Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. S. atstovo advokato Edmundo Jonušo (toliau – apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria N. S. skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus R. R. 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, ir jai už šių administracinių nusižengimų padarymą skirta subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda. N. S. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „R.“ (toliau – Bendrovė) direktore, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 7 d., leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. Bendrovės naudai atlikti vairuotojo darbą ir vairuoti Bendrovei priklausantį automobilį „Iveco AS440S45“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat N. S. nubausta už tai, kad ji, būdama Bendrovės direktore ir atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, t. y. Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nedeklaravo ir nežymėjo darbuotojų (vairuotojų) faktiškai dirbtų valandų pagal nuskaitytus asmeninių kortelių duomenis. Nustatyta, kad: darbuotojas S. A. dirbo (vairavo) 2022 metais: sausio 27 d. 16.00 val., vasario 13 d. 21.56 val., vasario 14 d. 16.34 val., vasario 15 d. 18.38 val., vasario 19 d. 16.36 val., kovo 2 d. 15.32 val., kai žiniaraščiuose pažymėtos nemokamos atostogos, o vasario 20 d. 03.43 val., kai pažymėta poilsio diena; darbuotojas R. A. dirbo (vairavo) 2022 metais: sausio 25 d. 05.40 val., sausio 28 d. 22.28 val., vasario 1 d. 20.30 val., vasario 15 d. 05.34 val., kai žiniaraščiuose pažymėtos nemokamos atostogos; M. R. dirbo (vairavo) 2022 metais: vasario 23 d. 19.18 val., kovo 15 d. 21.02 val., kai žiniaraščiuose pažymėtos nemokamos atostogos. Šiais veiksmais ji pažeidė UĮ 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų ir DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nors N. S. atstovas advokatas Edmundas Jonušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinę teiseną N. S. atžvilgiu nutraukti, tačiau apeliaciniu skundu apeliantės atstovas neginčija administracinio nusižengimo byloje nustatytų administracinėn atsakomybėn patrauktos N. S. veiksmų, kurie konstatuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), jų kvalifikavimo bei paskirtos nuobaudos. Apeliantės atstovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog N. S. buvo tinkamai įteikti procesiniai sprendimai, taip pat apeliaciniame skunde keliamas dvigubo baudžiamumo N. S. ir UAB „R.“ atžvilgiu klausimas.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad N. S. atstovas advokatas Edmundas Jonušas apeliacinį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. N. S. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus.

8. Vienas esminių apeliantės atstovo apeliacinio skundo argumentų, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra N. S. neinformavimas apie vykstantį administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesą.

9. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. S. yra UAB „R.“ vadovė. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų susirašinėjimas su UAB „R.“ vyko UAB „R.“ įgaliotiems asmenis naudojantis el. paštu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 71-72, 73-74, 170-171, 172). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) UAB „R.“ vadovei N. S. buvo išsiųstas jo surašymo dieną tuo pačiu el. paštu – (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 10, b. t. 2, b. l. 31), šiame protokole nurodyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data ir vieta – 2022 m. rugsėjo 6 d., 09.00 val., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 8, b. t. 2, b. l. 30, 33). Kadangi N. S. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. rugsėjo 6 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 35-36, 85-88), kuris UAB „R.“ vadovei N. S. buvo išsiųstas jo priėmimo dieną el. paštais: u(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 84). Kaip matyti, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 13, b. t. 2, b. l. 26). Taigi, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas UAB „R.“ vadovei N. S. buvo išsiųstas tiek Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB „R.“ naudojamais žinomais el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „R.“ vadovė N. S., pasinaudodama savo teise apskųsti minėtą nutarimą, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, skunde išdėstydama savo poziciją dėl skundžiamo nutarimo. Pranešimas apie teismo posėdį N. S. buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kaip ir administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas, – (duomenys neskelbtini), taip pat teisme gautas patvirtinimas apie tokio pranešimo gavimą (b. t. 2, b. l. 46). Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas N. S. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame taip pat nurodytas tas pats N. S. elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 69). N. S. interesus pagal 2022 m. lapkričio 7 d. atstovavimo sutartį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Edmundas Jonušas (b. t. 2, b. l. 60) 2023 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jo atstovaujamajai apie teismo posėdį yra žinoma ir bylos nagrinėjimui jai nedalyvaujant neprieštaravo (b. t. 2, b. l. 99-100). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „R.“ vadovė N. S. nagrinėjamu atveju žinojo apie jos atžvilgiu vykstančią administracinę teiseną, turėjo būti aktyvi ir domėtis vykstančiu procesu, o jos teisė į gynybą nebuvo pažeista.

11. Kitas esminis apeliantės atstovo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra tai, kad UAB „R.“ vadovė N. S. yra patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, kuris taip pat buvo inkriminuotas ir juridiniam asmeniui – UAB „R.“. Taigi už tą patį teisės pažeidimą, apeliantės atstovo vertinimu, buvo patraukti administracinėn atsakomybėn du subjektai – fizinis ir juridinis, tokiu būdu pažeidžiant esminį non bis in idem principą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau nubaustas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-703/2013). Taip pat sprendžiant, ar konkrečiu atveju minimas principas nebuvo pažeistas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog situacija, kai dėl analogiškų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pagal specialų įstatymą atsakomybėn patraukiamas juridinis asmuo ir pagal ANK jo vadovas – fizinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau būtina patikrinti, ar tokiu atveju jų patraukimas atsakomybėn nepažeis šio principo dėl faktinio juridinio ir fizinio asmens tapatumo, kai faktiškai turtinę nuobaudos naštą asmuo turės patirti antrą kartą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog šioje byloje buvo pažeistas minėtas principas, t. y. teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl ji kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, tačiau jos atsakomybės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas. Pažymėtina, kad UAB „R.“ yra darbdavys (teisinių santykių subjektas – juridinis asmuo), realizuojantis savo teises ir vykdantis pareigas per atsakingus asmenis, vadovus. Šiuo atveju būtent darbdaviui, t. y. juridiniam asmeniui, ir buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas bei 2022 m. rugsėjo 6 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (b. t. 2, b. l. 79-82), kuriuo skirta UAB „R.“ finansinė sankcija už nustatytų pažeidimų padarymą. Nagrinėjamoje byloje nuobauda skirta N. S. už netinkamą Bendrovės veiklos organizavimą ir nelegalų darbą kaip fiziniam asmeniui, kuri būdama UAB „R.“ vadove, neįvykdė savo pareigų. Todėl vertinti, kad N. S. už tą patį pažeidimą yra baudžiama pakartotinai, nėra teisinio pagrindo, šiuo atveju nėra baudžiamas tas pats asmuo, nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-414-365/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-898/2023 ir kt.).

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei N. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir N. S. atstovo advokato Edmundo Jonušo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.