- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-112-828/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Suinteresuotas asmuo
- H. P.
- Skolininkas
- H. P.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkas H. P., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis prašė už teismo sprendimo nevykdymą skolininkui H. P. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/14/01977 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013. Priverstinio vykdymo metu 2021 m. kovo 19 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad skolininkas H. P. neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013, t. y. neparengė perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies projektinės dokumentacijos ir neišardė nurodytos savavališkai perstatytos ir pertvarkytos statinio dalies bei nesutvarkė statybvietės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) H. P. 500 Eur baudą valstybės naudai už teismo sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Jei H. P. iki šios nutarties įsiteisėjimo neįvykdys teismo sprendimo, nutarčiai įsiteisėjus taikyti jam 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
4. Nustatė, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0025/14/01977 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-722 civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 dėl H. P. įpareigojimo per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011-05-02 statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos, pažymėtos „1-9“) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai galiojimą. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.
5. Antstolis patikrino vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir nustatė, jog H. P. iki šiol neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo, tai yra neparengė perstatytos ir pertvarkytos statinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011-05-02 statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos „1-9“) projektinės dokumentacijos ir neišardė nurodytos savavališkai perstatytos ir pertvarkytos statinio dalies bei nesutvarkė statybvietės, t. y. H. P. savavališkai išplėtė rytinę namo dalį, tai yra patalpas „1-14“ ir „1-9“. Dėl atlikto patikrinimo antstolis 2021 m. kovo 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taip pat Inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad sprendimas nėra įvykdytas. Skolininkas nurodė, kad jis siekia įteisinti savavališką pastato dalies rekonstrukciją, tačiau pats parengti dokumentų negali.
6. Pažymėjo, kad H. P., siekdamas įteisinti savavališką pastato rekonstrukciją, buvo gavęs statybos leidimą, tačiau 2018 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu jis panaikintas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. H. P. tik 2021 m. vasarą kreipėsi į projektinę dokumentaciją rengusį projektuotoją M. D., kad jis iš naujo parengtų projektą. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. D. patvirtino, jog jis buvo parengęs projektinę dokumentaciją statybos rekonstrukcijos įteisinimui, buvo gautas statybos leidimas, kuris, jo žiniomis, 2017 m. ar 2018 m. buvo panaikintas. H. P. tik šią vasarą (t. y. 2021 m.) skambino liudytojui dėl projekto pataisymo, tačiau nieko konkretaus su H. P. nebuvo sutarta, H. P. jokių papildomų dokumentų ar papildomos informacijos jam nepateikė, taip pat nebuvo susitikę dėl šio užsakymo. Teismas sprendė, kad toks pasyvus H. P. elgesys, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. vasaros nesiimant jokių veiksmų pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą taikyti jo atžvilgiu CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sankcijas. Teismo vertinimu, dėl nepateisinamai ilgą laiką besitęsiančio skolininko neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
7. Sprendžiant klausimą, nuo kada turėtų būti skiriama bauda, teismas atsižvelgė į tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendime buvo nustatęs H. P. vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo dalies projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai galiojimą. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Kadangi 2013 m. kovo 22 d. sprendimu buvo nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo terminas, todėl vertino, jog toks terminas sprendimo įvykdymui buvo objektyviai būtinas ir po 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2018 m. lapkričio 14 d.
8. Teismas sprendė, kad suinteresuotam asmeniui H. P. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos skiriama fiksuota 500 Eur bauda, kuri, teismo vertinimu, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Jei H. P. teismo sprendimo iki šios nutarties įsiteisėjimo neįvykdys, jam turi būti skiriama tęstinė 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, laikotarpiu nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo H. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo.
10. Nurodo, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas apeliantui užtruko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą vien tik pagal patį sprendimo neįvykdymo faktą.
11. Nurodė, jog kad antstolis A. B. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškimu prašė teismo skirti jam baudą už laikotarpį „pradedant skaičiuoti nuo 2018 birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., arba iki kol įsiteisės sprendimas kuriuo bus paskirta H. P. bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Skirti apeliantui baudos už laikotarpius po nutarties skirti baudą įsiteisėjimo iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo įvykdymo, antstolis teismo neprašė. Pirmos instancijos teismas už pareiškėją antstolį performulavo ieškinio (pareiškimo) dalyką ir paskyrė apeliantui baudą ir už laikotarpį po nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo faktinio įvykdymo, todėl skundžiamos nutarties dalis skirti apeliantui 3 Eur / dienai baudą būsimam laikotarpiui po nutarties įsiteisėjimo iki sprendimo įvykdymo, yra neteisėta ir naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmos instancijos teismas ne tik peržengė pareiškimo ribas, bet ir nagrinėjo reikalavimus, kurie kartą teismo jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8856-400/2020 atmetė visiškai analogišką antstolio pareiškimą dėl baudos apeliantui paskyrimo. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-36-739/2021 šią nutartį paliko nepakeistą. Dabar antstolis baudą dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo tais pačiais laikotarpiais prašė skirti pakartotinai, negalėdamas nurodyti jokių pareiškimo pagrindo ir / ar dalyko skirtumų. Pirmos instancijos teismas apelianto argumentus, kad toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas, tiesiog ignoravo. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas bylą nutraukti.
