Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi vieną mažametį vaiką, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis, vairuodamas automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,36 promilės etilo alkoholio), 2019 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku išvažiavo iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 22.00 val. atvažiavo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Alkotesterio kvito duomenimis, T. B. 2019 m. kovo 27 d., 23.35 val. nustatytos 2,04 promilės (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (užfiksuoti Bendrojo pagal centro garso įraše, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, automobilio apžiūros protokole, specialisto išvadoje, alkotesterio kvito parodymuose, kaltinamojo gynėjos pateiktuose ir teismo papildomai surinktuose rašytiniuose dokumentuose) pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taip pat jų rašytiniai paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiški įrodymų šaltiniai, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimų teisme, Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų) visumos nustatyta ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad kaltinamasis T. B. 2019 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai apie 21.00 val., vairuodamas automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apie 22.00 val. atvažiavo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi byloje yra nustatyta nagrinėjamo įvykio vieta, laikas bei faktas, kad automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kaltinamasis T. B..

Taip pat iš esmės byloje neginčijamas kaltinamajam T. B. nustatytas neblaivumas. Kaltinamasis pripažįsta ir neginčija jam Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada konstatuoto 2,36 promilių neblaivumo, kuris nustatytas, paėmus kaltinamojo kraujo mėginį. Iš esmės faktą, kad kaltinamasis buvo daugiau nei 1,5 promile apsvaigęs, pagrindžia ir alkotesterio kvito duomenys, kai jam policijos komisariate 2019 m. kovo 27 d., 23.35 val. buvo nustatytos 2,04 promilės. Tai, kad atvykus pareigūnams prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, pripažino pats kaltinamasis, be to, šį faktą patvirtino ir liudytojai – pirmasis į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. K. bei įvykio vietoje tuo metu buvęs liudytojas R. D.. Pastebėtina, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko 22.05 val., o kaltinamojo kraujas Priklausomybės ligų centre buvo paimtas 23.15 val., t. y. daugiau nei po valandos. Teismo nuomone, tam įtakos turėjo kaltinamojo veiksmai, kadangi pagal liudytojo D. K. paaiškinimus (tai nurodyta ir jo iš karto po įvykio surašyto tarnybiniame pranešime), kaltinamasis net du kartus atsisakė tikrintis neblaivumą įvykio vietoje alkotesteriu, teigdamas, kad jis su automobiliu nevažiavo ir dėl to tikrintis neblaivumo nėra pagrindo. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 22.05 val., po ko jie bendravo su kaltinamuoju, du kartus jam siūlė tikrintis alkotesteriu neblaivumą. Vadinasi, po pareigūnų atvykimo dar praėjo laiko tarpas iki kaltinamasis galutinai atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl nuo jo paskutinio atsisakymo tikrintis neblaivumą iki kraujo paėmimo galėjo nepraeiti valanda laiko. Alkotesteriu kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas tik po jo nuvežimo į Priklausomybės ligų centrą, kaltinamąjį sulaikius ir pristačius į komisariatą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam iš karto po pareigūnų atvykimo galėjo būti nustatytos mažiau nei 1,5 promilės, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam pagal 23.15 val. duomenis nustatytos net 2,36 promilės. Be to, teismas klausė prokuroro ir gynėjos nuomonė, ar reikalinga apklausti dėl šių aplinkybių specialistą, ir pastarieji nurodė, kad toks veiksmas būtų perteklinis.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamasis teigė, kad jis savo kaltę pripažįsta, tačiau teismas pastebi, kad kaltinamasis pripažino tik tai, jog buvo neblaivus automobilyje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esant užvestam automobilio varikliui, įjungtiems priekiniams žibintams, kai automobilis buvo užstatęs kitus šio namo kieme stovėjusius automobilius. Teismo vertinimu, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, kadangi jis byloje kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. Šios aplinkybės kaltinamasis kategoriškai nepripažino. Teismo nuomone, minėta aplinkybė yra visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

