Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui T. Š., jo atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei (Tankevičienei),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Š. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos tyrimą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

7. ANK 621 straipsnis numato, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad ne visi asmenys turi teisę skųsti institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tai gali daryti asmuo dėl kurio priimtas nutarimas, nukentėjusysis (jų atstovai) ar tam tikrais atvejais prokuroras bei asmuo pranešęs apie veikos padarymą, jei jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taigi aptariamoje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors ir nepaneigiama pareiškėjo teisė, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, pareiškėjo manymu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau, kita vertus, tai nesuteikia pareiškėjui įstatyme nustatyto statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui institucijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-120-876/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-519/2022 ir kt.).

8. Teismas pažymi, kad siekdamas užtikrinti apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pranešusio asmens – O. Š. teises, užtikrindamas asmens teisę būti išklausytam, pateiktą skundą priėmė nagrinėti, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja abstrakčiai nurodydama, kad jai padaryta neturtinė žala, nereiškė reikalavimo priteisti konkrečia neturtinę žalą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kaip ši žala pasireiškė, kaip ji dvasiškai išgyveno, kaip realiai pajautė emocinę depresiją, kokius konkrečius nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą patyrė, nenurodė ar pažeminimai buvo apčiuopiami, kaip pajuto reputacijos pablogėjimą. Šiai deklaratyviai nurodomai aplinkybei dėl neturtinės žalos patyrimo, pareiškėja nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjo su šios žalos padarymu susijusių aplinkybių. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai patys savaime niekaip neįrodo pareiškėjos nurodomos patirtos neturtinės žalos. Priešingai, daugumoje pateiktų vaizdo įrašų pati pareiškėja nedalyvauja, vyksta pokalbiai tarp T. Š., policijos pareigūnų, Vaiko teisių skyriaus specialistų, o vėliau iš dienos metu atvykusios T. Š. gyvenamosios vietos adresu pačios pareiškėjos elgesio nematyti, jog jai būtų sukelti kokie nors dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas ar kitokia neturtinė žala būtent susijusi su nepilnamečiu vaiku, o ne su konfliktu su T. Š. ar jo drauge S. U., juolab šie vėliau dienos metu vykę įvykiai nesusiję su skundžiamu nutarimu. Be to, minėti vaizdo įrašai, kaip teismo posėdžio metu nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, buvo įvertinti prieš priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta vaiko teisių pažeidimų. Svarbu ir tai, kad Tarnyba skundžiamame nutarime rėmėsi ir Kauno apygardos teismo 2023-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vertinta Kauno apylinkės teismo 2022-10-26 nutarties dėl sūnaus T. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu teisėtumas pagal O. Š. atskirąjį skundą, kurį ji grindė tais pačiais 2022-09-03 nakties įvykiais, tačiau Kauno apygardos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, jog T. Š. elgesys kelia grėsmę vaiko interesams.

9. Pažymėtina, kad nei nepilnametis vaikas, nei pati O. Š. nebuvo pripažinti šioje byloje nukentėjusiaisiais. Pati O. Š. tokio prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja nebuvo pareiškusi institucijai, tokio prašymo nereiškė ir teismui, kuris taip pat nenustatė pagrindų pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja. Be to, O. Š. apskritai jokio reikalavimo priteisti galimai patirtą neturtinę žalą nei institucijai skunde, nei teismui skunde nebuvo pareiškusi, juolab tokio reikalavimo nereiškė ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių dėl patirtos žalos O. Š. nebuvo nurodžiusi institucijai pateiktame 2022-12-20 skunde. Nors teismo posėdžio metu O. Š. nurodė, jog skunde institucijai 9 punkte ji nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau kaip matyti iš skundo institucijai 9 punkto, jame kalbama apie T. Š. elgesį, kaip nurodoma, traumuojantį nepilnametį vaiką, dėl ko vaikas labai išgyvena, patiria didelį stresą. Taigi, minėtame skundo institucijai 9 punkte nekalbama apie neturtinę žalą pareiškėjai, o apie galimą žalą vaikui, tačiau, kaip minėta, vaikas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo nustatyta, kad jam padaryta žala. Taigi, tiek iš pareiškėjos 2022-12-20 skundo institucijai, tiek iš teismui pateikto skundo, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu bei iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pranešdama apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą nenurodė ir nepateikė jokios informacijos, kad šia veika jai padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad įstatymo leidėjas nesuteikė teisės O. Š. skųsti institucijos nutarimo, nes ji laikytina tiesiog informacijos pranešėja, t. y. asmeniu, kuris pagal ANK 621 straipsnio nuostatas nepriskiriamas subjektams, turintiems teisę apskųsti nutarimus administracinio nusižengimo byloje.

