Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui, atsakovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bei įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu, bei nuostolio ieškovei priteisimo, pagal ieškovės V. S. ieškinį, pareikštą atsakovui A. P., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

9. Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, jog V. S. ir A. P. yra nepilnamečio vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

10. Atsakovas A. P. nepilnametį E. S. savo sūnumi pripažino 2023 m. vasario 7 d. E. S. suteikta P. pavardė ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus E. P. gyvenamąją vietą su ja ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą, bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu ir ieškovei iš atsakovo priteisti nuostolius, susijusius su darbinių pajamų netekimu dėl vaiko priežiūros.

13. Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas niekada kartu negyveno. Nepilnametis vaikas E. P. gyvena su ieškove, kuri rūpinasi visais sūnaus poreikiais. Atsakovo su sūnumi ryšiai nutrūkę, jie nebendrauja, atsakovas sūnumi nesirūpina ir neskiria jai pastovaus išlaikymo. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, Skyriaus į bylą pateiktus duomenis, nustatyta, kad nepilnametis E. P. nuo gimimo auga su motina - ieškove, yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. Atsakovas vaiko neaugino, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiklosčiusio glaudaus emocinio ryšio. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė gali užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą ir sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, ieškovės charakterio savybės, gyvenimo būdas nedaro esminės žalos vaikui, taip pat į nepilnamečio amžių iš kitus specialiuosius socialinius nepilnamečio poreikius, nustato nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. S..

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo

15. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

16. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

17. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad tikslinga nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko E. P. bendravimo tvarką.

19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pritariama ieškovės siūlomam tėvo bendravimo su vaiku variantui, nestatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėtų vykti vaiko ir tėvo santykių adaptacija. Atsakovas ieškovės siūlomam bendravimo variantui iš esmės neprieštaravo. Todėl teismas vaiko bendravimą su tėvu nustato pagal ieškovės siūlomą variantą su pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į vaiko interesus (jo užimtumą ir specialiuosius socialinius poreikius), juos derinant su tėvo galimybėmis (sveikatos būkle ir užimtumu) bei vadovaujantis tarpusavio supratimo, geranoriškumo, bendradarbiavimo ir išankstinio komunikavimo tuo klausimu tarp ieškovės ir atsakovo vadovaujantis vaiko interesais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

22. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840,00 Eur, neatskaičius mokesčių).

23. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga apie 1 526 Eur. suma. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, aprangai, avalinei, higienos priemonėms, ugdymui, pramogoms, kultūrai, būsto išlaikymui, buičiai (pagal vaiko poreikių lentelę). Ieškovė E. papildomus poreikius pagrindė papildomais rašytinais įrodymais apie jam teikiamas edukavimo, socializavimo ir integravimo terapines ir medicinines paslaugas.

24. Be visų kitų standartiniu išlaidų, kuriomis tenkinami optimalūs vaiko poreikiai, E. P. turi ir specialiųjų poreikių, kurie susiję su jam nustatytu neįgalumu spec. poreikiais. Pagal 2020-09-24 Neįgalumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini) E. P. (buv. S.) nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2020-09-24 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. (buv. S.) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2023-07-07 Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų specialistų rekomendacijose aptarti specialieji vaiko poreikiai. Liudytoja V. G. Š. patvirtino, kad E. P. reikalingos papildomos specialisto paslaugos, kurios yra mokamos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su ieškovės nurodyta nepilnamečio E. P. įprastinių kasdienių poreikių ir specialiųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma. Ieškovė nurodė, kad ji pati pasiruošusi vaikui skirti didesne išlaikymo suma nei prašanti iš atsakovo. Ji prie vaiko išlaikymo dar prideda vaiko pinigus ir valstybės išmokas, skiriamas už neįgalumą.