13. Kad antstolis 2021 m. kovo 19 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktą, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų tapataus pareiškimo nagrinėjimą. Antstolis, turėjo ir galėjo pateikti visus dokumentus, tame tarpe ir sprendimo neįvykdymo aktą, teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-8856-400/2020. Nepateikdamas tam tikrų dokumentų, jis veikė išimtinai savo rizika. Kartą išnagrinėjus civilinę bylą ir įsiteisėjus sprendimui / nutarčiai, pralaimėjusi šalis nebegali iniciuoti tapataus proceso pakartotinai, pateikdama įrodymus, kurių nepateikė teismui pirmiausia išnagrinėtoje tapačioje byloje.
14. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad apeliantas 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutartį su atestuota architekte A. E. dėl objekto „Vieno buto gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos į dviejų butų gyvenamąjį namą ir turtinių vienetų nustatymo projektas“ techninio projekto parengimo. Sutarties 7.2 p. nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja suteikti paslaugas per 30 darbo dienų nuo Panevėžio miesto savivaldybės Specialiųjų reikalavimų projektui atlikti išdavimo dienos. Tas rodo, kad apeliantas deda realias pastangas, kad įvykdytų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą statybos įteisinimo būdu.
15. Nesutinka dėl konkretaus paskirtos baudos dydžio, už konkrečiai neapibrėžtą laikotarpį iki sprendimo įvykdymo - 3 eurai / dienai. Tas sudarytų 90 eurų / mėn., kas apeliantui būtų reikšminga suma, nes jis yra senatvės pensininkas, turi pragyventi tik iš 184 eurų / mėn. senatvės pensijos. Mano, kad naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (TPSVPĮ 14 str. 2 d.). Apelianto padarytas pažeidimas iš esmės yra tik formalus: leistinus statybos darbus atliko iš anksto nesudaręs projekto ir nepasirūpinęs gauti leidimo. Todėl prašo peržiūrėti jam paskirtos baudos dydžio pagrįstumą, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad bauda jam yra skirtina. Šiuo metu paskirta bauda yra neadekvati tariamai padaryto pažeidimo sunkumui, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga.
16. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto savarankišką reikalavimą pratęsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl šios nutarties taip pat ketina paduoti atskirąjį skundą. Prašo atsižvelgti į nurodytą aplinkybę, ir šio atskirojo skundo nenagrinėti tol, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4863-1000/2021.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
18. Nurodo, kad teismas išnagrinėjęs bylą ir priėmęs nutartį, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų, įsigilino į priverstinio sprendimo vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, jų esmę ir siekiamus tikslus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo nutartį. Apeliantas iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, o tai reiškia, kad dėl nuo 2013 metų kovo mėnesio besitęsiančio apelianto neveikimo yra akivaizdžiai pažeidžiami išieškotojos teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis).
19. Pažymi, kad apeliantas teismui nėra ir nebuvo pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2021 metų vasaros atliko kokius nors veiksmus, siekdamas įteisinti savavališkos statybos darbus, todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą ir skyrė apeliantui baudą už sprendimo nevykdymą.
20. Pažymi, jog CPK nuostatos neužkerta kelio antstoliui, jei skolininkas nevykdo teismo sprendimo, vėl kreiptis į teismą su prašymu skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą. Mano, jog apeliantas piktybiškai vengė vykdyti teismo sprendimą, o faktas dėl sudarytos projektavimo paslaugų sutarties, galėtų būti vertinamas tik kaip kriterijus nustatant paskirtos baudos dydį, tačiau ne vertinant apelianto tariamai dedamas pastangas įteisinti savavališką namo rekonstrukciją. Teismas įvertino visus byloje sutrinktus įrodymus bei nustatęs, kad skolininkas per objektyviai reikalingą terminą Teismo sprendimo neįvykdė, teisingai ir pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostata ir skyrė apeliantui baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė namo konstrukcijų brėžinius be reikiamų rekvizitų (parašų, antspaudų). CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą. Be to pateikti dokumentai yra be reikiamų rekvizitų, dėl ko jais negali būti remiamasi. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl skundo esmės
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui H. P. paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Bylos duomenimis nustatyta, antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0025/14/01977 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-722 civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 dėl H. P. įpareigojimo per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2792-1000-2013, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011-05-02 statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos, pažymėtos „1-9“) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai galiojimą. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.
