Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimų, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, prašydama panaikinti ekonominio naudingumo kriterijus: (T₁) Rizikos valdymas; (T₂) Darbų organizavimas; (T₃) Aplinkosaugos priemonės ir atitinkamai patikslinti Pirkimo sąlygas (arba jas nutraukiant teismo sprendimu), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 84 p. nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ vertinimo tvarka bei jų aprašymai neatitinka Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 1 d. nurodyto imperatyvo, nes ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ vertinimas nesuponuoja galimybės tiekėjų pasiūlymus vertinti vienodai, skaidriai, sąžiningai. Minėti kriterijai ir jų vertinimo tvarka taip pat neatitinka Įstatymo 64 str. 5 d. įtvirtintų pareigų, nes šių kriterijų vertinimo tvarkoje naudojamos sąvokos (nuostatos) leidžia itin subjektyviai atlikti vertinimą, ypač kai vertinimą atliks atsakovės komisijos nariai, žinantys pasiūlymus pateikusių tiekėjų pavadinimus, o taip pat vertinimo nuostatos, kuriomis nustatoma, kad nesurinkus atitinkamo balų skaičiaus pagal ginčo kriterijus tiekėjo pasiūlymas bus atmestas – neužtikrina tiekėjų lygiateisiškos konkurencijos ir neatitinka Įstatymo reikalavimų, nes tokios vertinimo taisyklės jokiame teisės akte nėra reglamentuotos ir šiam konkurso būdui netaikytinos.

Ieškovė UAB „Gensera“ pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 84 p. nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymai pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ vertinimo aprašymus bus vertinami Pirkimo komisijos. Tai reiškia, kad komisijos nariai, žinodami pasiūlymus pateikusių tiekėjų pavadinimus ir turėdami galimą išankstinį nusistatymą vieno ar kito dalyvio atžvilgiu (arba priešingai - jausdami atitinkamam dalyviui palankumą) vertins tokio tiekėjo (dalyvio) pateiktus aprašymus, ne pagal nustatytą šių kriterijų vertinimo tvarką, o skirs ekonominio naudingumo balus pagal iš anksto turimą nuomonę. Komisijos atlikto vertinimo skaidrumo nebus įmanoma patikrinti, nes vertinimo aprašymuose naudojamos frazės (paaiškinimai) leidžia komisijai įvertinti kiekvieno tiekėjo pasiūlymą taip, kaip komisijai atrodo „patogiau“ ir tokį vertinimą pagrįsti vien savo subjektyvia nuomone nieko papildomai neaiškinant net jei tiekėjo pasiūlymas pagal ginčo ekonominio naudingumo kriterijus, kokybės prasme ir turėjo gauti didesnį balų skaičių.

Ieškovės teigimu, iš esmės ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ vertinimo tvarkoje naudojamos sąvokos, jų paaiškinimai sudaro galimybę komisijai net ir geriausią (ekonomiškiausią ar tinkamiausiai aprašytą) pasiūlymą atmesti arba skirti tokiam pasiūlymui mažesnį balų skaičių negu kito tiekėjo pateiktam prastesniam pasiūlymui. Atsakovė minėtomis nuostatomis iš esmės apribojo veiksmingą tiekėjų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, nes nustatė, kad tiekėjų, kurių pasiūlymai pagal vieną iš ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ nesurinks nustatyto balų skaičiaus, pasiūlymai bus atmesti.

Ieškovė UAB „Gensera“ nurodė, kad atsakovė Pirkimo dokumentų 84 p. nustatė ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ vertinimo aprašymus, kuriuose naudoja aptakius, neaiškius, dviprasmiškus ir pasirinkimo galimybę suteikiančius paaiškinimus ir formuluotes. Atsakovė subjektyviai, neaiškiai bei neskaidriai nustatė pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijų aprašymus, jais suteikė sau plačias pasirinkimo galimybes vertinant tiekėjų pasiūlymus, taip pat šie kriterijai neatitinka Įstatymo nuostatų, pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pagal tokius kriterijus negalima palyginti tiekėjų pasiūlymų, nes kriterijai yra kvalifikacijos, o ne ekonominio naudingumo reikalavimai. Dėl to šie kriterijai turi būti panaikinti.

Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 84 p. yra pateiktas detalus ir išsamus kiekvieno ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus aprašymas, yra pateikti naudojamų sąvokų, frazių, teiginių paaiškinimai. Perkantysis subjektas neturi aiškinti iš esmės kiekvieno Pirkimo sąlygose pavartoto žodžio reikšmės, pateikti ir aprašyti visus galimus situacijų sprendinius ar formas, kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir turėtų būti įrašyti techninėje specifikacijoje. Perkantysis subjektas ir tiekėjai privalo vadovautis CK 1.9 str. 2 d. bei 6.193 str. ir Pirkimo sąlygas, jų turinį privalo aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į kitų Pirkimo sąlygų turinį, jų tarpusavio ryšį, įprastinę jų taikymo prasmę, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir detaliai aprašyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai T₁-T₃, nurodyta kokius dokumentus ir kokio turinio tiekėjai privalo pateikti, todėl tiekėjai turi visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kas ir kaip bus vertinama, kokios savybės yra svarbios rengiant ekonominio naudingumo įvertinimui pateikiamus dokumentus.

Tarnyba pažymėjo, kad dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluočių galimo dviprasmiškumo bei vertinamųjų sąvokų panašumo bei suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui pernelyg subjektyviai vertinti tiekėjų pasiūlymus kyla grėsmė, kad galimai bus pažeisti Įstatyme nustatyti principai. Be to, Tarnyba galimą realaus kriterijų vertinimo nebuvimą grindžia pernelyg subjektyviais pasiūlymo vertinimo parametrais: „Tarp nurodytų sutarties vykdymo metu galinčių kilti rizikų valdymo būdų ir priemonių jų nėra prieštaravimų“, „Specifišku bus laikomas toks tvarkaraštis, kuriame išskirti ir atskleisti objekto etapai išimtinai suteikiantys pridėtinės vertės“, „Efektyviu bus laikomas darbų tvarkaraštis, jei jame nurodytų ir išskirtų darbų etapų/procedūrų numatomi terminai atitinka darbų specifikos, aplinkybių, teisės aktų, visuotinai pripažintų standartų, tokiems darbams/procedūroms atlikti įprastus ir protingus terminus“, kaip tai bus nustatoma, kokie terminai protingi, proporcingi ir pan. Kyla klausimas, kaip perkantysis subjektas įvertins, kokia darbų organizavimo schema „nekelia abejonių“, ar galės įvertinti, jog „neigiamai veikiami aplinkos komponentai (pateikta ir numatyta didžioji jų dalis) apima visus sutarties vykdymo etapus“. Pritarus pozicijai, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijaus parametrų vertinimas yra pernelyg subjektyvus, kyla klausimas, ar kriterijų T₁, T₂ ir T₃ skaidymas į kelis parametrus nėra dirbtinis, kadangi jie nėra objektyviai apskaičiuojami, neatspindi potencialios ekonominės naudos, todėl manytina, kad minėtiems kriterijams suteikti per dideli lyginamieji svoriai.