25. Byloje nustatytais duomenimis ieškovė dirba. Ieškovės pateiktais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro apie 1 631 Eur darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį, 85,00 Eur vaiko pinigai, 280 Eur vaiko šalpos ir neįgalumo pensija. Iš viso apie 2 000 Eur per mėnesį. Paskutiniu metu jos pajamos dar padidėjo. Ieškovė gyvena bute, už kurį reikia mokėti paskolą. Kito nekilnojamojo turto neturi. Įrodymų dėl ieškovės neįgalumo ar sudėtingos sveikatos būklės byloje nėra.

26. Atsakovas šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Iki 2022-06-03 jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jo darbinės pajamos buvo 1 196 Eur per mėnesį (iki mokesčių). Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašu nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); ½ 0,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1120 Eur vertės, ir ½ gyv. namo esančio (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais; ½ 0,17 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilį VW A. A. kitų išlaikytinių neturi.

27. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

28. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į vaiko amžių, į jo specialius poreikius, į tai, kad šalių nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, jai vienai tenka visa vaiko priežiūros našta, kas reiškia, kad ieškovė turės mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Atsakovas šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų. Tačiau jis turi daugiau nekilnojamojo turto, negu reikalinga jo optimaliems poreikiams patenkinti. Todėl išlaikymo sumą galėtų sukaupti pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas vaikui pastovaus išlaikymo nuo jo gimimo neteikė. Atsakovas privalo proporcingai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

29. Kartu pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi visas galimybės proporcingai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

30. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nepilnamečio vaiko E. P. poreikių tenkinimui gali būti reikalinga ne mažesnė nei 1 500,00 Eur suma per mėnesį, įvertinus vaiko specialiuosius poreikius. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi neprisideda prie jos išlaikymo, atsižvelgiant iš atsakovo turtinė būklę ir turto sudėtį, bei į sveikatos problemas ir darbinių pajamų neturėjimą šiuo metu, iš atsakovo nepilnamečiui E. P. priteistinas 317,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo tėvystės pripažinimo (2023 m. vasario 8 d.), šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

32. Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14 400 Eur arba 11 412 Eur ( alternatyvus reikalavimas) už tris metus. Atsakovas E. P. tėvystę pripažinimo 2023 m. vasario 8 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. P.. Ji nepateikė jokių įrodymų, kad sūnui butų teikęs nuolatinį išlaikymą pinigais ar kitomis priemonėmis. Jo nuolatinio ir pastovaus išlaikymo teikimo fakto nepatvirtino ir jo kviestas J. P.. Atsitiktines pinigu sumos ar epizodinis parėmimas maisto produktais ar paslaugų atlikimas buityje vaiko motinai, nelaikytinas vaiko išlaikymu. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, jį skaičiuojant nuo vaiko pripažinimo 2023 m. vasario 8 d. atgal. Įsiskolinimo suma nustatoma laikant pagrindu nustatyto ir priteisto išlaikymo sumą (317 Eur X 36). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 11 412 Eur (CK 3.200 straipsnis).

35. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, konstatuoja, kad 2010-08-08 ieškovės atsakovui pateiktas rašytinis išaiškinimas „vienašališkos nutarties pastoti“, rašytas dar prieš vaiko gimimą, jokios įtakos tėvo teisėms ir pareigoms neturi, nes ieškovė 2016 metais, jau po vaiko gimimo kreipėsi į atsakovą, skatindama pripažinti vaiko tėvystę. Ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaiko tėvystę pripažino be ginčo. Taip pat iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų ir liudytojo J. P. parodymų matyti, kad atsakovas po vaiko gimimo atsitiktiniais konkliudentiniais veiksmais tėvyste pripažino, retais atvejais atsakovei teikdavo maisto produktus ir pinigu sumas: 20 Eur, 50 Eur., bei atlikdavo paslaugas buityje.