Antra, pareigūnai į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sustojo kaltinamojo vairuojamas automobilis, atvyko ne savo iniciatyva, kaltinamasis nebuvo sustabdytas reido metu, t. y. nebuvo patikrintas atsitiktinai, o tai padaryta dėl pašalinio asmens (pranešėjo) – liudytojo M. L. pranešimo Bendrojo pagalbos centrui, kad nuo „Akropolio“ prekybos centro link Žirmūnų įtartinai manevruoja automobilis, jo vairuotojas gali būti neblaivus. Taigi kaltinamojo veiksmai, vairuojant automobilį, pašaliniam asmeniui, kitam eismo dalyviai (kuris iš garso įrašo nustatyta, buvo ne vienas) sukėlė tokį įtarimą, kad netgi buvo pranešta pareigūnams. Nors kaltinamasis teigė, kad jis galėjo vingiuoti po kelią, nes, naudodamasis laisvų rankų įranga, jis skambino savo buvusiais draugei – liudytojai I. Š., liudytojo M. L. teigimu, jis dvejose sankryžose stovėjo greta kaltinamojo automobilio, stebėjo kaltinamąjį ir nematė, kad kaltinamasis apskritai judintų rankas ar atliktų kitokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindo manyti, jog jis kalba telefonu (net ir naudodamasis laisvų rankų įranga). Juolab kad kaltinamojo pozicija dėl bendravimo su I. Š. važiavimo pas ją metu kito. Pirmą kartą apklausiamas teisme kaltinamasis kategoriškai teigė, kad jis važiuodamas iki I. Š. namų su ja bendravo telefonu, netgi įvažiuojant į jos kiemą, jie vis dar tęsė pokalbį. Tuo tarpu išklausius liudytojos I. Š. paaiškinimus, kuomet ji teigė, kad telefonu su kaltinamuoju jam vykstant iki jos namų ir įvažiuojant į jos kiemą nebendravo, kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir paaiškino, jog jis važiuodamas tik bandė prisiskambinti liudytojai, bet su ja nebendravo. Tai teismui sudaro pagrindo netikėti kaltinamojo paaiškinimais.

Be to, teisme nepasitvirtino kaltinamojo gynybinė versija, kad jis alkoholį vartojo tik atvykęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą.

Visų pirma, pastebėtina, jog iš pradžių (atvykus pareigūnams) kaltinamasis nebuvo nurodęs tokios versijos. Be to, nei automobilyje, nei aplink jį nebuvo rastas degtinės „Moskovskaja“ butelis, kurį kaltinamasis teigė išgėręs atvykus į minėtą kiemą automobilyje. Tiek iš automobilio apžiūros protokolo, tiek ir iš pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą – liudytojų D. K., H. A., T. U., kitų liudytojų, buvusių prie minėto namo, t. y. R. D. ir A. K. paaiškinimų matyti, kad jokių daiktų nei automobilio viduje, nei aplink jį, net ir patraukus automobilį, nebuvo. Be to, minėtų liudytojų teigimu, reljefas toje vietoje, kur stovėjo kaltinamojo automobilis, yra lygus, todėl butelis negalėjo nuriedėti, kaip teigė T. B.. Teismas yra įsitikinęs, kad kaltinamajam iš karto neigiant kaltę vairavus automobilį, pareigūnai išsamiai ir kruopščiai atliko tiek automobilio, tiek ir teritorijos, esančios aplink jį, apžiūrą. Nors liudytoja I. Š. vienintelė teisme teigė, kad pareigūnai automobilio neapžiūrėjo, o vieta, kur stovėjo kaltinamojo automobilis, yra nelygaus reljefo, teismas šia liudytoja netiki, nes ji yra buvusi kaltinamojo draugė, taigi galimai yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, savo paaiškinimus ši liudytoja teisme teikė jau po to, kai kaltinamasis pateikė savo gynybinę versiją ir buvo apklausta dalis kitų liudytojų, pati pripažino, kad prieš posėdį bendravo su kaltinamojo gynėja; tyrimo metu ji apklausta nebuvo, todėl teismas neturi galimybės patikrinti jos parodymų nuoseklumo. Juolab kad ir pačios liudytojos parodymai teisme kito: viena vertus, ji teigė, kad pareigūnai automobilio nepažiūrėjo, kita vertus, nurodė, kad nematė, ar pareigūnai apžiūrėjo automobilį. Pastebėtina, jog liudytoja į kiemą išėjo jau atvykus pareigūnams ir pirminių jų veiksmų negalėjo matyti, todėl kategoriškai teigti, kad pareigūnai neapžiūrėjo automobilio ir teritorijos aplink automobilį, liudytoja I. Š. neturi pagrindo.

