Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.;

2020 m. sausio 24 d.

suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) A. M., jos atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo H. P. už sprendimo nevykdymą, suinteresuotiems asmenims A. M., H. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 14d. antstolis nustatė, kad H. P. neįvykdė teismo sprendimo - nenugriovė stoginės, nurodytos pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir neatlaisvino A. M. namo rytinės dalies lauko sienos.

2019 m. rugsėjo 25 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad skolininkas H. P. iki šiol neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016. Skolininkas H. P. kategoriškai atsisako pilnai įvykdyti teismo įpareigojimą, tiek žodžiu, tiek raštu teigdamas, kad jis jau seniai įvykdė teismo įpareigojimą nugriauti stoginę ir neketinantis imtis jokių priemonių pilnai įvykdyti teismo įpareigojimą.

Antstolis nesutinka su suinteresuoto asmens skolininko H. P. argumentais, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, o tai patvirtina skolininko iniciatyva užsakytas ir atliktas antstolio S. Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimas, 2019-05-27 ekspertizės aktas, paties antstolio 2015 m. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Antstolis H. P. prašymu 2015-03-09 konstatavo faktines aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2-8348-956/2015 visiškai kitu tikslu, todėl minėtas dokumentas nepatvirtina fakto, kad teismo sprendimas yra įvykdytas.

Antstolio S. Ramanausko 2018 m. liepos 31d. atliktame faktinių aplinkybių konstatavime ir jo protokole bei 2018 m. gegužės 27d. ekspertizės akte Nr. 19-05/05 padarytos išvados yra klaidingos. Tiek antstolis, tiek ekspertizę atlikęs ekspertas neįvertino visų aplinkybių, stoginę laikė kaip inžinerinį statinį, turintį stogą ir atramines konstrukcijas. Tačiau šioje byloje stoginė buvo faktiškai pastatyta kaip gyvenamojo namo priestatas su sienomis. H. P. pašalino tik stoginės dalį – stogą, tačiau kitos konstrukcijos liko.

Vykdomajame rašte nurodyta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. l) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio l d. Antstolis neatsako į skolininko paklausimus, kokią stoginę jis turi nugriauti, nurodydamas, kad skolininkas turi įvykdyti teismo sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas. Skolininkas keletą dienų pavėlavo įvykdyti taikos sutarties 2 punkto reikalavimus dėl lėšų stygiaus, tačiau antstolio įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimu patvirtintą taikos sutarties 2 punktą ir kreipimosi į teismą dieną 2017-04-24 visi reikalavimai pagal taikos sutarties 2 punktą buvo įvykdyti.

Aplinkybę, kad taikos sutarties 2 punktas dėl A. M. namo rytinės dalies lauko sienos atlaisvinimo iki 2016 m. rugpjūčio 1d. yra įvykdytas (šios sienos skolininko pastato dalys ar dalis niekada neužstojo), patvirtino ir pats antstolis A. Bespalovas civilinėje byloje Nr. 2-8348-956/2015 2015 m. kovo 9d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0025/15/00005 (su foto lentele), kuriomis antstolis dar 2015 m., kuomet nebuvo nugriauta taikos sutarties 2 punkte nurodyta stoginė, konstatavo, kad H. P. priklausančios namo dalies stogas neuždengia A. M. priklausančios pirmo aukšto namo dalies patalpos, pažymėtos plane 1-8, rytinės pusės.

Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 buvo sudaryta tam, kad atsakovė A. M. duotų sutikimą ieškovui H. P. atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją pagal paruoštą ir pakoreguotą trimis brėžiniais M. D. 2014 m. balandžio 4d. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, gauti visus reikalingus tam statybos dokumentus ir atliktą rekonstrukciją įteisinti, o ne griauti faktiškai pastatytus statinius. Sutartį skolininkas pasirašė nežiūrėdamas į tai, kad minėta rytinė siena nebuvo užstatyta, bet tam, kad galėtų įvykdyti 2013 m. kovo 22d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 įpareigojimą per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos nustatyta tvarka parengti pastatyto ir pertvarkyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti šią statybą leidžiantį dokumentą arba išardyti ir sutvarkyti statybvietę.

Be to, aplinkybę, kad jokios stoginės nėra ir išieškotojos A. M. teisės nėra pažeidžiamos, yra nurodžiusi ieškinyje Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rūmams ir pati A. M., kuri siekia turto atidalijimo civilinėje byloje Nr. e2-2276-488/2019.

Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2988-828/2018 2018 m. gegužės 30 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas ne tik Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6d. išduotas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (kas buvo taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 pagrindinė sąlyga), bet revizuota bei panaikinta civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 2016-03-23 taikos sutartis tarp H. P. ir A. M.. Todėl minėtos taikos sutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas neturi būti vykdomas, o byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/000114 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. VR-1585 civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, kuriame nurodyta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. (vykd. b., I tomas, b. l. 2).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-233/2017 H. P. už antstolio A. Bespalovo 2017-01-16 įpareigojimo nevykdymą skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną nuo 2017 m. sausio 16d. išieškotojos naudai (vykd. b., I tomas, b. l. 19), kuri skaičiuojama iki 2017 m. gegužės 18 d. imtinai (vykd. b. III tomas, b. l. 29).

2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolis surašė Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykd. b., I tomas, b. l. 71).

2018 m. rugsėjo 4 d. H. P. skundu prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir vykdomąją bylą Nr. 02517/00114 nutraukti. 2018 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skundą (vykd. b., I tomas, b. l. 75-80, II tomas, b. l. 1-9). Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1067-452/2018 H. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolio Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykd. b., II tomas, b. l. 47-49). Tačiau Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-118-425/2019 Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties dalis, kuria tenkintas H. P. skundas, panaikinta bei šioje dalyje klausimas išspręstas iš esmės – H. P. skundas atmestas (vykd. b., II tomas, b. l. 84-86).

2019 m. kovo 18 d. pranešimu antstolis įpareigojo H. P. nedelsiant pranešti (pateikti įrodymus) apie stoginės nugriovimą bei A. M. namo rytinės dalies lauko sienos atlaisvinimą (vykd. b., II tomas, b. l. 90).

2019 m. liepos 30 d. H. P. antstoliui pateikė prašymą, nurodė, kad stoginės nėra, kartu pateikė Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių ekspertizės, kurią atliko ekspertas doc. dr. S. S., darbo užsakovas H. P., aktą Nr. 19-05/05 (vykd. b., III tomas, b. l. 3-19), kurio išvadose nustatyta, kad stoginė, nurodyta pakoreguoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto rytiniame fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2) yra nugriauta (vykd. b., III tomas, b. l. 17).

2019 m. rugsėjo 25 d. antstolis A. Bespalovas surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą (vykd. b., III tomas, b. l. 39), kuriame nurodyta, kad H. P. iki šiol neįvykdė teismo nurodymo, tai yra nenugriovė stoginės (stoginė dalinai nugriauta), nurodytos pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane ir neatlaisvino A. M. namo rytinės dalies lauko sienos.

Teismas išreikalavo Panevėžio miesto aplinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-156-956/2016, kurioje buvo patvirtinta H. P. ir A. M. taikos sutartis, kurios 2 punkto pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir kurį vykdo antstolis A. Bespalovas vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/00114. Šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 (b. l. 2-156-956/2016 II tomo, l. 55-63), 2 punkte, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, nutarta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2) ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar įvykdytas taikos sutarties 2 punktas, yra reikšmingos ir kitos taikos sutarties sąlygos - pagal taikos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad A. M. duoda sutikimą H. P. atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal paruoštą (projekto pakoreguotos detalės iš trijų lapų pateikiamos) M. D. 2014 m. balandžio 4d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, gautų visus reikalingus tam statybos dokumentus ir atliktą rekonstrukciją įteisintų, išskyrus:

- taikos sutarties 1.1 punkte A. M. nesutiko su pakoreguotame projekte suprojektuota stogine (pakoreguoto projekto rytinio fasado planas, pridedamas lapas Nr.1);

- taikos sutarties 1.2 punkte A. M. nesutiko, kad pirmo aukšto plane (pridedamas lapas Nr. 2) pažymėta lauko siena nuo sklypo ribos būtų patraukta tik 2,52 m, kaip nurodyta plane; sutiko, kad siena liktų 3,28 m. atstumu nuo A. M. sklypo ribos, kaip užfiksuota 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje;

- taikos sutarties 1.4 punkte A. M. nesutiko su visais kitais projekto sprendiniais (pamatų, antro aukšto planų ir kita), kurie prieštarauja 1.1-1.3 punktuose nurodytiems nesutikimams.

Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad turi teisę keisti šios sutarties sąlygas ir tokie susitarimai galioja, jeigu jie padaryti raštu ir pasirašyti visų sutarties šalių. Duomenų apie tai, kad šalys susitarimu pakeitė taikos sutarties sąlygas byloje nėra.

Iš taikos sutarties priedo Nr. 1 „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto“ plano (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 II tomo, b.l. 57) matyti, kad projekto sprendiniai, su kuriais nesutiko A. M., pažymėti mėlynu rašikliu – užbraukta stoginė ir pažymėta nauja sienos, kuri yra bendra stoginei ir gyvenamajam namui, linija. Iš taikos sutarties priedo Nr. 2 (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 II tomo, b.l. 58) matyti, kad projekte mėlynu rašikliu yra pažymėta H. P. rekonstruojamo namo siena, atstumas nuo kurios iki sklypo ribą žyminčios tvoros vidinės dalies yra 3,28 m. Projekte minėta siena pažymėta kaip nutolusi nuo tvoros 2,52 m. Šias taikos sutarties aplinkybes patvirtina ir civilinėje byloje esančios fotonuotraukos (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 I tomo, b.l. 43, 44).

Byloje yra 2015-03-09 antstolio A. Bespalovo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/15/00005, kuriame antstolis konstatavo, kad H. P. priklausančios namo dalies stogas neuždengia A. M. priklausančios pirmo aukšto namo dalies patalpos, pažymėtos plane indeksu Nr. 1-8, rytinės pusės stogo. Tačiau protokole užfiksuota ir faktinė aplinkybė, kad H. P. priklausančio namo dalies stogas (stogo konstrukcija) liečiasi su A. M. priklausančios pirmo aukšto namo dalies patalpos, pažymėtos plane 1-8, rytinės pusės siena (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 I tomo, b.l. 104, 105). Ši aplinkybė, priešingai, nei teigia H. P., patvirtina faktą, kad išieškotojos A. M. namo rytinės dalies lauko siena buvo užimta H. P. statiniais faktinių aplinkybių konstatavimo metu.

Byloje taip pat yra ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-12-15 išvada (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 II tomo, b.l. 25-26), kurioje užfiksuota išvados pateikimo metu buvusi situacija, aktuali nagrinėjamam klausimui: byloje pateiktas Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas, kurį paruošė M. D., neatitinka 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų; 2011m. užfiksuota gyvenamojo namo rekonstrukcija neatitinka tikrinimo metu esamos padėties, nes, nors po 2013-03-22 priimto teismo sprendimo nauji statiniai nebuvo statomi, atliktas tik kapitalinis remontas nekeičiant užstatyto ploto, tačiau yra pradėta statyti 25 cm storio plytų siena rytinėje gyvenamojo namo pusėje (formuojama nauja 16 kv.m. patalpa vietoje buvusios laikinos stoginės). Ši naujai formuojama patalpa nebuvo užfiksuota 2011-05-02 kadastrinių matavimų byloje.

Prieš šalims sudarant taikos sutartį į bylą buvo pateikti iš H. P. gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto atskiri planai, iš kurių matyti, kad pagal projektą buvo numatyta stoginę sujungti su naujai projektuojamu stogu, stoginės ir naujai projektuojamos patalpos sienos atstumas iki sklypo tvoros – 2,52 m (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 II tomo, b.l. 52, 53), su kuo A. M. nesutiko ir, pasirašydama taikos sutartį, aiškiai išreiškė kaip turi būti pakeistas rekonstrukcijos projektas ir faktiškai pastatytos patalpos siena, buvusi stoginės atramine konstrukcija. Esant šioms byloje buvusioms aplinkybėms, akivaizdu, kad taikos sutartimi šalys susitarė ne tik dėl stoginės stogo, ją laikančių sienų, pamatų pašalinimo, bet ir stoginę laikančios rytinės sienos patraukimo į buvusią padėtį - 3,28 m atstumu skaičiuojant nuo sklypo ribą žyminčios tvoros vidinės dalies. Tik tokiu būdu A. M. namo rytinė siena tampa atlaisvinta nuo H. P. statinių.

Todėl šiuo atveju H. P. bei jo atstovo išsakyti argumentai, kad reikalaudama vykdyti taikos sutartį A. M. bei antstolis siekia nugriauti H. P. gyvenamojo namo dalį, nes už sienos yra įrengta virtuvė bei deklaratyvūs pasvarstymai, kad H. P. galimai pakaktų išimti po plytą iš sienos, taip tariamai būtų atlaisvinta A. M. namo siena, atmestini kaip nepagrįsti.