10. Teismas pažymi, kad ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne visi asmenys turi teisę skųsti institucijų nutarimus (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-120-876/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-519/2022; Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-257-383/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-490-626/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATIK-195/2021 ir kt.).

11. Kaip aukščiau minėta, skundus teismui gali pateikti tik asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas, institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn, nukentėjusieji ar jų atstovai, bei pranešėjai patyrę fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja O. Š. nėra nei nukentėjusioji, nei asmuo, kurio atžvilgiu priimtas atitinkamas nutarimas, nei institucijos, ginančios viešąjį interesą, atstovas, nei asmuo patyręs kokią nors realią, faktinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės skųsti institucijos nutarimo, todėl pradėtas teismo procesas pagal pareiškėjos pateiktą skundą nutrauktinas.

12. Teismas prieš nutraukdamas šios bylos teismo procesą, įvertindamas bylos pobūdį, tiek skundo tiek atsiliepimo turinį, šalių ilgalaikius konfliktinius santykius, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga pasisakyti dėl esminių skundo ir atsiliepimo argumentų. Dėl civilinės bylos medžiagos paviešinimo sūnui teismas pritaria institucijos skundžiamame nutarime nurodytiems argumentams, kad šie veiksmai tėvui informuojant sūnų, kad mama pokalbius su juo įrašinėja, nelaikytini tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Akivaizdu, vien tokiu informavimu nebuvo atskleista nevieša bylos medžiaga, be to, pats sūnus dalyvaudamas mamos įrašomuose pokalbiuose, tų pokalbių turinį žinojo pats. Pažymėtina, kad jau ilgą laiką tebevykstant civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų procesui, sūnus jau žinojo apie tėvų skyrybas, juolab šioje civilinėje byloje be bendrų reikalavimų spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių prašymai, dėl ko šalių sūnus ne kartą buvo šiame procese apklaustas vaiko teisių skyriaus specialistų teikiant teismui išvadas, ir dėl ko, logiška, kad vaikas buvo supažindintas su sprendžiamais byloje jį liečiančiais klausimais, o įvertinus ilgalaikius disfunkcinius šalių santykius, logiška, jog vaikas išsako savo nuomonę, jog jam visos šitos kalbos jau nusibodo, siekia atsiriboti. Be to, svarbu tai, kad minėtoje šalių skyrybų civilinėje byloje teismas civiline tvarka jau sprendė O. Š. prašymą skirti T. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesu paviešinant sūnui bylos medžiagą, tačiau teismas šį prašymą atmetė nenustatęs pažeidimų, susijusių su civilinės bylos medžiagos viešinimu. Civiline tvarka teismui nutartimi išsprendus šį klausimą ir nenustačius pažeidimų dėl bylos medžiagos paviešinimo, teismas pažymi, kad griežtesne administracine atsakomybe tas pats klausimas pakartotinai negali būti sprendžiamas, nes tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Be to, teismo vertinimu iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad tarp O. Š. ir T. Š. susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai ir teigti, jog jie neturi jokios įtakos ir administracinio nusižengimo bylos inicijavimui, pagrindo nėra, juolab pareiškėjos O. Š. parodymai negali būti vertintini kaip visiškai objektyvūs dėl vykstančių civilinių ginčų ir susiklosčiusių tėvų abipusių konfliktinių santykių.