Tarnyba sprendė, kad Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ ir neproporcingi jų lyginamieji svoriai, neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo, jų vertinimas pagrįstas išskirtinai tiekėjo teksto turinio parengimu ir dalinai tiekėjo turimų techninių pajėgumų („Resursų valdymo plane pateikta ir nurodyta visa numatoma naudoti įranga“, „numatomi naudoti vis žmogiškieji ištekliai“), profesinės patirties („numatomi naudoti visi žmogiškieji ištekliai“) nurodymu, nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų parametrai neproporcingi ekonominei pasiūlymo naudai ir Pirkimo tikslo siekimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018-03-12 sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį tenkinti, pripažinti, kad viešojo pirkimo Nr. 359383 sąlygų 84 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ yra neteisėti ir nepagrįsti, nutraukti UAB „Raseinių vandenys“ vykdomą supaprastintą viešąjį konkursą „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Šiluvos mst. Raseinių rajone“, pirkimo Nr. CVP IS 359383, priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ ieškovei UAB „Gensera“ 785 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, palikti nenagrinėtus, likusioje dalyje ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Brosta“ atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ 2 601 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas dėl ieškovės UAB „Gensera“ ieškinio nustatė, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nurodė, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: C) Kaina; (T₁) Rizikos valdymas; (T₂) Darbų organizavimas; (T₃) Aplinkosaugos priemonės; (T₄) Darbų atlikimo terminas. Ieškovė ginčijo Rizikos valdymo kriterijų (T₁), Darbų organizavimo kriterijų (T₂), Aplinkosaugos priemonės kriterijų (T₃). Ieškovės teigimu, šie kriterijai dviprasmiški, neaiškūs, subjektyvūs, jais sukurta neribota atsakovės teisė pasirinkti kuriam tiekėjui kokį balą skirti, atsakovė suteikė sau plačias pasirinkimo galimybes vertinant tiekėjų pasiūlymus, kriterijai neatitinka Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, nes kriterijai yra kvalifikacijos, o ne ekonominio naudingumo reikalavimai. Minėti kriterijai pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 83 punktu atsakovė numatė, kad naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, pateikė vertinimo kriterijų lentelę ir joje pateikė kriterijų lyginamąjį svorį bei kokybinių vertinimų aprašymą.

Teismas nustatė, kad pagal kriterijų T₁ - Rizikos valdymas vertinamas sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Nustatyti du kriterijaus parametrai už kurių atitikimą duodami balai, tai – rizikų identifikavimo vertinimas ir rizikų valdymo būdų ir priemonių vertinimas. Pagal šiuos kriterijaus parametrus tiekėjas aprašymuose turi identifikuoti ir numatyti visais sutarties vykdymo etapais (atsižvelgiant į tiekėjo pateiktą darbų grafiką) galinčias kilti rizikas, nurodyti ir pagrįsti jų pasireiškimo galimybę (maža/vidutinė/didelė), turi aprašyti efektyvias galinčių kilti rizikų valdymo priemones bei būdus; tiek būdai, tiek priemonės turi būti lengvai ir paprastai įgyvendinamos, nereikalaujančios neproporcingai didelių finansinių sąnaudų; pateiktos rizikos valdymo priemonės ir būdai turi atitikti kitas tiekėjo pasiūlymo dalis, t. y. atitikti ir neprieštarauti darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planui, darbų tvarkaraščiui, poveikio aplinkai mažinimo priemonėms ir būdams. Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad už kiekvieną aprašymo atitikimą parametrui bus suteikiamas po 1 balą. Tiekėjui surinkus mažiau 5 ir mažiau balų pasiūlymas atmetamas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamajam svoriui suteikta 3 proc. reikšmė. Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₂ - Darbų organizavimas vertinamas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas, resursų valdymo planas, darbų tvarkaraštis ir darbų organizavimo schema. Nustatyti 4 kriterijaus parametrai - darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės plano vertinimas, resursų valdymo plano vertinimas, darbų tvarkaraščio vertinimas ir darbų organizavimo schemos vertinimas. Tiekėjas pateikęs perkantįjį subjektą tenkinančius aprašymus pagal kriterijaus parametrus gali tikėtis gauti 18 balų. Tam tiekėjas turi nurodyti, kad pateiktas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas apima visus sutarties vykdymo etapus, kad šis planas yra detalus, jame numatyti darbų organizavimo ir atskaitomybės aspektus taip, kad jame nebūtų prieštaravimų ir nekiltų papildomų klausimų, kaip jis taikomas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamasis svoris 5 proc. Tokie aprašymai turi būti pateikti ir pagal T₃ - Aplinkosaugos priemonės kriterijų ir jo parametrus.

