Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: 2026 m. vasario 20 d. 21.38 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0210, 2026 m. vasario 20 d. 21.40 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, o 22.05 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, vairavo automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo, pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2026 m. vasario 20 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini), pastebėtas pravažiuojantis automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiavo automobilio salone įjungęs šviesą. Minėtą automobilį sustabdžius (duomenys neskelbtini), bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad nesenai gėrė, todėl vairuotojui sutikus alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0210, patikros Nr. 2430036, galioja iki 2026 m. gegužės 12 d., paklaida 1,7 proc., pirmu tikrinimu 21.40 val. nustatytas 2,11 prom. girtumo laipsnis. Vairuotojui nieko nevalgius, negėrus ir nerūkius 22.05 val. antru pūtimu nustatytas 2,07 prom. girtumo laipsnis. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Iš pateikto dokumento paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. M., neturintis teisės vairuoti, automobilio dokumentai tvarkingi. Dėl padaryto pažeidimo G. M. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Su automobilio savininke E. L.-M. pagal duomenų bazės POLIS II rastą telefono numerį susisiekti nepavyko, todėl dėl automobilio nugabenimo neinformuota. Įvykio vieta ir automobilis fotografuoti, apžiūrėti. Automobilio apžiūros metu neapžiūrėtas bagažinės skyrius, kadangi neatsidaro bagažinės dangtis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-19, 40-42).

Iš Vairuotojų registro išrašo matyti, kad G. M. vairuotojo pažymėjimas negaliojantis (b. l. 51).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam faktiškai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2026 m. vasario 20 d. 21.40 val. nustatytas 2,11 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.05 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo G. M.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis G. M. ir jo gynėjas advokatas G. L. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja kaltinamojo buvusi sutuoktinė E. L.-M. prašė G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-697/2022).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-329/2013).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, padarė būdamas anksčiau neteistas. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,5 prom. girtumas (b. l. 111-113). Pažymėtina, kad 2019 metais taikant atsakomybę administracine tvarka nustatytas neblaivumas buvo tik 0,01 prom. mažesnis, skiriantis jo atsakomybę nuo baudžiamosios. Be to, jam už minėto administracinio teisės nusižengimo padarymą buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnio šiurkštaus šioje byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo, susijusio su KET ir užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę, padarymo. Šis įvykis parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja, t. y. nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, o sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Visa tai kaltinamojo neapibūdina kaip pavyzdingo, prisiimančio atsakomybę ir teisės aktų reikalavimų besilaikančio piliečio. Be to, kaip nurodė ir pats kaltinamasis po 2019 m. jis nesusigrąžino teisės vairuoti, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad nevengė vairuoti, nors teisė vairuoti atimta ir nesusigrąžinta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatos, taip pat ir jas aiškinanti teismų praktika nurodo, jog asmuo turi ne tik nedaryti sunkiausių teisės pažeidimų, t. y. naujų nusikalstamų veikų, bet ir iš esmės laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, KET ir pan.

Teismo vertinimu, visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, baustumas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra pavyzdingas teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, ignoruoja teisės aktų reikalavimus, o teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad toks elgesys (vairavimas neblaiviam) galėjo būti to laiko emocinės būsenos pasekmė, G. M. atsakomybės nemažina ir nešvelnina. Tai teismui leidžia abejoti kaltinamojo nusiteikimu laikytis įstatymų ir pozityviai keisti savo elgesį. Kaltinamasis iš ankstesniojo savo teisei priešingo poelgio, vairuojant neblaiviam, nepasimokė ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad toks kaltinamojo pakartotinis poelgis gali būti vertinamas kaip atsitiktinis, nes jis, vieną kartą jau baustas už analogišką teisei priešingą poelgį ir žinodamas dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik pasirinko taip veikti dar kartą. Visa tai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. O tai, kaip jau minėta pagal teismų praktiką, reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Tai, jog kaltinamasis, jo teigimu teisiamojo posėdžio metu, dabar jau pasimokė iš savo klaidų, suprato savo elgesio pasekmes, jį apibūdina teigiamai, tačiau visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pasisako ir dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-100-648/2019, 2K-102-303/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-212-594/2024). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog galima laiduotoja, kaltinamojo buvusi sutuoktinė E. L.-M. anksčiau neteista, tačiau administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu bausta 4 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į perėją įžengusį pėsčiąjį; nevykdė pareigos apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemones; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; viršijo greitį) (b. l. 151), o tai nerodo E. L.-M. kaip pavyzdingos vairuotojos, atsakingai besilaikančios visuomenėje priimtų elgesio standartų. Nors byloje nėra duomenų, jog galima laiduotoja būtų pati padariusi pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neblaiviai, ir teismo posėdžio metu išreiškė nepritarimą kaltinamojo nusikalstamam elgesiui, tačiau pačios galimos laiduotojos padaryti administraciniai nusižengimai taip pat susiję su KET reikalavimų nesilaikymu ir tai teismui kelia abejones, kaip ir kokią įtaką ji galėtų padaryti savo buvusiam sutuoktiniui kaltinamajam, jei ji pati net dažniau linkusi pažeidinėti nusistovėjusias elgesio normas nei kaltinamasis. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja apibūdino jų bendravimą kaip artimą, draugišką, kad jie turi bendrų nepilnamečių vaikų ir linkę tartis, vienas kitam padėti. Tačiau teismui kelia abejonių galimos laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jo buvusi sutuoktinė jau galėjo daryti jam teigiamą įtaką būnant santuokoje, tačiau nematyti, kad to būtų pasiekta. Kyla pagrįsta abejonė, kaip kaltinamojo buvusi sutuoktinė dar galėtų jam padaryti įtaką ir sulaikyti jį nuo neteisėtų veiksmų, jei jų ilgametis artimas ryšys nesulaikė kaltinamojo nuo vairavimo būnant neblaiviam. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad buvusi sutuoktinė jam yra autoritetas, tačiau, kaip jau minėta, teismas neturi neabejotino pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo paaiškinimais, nes bendravimas su buvusia sutuoktine ir jos autoritetas nesustabdė jo nuo teisės pažeidimų darymo. Tai, jog galima laiduotoja darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 152), visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad ji nagrinėjamu atveju yra tinkama laiduotoja. Visa tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar kaltinamojo buvusi sutuoktinė gali daryti realią įtaką savo buvusio sutuoktinio elgesiui ir veiksmams.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra, teigiamos įtakos darymas, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Toks teismų praktikos keliamas reikalavimas paprastai pateikiamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, taip pat tokia teismų praktika, plačiau jos neargumentuojant, minima ir nusikaltimų transporto eismo saugumui bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2023, 2K-252-628/2024).

