Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Galiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo E. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

E. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d., ir konfiskuotas jam priklausantis perduotas saugoti automobilis BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.

Pratęstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių į E. L. priklausantį automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. L. 2024 m. birželio 14 d. apie 23.12 val., Vilniuje, Verkių g., netoli pastato Nr. 39, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 528i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio neblaivumą. Šiais veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, be to, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d., ir konfiskuoti jam priklausantį perduotą saugoti automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtis, kuri turėtų būti siejama su teigiamu poveikiu kaltininkui, pabrėžiama, kad vertinant, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatoma, kad tai tikslinga. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes nėra pagrindo spręsti, kad E. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiduotojas E. B. gali daryti teigiamą įtaką E. L..

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo spręsti, jog E. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Prokurorė šį teiginį grindžia tuo, kad E. L. ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su leistino greičio viršijimu, taip pat su automobilio neapdraudimu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šie administraciniai nusižengimai, anot prokurorės, neleidžia vertinti E. L. kaip drausmingo vairuotojo, o jo padarytos veikos kaip atsitiktinės.

2.3. Be kita ko, E. L. atžvilgiu 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Prokurorės teigimu, praeityje teismo parodytas pasitikėjimas E. L. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo elgesio nepakeitė. Nors BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra visai kitos rūšies nei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau taip pat neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę (kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles).

2.4. Prokurorė akcentuoja, kad E. L. nėra pakankamai savikritiškas, linkęs save teisinti, jo vertybinės nuostatos nepakankamai tvirtos, o atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsivyrautų nebaudžiamumo tendencijos. Sėdęs už vairo būdamas neblaivus E. L. apgadino automobilius, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Be to, 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duodamas paaiškinimus E. L. stokojo savikritikos ir nurodė, kad administracine tvarka yra baustas tik porą kartų už nežymų greičio viršijimą, kiti administraciniai nusižengimai padaryti ne jo, o automobilį vairavusių trečiųjų asmenų.

2.5. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta laidavimo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, o ją patvirtinti turi objektyvūs faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat kitos aplinkybės. Teismo išvadai įtakos gali turėti kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau nuteistas, pobūdis, taip pat administracinių nusižengimų padarymo atvejai. Kai kyla pagrįstų abejonių , ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra pagrindo teismui taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

2.6. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog laiduotojas E. B. savo asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. L.. Pasak prokurorės, E. B. ir E. L. nesieja glaudus tarpusavio ryšys, nes be bendravimo darbo vietoje jie susitinka tik pasportuoti, pavedžioti šunį arba parūkyti. Be to, E. B. yra keleriais metais jaunesnis už E. L., o darbo vietoje E. L. pareigos ((duomenys neskelbtini)) yra aukštesnės nei E. B. ((duomenys neskelbtini)). Apie šioje byloje nagrinėjamą veiką E. B. buvo informuotas tik praėjus kelioms savaitėms po jos padarymo, pastebėjęs, kad E. L. yra sunerimęs. Prokurorė taip pat pažymi, kad E. B. įtaka nesustabdė E. L. nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimo darymo praeityje. Nors, anot E. B., šis įvykio dieną buvo darbe, tačiau nėra duomenų, kad žinojo apie po darbo vykusias išgertuves ar apie E. L. emocinę būklę. Be to, E. B. pats yra dukart baustas administracine tvarka (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį už karo prievolininkų pareigų nevykdymą ir 416 straipsnio 3 dalį už 21 km/val. greičio viršijimą).

2.7. Prokurorė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika baudžiamosiose bylose ir nurodo, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Pripažįstant asmenį galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgtina į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kuri turi būti akivaizdi. Prokurorė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi tik du ankstesnius padarytus asmens nusižengimus (automobilio vairavimą kalbant telefonu ir greičio viršijimą), padarė išvadą, kad toks asmuo (kaltininko sesuo) nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negali daryti teigiamos įtakos kaltininkui (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-417/2021).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, E. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (2024 m. birželio 14 d. BK redakcija). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais inter alia pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes E. L. padėties nekeičia, todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.