13. Be to, teismas pritardamas suinteresuoto asmens T. Š. atstovės advokatės S.E.Šalūgaitės atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytiems argumentams dėl non bis in idem principo pažeidimo, pažymi, kad draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Nors minėtas principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019). Teismas pažymi, kad non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau nubaustas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-703/2013, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-817/2023 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. Š. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra priimti du nutarimai: Kauno apskrities VPK 2023-01-18 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-03-21 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Minėtuose abiejuose nutarimuose padaryta tapati išvada, kad T. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių ir teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. Pažymėtina, kad abiem atvejais, t. y. Kauno apskrities VPK 2023-01-18 nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-03-21 nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo analizuojami pateikti kaltinimai, kurie, akivaizdu, dalyje dėl 2023-09-03 nakties T. Š. neblaivumo aplinkybių yra tapatūs, neatsiejamai tarpusavyje susiję, iš esmės dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos sieja tas pats subjektas, laikas, vieta, veiksmai tapatūs ir laikytini identiškais objekto požiūriu. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog tiek pagal Kauno apskrities VPK 2023-01-18 nutarimą, tiek pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-03-21 nutarimą, kuris šioje byloje yra skundžiamas, pateiktus kaltinimus dalyje dėl 2022-09-03 T. Š. neblaivumo, asmuo yra persekiojamas iš esmės dėl tų pačių veiksmų, tų pačių teisiškai reikšmingų faktų – už tai, kad 2022-09-03 nakties metu T. Š. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus negalėjo užtikrinti tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo nepilnamečiui sūnui T. Š.. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities VPK 2023-01-18 nutarimas dėl tapačios inkriminuotos veikos, tapataus subjekto atžvilgiu, nėra panaikintas, todėl pareiškėja siekdama T. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl 2022-09-03 nakties įvykių, susijusių su T. Š. neblaivumo tiriamomis aplinkybėmis, siekia asmenį antrą kartą persekioti ir bausti už tą patį pažeidimą (non bis in idem), nes tokiu būdu T. Š. atžvilgiu antrą kartą siekiama vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą dėl tos pačios 2022-09-03 veikos, taip pažeidžiant draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principą (non bis in idem). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu institucija pagrįstai nutraukė teiseną, o vien tai, kad skundžiamame nutarime teisena nutraukta vadovaujantis tik ANK 591 straipsnio 1 punktu, o ne ANK 591 straipsnio 1 punktu ir 8 punktu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-06-01), nedaro minėto nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo, o nustačius, kad pareiškėja kaip pranešėja apskritai neturi teisės skųsti institucijos nutarimo, kiti skundo argumentai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

16. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565-1 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Tai yra, jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidas atlygina pats kaltinamasis, o jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-90-879/2023; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-98-519/2023).

17. Teismui konstatavus, kad pareiškėja apskritai neturėjo teisės paduoti skundo, pateikto skundo reikalavimai yra nepagrįsti, darytina išvada, kad ji neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

18. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, T. Š., atsiliepime į skundą taip pat prašo priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 1210 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir už atstovavimą teisme, prie atsiliepimo pridedant minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (išankstinę sąskaitą apmokėjimui ir pinigų priėmimo kvitą), iš kurių matyti, kad bylinėjimosi išlaidų mokėtojas yra T. Š..

19. Nagrinėjamu atveju, svarstant asmens, kurio atžvilgiu teisena nutraukta, T. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertintina tai, kad byla nagrinėta pagal pareiškėjos O. Š. skundą. Taip pat įvertintinas šio skundo nagrinėjimo rezultatas – procesas nutrauktas, institucijos skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat principu pralaimėjęs moka, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš Institucijos, o priteisiamos iš pareiškėjos, nes būtent pagal pareiškėjos skundą buvo pradėtas procesas, tačiau skundžiamu nutarimu teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-06-01), o šia nutartimi skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, teismo procesas, inicijuotas vėlgi pareiškėjos, nutrauktas.

20. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. T. Š. turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsiliepimą. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, AT-90-697/2022).

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Nagrinėjamu atveju, įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 6, 7 papunkčiuose nurodytus koeficientus, matyti, kad prašoma priteisti suma atitinka koeficientų ribas, yra artimesnė maksimaliai sumai.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinė teisena buvo pradėta pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą, taip pat į administracinio nusižengimo bylos apimtį ir turinį, į tai, kad T. Š. advokatei bylos aplinkybės yra gerai žinomos, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, ši advokatė minėtą asmenį atstovauja visuose teisiniuose procesuose (tiek teisme civilinėje byloje, tiek kitoje administracinio nusižengimo byloje, kitose instancijose ir institucijose), išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena T. Š. atžvilgiu nutraukta, teismo procesas, inicijuotas pareiškėjos O. Š., nutrauktas, atsižvelgus į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 900 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 639 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos O. Š. skundo pagrindu pradėtą teismo procesą nutraukti.

Priteisti iš O. Š. T. Š. naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.