Be to, nei vienas iš liudytojų – pranešėjas, kuris nuolat stebėjo kaltinamąjį – M. L., taip pat (duomenys neskelbtini) kieme, prie pat kaltinamojo automobilio buvę liudytojai – R. D. ir A. K. negirdėjo ir nematė, kad būtų darinėjamos kaltinamojo automobilio durys nuo kaltinamojo atvykimo į kiemą iki pareigūnų atvykimo momento, nors visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad kiemas yra gerai apšviestas, tuo metu jame buvo tylu. Taigi kaltinamojo versija, kad jis išgėręs degtinės butelį jį tuščią pastatė šalia automobilio, kuis galėjo nuriedėti dėl nelygaus reljefo, nepasitvirtino ir yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro bei Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo duomenis, nuo to momento, kai kaltinamasis įsuko į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą iki į šį kiemą atvyko pareigūnai, praėjo maždaug 1 min. 15 s. Išgerti visą butelį degtinės per tolį laiko tarpą yra neįmanoma. Tai, kad nuo kaltinamojo atvykimo į kiemą iki pareigūnų atvykimo praėjo daugiausiai kelios minutės, patvirtino ir kieme buvę liudytojai bei pranešėjas.

Be kita ko, nesutampa kaltinamojo pozicija bei kitų byloje esančių įrodymų duomenys apie galimą degtinės „Moskovskaja“ įsigijimą. Kaltinamojo teigimu, jis šį alkoholinį gėrimą įsigijo parduotuvėje „BravoAlco“, esančioje Pilaitėje įvykio dieną, t. y. 2019 m. kovo 27 d., apie 18.00 val., pirko tik vieną šią prekę, mokėjo kortele, pateikė AB „Swedbank“ išrašą, kad kitą dieną – 2019 m. kovo 28 d. UAB „Bennet Distributors“ nuskaitė nuo jo sąskaitos 8,09 Eur. Tuo tarpu UAB „Bennet Distributors“ pateiktais duomenimis, parduotuvėje „BravoAlco“, esančioje Papilėnų g. 14, Vilniuje, 2019 m. kovo 27 d. buvo parduotas tik vienas 0,5 l talpos degtinės „Moskovskaja“ butelis – 18.30 val.; už degtinę buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais; įsigyta „Cido“ apelsinų sultys, 1,29 Eur kaina, ir „Moskovskaja“, 0,5, 6,99 Eur kaina, viso sumokėta grynaisiais 8,28 Eur. Taigi lyginant kaltinamojo ir parduotuvės atstovo pateiktus duomenis, nesutampa nei įsigytų prekių skaičius, nei vertė, nei atsiskaitymo būdas. Todėl tikėti ir šiais kaltinamojo paaiškinimais nėra pagrindo. Juolab kad analizuojama aplinkybė nėra esminė ir neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, tačiau patvirtina, jog kaltinamojo gynybinė versija yra melaginga.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis T. B. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvyko vairuodamas automobilį jau būdamas neblaivus, kai jam nustatytos daugiau nei 1,5 promilės. Jis prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus ir suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Tai sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis T. B. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog T. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo T. B. tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamoje byloje pateiktas kaltinamojo mamos A. B. prašymas atleisti kaltinamąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir prašė tenkinti A. B., kaltinamasis bei jo gynėja (b. l. 171-173, 181-183, 197-198, 209-214, 217).

