- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-178-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44443-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- G. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teisėjų Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant G. V. per šį laiką neišvykti už Vilniaus miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
G. V. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė lygiavamzdį trumpąjį šaunamąjį ginklą - revolverį „OLYMPIC 38“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 35 kalibro revolverių šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu ir 9 mm (.380) kalibro revolverių dujinėmis, garsinėmis ir guminėmis kulkomis užtaisytais šoviniais, kuris yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų, ir keturis 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių revolverių, tame tarpe ir iš nurodyto ginklo. Šį ginklą ir šaudmenis laikė iki 2016 m. balandžio 26 d. 7 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų atliktos kratos metu buvo surasti ir paimti.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Baudžiamojoje byloje buvo pateiktos medicininių dokumentų kopijos, kurios patvirtina, kad G. V. serga nepagydoma onkologine liga, 2014-03-04 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau- Klinikos) jam buvo atlikta operacija, 2015-07-13 buvo atliktas tyrimas, o 2015-09-24 atliktas kitas diagnostinis tyrimas, kurie patvirtino nepagydomos ligos progresavimą bei tolimesnio gydymo poreikį, G. V. yra nustatytas 50 procentų darbingumas iki 2017-06-14. 2016-02-02 atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vaizdų vertinimą, 2016-02-19 G. V. buvo hospitalizuotas į Klinikas, kur jam atlikta operacija. 2016 m. nuo kovo mėn. jam buvo paskirtas 8 seansų chemoterapijos gydymo kursas. Anot nuteistojo, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo medicininiais dokumentais, nesiėmė jokių priemonių keliamoms abejonėms pašalinti, neskyrė ekspertizės, neatliko išsamaus ir nešališko įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo G. V. atleidimo nuo bausmės dėl ligos pagrindą, vertinimo.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose taikant BK 76 str. 1 d. nuostatas, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-585/2010, Nr.2K-477/2006). Akivaizdu, kad dėl nepagydomos sunkios ligos ir komplikuotos ligų visumos, jis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietose, patirtų ypač didelius nepatogumus, jo ligos galėtų komplikuotis, o esant sveikatos pablogėjimui, transportavimas į Klinikas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei dėl laiku nesuteiktos tinkamos medicininės pagalbos ir būtinos priežiūros.
Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tai, kad šaunamąjį ginklą nuteistasis G. V. įgijo ir laikė savigynos tikslais teisės aktų nustatyta tvarka ir, tik pasikeitus ginklų apyvartos kontrolės reglamentavimui, turimo legaliai šaunamojo ginklo nelegalizavo dėl to, kad susirgo nepagydoma onkologine liga, nusikalstama veika žala valstybės saugomoms vertybėms nepadaryta, G. V. iki nuosprendžio priėmimo jau sirgo nepagydoma onkologine liga, jam dėl šios ligos būtų per sunku atlikti bausmę, jam diagnozuota liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmių atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995-11-02 įsakymu Nr.969/578.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tuo pačiu konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir pagrįstumo, ar jo kaltės įrodytumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teigia, kad jis turėtų būti atleistas nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76 str., nes atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam būtų per sunku. Nuteistojo gynėjas apeliacinio proceso metu nurodė, kad nuteistajam būtų per sunku vykdyti ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą - neišvykti už Vilniaus miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes šis įpareigojimas apsunkina nuteistojo galimybes skubiai išvykti į gydymo įstaigą, kuri gali būti kitame Lietuvos mieste, ar užsienyje.
Atsižvelgiant į apelianto ir jo gynėjo argumentus, apeliacinis skundas patikrinamas dėl paskirtos bausmės tinkamumo ir galimybės atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kt. Be to, esant išimtinėms aplinkybėms, konstatavus, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nuteistajam pagal BK 253 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 253 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, kad asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Šios bausmės išvardintos pagal jų griežtumą. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Taip pat teismas įvertino kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: G. V. anksčiau neteistas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti – nuoširdus prisipažinimas ir gailestis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepakankamai įsigilino ir įvertino bylos aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jo nurodytas aplinkybes, tai lėmė per griežtos bausmės paskyrimą.