8. Prokurorės apeliaciniame skunde atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas nagrinėjamoje byloje ginčijamas, tvirtinant, kad nėra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiduotojas E. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką E. L. (BK 40 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija kitų sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos

9. Kaip minėta, pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėtos sąlygos nagrinėjamoje byloje egzistavimą, atsižvelgė į tai, kad E. L. anksčiau nebuvo teistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų, atlygino visą padarytą turtinę žalą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre, po šioje byloje nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos E. L. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Vertindamas šias aplinkybes, teismas taip pat pažymėjo, kad E. L. yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, vaikų neturi, dirba, mokosi.

11. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę teigiamai E. L. charakterizuojančioms aplinkybėms, ir, nors ir paminėjo, tačiau netinkamai įvertino neigiamai jį apibūdinančius duomenis. Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. L., būdamas neblaivus, važiavo dideliu greičiu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, sukeltam eismo įvykiui, jo padariniams buvo abejingas – greičio nesumažino, šalinosi iš įvykio vietos. Tai patvirtina liudytojo R. K. parodymai, kad „BMW“ labai dideliu greičiu pravažiavo greičio mažinimo salelę, kur yra pėsčiųjų perėja, atsitrenkė į šalia gatvės stovintį automobilį, o atsitrenkęs į jį greičio nesumažino, „tempė“ automobilį, į kurį atsitrenkė, dar 5 ar 7 metrus. Iš byloje esančių pranešimų Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad įvykį pastebėjo ne vienas žmogus, pranešėjai nurodė, kad E. L. automobilis važiavo greitai, stipriai trenkėsi į kitą automobilį, pabiro detalės, iš įvykio vietos išvažiavo, automobilis važiavo be rato (t. 1, b. l. 61-68). Taigi, E. L. sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas skaudesnių E. L. vairavimo, būnant neblaiviam, pasekmių, todėl jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertintina kaip sąlyginai pavojingesnė.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors E. L. nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – E. L. atžvilgiu 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik vieną kartą, visgi matyti, kad praeityje teismo parodytas pasitikėjimas E. L. nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos. Nors BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nesusijusi su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau taip pat neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, nors nuo ankstesnio E. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą praėjo nemažai laiko, matyti, kad ankstesnis baudžiamasis procesas ir teismo parodytas pasitikėjimas nesustabdė jo nuo administracinių nusižengimų, kurių per paskutinius penkerius metus E. L. padarė itin daug (t. 1, b. l. 86-96). Nors nusižengimų, susijusių su vairavimu būnant neblaiviam, E. L. nėra padaręs, tačiau didžioji dalis jo padarytų pažeidimų yra susiję su leistino greičio viršijimu, kas savo pobūdžiu yra vieni iš pavojingiausių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. L. registruotus administracinius nusižengimus duomenimis, 2022 m. vasario 13 d. E. L. vairuodamas automobilį kliudė pakeliamą užtvarą, jį apgadino, o iš eismo įvykio vietos pasišalino (t. 1, b. l. 90). Šis administracinis nusižengimas taip pat vertintinas kaip itin šiurkštus, be to, rodo E. L. polinkį vengti teisinės atsakomybės už savo neteisėtą elgesį. Nors kiti administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymas) ir nėra šiurkštūs, tačiau daryti sistemingai. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. L. dėl savo padarytų teisės pažeidimų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis KET, kelia pavojų visuomenei, anksčiau paskirtos baudos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesulaikė E. L. nuo nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė taip, kad šis nenusikalstų, o jo priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu.

14. Paminėtina, kad 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu E. L. nurodė, jog kai kurie Administracinių nusižengimų registro išraše apie jam registruotus administracinius nusižengimus esantys įrašai yra netikslūs, nes jis automobilį nuomodavo, tad pažeidimai, nors buvo daromi ir kitų asmenų, registruoti jo vardu. Pažymėtina, kad byloje nepateikti jokie tai patvirtinti galintys duomenys, kita vertus, net jei tai ir pasitvirtintų, ši aplinkybė suteiktų pagrindo teismui spręsti, kad E. L. nėra pakankamai atsakingas ir rūpestingas, abejingai vertina įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi svarbą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad atleidus E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra privalomos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Minėta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Neegzistuojant vienai iš jų šio instituto taikymas negalimas.