Skolininko H. P. argumentus, kad jo statinių rekonstrukcija yra teisėta, jis turi išduotą leidimą rekonstrukcijai, rekonstrukcija įregistruota VĮ „Registrų centras“, paneigia 2018 m. gegužės 30 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-2988-828/2018, kuriuo buvo patenkintas ieškovės A. M. ieškinys - panaikintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6d. išduoto leidimo Nr. LRS-51-171006-00047 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai galiojimas (vykd. bylos 1t. b.l. 50-53). Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtintoje taikos sutartyje A. M. davė sutikimą H. P. gyvenamojo namo rekonstrukcijai su sąlyga, kad jo rekonstruojamos namo dalies šiaurinė siena būtų ne arčiau kaip 3,28 m atstumu nuo sklype stovinčio betoninės tvoros, t.y. kaip nurodyta taikos sutarties priede Nr. 2, kuri iš esmės sutampa su sklypo riba. Tačiau projekto, kurio įgyvendinimui išduotas ginčijamas leidimas rekonstrukcijai, sprendiniai šios išlygos neatitiko, nes 3,28 m. atstumas išlaikytas ne nuo sklypą žyminčios betono tvoros, o nuo ieškovės naudojamos namo dalies kampo, kuris yra už nurodytos ribos. Taigi, teismas konstatavo, kad projekte nebuvo išlaikytas taikos sutartyje nurodytas 3,28 m atstumas, todėl projekto sprendinys pripažintas kaip atliktas be ieškovės A. M. sutikimo.

2018 m. lapkričio 13d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-656-544/2018 šis sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtinti taikos sutartį, statybos leidimas H. P. galėjo būti išduotas tik pagal šioje teismo nutartyje nurodytus šalių sutartus projektinius sprendinius ir statybos darbų išlygas. A. M., taikos sutartyje sutikdama su trečiojo asmens naudojamos namo dalies rekonstrukcija, nesutiko su statybos darbais, kurie vėliau išreikšti nurodytais projekto sprendiniais dėl rekonstruojamos šiaurinės sienos padėties (atstumo iki naudojamų sklypo dalių ribos) ir kitų, tačiau ginčijamas leidimas rekonstrukcijai pagal projektą trečiajam asmeniui vis tiek buvo išduotas. Teismas, konstatavęs, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neturint bendraturčio sutikimo projekte, pagal kurį išduotas leidimas, numatytiems darbams, nerevizavo ir nepanaikino taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 bei atitinkamai neišplėtė 2016 m. gruodžio 7 d. išduoto vykdomojo rašto įrašo ribų. Esant šioms bylos aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti ir kiti skolininko H. P. argumentai, kad teismas 2018-05-30 sprendimu Nr. e2-2988-828/2018 panaikino šalių sudarytą taikos sutartį, todėl ji neturėtų būti vykdoma, vykdomoji byla nutrauktina.

Vykdomojoje byloje pateiktas skolininko H. P. iniciatyva užsakytas antstolio S. Ramanausko 2018 m. liepos 31d. atliktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo konstatuota, kad pastate (duomenys neskelbtini), pastato 1A1ž (p) pirmo aukšto plane pažymėtoje vietoje „A“ stoginės nėra (vykd. b. 1 t. b.l. 112-115). Protokolo priede yra 2018m. liepos 31d. projektuotojo M. D. paaiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad projektuotojas atliko H. P. gyvenamojo namo projektavimo darbus; rengdamas projektinę dokumentaciją turėjo 2016 m. kovo 23 d. šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016; rengdamas projektą laikėsi šios taikos sutarties reikalavimų; dėl taikos sutarties 1.2 punkte nurodyto 3,28 m. atstumo paaiškinta, kad minėtas atstumas buvo išlaikytas kaip tai užfiksuota 2011 m. gegužės 2d. kadastrinių matavimų byloje ir patalpos (1-9) siena suprojektuota ir pastatyta toje pat vietoje, kaip tai buvo užfiksuota 2011 m. gegužės 2d. kadastrinių matavimų byloje, t.y. nuo A. M. namo kampo iki H. P. priklausančios patalpos (1-9) lauko sienos 2,06 m ilgio atstumai išlaikyti.

