- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-36-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04846-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- H. P.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8856-400/2020 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys skolininkas H. P. ir išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas antstolio A. B. (toliau – ir antstolis) pareiškimas skirti suinteresuotam asmeniui H. P. (toliau – ir skolininkas) iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. vykdomasis raštas Nr. VR-722 (civilinė byla Nr. 2-59-828/2013), kuriame atsakovas H. P. buvo įpareigotas per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), (patalpų 1-14, 1-15, 1-9) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus LR statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. H. P. per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. 2020 m. rugpjūčio 14 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad skolininkas H. P. neįvykdė 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013.
3. Taip pat nurodė, kad baigti griauti savavališkai pastatytą statinį H. P. gali, nes areštu apribotos tik disponavimo turtu teisės, t. y. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į statinį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo H. P. prašė baudos neskirti. Nurodė, kad teismo sprendimą jis vykdė, jam įvykdžius teismo sprendimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė statybos leidimą. Tačiau jo kaimynei A. M. pareiškus teisme ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti statybos leidimą neteisėtu ir jį panaikinti, teismas 2018 m. gegužės 30 d. jos ieškinį tenkino ir statybos leidimą pripažino negaliojančiu. Liko dalis pertvarkyto ir perstatyto statinio nenugriauta, tačiau jis baigti griauti statinį ir sutvarkyti statybvietės negali, nes statinys yra antstolio areštuotas.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir išieškotoja, ir Inspekcija, ir apeliantė), atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl baudos skyrimo palaiko ir prašė jį tenkinti.
6. Nurodė, kad skolininkas išieškotojos atžvilgiu elgiasi piktybiškai, 2013 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 22 d., o H. P. jį turėjo įvykdyti iki 2014 m. balandžio 22 d. Jo neįvykdžius per nustatytą laikotarpį vykdomasis raštas buvo įsiųstas vykdyti antstoliui. 2014 m. rugpjūčio 8 d. vykdymo veiksmai teismo nutartimi buvo sustabdyti, o 2016 m. rugpjūčio 4 d. Inspekcija kreipėsi dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolis Inspekcijai pateikė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Sutinka, kad H. P. už teismo sprendimo nevykdymą būtų paskirta bauda, baudos dydį nustatyti prašė teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė antstolio pareiškimą skirti baudą.
8. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendime nurodyta, jog, H. P. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengus teisės aktų nustatyta tvarka jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies (2011 m. gegužės 2 d. statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies „1-9“ patalpos) projektinės dokumentacijos ir negavus šią statybą leidžiančio dokumento, sumokėjus LR statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, arba neišardžius nurodytos savavališkai perstatytos ir pertvarkytos statinio dalies ir nesutvarkius statybvietės, leidžiama Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir statybvietę sutvarkyti H. P. lėšomis.
9. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė sprendimo neįvykdymo padarinius bei suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti veiksmus už H. P., sprendė, kad teismui nėra teisinio pagrindo už teismo sprendimo nevykdymą paskirti H. P. baudą, nes teismo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus nesietinas išimtinai tik su skolininku H. P., kadangi numatytas alternatyvus asmuo, turintis pareigą ir galimybę teismo sprendimą įvykdyti, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (CPK 771 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti skolininkui H. P. iki 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo.
10.1. Apeliantė nurodo, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka.
10.2. Atkreipia dėmesį, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., buvo skirti drausminti skolininkus, atlikusius neteisėtos statybos darbus, t. y. bauda už teismo sprendimo, kuriuo įpareigojama šalinti savavališkos ar neteisėtos statybos padarinius, neįvykdymą numatyta nepriklausomai nuo prievolės pobūdžio, t. y. neturi reikšmės, ar prievolė yra asmenino pobūdžio.
10.3. Apeliantės teigimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 273 straipsnio, 771 straipsnio pakeitimai bei naujas CPK 771¹ str., kurių pagrindinis tikslas, kad statybas, pažeidžiančias teisės aktų reikalavimus, vykdę asmenys būtų motyvuojami patys įvykdyti teismo sprendimą. Aiškinamajame rašte numatyta, kad CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, kad bauda už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.
10.4. Inspekcija, būdama išieškotoja šioje vykdomojoje byloje, yra suinteresuota, kad sprendimas būtų įvykdytas ir kuo skubiau. Nagrinėjamu atveju skolininkas iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, o tai reiškia, kad dėl nuo 2013 metų kovo mėnesio besitęsiančio skolininko neveikimo yra akivaizdžiai pažeidžiami išieškotojos teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
10.5. Pažymi, kad Inspekcijai teismo sprendimu suteikta „teisė“, o ne „pareiga“ neatleidžia skolininko nuo privalomo teismo sprendimo vykdymo. Be to, Inspekcija objektyviai negali pasinaudoti suteikta teise „išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis <...>“, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia Inspekcijai kompetencijos atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, tačiau tai nereiškia, jog negalėjimas pasinaudoti suteikta teise eliminuoja skolininko civilinę atsakomybę ir teismo įpareigojimo vykdymą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas H. P. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas iš esmės tik pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK LVII skyriaus teisės normos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2‑59-828/2013 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą H. P. per vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011 m. gegužės 2 d. statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos, pažymėtos „1-9“) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus LR statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo leista ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti nurodytą savavališkai perstatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.
16. Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/14/01977 nustatyta, jog 2014 m. liepos 23 d. antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-722 civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 dėl skolininko H. P. įpareigojimo įteisinti neteisėtą statybą arba išardyti savavališkai pastatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę (vykd. b., 32 b. l.). 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolis A. B. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0025/14/01977, kuriuo konstatavo, jog skolininkas H. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo dėl įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus neįvykdė (vykd. b., b. l. 121).
