- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2988-828/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00877-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- H. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, M. D., Nacionaliniam
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Ingrida Meiduvienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Audronei Meškonytei, Irenai Miliukienei, Daliai Monkevičienei,
dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovams advokatei Ingridai Meiduvienei, R. J., atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Reikienei, trečiajam asmeniui H. P., jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Tvaskienei, trečiojo asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Daivai Žalgevičienei, trečiajam asmeniui M. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims H. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, M. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė reikalauja panaikinti atsakovės trečiajam asmeniui H. P. 2017-10-06 išduotą leidimą Nr. LRS-51-171006-00047 rekonstruoti gyvenamąjį namą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė paaiškino, kad ieškovė ir tretysis asmuo H. P. yra namo bendrasavininkai. Civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 jie, sudarydami taikos sutartį, išsprendė jų ginčą dėl trečiajam asmeniui priklausančios namo dalies rekonstrukcijos, kuriai sutikimą ieškovė davė su tam tikromis taikos sutartyje nustatytomis išlygomis. 2018-01-03 ieškovė sužinojo, kad trečiajam asmeniui išduotas leidimas rekonstrukcijai, ir jai kilo įtarimas, kad rekonstrukcija vykdoma ne tomis sąlygomis, kurioms jį davė sutikimą, sudarydama minėtą taikos sutartį. Ieškovei šioje byloje iš teismo gavus patį rekonstrukcijos projektą, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, paaiškėjo, kad tam tikri projekto sprendiniai neatitinka taikos sutartyje jos padarytų išlygų. Todėl turi būti pripažinta, kad leidimas rekonstrukcijai išduotas be jos sutikimo, kas yra pagrindas jį panaikinti. Ieškovė nedavė sutikimo projekto sprendiniui (projekto 52/67, 61/67 l.), pagal kurį atstumas nuo namo trečiojo asmens rekonstruojamos dalies šiaurinės sienos iki jos naudojamo namo dalies kampo yra 3,28 m., kadangi pagal taikos sutartį šis atstumas turi būti išlaikytas nuo sklypo naudojimo ribos, kuria yra sklype pastatyta betoninė siena, o ne namo kampas. Be to prie taikos sutarties pridėtame minėtos sienos plane, su kuriuo su išlygomis sutiko ieškovė, nebuvo durų, kurios projekte numatytos. Šis sprendinys (projekto 52/67, 61/67 l.) ieškovei nebuvo žinomas, jam pritarti ji negalėjo. Ieškovė nesutiko ir su sprendiniu, pagal kurį atsiranda kamino dalis virš namo stogo, tačiau projekte toks sprendinys yra (projekto 59/67, 60/67 l.). Tai yra pagrindas panaikinti trečiajam asmeniui išduotą leidimą namo rekonstrukcijai.
Atsakovė, tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovės paaiškino, kad projekto, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, sprendiniai atitinka ieškovės nurodytos taikos sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo M. D. prašo ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo rengto projekto, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, sprendiniai atitinka ieškovės nurodytos taikos sutarties sąlygas.
Tretysis asmuo H. P. prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir jo atstovas paaiškino, kad projekto, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, sprendiniai atitinka ieškovės nurodytos taikos sutarties sąlygas. Taikos sutartyje buvo sutarta, kad 3,28 m. atstumas bus išlaikytas nuo sklypo naudojamų dalių ribos, kuria yra ieškovės naudojamos namo dalies kampas. Toks atstumas projekte išlaikytas. Apie projekto sprendinį dėl durų rekonstruojamoje šiaurinėje sienoje taikos sutartyje nebuvo tartasi. Kamino, su kuriuo nesutinka ieškovė, tretysis asmuo ir nesiruošia statyti. Todėl leidimo naikinti nėra pagrindo.
Tretysis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir tretysis asmuo H. P. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2792-1000-2013, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendrasavininkai. Tretysis asmuo rekonstruoja savo naudojamą namo dalį, dėl ko su ieškove kilus ginčui, civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė su trečiojo asmens planuojama rekonstrukcija sutiko su tam tikromis išlygomis, nurodytomis Sutartyje, jos prieduose. 2017 m. M. D. pagal H. P. užsakymą parengė projektą (toliau – Projektas) namo dalies rekonstrukcijai, kuriai įgyvendinti atsakovė 2017-10-06 išdavė leidimą Nr. LRS-51-171006-00047.
Taigi nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia ieškovės nesutikimo su Projekto sprendiniais (kuriais išreiškiami planuojami statybos darbai) pagrįstumo, tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Būtent šie klausimai ir buvo spręsti civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 bei išspręsti, sudarant minėtą Sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama tik dėl to, ar pagal Sutartį yra ieškovės sutikimas konkretiems statybos darbams (kurie išreikšti Projekte jo sprendiniais), ar sutikimo nėra, kadangi toks sutikimas privalomas pagal įstatymą (LR statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.).
Civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 ieškovės ir trečiojo asmens H. P. sudarytoje taikos sutartyje, kurią minėtoje byloje patvirtino teismas, nurodoma, kad ieškovė duoda sutikimą rekonstrukcijai, išskyrus „1.1 A. M. nesutinka su pakoreguotame projekte suprojektuota stogine (pakoreguoto projekto rytinio fasado planas, pridedamas lapas Nr. 1). 1.2. A. M. nesutinka, kad pirmo aukšto plane (pridedamas lapas Nr. 2) pažymėta lauko siena nuo sklypo ribos būtų patraukta tik 2,52 m., kaip nurodyta plane. Sutinka, kad siena liktų 3,28 m. atstumu nuo A. M. sklypo ribos, kaip užfiksuota 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje. 1.3. A. M. nesutinka, kad vietoj jos įrengto vėdinimo kaminėlio būtų statomas ieškovo kaminas, nes kaminėlis įrengtas jos stogo dalyje ir taip būtų pažeistos A. M. jau rekonstruotos stogo ir sienos konstrukcijos.“
Pažymėtina, kad šios Sutarties sudedamoji dalis yra ir Sutartyje nurodyti jos priedai : gyvenamojo namo fasadų brėžiniai (priedas Nr. 1), namo pirmo aukšto patalpų eksplikacija (priedas Nr. 2), kuriuose ieškovė atliko tam tikrus pataisymus, pastabas. Ir tik su šiomis išlygomis (pataisymais, pastabomis) ir buvo duotas sutikimas rekonstrukcijai bei sudaryta nurodyta Sutartis. Todėl ši Sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant ne vien į žodinį jos turinį, tačiau ir į visų Sutarties dokumentų (tame tarpe ir joje nurodytų jos priedų : brėžinių, planų), ieškovės pastabų, pataisymų, padarytų juose, tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslą, Sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 str.).
Sutarties 1.2. p. nurodoma, kad „A. M. nesutinka, kad pirmo aukšto plane (pridedamas lapas Nr. 2) pažymėta lauko siena nuo sklypo ribos būtų patraukta tik 2,52 m., kaip nurodyta plane. Sutinka, kad siena liktų 3,28 m. atstumu nuo A. M. sklypo ribos, kaip užfiksuota 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje.“ Kaip matyti, ieškovė davė sutikimą rekonstrukcijai su sąlyga, jog tarp H. P. rekonstruojamos sienos ir Sutarties šalių naudojamų sklypo dalių ribos bus išlaikytas 3,28 m atstumas. Tačiau Sutartyje nurodytoje 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje ši riba nepažymėta (Projekto 18/67 – 27/67 lapai). Ši riba nepažymėta ir Sutarties priede Nr. 2, tačiau priede nurodomas 3,28 m atstumas, kurį išlaikyti reikalavo ieškovė, matuojamas nuo sklype pastatytos betoninės tvoros. Sutarties šalių naudojamų sklypo dalių riba pažymėta tik 1999 m. žemės sklypo plane (Projekto 13/67 lapai), kurį, su juo sutikdamos, pasirašė abi Sutarties šalys. Iš 2018-05-11 sudaryto žemės sklypo faktinio naudojimosi tvarkos plano matyti, kad 1999 m. sklypo plane nurodyta minėta riba iš esmės sutampa su šiuo metu esančia sklype nurodyta betonine tvora, kuri buvo pažymėta Sutarties priede Nr. 2, bet ne ieškovės naudojamos namo dalies kampu, kaip nurodo tretysis asmuo H. P.. Todėl teismas pripažįsta, kad Sutartyje ieškovė davė sutikimą rekonstrukcijai su sąlyga, kad H. P. rekonstruojamos namo dalies šiaurinė siena būtų ne arčiau nei 3,28 m. atstumu būtent nuo sklype stovinčios betoninės tvoros, t.y. taip, kaip nurodyta Sutarties priede Nr. 2 (ieškovės įrašyta pastaba), ji iš esmės sutampa su Sutarties 1.2 p. įvardinta „sklypo riba“. Tačiau Projekto, kurio įgyvendinimui išduotas ginčijamas leidimas, sprendiniai (Projekto 52/67, 61/67 lapai) šios išlygos neatitinka, kadangi 3,28 m. atstumas išlaikytas ne nuo sklypo naudojamų dalių ribos (betoninės tvoros), o nuo ieškovės naudojamos namo dalies kampo, kuris yra už nurodytos ribos. Tokiu būdu ieškovės reikalautas išlaikyti 3,28 m. atstumas, nurodytas Sutartyje, Projekte neišlaikytas, ir pripažįstama, kad šis Projekto sprendinys (Projekto 52/67, 61/67 lapai) atliktas be ieškovės sutikimo.