25. Antstolis patikrino vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir nustatė, jog H. P. iki šiol neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo, tai yra neparengė perstatytos ir pertvarkytos statinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011-05-02 statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos „1-9“) projektinės dokumentacijos ir neišardė nurodytos savavališkai perstatytos ir pertvarkytos statinio dalies bei nesutvarkė statybvietės, t. y. H. P. savavališkai išplėtė rytinę namo dalį, tai yra patalpas „1-14“ ir „1-9“. Dėl atlikto patikrinimo antstolis 2021 m. kovo 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taip pat Inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad sprendimas nėra įvykdytas.
26. Apeliantas nesutinka su baudos skyrimu bei nurodo, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas jam užtruko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
27. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Pagal jį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, tik jį įvykdžius galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos, būtina taikyti priverstinį vykdymą (LAT 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
28. Bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali taikyti teismas, jam skirdamas iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-522-864/2018).
29. LAT taip pat išaiškino, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (arba pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nevykdomas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius), surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. LAT, be kita ko, pažymėjo, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Taigi bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas iki šiol nėra įvykdęs teismo sprendimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. P., siekdamas įteisinti savavališką pastato rekonstrukciją, buvo gavęs statybos leidimą, tačiau 2018 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu jis buvo panaikintas. Byloje nėra duomenų, kad po statybos leidimo panaikinimo iki 2021 m. apeliantas būtų ėmęsis kokių tai veiksmų naujam statybos leidimui gauti, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas jam užtruko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą ir skyrė apeliantui baudą už sprendimo nevykdymą.
31. Pažymėtina, jog antstolis pareiškimu prašė skolininkui H. P. skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., arba kol įsiteisės sprendimas, kuriuo bus paskirta bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Teismo posėdyje antstolis patikslino savo reikalavimą, ir prašė už teismo sprendimo nevykdymą skolininkui H. P. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. LAT 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą. Todėl nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai performulavo ieškinio dalyką, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė dispozityvumo principą ir paskyrė baudą tokią, kokios antstolis neprašė.
32. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl baudos skyrimo, kadangi toks antstolio reikalavimas jau buvo išnagrinėtas teisme ir atmestas. Apeliantas mano, kad teismas negalėjo antrą kartą spręsti klausimo dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neužkerta kelio antstoliui, jei skolininkas nevykdo teismo sprendimo, vėl kreiptis į teismą su prašymu skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą. CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, po Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, antstolis patikrino vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir nustatė, jog H. P. iki šiol neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo, tai yra neparengė perstatytos ir pertvarkytos statinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies projektinės dokumentacijos ir neišardė nurodytos savavališkai perstatytos ir pertvarkytos statinio dalies bei nesutvarkė statybvietės. Taigi, antstolis nustatęs, kad skolininkas nėra pilnai įvykdęs teismo sprendimo, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis, pagrįstai prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis surašė naują sprendimo nevykdymo aktą. Todėl negalima sutikti su apelianto pozicija, jog šis antstolio reikalavimas yra tapatus anksčiau išnagrinėtam.
33. Pažymėtina, jog nors apeliantas ir yra sudaręs šiuo metu sutartį su architektu dėl techninio projekto rengimo, tačiau ši aplinkybė iš esmės nekeičia susidariusios situacijos vertinimo, kadangi, kaip jau minėta, apeliantas po statybos leidimo panaikinimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 13 d., nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų naują statybos leidimą iki pat 2021 m. vasaros. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui 500 Eur baudą valstybės naudai už teismo sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo nustatytos baudos dydis yra pagrįstas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomoji byla vedama jau daugiau nei 7 metus, kas rodo, jog apeliantas iš tikrųjų gali piktnaudžiauti procesu, nesąžiningai vengti vykdyti teismo sprendimą. Dėl to pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai skyrė apeliantui ir 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
35. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog jam paskirta bauda už sprendimo neįvykdymą yra neproporcingai didelė, neadekvati padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdama diskrecijos teisę skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, paskyrė visiškai proporcingą pažeidimo pobūdžiui bei trukmei baudą (500 Eur vienkartinė bei 3 Eur per dieną nuo nutarties įsiteisėjimo periodinė). Šiuo atveju reikšminga tai, kad, kaip jau minėta, apeliantas teismo sprendimą turėjo įvykdyti dar 2014 metais. Teismo sprendimas nėra vykdomas dėl tik nuo apelianto valios priklausančių aplinkybių, kas, kaip jau minėta, niekaip negali būti suderinama su teismo sprendimo privalomumu, proceso greitumu ir ekonomiškumu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Dėl nurodytų aplinkybių viseto nėra pagrindo mažinti skundžiama nutartimi apeliantui paskirtų baudų.
36. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino apelianto atskirojo skundo ir nesuteikė apeliantui papildomo termino sprendimo įvykdymui. Taigi, sprendimo įvykdymui terminas nėra pratęstas, todėl ir šiuo pagrindu apeliantui paskirta bauda negali būti panaikinama.
37. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.