Žemesnės instancijos teismas
17. Antstolis A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti H. P. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, kadangi 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad skolininkas H. P. neįvykdė 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013.
18. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti veiksmus už H. P., t. y. teismo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus nesietinas išimtinai tik su skolininku H. P., nes numatytas alternatyvus asmuo, turintis pareigą ir galimybę teismo sprendimą įvykdyti, (CPK 771 str. 5 d.).
19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra išaiškintos sprendimo neįvykdymo pasekmės, ar nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Įstatymų projektų, reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204, Aiškinamajame rašte nurodyta, jog CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Akivaizdu, kad pakeistu teisiniu reguliavimu buvo siekiama, jog tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamos teismo nutarties motyvus, tiek atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, atsižvelgus į 2017 metais CPK 771 straipsnyje pakeistą sprendimų neįvykdymo reglamentavimo tikslą dėl netinkamo CPK 771 straipsnio normų taikymo, yra pagrįsti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą.
21. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, konstatuodamas, kad už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, bauda negali būti skiriama. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad teismo nutartis atmesti antstolio pareiškimą yra neteisėta, kadangi antstolio prašymas skirti baudą skolininkui negali būti tenkinamas besąlygiškai.
22. Nors byloje nėra duomenų, kad antstolio 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo neįvykdymo aktas būtų pripažintas neteisėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolis, prieš surašydamas minėtą aktą, būtų įvertinęs faktinę situaciją dėl sprendimo nevykdymo. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. (po išieškotojos prašymo tęsti vykdymo veiksmus) šioje vykdomoje byloje nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, ir tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. paragintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vidurio Lietuvos skyriaus, antstolis 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimo neįvykdymo aktą. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie faktinį teismo sprendimo vykdymą. Antstolis, tiek teikdamas pareiškimą dėl baudos skyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, nes skolininkui nepavyko įteisinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, o apie skolininko veiksmus šalinant neteisėtą statybą, jokių duomenų neteikė, tik nurodė, kad nieko nėra padaryta, nors skolininkas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad teismo sprendimą vykdė, kad dalį jo yra įvykdęs.
23. Kad skolininkui nepavyko įteisinti namo rekonstrukcijos neginčijamai įrodo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2988-828/2018, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. išduoto leidimo Nr. LRS-51-171006-00047 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai galiojimas. Tai reiškia, kad H. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo įpareigojimo per vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti jo perstatytos ir pertvarkytos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (2011 m. gegužės 2 d. statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytų patalpų „1-14“, „1-15“ ir dalies patalpos, pažymėtos „1-9“) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus LR statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą, nėra įvykdęs.
24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2013–2020 metų laikotarpiu teismuose buvo sprendžiami įvairūs ginčai, susiję su namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijomis, jų įteisinimu, ginčai tarp namo bendraturčių, ginčai dėl sprendimų nevykdymo ir pan., kurie yra neatsiejamai susiję su Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 2013 m. kovo 22 d. priimto sprendimo vykdymu. Panevėžio miesto aplinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 buvo nagrinėjamas ginčas tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, šioje byloje H. P. prašė teismo leisti jam be atsakovės A. M. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją pagal paruoštą M. D. 2014 m. balandžio 4 d. gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, gauti visus reikiamus tam statybos dokumentus ir atliktą rekonstrukciją įteisinti. Ši byla buvo nutraukta tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, kurios 2 punkto pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir kurį vykdo antstolis A. B. kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/00114. Šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, 2 punkte, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, nutarta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2) ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-305-812/2020 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo H. P. už sprendimo nevykdymą, suinteresuotiems asmenims A. M., H. P. (pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/17/00114), įsiteisėjusioje 2020 m. sausio 24 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad H. P. pateikti įrodymai – antstolio S. R. 2018 m. liepos 31 d. atliktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2019 m. gegužės 27 d. Ekspertizės aktas Nr. 19-05/05 patvirtina tik aplinkybę, kad skolininkas pašalino stoginės stogą ir dalį ją laikančių sienų konstrukcijų.
25. Šios nutarties 24–25 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas H. P. iš esmės visą laiką nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 atliko sprendimo vykdymo veiksmus, tiek siekdamas įvykdyti įpareigojimą dėl savavališkos statybos įteisinimo, tiek atlikdamas tam tikrus faktinius savavališkos statybos šalinimo darbus. Ar Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 yra realiai neįvykdytas ir jei neįvykdytas, tai kokia apimtimi neįvykdytas, nei antstolis, nei išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neįrodinėjo ir tik deklaratyviai teigė, kad sprendimas nėra įvykdytas, nors iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų Nr. 0025/14/01977 tokios išvados daryti nėra įmanoma.
26. Spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą teismas turi nustatyti, ar skolininkas tikrai neįvykdė sprendimo, ir tik konstatavęs, kad sprendimas neįvykdytas, teismas gali skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Atsižvelgus į tai, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, kuriuose atsispindėtų konkretus skolininko veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio A. B. pareiškimas skirti H. P. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 dieną iki visiško sprendimo įvykdymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą skyrimą, ir atmetė antstolio pareiškimą nurodydamas netinkamą teisinį pagrindą, tačiau, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, kurie sudaro pagrindą antstolio pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė netenkinti antstolio prašymo. Todėl naikinti teismo nutartį, remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.