Dėl nuostolių, pasireiškiančių neuždirbtomis/negautomis pajamomis, priteisimo

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 554,00 Eur nuostolių, pasireiškiančių jos neuždirbtomis ir negautomis pajamomis arba nurodytą žalos dydį kompensuoti atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Savo gauto darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą 25 proc. ieškovė dokumentais pagrindė. Tačiau nuostolių (žalos) priteisimui yra taikytinas kitas teisinis civilinės atsakomybės institutas. Tuo atveju reikalinga pagrįsti ne tik atsiradusią žalą, bet neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, bei atsakovo kaltę. Šių civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė. Tai yra prievolinės teisės santykiai. Turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 6.245 straipsnis- 6.249 straipsnis) Tai yra prievolinės teisės santykiai. Ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas jokių prievolių atsakovės atžvilgiu neturėjo. Atsakovas nebuvo teisiškai įregistruotas kaip nepilnamečio šaliu vaiko tėvas. Ieškovė darbo krūvį susimažino savo sprendimu. Šiam ieškovės darbo krūvio sumažėjimui atsakovo veiksmai jokios įtakos neturėjo ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų apie tai su atsakovą informavusi ar su juo dėl savo šio sprendimo taręsi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 2 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 393,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 100,00 Eur už reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, 193,00 Eur už reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo), 2 220,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos rašytiniais įrodymais.

39. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsakovui teiktos advokato teisinės paslaugos rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme. Šios išlaidos grindžiamos rašytiniais įrodymais.

40. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas patenkino ieškovės reikalavimą ir pripažinimo nepilnamečio vaiko E. P. tėvystę, o ieškovė reikalavimo atsisakė, ieškovei grąžintina 75 procentai už šį reikalavimą mokėtos žyminio mokesčio sumos, o 25 procentai priteistini iš atsakovo, t. y. 75,00 Eur žyminio mokesčio grąžinama ieškovei, o 25,00 Eur priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.

41. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovė kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiuos reikalavimus, todėl byloje taip pat susidarė 343,00 Eur žyminio mokesčio (86,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 257,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). Kadangi nurodyti ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

42. Ieškinį tenkinus iš dalies, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 75 procentai ieškovės reikalavimų. Įvertinus tai, atsakovas turi apmokėti 1 884,75 Eur (2 513,00 Eur x 75 procentai) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė turi apmokėti 250,00 Eur (1 000,00 Eur x 25 procentus) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atsakovui mokėtina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma išskaitoma iš atsakovo ieškovei mokėtinos 1 884,75 Eur sumos, atitinkamai mažinant ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą iki 1 634,75 Eur.

43. Byloje susidarė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai ir priteistinos iš šalių, t. y. iš ieškovės priteistina 8,30 Eur, o iš atsakovo 24,90 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovės valstybei mokėtina 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma išskaitoma iš ieškovei grąžintinos 75,00 Eur žyminio mokesčio sumos, atitinkamai mažinant ieškovei grąžintiną žyminio mokesčio sumą iki 66,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- atsakovas A. P. su sūnumi E. P. bendrauja pirmus du metus o teismo sprendimo įsiteisėjimo (pereinamasis laikotarpis atstatant vaiko ryšį su tėvų, tikslų laiką prieš 7 dienas (SMS žinutėmis, el. paštu ar kitokia rašytine forma) nurodant vaiko buvimo su tėvu vietą, laiką, trukmę, veiklos pobūdį, vaiką lydintį asmenį, su kuriuo vaikas bus pereinamuoju laikotarpiu, vaiko pasiėmimo ir gražinimo aplinkybes) suderinę su ieškove V. S., bei pastarajai sutikus. Bendravimas su vaiku vykdomas atsižvelgiant į atsakovo galimą laiką, abiejų asmenų (tėvo ir vaiko) sveikatos būklę, vaiko užimtumo grafiką, ne ilgiau 3-4 val. per dieną.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 317,00 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvystės pripažinimo (2023 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 412,00 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų ( 36 mėn.) laikotarpį.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas uzufrukto teise valdo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 1 634,75 (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų - ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 343,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 24,90 Eur (dvidešimt keturių eurų 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 66,70 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 26 d. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.