Tačiau apklaustas teismo posėdžio metu projektuotojas M. D. neprisiminė projekto rengimo aplinkybių, kiek kartų atliko projekto koregavimą, kokie sprendiniai buvo koreguojami, teigė, kad projektas buvo rengiamas pagal kliento užsakymą ir projekte buvo užfiksuoti faktiškai pastatyti statiniai. Projektuotojui nebuvo žinomos aplinkybės, kad pagal pakoreguotą projektą H. P. turėjo patraukti faktiškai pastatytą stoginės sieną 3,28 m. atstumu nuo sklypo ribą žyminčios tvoros. Kaip turi būti skaičiuojamas pirmo aukšto plane (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 I tomo, b.l. 178) nurodytas matmuo 3,28 m – paaiškinti negalėjo.

H. P. teigia, kad po to, kai buvo sudaryta taikos sutartis, projektuotojas M. D. parengė patikslintą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kuris atitinka 2011 m. gegužės 2 d. kadastrinių matavimų duomenis, projekto sprendiniai „užnešti“ ant senų pamatų, todėl 3,28 m. atstumas iki A. M. namo kampo ribos, sutampančios su sklypo riba, yra išlaikytas. Šiuos H. P. teiginius ir liudytoju apklausto projektuotojo M. D. parodymus, kad patalpos (1-9) siena suprojektuota ir pastatyta toje pat vietoje, kaip tai buvo užfiksuota 2011 m. gegužės 2d. kadastrinių matavimų byloje ir 3,28 m. atstumas yra pilnai išlaikytas skaičiuojant nuo H. P. namo sienos iki sklypo ribos, paneigia:

- A. M. atstovės paaiškinimai, kad 3,28 m. atstumas nuo H. P. namo sienos iki A. M. namo kampo egzistavo iki A. M. gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, tuo metu A. M. namo siena sutapo su sklypo riba, ir juos patvirtinantys A. M. gyvenamojo namo dalies kadastrinių matavimų bylos archyviniai duomenys (b.l. 103,104). Atlikus A. M. gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ir apšiltinus lauko sieną, ji nebesutapo su sklypo riba, todėl 3,28 m. atstumas tapo skaičiuojamas nuo H. P. namo sienos (buvusios iki jo savavališkai atliktos namo dalies rekonstrukcijos) iki sklypo ribą žyminčios paties H. P. pastatytos betono tvoros vidinės sienos, kaip tai nurodyta A. M. rekonstruojamo namo pirmo aukšto plane, kuriuo pagrįstai remiasi H. P. (civ.b. Nr. 2-156-956/2016, 1t. b.l. 20, 106), tačiau 3,28 m. atstumą aiškina akivaizdžiai klaidingai;

- H. P. pateiktas paskutinės redakcijos - 2017 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, iš kurio 62 lape esančių plano duomenų matyti, kad raudonais kryželiais pažymėti išardomi buvę pamatai ir H. P. gyvenamojo namo siena yra suprojektuota ne buvusių senų pamatų vietoje, kaip aiškino projektuotojas 2018-07-31 paaiškinamajame rašte ir H. P. teismo posėdžio metu, o net 0,44 m arčiau sklypo ribos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju projektuotojas parodė, kad projekto sprendinius koregavo pagal faktiškai buvusią padėtį. Faktinę aplinkybę, kad rekonstrukcijos metu H. P. keitė pamato vietą patvirtina ir projekto antro aukšto plane nurodyti duomenys apie ardomas senas karkasines sienas, mūrijamą blokelių sieną ant naujų pastiprintų pamatų (projekto 61 l.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad projekte nurodyti duomenys atitinka bylos nagrinėjimo metu faktiškai esančią padėtį ir teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Palyginus minėtuose projekto planuose nurodytus duomenis su 2019 m. gruodžio 10 d. antstolio papildomame akte teismo nurodymu atliktais matavimais, matyti, kad projektuotojas pamatų plane nurodė bendrą 3,33 m. atstumą nuo naujai suprojektuotų pamatų (ant kurių pastatyta bendra stoginės ir H. P. namo siena, kurią pagal taikos sutartį jis įsipareigojo patraukti) iki sklypo ribą žyminčios tvoros išorinio krašto (projekto 62 lapas). Atėmus iš minėto ilgio tvoros plotį ir naujai projektuojamų pamatų plotį, atstumas nuo pamatų iki tvoros vidinės pusės yra 2,42 m (3,33-0,47-0,44). Pagal antstolio matavimus betoninės tvoros su H. P. primūryta iš vidinės pusės raudonų plytų siena bendras plotis – 0,47 m (kuris nėra vienodas visose mūro vietose, nes mūras – nelygus), be plytų sienos – 0,30 m. Faktinis antstolio išmatuotas atstumas – 2,49 m. Neatitikimas matavimuose – 3-7 cm vertintinas kaip neesminė paklaida, nes pagal antstolio atliktus matavimus 2019 m. rugsėjo 25d., tas pats faktinis atstumas buvo nustatytas 2,45 m (vykd. b. 3 t. b.l. 40-41), kas iš esmės sutampa su H. P. pateiktame projekte užfiksuotais matavimais.

