- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-566-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16437-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 22 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas D. G. priklausantis automobilis „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Blaževičiaus 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Mercedes Benz E320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas – D. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. vasario 1 d., perduotinas VĮ „Regitra“.
Skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. G. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2019 m. balandžio 21 d., apie 23.01 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 128A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz E320CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės (įvertinus paklaidą) etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais D. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. S. atsakomybei, be piniginio užstato. Jei teismas nepanaikintų skundžiamo nuosprendžio ir netaikytų laidavimo D. G., tai prašoma nuteistajam paskirtą 2500 eurų baudą išdėstyti kuo ilgesniam terminui.
2.1. Skunde nurodė, kad teismo nuosprendžiu laidavimas buvo atmestas dėl teismo abejonių ar yra pagrindo manyti, kad ateityje D. G. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas padarė išvadą, kad D. G. nėra vertas teismo pasitikėjimo. Šią išvadą teismas padarė remdamasis viena sąlyga, kad 2012 m. gegužės 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo jis jau buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, kuris savo esme yra panašus į nagrinėjamu atveju padarytą nusikaltimą. Daugiau kaip prieš 7 metus padarytą administracinį pažeidimą teismas sulygino su nusikaltimu.
2.2. Apeliantas pažymi, kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir anksčiau nėra teistas. Teismo vertinimu jis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, tačiau jis yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus ir atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas. Įstatymų leidėjas neįvardija sąlygos atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui būti nepadariusiam šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo. Baudžiamasis įstatymas neišskiria atskirų nesunkių nusikaltimų, už kurių padarymą negali būti taikomas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galimybė taikyti laidavimą yra skirta tokiems atvejams, kai teisiamas asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, jei ji atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas.
2.3. Vertindamas teismui teikiamos laiduotojos kandidatūrą teismas nurodė, kad jos asmenybė kelia abejonių, nes teisiamojo posėdžio metu V. S. negalėjo tinkamai paaiškinti, kaip ir kokiu būdu pasireiktų jos socialinė pagalba ir bendradarbiavimas su D. G.. Apylinkės teismo teisėja priėmė šališką ir neobjektyvų sprendimą atmesdama galimybę atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Apklausiant laiduotoją V. S., teisėja uždavė klausimus su aiškiai išreikštu išankstiniu nusistatymu tiek prieš laiduotoją, tiek prieš nusikalstamą veiką padariusį D. G.. Klausimai buvo uždavinėjami tokiu tempu ir tonu, iš kurių aiškiai matyti, kad teisėja nori sutrikdyti laiduotoją.
2.4. Nuosprendyje pažymėta, kad nors laiduotoja artimai bendravo su kaltinamuoju ir anksčiau, tačiau toks artimas ryšys nesulaikė D. G. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Toks vertinimas nepagrįstas, nes kai 2012 m. nuteistasis padarė administracinį teisės pažeidimą, jam buvo 22 metai, o jo seseriai 23 metai. Jie buvo pakankamai jauni, teisiškai nesubrendę ir neįpareigoti vienas kitą kontroliuoti. Be to, V. S. iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo įpareigota daryti įtaką D. G., saugoti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Pagal teismų praktiką įpareigojimas daryti teigiamą įtaką yra nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį. Laiduotojas negali atsakyti už praeityje atliktus kaltininko veiksmus, bet gali daryti įtaką, kad laiduojamas nenusikalstų ateityje. Apelianto manymu, sesuo yra pakankamai subrendusi ir atsakinga moteris, turinti įsipareigojimą tiek darbovietėje, tiek šeimoje, todėl yra tinkama ir verta teismo pasitikėjimo laiduotoja. Ji dirbantis, socialiai aktyvus žmogus, teisingos ir plačios pasaulėžiūros, optimistiška ir pozityvi asmenybė. V. S. niekada nebuvo teista, nebausta už administracinius nusižengimus. Pastaruoju metu labai daug bendrauja su nuteistuoju, remia jį morališkai, daro teigiamą įtaką. Teismas nevertino laiduotojos tinkamumo, o tiesiog ieškojo būtų, kaip sumenkinti jos asmenį, nevertino pateiktos charakteristikos iš darbovietės.
2.5. Teismas nevisiškai teisingai interpretavo BK 40 straipsnio nuostatas, nes pripažino ne laiduotoją, o kaltininką, kaip nevertą teismo pasitikėjimo. Tuo tarpu BK 40 straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
2.6. Teismas nuosprendyje nurodė, kad galutinė skirta bauda yra 50 MGL (2500 eurų) ir įpareigojo baudą sumokėti per 40 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirtos baudos dydis ir sumokėjimo terminas yra neproporcingas D. G. uždirbamoms ir turimoms pajamoms. Todėl, jei nebūtų taikomas laidavimas, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turėtų būti išdėstyta dalimis dviejų metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo D. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostato nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekcijai. Prokuroras mano, kad teismo paskirtas terminas baudai sumokėti yra protingas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos D. G. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas. D. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, taip pat kelia klausimą dėl jam paskirtos baudos dydžio ir išdėstymo.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimo institutas negali būti suprantamas kaip būdas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Pažymėjo, kad D. G. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau teismas nemanė, jog jo padaryta veika buvo atsitiktinė ir kad toks nuteistojo elgesys ateityje nepasikartos, o jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas įvertino, kad D. G. praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, todėl ir iš šio įvykio jis gali nepasimokyti, o jo veiksmai yra labai pavojingi visuomenei. Nusikaltimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, jis daug kartų baustas administracine tvarka. Taip pat teismas, įvertinęs bylos duomenis ir liudytojos V. S., kuri nurodė norą būti laiduotoja, paaiškinimus, išreiškė abejonę, kad V. S. galės daryti jam teigiamą įtaką. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kokia socialine pagalba ir bendradarbiavimu pasireikš jos įtaka D. G.. Liudytoja įvardijo artimą bendravimą, ryšių palaikymą, tačiau toks jos artimas ryšys nesulaikė D. G. nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl gali nedaryti jam įtakos ir ateityje. Teisėjų kolegija sutinka su dalimi apylinkės teismo nurodytų motyvų.
