- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-30
- Bylos Nr.
- 2K-477/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu D. P. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams; iš D. P. priteista R. E. 3250 Lt turtinės žalos. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pakeistas – D. P. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 22 d., 10.00 – 11.34 val. laikotarpiu, Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančiame bute, norėdama iš B. E. atsiimti skolą ir keršydama už tai, kad jis pinigų neatiduoda, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus B. E. į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė jam į pilvą ir šokinėjo ant pilvo – taip padarė pilvo sumušimą ir blužnies plyšimą, sukėlusius vidinį kraujavimą į pilvo ertmę, hemoraginį šoką, blužnies pašalinimą ir pilvaplėvės bei abiejų plaučių židininį uždegimą – dėl to B. E. 2003 m. rugsėjo 1 d. mirė, t. y. tyčia nužudė B. E.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį: remdamasi teismo medicinos ekspertizės akte pateiktomis išvadomis dėl D. P. sveikatos būklės, sumažino jai laisvės atėmimo bausmės dydį iki septynerių metų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Skunde D. P. nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepakankamai įsigilino į byloje esančius įrodymus ir suklydo juos vertindami. Teismai turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo giminių – R. E., A. E., Br. E., S. L., I. R. – parodymus, nes kritiškai įvertino kasatorės giminaičių – A. V. ir V. A. – parodymus. Kasatorė abejoja ir dėl Br. E. parodymų, kaip ją kaltinančio įrodymo, vertinimo, nes Br. E. senyvo amžiaus ir ligota; taip pat pabrėžia, kad pažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo B. E. parodymais bei jo nenuosekliais pasakojimais apie įvykį artimiausiems giminaičiams. Kasatorė teigia, kad abejonių kyla ir dėl teismo medicinos ekspertų išvados, jog B. E. mirė dėl pilvo sumušimo ir blužnies plyšimo, nes epikrizėje, esančioje byloje, nurodoma, kad jo mirties priežastis yra užleista kepenų cirozė ir kepenų nepakankamumas; D. P. prašymo apklausti B. E. gydžiusį ir nurodytą mirties priežastį konstatavusį gydytoją nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netenkino – taip, anot kasatorės, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą.
D. P. teigia, kad teismai, nenustatę jos kaltės, taip pat netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką – remiantis teismų praktika, D. P. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsnių sutaptį.
D. P. nurodo, kad Kauno apygardos teismas įvertino jos sveikatos būklę, nors tai gali daryti tik medikai. Apeliacinės instancijos teismas, skyręs teismo medicinos ekspertizę D. P. sveikatos būklei nustatyti, nepateikė ekspertams klausimo apie tai, ar pagal savo sveikatos būklę ji galėjo atlikti veiksmus, kurie jai yra inkriminuoti, nors to prašė jos gynėjas. Kasatorė taip pat teigia, kad jai turėjo būti pritaikyta BK 76 straipsnio 1 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo
Teismai tinkamai kvalifikavo D. P. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas D. P. nusikalstamoje veikoje nustatė tiek objektyvius, tiek subjektyvius požymius: veiką, pasireiškusią trauminiais poveikiais į nukentėjusiojo B. E. pilvą, padarinius – nukentėjusiojo mirtį ir priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių, taip pat kaltę, kuri pasireiškė netiesiogine tyčia – D. P., suduodama smūgius nukentėjusiajam B. E. į pilvą ir ant jo šokinėjusi, suprato, kad tokiu objektyviai pavojingu būdu kėsinasi į jo gyvybę, ir nors nesiekė jam atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo teikiama medicinos pagalba. D. P. veika negali būti kvalifikuojama kaip neatsargaus gyvybės atėmimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo sutaptis, nes būtent netiesioginės tyčios atimti gyvybę B. E. konstatavimas jos veikoje lemia kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o ne BK 132 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio sutaptį, kaip D. P. teigia savo kasaciniame skunde.
Dėl BK 76 straipsnio taikymo
Lietuvos apeliacinis teismas BK 76 straipsnį taikė tinkamai: remdamasis teismo ekspertizės aktu, kuriame pateiktos išvados apie nuteistosios sveikatos būklę, sumažino nuteistajai skirtą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai nuteistosios neatleido nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, nes tokiam sprendimui priimti nėra visų būtinų sąlygų. BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tai reiškia, kad sprendimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos teismas gali, bet neprivalo priimti. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos paprastai gali būti tik nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negalėtų įprasta tvarka atlikti bausmės, bausme nebūtų įgyvendinami jai keliami tikslai, bausmės atlikimas būtų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji gali atlikti jai paskirtą bausmę ir gali būti gydoma bausmės atlikimo metu.
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Nuteistosios kasaciniame skunde abejojama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant bei vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teisės taikymo klaidų nepadaryta. Liudytojų parodymai, ekspertizės aktai, kiti įrodymai kasacine tvarka apskųstuose teismų nuosprendžiuose analizuoti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. BPK nedraudžia nukentėjusiojo giminaičius proceso metu apklausti kaip liudytojus ir teismo sprendimuose remtis šių asmenų parodymais. Liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, šių liudytojų parodymai buvo patikrinti, perskaičius nukentėjusiojo B. E. ir liudytojos Br. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nustatydami B. E. mirties priežastį, vadovavosi byloje esančiu teismo medicinos ekspertizės aktu ir specialisto išvada, kuriuose yra nurodyta ne tikėtina kaip epikrizėje, o galutinė ir neabejotina B. E. mirties priežastis – pilvo sumušimas ir blužnies plyšimas. Gydytojo S. Grižo pateikta išvada apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra tirta ir tinkamai įvertinta, todėl darytina išvada, kad tiriant S. Grižo proceso metu pateiktus duomenis įstatymo pažeidimai nepadaryti.
Teismo medicinos ekspertizės skyrimą D. P. sveikatos būklei nustatyti inicijavo pati D. P. Tai matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo. Tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas pabrėžė, kad tokios ekspertizės tikslas yra išsiaiškinti, ar dėl sveikatos būklės D. P. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pagal BPK 286 straipsnio 2 dalį teismas, pasitarimų kambaryje priimdamas nutartį dėl ekspertizės skyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo, apsvarsto pateiktus klausimus ir atmeta tuos, kurie yra nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skyręs teismo medicinos ekspertizę, pavedė ekspertams atsakyti į klausimus, kurie susiję su pačių proceso dalyvių nurodytu ekspertizės atlikimo tikslu, todėl, suformulavęs naujus klausimus ir pateikęs D. P. gynėjo klausimą ekspertui (Ar gali nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal savo sveikatos būklę atlikti laisvės atėmimo bausmę?), kito jo klausimo (Ar pagal savo sveikatos būklę teisiamoji galėjo atlikti veiksmus, kuriais ji yra kaltinama) pagrįstai nepaminėjo nutartyje, nes jis nebuvo susijęs su šios ekspertizės skyrimo tikslu – pasitelkti specialiąsias žinias, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas D. P. taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir atleisti ją nuo bausmės dėl ligos. Pabrėžtina, kad teismas savo iniciatyva iškėlė dar vieną papildantį D. P. ir jos gynėjo iškeltą tikslą – nurodė, kad specialios žinios dėl D. P. sveikatos būklės gali turėti svarbios reikšmės ir sprendžiant konkrečios bausmės dydžio klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas būtent vadovaudamasis šiuo įrodymu byloje, sumažino D. P. skirtą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai D. P. neatleido nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, nes nėra BK 76 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios D. P. kasacinį skundą atmesti.