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. yra neteistas, t. y. pirmą kartą įvykdė nusikalstamą veiką, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo grubiai pažeistos Kelių eismo taisyklės; žalos šia kaltinamojo nusikalstama veika padaryta nebuvo. Taigi byloje nustatyta pirmoji ir trečioji sąlygos iš aukščiau nurodytų BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų. Tačiau, teismo nuomone, kitos dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygos nėra nustatytos nagrinėjamu atveju. Minėta, jog kaltinamasis šioje byloje savo kaltės nepripažino, jis neigė vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytos daugiau nei 1,5 promilės, nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamasis T. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis yra neteistas, automobilį vairavo, būdamas neblaivus, jau antrą kartą. 2014 metais kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad jis vairavo automobilį, po ko vengė neblaivumo patikrinimo, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams (b. l. 66). Be to, kaltinamasis yra baustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus (pažeidimus), tarp jų ir už ATPK 187 straipsnio 1-2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus, kai jam nustatytos 2,31 promilės. Taigi kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymą, jam esant neblaiviam. Dėl to teismas sprendžia, kad vienareikšmiškai teigti, jog jis ateityje nenusikals, nėra pagrindo. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.). Kaltinamasis padarė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,36 promilių neblaivumo laipsnis, artimas šio neblaivumo laipsnio maksimaliai ribai, vakare, tamsiu paros metu, miesto teritorijoje, gyvenamųjų namų kvartaluose, važiavo netrumpą atstumą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. maždaug 10 km, pavojingai manevruodamas, dėl ko pašalinis eismo dalyvis iškvietė pareigūnus; turtinė žala jo veiksmais nepadaryta. T. B. ankščiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, įskaitant ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams (b. l. 66). Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Bylos duomenimis, T. B. priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog T. B. yra brandaus amžiaus, gyvena su mama, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jau gaunamos pajamos nedidelės, atskaičius išlaikymą vaikui, sudaro apie 460 Eur per mėnesį; kaltinamasis yra išsiskyręs, turi vieną mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą (moka po 145 Eur per mėnesį) pagal priimtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, turi 268,68 Eur įsiskolinimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kurį išieško antstolis; automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas apmokėjo.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat taikomas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jos dydį nustatant didesnį nei minimumas, t. y. paskirtina 90 MGL (4 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 27 d., 22.05 val. iki 2019 m. kovo 29 d., 13.12 val. (b. l. 68-69), t. y. dvi paros, prilyginamos 4 MGL dydžio baudai. Nustatytina, kad galutinė mokėtina kaltinamajam paskirta bauda sudaro 86 MGL (4 300 Eur). Įvertinus paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį, paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 2 metams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kartu su bausme taikytina BK 68 straipsnyje (iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) maksimaliam terminui – 3 metams, kadangi kaltinamasis T. B., vairuodamas automobilį, jau antrą kartą grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų eismo dalyvių saugumui, kaltės nepripažino. Jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, tačiau jis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Šis terminas skaičiuotinas nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2019 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01272834) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d. (b. l. 71-73) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. B., suvokdamas, jog automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jo vardu įregistruotą automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčinei nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo, ir tokiais veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl nurodyto automobilis Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam T. B., kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, taip pat paskirtos baudos dydį, konfiskavus kaltinamojo automobilį, nebus pažeisti protingumo bei proporcingumo principai. Be to, pažymėtina, kad teismas į nurodyto automobilio vertę atsižvelgė, nustatydamas skirtinos baudos dydį. Nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Nors byloje buvo įrodinėjama, kad automobilis nupirktas iš kaltinamojo mamos A. B. piniginių lėšų ir skirtas šeimos poreikiams tenkinti, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir jo mama gyvena kartu, teisę vairuoti transporto priemones turėjo tik kaltinamasis, būtent jo žinioje visada buvo šio automobilio rakteliai ir jis pats asmeniškai naudojosi šiuo automobiliu, kai kaltinamajam reikėjo, mamos leidimo paimti automobilį nereikėjo. Teismo vertinimu, kaltinamasis buvo ne tik formalus, bet ir faktinis šio automobilio savininkas. Juolab kad lėšos už automobilį buvo skirtos kaltinamojo mamos dėl juos siejančių šeimos santykių. Tai, jog kaltinamojo mama neturi teisės vairuoti transporto priemones neužkirto jai kelio automobilį registruoti savo vardu. Be to, šia baudžiamojo poveikio priemone, be kita ko, siekiama sulaikyti kaltininkus nuo galimų tolimesnių jų neteisėtų veiksmų, o automobiliui liekant pas kaltinamąjį, jo mamai neturint teisės vairuoti, t. y. neturint galimybės realiai valdyti šį automobilį, šis tikslas nebūtų pasiektas. Šiuo atveju A. B. turi teisę reikalauti civilinio proceso tvarka iš kaltinamojo grąžinti jos skirtas automobiliui įsigyti lėšas, kadangi automobilis buvo konfiskuotas dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų.

Teismas sprendžia, kad automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė 3 800 Eur, t. y. šio automobilio įsigijimo kaina. Nors VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, tokio modelio automobilio vidutinė rinkos kaina yra apie 5 165 Eur be PVM, teismui pateikta Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei byloje esantis išrašas iš www.autoplius.lt tinklalapio, patvirtina, jog šio konkretaus automobilio vertė nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti 3 800 Eur.

Dėl kitų klausimų

T. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 71-73), paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. B. atėmimą.

T. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 1,03 Eur su PVM (b. l. 25) apmokėtos (b. l. 205).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 27 d., 22.05 val. iki 2019 m. kovo 29 d., 13.12 val. (dvi paras, prilyginamas 4 MGL dydžio baudai) ir nustatyti, kad galutinė T. B. mokėtina bauda sudaro 86 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 28 d.;

2) konfiskuoti T. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. kovo 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. B. priklausančiam turtui – automobiliui Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, T. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. B. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 28 d.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.