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad bendravimo tvarkos pagalba atsakovas daugiau prisidėtų vaiko priežiūros, nuvežtų / parvežtų jį į / iš ugdymo įstaigą arba savo nepriežiūros laiką kompensuotų pinigine suma, skirtina asmeniniam vaiko asistentui, tačiau atsakovas nurodo įsidarbinimo faktą, kaip kliūti ieškovės prašomai bendravimo tvarkai ir prašo teismo nustatyti, kad su sūnum jis bendraus vieną mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimdamas su nakvyne, su kuo nesutinka ieškovė, teigdama, kad vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, tai sukeltų didelį stresą.

50. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 26 punktas).

51. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys dėl bendravimo tvarkos turės vadovautis tarpusavio supratimo, geranoriškumo, bendradarbiavimo ir išankstinio komunikavimo tuo klausimu principais, vadovautis vaiko interesais, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neginčijamai nustatytas tarp ginčo šalių kilęs ir jau įsisenėjęs konfliktas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, ieškovės vertinimu, nepakankamos atsakovo vaiko priežiūros ir pan., bylos procesiniuose dokumentuose šalys apkalba viena kitą, priekaištauja viena kitai, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįsta abejonė dėl skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos įvykdytinumo. Spręstina, kad, šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad „atsakovas su sūnumi bendrauja <...> suderinęs su ieškove V. S., bei pastarajai sutikus, o bendravimas su vaiku vykdomas atsižvelgiant į atsakovo galimą laiką, abiejų asmenų (tėvo ir vaiko) sveikatos būklę, vaiko užimtumo grafiką“, neatitinka tokiam sprendimui 51 nutarties 50 punkte nurodytų keliamų reikalavimų. Jau minėta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl nenustačius konkrečios ir vykdytinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, tarp šalių, tikėtina, toliau kils konfliktai, toks teismo sprendimas, koks yra priimtas šiuo metu, negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims, o tik sąlyginiai – suderinus, sutikus, atsižvelgus į sveikatą, galimą laiką ir pan. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 28 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paaiškėjus naujai aplinkybei apie atsakovo įsidarbinimą, atsakovui apeliacinės instancijos teisme pareiškus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kai šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos, todėl nebuvo įvertintos ir dėl jų nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo, ieškovei suformulavus papildomas bendravimo tvarkos sąlygas, kurios taip pat liko neįvertintos pirmosios instancijos teisme, byla dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais – vertinant atsakovo galimybes dėl vaiko priežiūros, įvertinus jo darbo laiką, pobūdį, atsakovo gebėjimą bendrauti su specialiuosius poreikius turinčiu vaiku, jį prižiūrėti, vaiko teises atstovaujančios institucijos išvadas, padarytas atsižvelgus į atitinkamų kompetentingų specialistų (pvz., psichologo) pagalba išklausytą vaiko nuomonę (tik esant galimybei), ieškovės darbo pobūdį, konkrečią vaiko dienotvarkę, nepilnamečio vaiko ir atsakovo esamą emocinį ryšį, vaiko elgesį ir psichologinę būseną būnant su atsakovu ir pan.

6. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalims dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pareiškus naujus reikalavimus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikintina, bylą dėl šios dalies perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teigdamas, kad teismas ieškovei iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę sumą. Kadangi bylos dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

9. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 317 Eur išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui, padidinant išlaikymo sumą iki 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tokiu būdu dėl šios dalies tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetant, sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmetant abiejų šalių apeliacinius skundus dėl šios dalies, palikti nepakeistą, taip pat atmesti ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir šią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylos šalys pakeitė savo pozicijas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo nauja aplinkybė apie atsakovo įsidarbinimą, bei į tai, kad byloje būtina nustatyti eilę reikšmingų aplinkybių tam, jog būtų nustatyta tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus atitinkanti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nutaria Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dalį bylos grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta atsakovo A. P. ir nepilnamečio vaiko E. P. bendravimo tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 412,00 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų (36 mėn.) laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas uzufrukto teise valdo motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą dalį ieškinio atmesti.

Grąžinti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,70 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 26 d. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai“.