Pažymėtina, kad kaltinamasis yra 47 metų amžiaus, išsituokęs, turintis nepilnamečių vaikų, iki byloje nagrinėjamo įvykio dirbo, gebantis priimti sprendimus. Tai rodo jo asmenybę esant pilnai susiformavusią ir brandžia. Kaltinamojo asmenybė, gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus yra iš esmės susiformavę, jis sąmoningai ir apgalvotai renkasi savo elgesio modelį, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam reikalinga tolesnio elgesio korekcija autoritetą turinčio asmens priežiūroje, ir mažai tikėtina, kas tokios brandos asmeniui vis dar gali akivaizdžią įtaką daryti kiti asmenys. Tokios įtakos nepadarė ir jo buvusi sutuoktinė, galima laiduotoja E. L.-M., kuri buvo artimiausias žmogus tam tikrą gyvenimo etapą. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, įpareigojančias sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį, išsilavinimą ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą, nagrinėjamu atveju rodo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam neatitiktų šios teisės normos paskirties.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo G. M.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, G. M., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu. Be to, jis, vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, kartu vežė ir keleivį, taip kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis 2019 m. administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis), paskirta bauda sumokėta, atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn. (b. l. 111-113), anksčiau neteistas (b. l. 109-110), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 114-117). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei veika, nei asmuo nėra tokio pavojingumo, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų pagrindas skirti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą, kaip to prašė prokurorė baigiamųjų kalbų metu. Vien tai, kad tokiu atveju galimas bausmės vykdymo atidėjimas, savo esme bausmės nedaro švelnesne (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-178-468/2017). Be to, vien tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nereiškia, jog kaltinamajam skiriama baudos bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų, jog turėtų ilgalaikių sveikatos problemų, trukdančių dirbti, byloje nėra, priešingai kaltinamasis nurodė, kad ketina įsidarbinti, anksčiau yra dirbęs užsienyje ir turi santaupų.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam G. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 72 MGL dydžio, t. y. 3600 Eur, bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 48 MGL dydžio, t. y. 2400 Eur, bauda.

Kaltinamasis G. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. vasario 20 d. 22.05 val. iki 2026 m. vasario 21 d. 9.20 val. (b. l. 74-81). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo G. M.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

G. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,07 promilės girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, G. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, vėlyvu metu, kartu su juo transporto priemonėje buvo keleivis, taigi jis savo priešingais teisei veiksmais sukėlė grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir kartu važiavusiajam bei kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant šio uždraudimo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Taigi G. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. M., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad G. M. faktiškai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. L.-M. vardu, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1244-471/2025 po G. M. ir E. L.-M. santuokos nutraukimo automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteko G. M. (b. l. 43, 61-63). E. L.-M. teismo posėdžio metu, apklausta kaip transporto priemonės savininkė, nurodė, kad ji neturi jokių pretenzijų į šį automobilį ir ateityje neturės. Automobilis nebuvo perregistruotas G. M. vardu, todėl kad G. M. ketino šį automobilį parduoti ir vis tiek jį tuomet būtų išregistravusi. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir G. M.. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo G. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis G. M. transporto priemonę panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Astra“ kaina Lietuvoje 2026 m. vasario mėnesį su PVM 1 320 Eur (b. l. 46). Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė mieste, vežė keleivį.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad E. L.-M. vardu registruotos, tačiau G. M. faktiškai priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, į tai, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis vairuoja neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Kaltinamajam G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 103-106). Šios kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos, o dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina G. M.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė dokumento paso paėmimas, tačiau byloje duomenų, jog jis būtų iš kaltinamojo paimtas, nėra, taip pat teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo paso nėra.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį G. M. yra 79,17 Eur (b. l. 120-121, 137). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2024 m. gruodžio 16 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių kopija, esanti baudžiamojoje byloje, ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) MGL, t. y. 3 600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti G. M. 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. M. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. vasario 20 d. 22.05 val. iki 2026 m. vasario 21 d. 9.20 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 42 MGL, t. y. 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“.

G. M. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. L.-M. vardu registruotą, G. M. faktiškai priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti, o dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti G. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2024 m. gruodžio 16 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių kopiją, esančią baudžiamojoje byloje, ir kompaktinį diską su vaizdo įrašu (saugomą šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. M., iš G. M. nepriteisti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.