7. Skundo argumentas, kad praeityje padarytą administracinį teisės pažeidimą teismas prilygino nusikaltimui, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ankstesnius D. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog D. G. 2012 m. gegužės 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę kai jam buvo nustatytas lengvas girtumas (1,27 promilės). Nors ši nuobauda veikos padarymo metu ir nebegaliojo, teismo vertinimu ji itin neigiamai charakterizuoja D. G. asmenybę. Už šį pažeidimą jam buvo skirta bauda bei vienerius metus atimta teisė vairuoti transporto priemones ir skirtas įpareigojimas išklausyti privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą. Išklausyti mokymai ir administracinė nuobauda reikšmingos įtakos neturėjo. D. G. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus. Nusikaltimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą. Nagrinėjamu atveju D. G. jau padarė nusikalstamą veiką ir jo girtumas atitiko vidutinį laipsnį. Be to, būdamas neblaivus nuteistasis padarė eismo įvykį bei suprasdamas, kad yra neblaivus ir padaręs eismo įvykį toliau vairavo transporto priemonę. Taigi nuteistojo veiksmai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei įstatymų, jo elgesys darosi vis pavojingesnis, todėl nėra pagrindo manyti, jog ateityje D. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
8. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas galimai laiduotojai – D. G. seseriai V. S., jos asmenybės apibūdinimui. Pirmosios instancijos teismas aptarė galimos laiduotojos asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad ji ir praeityje nesulaikė D. G. nuo vairavimo išgėrus, suabejojo šios laiduotojos tinkamumu ir jos galimybe daryti teigiamą įtaką D. G. elgesiui. Galima laiduotoja apklausiama teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kaip jos įvardytais būdais – socialine pagalba ir bendradarbiavimu ji galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundžiamo nuosprendžio motyvais. BK 40 straipsnio 1 dalis laiduotojui kelią reikalavimą būti vertam teismo pasitikėjimo. Tokį pat reikalavimą ir papildomus reikalavimus kelia BK 40 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi, galimybė daryti įtaką kaltinamajam yra viena aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti. Ši aplinkybė yra nukreipta į ateitį ir dažnai laiduotojas negali pasakyti, kokiais konkrečiais veiksmais jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl teismas negali iš jo reikalauti didelio konkretumo. Ši aplinkybė labiau nustatoma atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį, jo ryšius su kaltinamuoju ir padaręs išvadą apie jo patikimumą. Keliant didelius įtakos darymo ateityje reikalavimus gali susidaryti tokia situacija, kuomet BK 40 straipsnio nebus galima taikyti. Kita vertus, laiduotojas niekada nuolat nebus su kaltinamuoju, jis turi ir savo gyvenimą, ir netgi laiduotojui labai detaliai nurodžius savo įtakos kaltinamajam veiksmus, kaltinamasis gali padaryti nusikaltimą laiduotojui apie tai nežinant. Šioje situacijoje teismo posėdyje apklaustai galimai laiduotojai negalint detaliai nurodyti savo teigiamos įtakos kaltinamajam veiksmų, tai nėra kliūtis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nežiūrint šių kolegijos motyvų, kiti apylinkės teismo motyvai rodo, kad sprendimas yra teisingas.
9. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėja buvo šališka ir turėjo išankstinį nusistatymą prieš D. G. ir jo seserį. Klausimai V. S. buvo uždavinėjami tokiu tempu ir tonu, iš kurių aiškiai matyti, kad teisėja nori sutrikdyti laiduotoją. Perklausius įrašą jokių teisėjos šališkumo ar suinteresuotumo požymių kolegija nenustatė. Įraše nesigirdi, kad teisėja trikdytų ir menkintų V. S.. Visos apklausos metu teisėjos tonas išlieka ramus ir tolygus. Teisėja užduoda konkrečius klausimus apie asmenų bendravimą ir kas galimai laiduotojai žinoma apie kaltininką. Aktyviai teiraujamasi, kaip ir kokiais būdais V. S. galės daryti teigiamą įtaką D. G.. Gavusi lakoniškus atsakymus, teisėja užduoda papildomus klausimus siekdama pasitikslinti atsakymus.
Dėl baudos išdėstymo.
10. Skunde apeliantas prašo išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą 2 metų laikotarpiui, nes dėl jo finansinės padėties ir paskirtos bausmės dydžio jis paskirtos baudos per 40 dienų neįstengs sumokėti.
11. D. G. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 75 MGL dydžio bauda. Nuteistajam parinkta švelniausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Kaip matyti, paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. G. paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL dydžio, faktiškai iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio. BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi D. G. nustatytas baudos dydis yra dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį. Paskirta bausmė nėra per griežta, o jos dydis yra proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
12. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius, o ne 40 dienų, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
13. Baudžiamasis įstatymas nenumato teismui galimybės išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimo. Teismas savo iniciatyva gali tik nustatyti ilgesnį savarankiško bausmės sumokėjimo terminą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 4 mėnesių paskirtos baudos įvykdymo terminą. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei 4 mėnesių baudos įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per 4 mėnesių laikotarpį nėra įmanoma. Nesugebėjęs sumokėti paskirtos baudos per teismo nustatytą laiką nuteistasis gali kreiptis į bausmę paskyrusį teismą dėl ilgesnio termino nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.