Teismas, įvertinęs nustatytus kriterijų parametrus, sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ neparemti faktiniais duomenimis, o tik tiekėjo pasižadėjimais, t. y. perkantysis subjektas minėtus kriterijus grindžia tik aprašomojo pobūdžio informacija (tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis), didesni balai pasiūlymams bus suteikiami iš esmės tiekėjo gebėjimui aiškiai, nuosekliai ir plačiai aprašyti numatomas sutarties vykdymo rizikas bei darbų organizavimą ir aplinkosaugos priemonių taikymą nustačius taršos šaltinius. Vykdant Pirkimo sutartį, tiek perkantysis subjektas, tiek tiekėjas gali faktiškai nesusidurti su pasiūlyme išvardintomis rizikomis, darbų organizavimo poreikiu. Faktiškas šių kriterijų vertinimas yra subjektyvus ir niekaip nepatikrinamas sutarties vykdymo ir kontrolės metu.

Teismas nurodė, kad T₁, T₂ ir T₃ kriterijai atsakovės grindžiami tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis, todėl sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad tiekėjai negali pateikti lygiaverčius ir iš esmės vienodus pasiūlymus.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluotės pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 29 straipsnio nuostatas, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ pripažintini neteisėtais ir naikintini.Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės UAB „Brosta“ reikalavimų sprendė, kad atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimus ir kartu paskelbdama apie vokų atplėšimo terminų nukėlimą, tinkamai vykdė VPĮ 53 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą informuoti tiekėjus apie pasiūlymų pateikimo terminų pratęsimą.Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad ieškovė UAB „Brosta“ neįrodė, jog pretenzijos pateikimo metu ji neturėjo galimybės dalies reikalavimų kelti kreipimosi metu. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai peržengia ginčo ribas, kurios buvo nustatytos teikiant pretenziją. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį dėl Pirkimo 84 punkto nuostatų neteisėtumo tais aspektais, kurie nebuvo ginčyti pretenzijoje, todėl darė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti (CPK 423² str. 1 d., 423³ str. 2 ir 3 d. bei VPĮ 93 str. 3 d.).Teismas pažymėjo, kad kiti ieškovės UAB „Brosta“ nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl sprendė, kad atskirai dėl jų nepasisakytina. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Dėl to ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos Konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, Pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos. Ieškovės UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų 84 punkto nuostatų neteisėtumo, kurie nebuvo ginčyti ikiteismine tvarka, paliktini nenagrinėti. Likusioje dalyje ieškovės UAB „Brosta“ ieškinys atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad T₁, T₂ ir T₃ kriterijai atsakovės grindžiami tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad tiekėjai negali pateikti lygiaverčius ir iš esmės vienodus pasiūlymus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluotės pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 29 straipsnio nuostatas, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Ieškovė ieškinyje ginčijo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus T₂ Resursų valdymo plano vertinimo aprašymą, tačiau ieškovė šiomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl kriterijaus T₂ Resursų valdymo plano vertinimo aprašymo negrindė savo pretenzijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą turėjo nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-05-08 gautas atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros kopija, mokėjimo nurodymų kopijos).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį, pripažino, kad viešojo pirkimo Nr. 359383 sąlygų 84 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ yra neteisėti ir nepagrįsti, nutraukė UAB „Raseinių vandenys“ vykdomą supaprastintą viešąjį konkursą „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Šiluvos mst. Raseinių rajone“, pirkimo Nr. CVP IS 359383 ir priteisė iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ ieškovei UAB „Gensera“ 785 Eur bylinėjimosi išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl naujų įrodymų