Dėl BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos laidavimo sąlygos

16. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingą išvadą dėl to, kad E. L. laiduotoju gali būti E. B., kuris savo asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. L. (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su šiuo prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu.

17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

18. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024, 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

19. Galimybę daryti teigiamą įtaką paprastai paneigia tai, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, susitinka retai, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018). Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu E. L. ir E. B. duotų parodymų (t. 1, b. l. 166-176), E. B. prašymo atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą matyti, kad asmenų nesieja itin artimas šeimyninis ryšys (jie yra pusbroliai), autoritetu grįsti santykiai. Jie susitinka darbe, pasportuoti, pavedžioti šunį arba parūkyti. Apie šioje byloje nagrinėjamą veiką E. B. buvo informuotas tik praėjus kelioms savaitėms po jos padarymo, be to, nors įvykio dieną buvo kartu su E. L. darbe, tačiau pastarojo negatyvios emocinės būklės, kuri, anot jo, turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, nepastebėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis ir kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais.

20. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-699/2017, 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Be to, turi būti išsiaiškintas laiduotojo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Remiantis bylos medžiaga, E. B. yra daugiau nei 2 (dvejais) metais jaunesnis už E. L., be to, abu jie yra tos pačios įmonės darbuotojai, tačiau E. B. – (duomenys neskelbtini), o E. L. – (duomenys neskelbtini), taigi, pastarasis užima aukštesnes pareigas. 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu paklaustas, kaip konkrečiai galėtų pasireikšti teigiamos įtakos E. L. darymas, E. B. nepateikė nė vieno realaus pavyzdžio, tik nurodė, kad pats važinėja, greičio neviršija, paaiškintų E. L., kad tai nėra normalu, o baudų mokėjimas – pinigų švaistymas, taip pat pridūrė, kad yra visokių vaizdo įrašų apie eismo įvykius, kurie padaromi, kai asmenys vairuoja neblaivūs, iš kurių būtų galima spręsti apie galimas tokių įvykių pasekmes. Sutiktina ir su prokurorės argumentu, kad E. B. įtaka nesustabdė E. L. nuo daugybės administracinių nusižengimų ir nusikaltimo darymo praeityje. Be to, E. B. pats yra dukart baustas administracine tvarka (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį už karo prievolininkų pareigų nevykdymą ir 416 straipsnio 3 dalį už 21 km/val. greičio viršijimą), o, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaltininko padarytos veikos ir laiduotojo ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdis gali parodyti, kad pasirinktas asmuo yra netinkamas būti laiduotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. B. negalės padaryti realaus auklėjamojo poveikio E. L..

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad E. B. būtų vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir turėtų autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bei galėtų jam daryti teigiamą įtaką, t. y. nėra ir privalomos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, dėl ko nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą. Skundžiama nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas). E. L. pripažintinas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. birželio 14 d. apie 23.12 val., Vilniuje, Verkių g., netoli pastato Nr. 39, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 528i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 1,84 promilių neblaivumą, ir jam skirtina bausmė.

23. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis)), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. L. charakterizuojančius duomenis: neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, 2015 m. rugpjūčio 20 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, dirbantis, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, vaikų neturi, mokosi, teigiamai charakterizuojamas.

24. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. L. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Pažymėtina, kad šis baudos dydis yra artimas minimaliam dydžiui, baudžiamojo įstatymo numatytam už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

25. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011, 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

26. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos lemia pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 2 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, kuris yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis. E. L. šios baudžiamojo poveikio priemonės neskundė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad 2 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir jo asmenybei. Pagrindo neskirti šios pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar nustatyti kitokį jos terminą nėra.

27. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo konfiskuoti E. L. priklausantį automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. L. pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti turto konfiskavimą taip pat neskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Taigi E. L. taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti E. L. šias baudžiamojo poveikio priemones: 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. birželio 18 d., konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. L. priklausantį automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki tol, kol bus konfiskuotas automobilis, konfiskavus automobilį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.