Sutarties priede Nr. 2, pagal kurį ieškovė, sudarydama Sutartį, sprendė duoti sutikimą rekonstrukcijai ar ne, H. P. rekonstruojamos namo dalies šiaurinėje sienoje nebuvo numatyta išėjimo (durų). Taigi ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad toks sprendinys bus išlaikytas ir Projekte. Tačiau Projekto sprendiniuose (Projekto 52/67, 61/67 lapai) išėjimas (durys) nurodytoje sienoje numatytas. Tokiu būdu pripažįstama, kad apie šį sprendinį (išėjimo(durų) buvimą rekonstruojamoje šiaurinėje sienoje) ieškovei, sudarant Sutartį, nebuvo žinoma, ir ji negalėjo spręsti sutikti su juo ar ne Sutarties sudarymo metu. Šiuo metu ieškovei prieštaraujant tokiam sprendiniui, seka, kad šis Projekto sprendinys (išėjimo(durų) buvimas rekonstruojamoje šiaurinėje sienoje) (Projekto 52/67, 61/67 lapai) t.p. atliktas be ieškovės sutikimo.
Sutarties 1.3 p. numatyta, kad „A. M. nesutinka, kad vietoj jos įrengto vėdinimo kaminėlio būtų statomas ieškovo kaminas, nes kaminėlis įrengtas jos stogo dalyje ir taip būtų pažeistos A. M. jau rekonstruotos stogo ir sienos konstrukcijos.“. Sutarties priede Nr. 1 toks pavaizduotas kaminas ieškovės buvo išbrauktas (ieškovės atliktas pataisymas), pavaizduojant nesutikimą su sprendiniu grafiškai. Tačiau Projekto sprendiniuose (Projekto 59/67, 60/67 lapai) kamino dalis virš gyvenamojo namo stogo pavaizduota, Projekto aiškinamajame rašte nurodomi statybos darbai, atliktini su šia kamino dalimi (kaminas apskardinamas, spalva – ruda) (Projekto 58/67 lapas). Todėl pripažįstama, kad šie Projekto sprendiniai, susiję su kaminu (Projekto 58/67 - 60/67 lapai), atlikti be ieškovės sutikimo.
Tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovė, Sutartyje sutikdama su trečiojo asmens H. P. naudojamos namo dalies rekonstrukcija, nesutiko su statybos darbais, kurie vėliau išreikšti nurodytais Projekto sprendiniais (dėl rekonstruojamos šiaurinės sienos padėties (atstumo iki naudojamų sklypo dalių ribos) (Projekto 52/67, 61/67 lapai), dėl kamino dalies virš stogo (Projekto 58/67 - 60/67 lapai)). Sprendinys dėl išėjimo (durų) rekonstruojamoje šiaurinėje sienoje (Projekto 52/67, 61/67 lapai) ieškovei iš viso nebuvo atskleistas, sudarant Sutartį, o šiuo metu ieškovė su juo nesutinka. Tačiau ginčijamas leidimas rekonstrukcijai pagal Projektą trečiajam asmeniui vis tiek buvo išduotas.
Todėl pripažįstama, kad ginčijamas leidimas rekonstrukcijai išduotas be ieškovės sutikimo, kai jis buvo privalomas (LR statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.), t.y. neteisėtai, ir tai yra pagrindas panaikinti leidimo galiojimą (LR statybos įstatymo 27 str. 23 d. 1 p., 24 d., 33 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi dėl trečiojo asmens H. P. atliekamos rekonstrukcijos padarinių šalinimo buvo nuspręsta civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013, nagrinėjamoje byloje tokie sprendimai nebepriimami, o turi būti tęsiami teisiniai procesai pagal nurodytoje byloje priimtą sprendimą (LR statybos įstatymo 33 str. 2-6 d.).
Kadangi rekonstrukcijos, kuriai išduotas ginčijamas leidimas, darbai pradėti (civilinės bylos Nr. 2-59-828/2013, Nr. 2-156-956/2016), o įstatymas aiškiai priskiria tokios kategorijos bylų teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (LR statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p.), trečiojo asmens H. P. argumentai dėl bylos teismingumo administraciniam teismui nepagrįsti.
Nepagrįsti trečiojo asmens H. P. argumentai ir dėl ieškinio senaties. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nežino, kokius konkrečiai statybos darbus tretysis asmuo H. P. planuoja atlikti pagal ginčijamą leidimą, kadangi neturi Projekto. Projektas buvo išreikalautas iš atsakovo ir pateiktas ieškovei teismo tik po ieškinio šioje byloje pateikimo. Tik susipažinusi su Projektu ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo apie konkrečius statybos darbus, atliktinus pagal Projektą, pagal kurį išduotas ginčijamas leidimas. Taigi apie konkrečius Sutarties bei savo teisių pažeidimus ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik po ieškinio pateikimo. Todėl pripažįstama, kad ieškinio senatis neprasidėjo (CK 1.127 str. 1 d.), dėl to ir negalėjo būti praleista.
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovė privalo atlyginti ieškovės bei valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės priteisiama : ieškovei - 75 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 5,7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Trečiojo asmens H. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos, jam veikiant atsakovės pusėje, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017-10-06 išduoto leidimo Nr. LRS-51-171006-00047 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rekonstrukcijai galiojimą.
Priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, k. 288724610, 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, k. 288724610, 5,7 Eur (penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.