Byloje nustatyta, kad kratos metu G. V. gyvenamojoje vietoje buvo rastas revolveris „OLYMPIC 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 35 kalibro revolverių šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, tinka šaudyti ir 9 mm (.380) kalibro revolverių dujiniais, garsiniais ir guminėmis kulkomis užtaisytais šoviniais. Pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti, yra lygiavamzdis trumpasis šaunamasis ginklas ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (redakcija galiojanti nuo 2011-03-01), priskiriamas prie A kategorijos ginklų. G. V. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad revolverį „OLYMPIC“ jis nusipirko prieš 20 metų, ginklų parduotuvėje, tuo metu jokių leidimų šio ginklo įsigijimui ir laikymui nereikėjo. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos, kaltinimas G. V. pareikštas tik dėl neteisėto ginklo laikymo. G. V. nurodė, kad nepasinaudojo galimybe legalizuoti ginklą dėl situacijos šeimoje, nes tuo metu jis susirgo sunkia onkologine liga, buvo atliktos kelios operacijos, jo sutuoktinė taip pat susirgo onkologine liga. Kaltininkas iš karto prisipažino dėl neteisėto ginklo laikymo, neslėpė su veika susijusių aplinkybių, dėl jos gailėjosi. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2014 m. G. V. nustatytas kasos galvos neuroendokrininis tumoras, 2014-03-04 atlikta operacija, 2015-07-13 diagnozuotos metastazės kepenyse, ECOG – 1. G. V. gydomas iki šiol, 2016-03-15 nuspręsta skirti chemoterapiją, šiuo metu ligos progresavimo nėra.
Visų pirma, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei veika, nei asmuo nėra tokio pavojingumo, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų pagrindas skirti pačią griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Vien tai, kad bausmės vykdymas atidėtas, savo esme bausmės nedaro švelnesne, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.).
Tačiau antra, kolegijos nuomone, apelianto ir jo gynėjo teiginys, kad G. V. sergant sunkia nepagydoma liga, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti BK 76 str. nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės, yra nepagrįstas Teisėjų kolegija pažymi, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013). BK 76 str. 1 d. nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas, be kita ko, turi įvertint nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. V. 2014 m. diagnozuotas kasos galvos vėžys, 2015-07-13 nustatytos diagnozuotos piktybinės metastazės kepenyse, 2016 m. operuotas pašalinant paviršines metastazes, histologinio tyrimo rezultatais metastazių piktybiškumas įvertintas indeksu (duomenys neskelbtini) (didelis piktybiškumas), 2017-02-27 išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, kepenyse židiniai padidėję, stebimi židinių degeneraciniai pakitimai, operacinis gydymas neindikuotinas.
Apeliantas grįsdamas savo prašymą atleisti jį nuo bausmės dėl ligos remiasi Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578, tačiau šis įsakymas yra netekęs galios. Šiuo metu, ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga dėl kurios jam gali būti taikomos BK 76 str. nuostatos, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (2016-06-06 įsakymo redakcija įsigaliojusi nuo 2016-06-07). Šiame apraše sunkia nepagydoma liga laikomi visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4) (Sąrašo 2 punktas). Tokių duomenų byloje nėra. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2015-07-13 ECOG – 1 (b. l. 55), šiuo metu ligos progresavimo nėra, specifinis gydymas nereikalingas (2017-02-28 Išrašas iš medicininių dokumentų, Forma Nr. 027/a). Taigi, nors G. V. nustatyta liga yra sunki, gali progresuoti ir sunkiai gydoma, tačiau nėra duomenų, kad šiuo metu G. V. liga įeina į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio arešto ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą.
Kita vertus, atsižvelgdama į nuteistojo sveikatos būklę bei padarytos veikos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės (arešto) paskyrimas, prieštarautų teisingumo principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarime konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal BK 49 str. 2 d. areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl abi BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu iš esmės nesiskiria. Taigi teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui pagal BK 253 str. 1 d. paskyrus areštą jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, susijusius su laisvės atėmimu, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant. Kolegija laiko, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip išimtinės BK 54 str. 3 d. prasme, todėl vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje – baudą, kurios dydį nustatyti artimą minimaliam. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikant BK 64¹ str. nuostatas, bausmė mažinama 1/3.
Apeliacinio proceso metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 8,69 Eur išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas paskirtas byloje ne nuteistojo prašymu, o vadovaujantis BPK 51 str. 2 d. bei BPK 322 str., kuris numato privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nuteistasis apeliacinį skundą parengė pats, apeliaciniame procese gynėsi per pasirinktą gynėją, nemokamos teisinės pagalbos skirti neprašė, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas apeliaciniame procese nedalyvavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas už advokato užmokestį – netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendį pakeisti:
G. V., pripažintam kaltu pagal BK 253 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti 3 MGL (112,98 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius, terminą skaičiuojant nuo jo paskelbimo.