Nagrinėjamu atveju apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-05-08 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitos faktūros kopiją, mokėjimo nurodymų kopijos) ir rašytinius paaiškinimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą apeliantės naujus įrodymus ir juos vertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ supaprastinto atviro konkurso būdu atlieka viešąjį pirkimą „ Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybos darbai Šiluvos mst. Raseinių rajone“, pirkimo Nr. CVP IS 359383 (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų 2 punkte nustatyta, kad Pirkimas vykdomas, vadovaujantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, Pirkimo dokumentais. Pirkimo dokumentų 83 punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kriterijus: (C) Kaina; (T₁) Rizikos valdymas; (T₂) Darbų organizavimas; (T₃) Aplinkosaugos priemonės; (T₄) Darbų atlikimo terminas. Pirkimo sąlygų 84 punkte atsakovė nustatė, kad pasiūlymai pagal kriterijus T₁, T₂ ir T₃ vertinami pagal pateiktą vertinimo aprašymą. Komisija vertina tiekėjų pateiktus techninius pasiūlymus ir už žemiau nurodytų punktų išpildymą skiriama po 1 (vieną) balą. Ieškovė UAB „Gensera“ 2018-01-04 pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų ir reikalavo panaikinti ekonominio naudingumo kriterijus T₁, T₂ ir T₃ kaip neatitinkančius Įstatyme nustatytų principų, neskaidrius, dviprasmiškus ir itin subjektyviai vertinamus. Atsakovė 2018-01-10 ieškovės UAB „Gensera“ pretenziją atmetė.

Dėl teisės normų taikymo

Ginčo Pirkimui taikytinas Pirkimas vykdomas, vadovaujantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (tekste – ir Įstatymas).

Dėl pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijų

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad T₁, T₂ ir T₃ kriterijai atsakovės grindžiami tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad tiekėjai negali pateikti lygiaverčius ir iš esmės vienodus pasiūlymus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluotės pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 29 straipsnio nuostatas, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Bylos duomenys patvirtina, kad Pagal kriterijų T₁ - Rizikos valdymas vertinamas sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Nustatyti du kriterijaus parametrai už kurių atitikimą duodami balai, tai – rizikų identifikavimo vertinimas ir rizikų valdymo būdų ir priemonių vertinimas. Pagal šiuos kriterijaus parametrus tiekėjas aprašymuose turi identifikuoti ir numatyti visais sutarties vykdymo etapais (atsižvelgiant į tiekėjo pateiktą darbų grafiką) galinčias kilti rizikas, nurodyti ir pagrįsti jų pasireiškimo galimybę (maža/vidutinė/didelė), turi aprašyti efektyvias galinčių kilti rizikų valdymo priemones bei būdus; tiek būdai, tiek priemonės turi būti lengvai ir paprastai įgyvendinamos, nereikalaujančios neproporcingai didelių finansinių sąnaudų; pateiktos rizikos valdymo priemonės ir būdai turi atitikti kitas tiekėjo pasiūlymo dalis, t. y. atitikti ir neprieštarauti darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planui, darbų tvarkaraščiui, poveikio aplinkai mažinimo priemonėms ir būdams. Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad už kiekvieną aprašymo atitikimą parametrui bus suteikiamas po 1 balą. Tiekėjui surinkus mažiau 5 ir mažiau balų pasiūlymas atmetamas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamajam svoriui suteikta 3 proc. reikšmė.

Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₂ - Darbų organizavimas vertinamas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas, resursų valdymo planas, darbų tvarkaraštis ir darbų organizavimo schema. Nustatyti 4 kriterijaus parametrai - darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės plano vertinimas, resursų valdymo plano vertinimas, darbų tvarkaraščio vertinimas ir darbų organizavimo schemos vertinimas. Tiekėjas pateikęs perkantįjį subjektą tenkinančius aprašymus pagal kriterijaus parametrus gali tikėtis gauti 18 balų. Tam tiekėjas turi nurodyti, kad pateiktas darbo organizavimo kontrolės ir atskaitomybės planas apima visus sutarties vykdymo etapus, kad šis planas yra detalus, jame numatyti darbų organizavimo ir atskaitomybės aspektus taip, kad jame nebūtų prieštaravimų ir nekiltų papildomų klausimų, kaip jis taikomas. Šio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamasis svoris 5 proc.

Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₃ - Aplinkosaugos priemonės vertinamos numatomų sutarties vykdymo metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas, taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ neparemti faktiniais duomenimis, o tik tiekėjo pasižadėjimais, t. y. perkantysis subjektas minėtus kriterijus grindžia tik aprašomojo pobūdžio informacija (tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis), didesni balai pasiūlymams bus suteikiami iš esmės tiekėjo gebėjimui aiškiai, nuosekliai ir plačiai aprašyti numatomas sutarties vykdymo rizikas bei darbų organizavimą ir aplinkosaugos priemonių taikymą nustačius taršos šaltinius. Vykdant Pirkimo sutartį, tiek perkantysis subjektas, tiek tiekėjas gali faktiškai nesusidurti su pasiūlyme išvardintomis rizikomis, darbų organizavimo poreikiu. Faktiškas šių kriterijų vertinimas yra subjektyvus ir niekaip nepatikrinamas sutarties vykdymo ir kontrolės metu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aptartų neaiškumų, Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Įstatymo įtvirtinto skaidrumo imperatyvo. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog T₁, T₂ ir T₃ kriterijai atsakovės grindžiami tikėtinais veiksniais, procesais ar prielaidomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluotės pažeidžia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Dėl teismų praktikos

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų sukurtais precedentais ir Tarnybos, kitose bylose pateiktomis išvadomis dėl ginčijamų kriterijų.

Pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Dėl ikiteisminės tvarkos

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Gensera“ 2018-01-04 pateikė atsakovei (apeliantei) pretenziją dėl T₁, T₂ ir T₃. Ieškovė prašė panaikinti ekonominio naudingumo kriterijus: (T₁) Rizikos valdymas; (T₂) Darbų organizavimas; (T₃) Aplinkosaugos priemonės ir atitinkamai patikslinti Pirkimo sąlygas bei pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad ieškovė UAB „Gensera“ ieškinyje ginčijo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus T₂ Resursų valdymo plano vertinimo aprašymą, tačiau ieškovė šiomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl kriterijaus T₂ Resursų valdymo plano vertinimo aprašymo negrindė savo pretenzijos, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą turėjo nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2014-05-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 str. numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės numatytos ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ parametrų formuluotės pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl ekonominio naudingumo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi Tarnybos išvadomis, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį, pagal kurį teismas turėjo pareigą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o jokie įrodymai teismui neturi turėti iš anksto nustatytos galios.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė, neteisingai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str.) bei pažeidė materialinės teisės normas, teismui jas netinkamai pritaikius bei išaiškinus (CPK 330 str.). Sprendimo skundžiamoje motyvuojamoje dalyje teismas visiškai nepateikė argumentų, dėl kurių teismas atmetė byloje esančius įrodymus, o nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai nėra taikytini šiam Pirkimui. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus šiuos apeliantės teiginius.

Sprendime vietoje Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo klaidingai nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentais, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos iš esmės yra tokios pačios, skiriasi tik straipsnių pavadinimai, todėl tai, kad skundžiamame sprendime nurodytos VPĮ nuostatos, nedaro sprendimo negaliojančiu, nes abiejuose įstatymuose jos yra identiškos, skiriasi tik jų numeracija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinio skundo argumentas, kad sprendime nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai nėra taikytini šiam Pirkimui, nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį, atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė iš esmės teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2018-03-12 sprendimo dalis, kuria ieškovės UAB „Gensera“ ieškinys buvo patenkintas, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Raseinių vandenys“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).Ieškovė UAB „Gensera“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.