Skolininko H. P. iniciatyva vykdymo proceso metu buvo pateiktas ir 2019 m. gegužės 27d. Ekspertizės aktas Nr. 19-05/05 (vykd. bylos 3t. b.l. 4-17), kuriame padaryta išvada, kad stoginė, nurodyta pakoreguoto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto rytiniame fasado plane bei pirmo aukšto plane, yra nugriauta. Tačiau iš ekspertizės akto fotonuotraukos Nr. 9 matyti, kad po A. M. gyvenamojo namo stogu tebėra H. P. pastatyta ant naujų pamatų siena, kuri buvo stoginės stogą laikanti siena ir ši siena užima A. M. namo rytinės dalies lauko sieną, kurią taikos sutartimi H. P. įsipareigojo pašalinti – patraukti 3,28 m. atstumu nuo sklypo ribos ir taip sieną atlaisvinti.

Iš Antstolio A. Bespalovo paaiškinimų, vykdomojoje byloje esančioje 2017 m. spalio 19d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. 2S-777-425/2017 nustatytų aplinkybių (vykd. b. 1 t. b.l. 118-122), antstolio žinioje yra ir kita vykdomoji byla, vykdoma skolininko H. P. atžvilgiu, kur išieškotojas yra Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija prie AM, kurioje skolininkas įpareigojamas įteisinti neteisėtą statybą arba išardyti savavališkai pastatytą ir pertvarkytą statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę pagal 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013. Vykdomasis raštas nėra įvykdytas, skolininkas buvo baustas už sprendimo nevykdymą. Aplinkybę, kad toks vykdymas yra pradėtas, nurodė ir pats H. P. ieškinyje. Todėl H. P. teiginiai, kad jo atžvilgiu nėra vykdomos jokios kitos bylos, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu nėra pagrindo teigti, kad minėta vykdomoji byla apima vykdomąją bylą, kurioje išieškotoja yra A. M..

Ištirtų bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas – neįvykdyta - H. P. pastatyta plytų siena rytinėje gyvenamojo namo pusėje, uždengta stogu ir užimanti A. M. namo rytinę sieną – nepatraukta taikos sutartyje nurodytu atstumu, taikos sutarties sudarymo metu siena buvo stoginės atraminė konstrukcija. Aplinkybė, kad ši savavališkai pastatyta siena galimai tapo H. P. savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo dalimi, neturi teisinės reikšmės, nes A. M. nesutiko su pirminio H. P. namo dalies rekonstrukcijos projekto sprendiniais, taikos sutartimi šalys susitarė dėl jų koregavimo (civ. bylos Nr. 2-156-956/2016 II tomo, b.l. 52, 53). H. P. pateikti įrodymai - antstolio S. Ramanausko 2018 m. liepos 31d. atliktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2019-05-27 Ekspertizės aktas Nr. 19-05/05 patvirtina tik aplinkybę, kad skolininkas pašalino stoginės stogą ir dalį ją laikančių sienų konstrukcijų, tačiau nepatvirtina fakto, kad teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalimis spręsti dėl baudos skyrimo H. P. už sprendimo neįvykdymą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Antstolis prašo paskirti 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2017 m. gegužės 19 d. (imtinai) iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo) arba kol įsiteisės sprendimas. Tokia antstolio prašoma skirti bauda sudarytų bendrą 43000 Eur baudos sumą (860 d. x 50 Eur = 43000 Eur) ir teismo vertinimu būtų neproporcingai didelė, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Baudos tikslas - ne nubausti skolininką, o paskatinti jį operatyviai įvykdyti teismo sprendimą. Be to, įvertintina ir tai, kad teismo sprendimas yra iš dalies įvykdytas, tačiau pilnai nevykdomas daugiau kaip trejus metus, jis neįvykdytas ir teismo nutarties priėmimo dieną. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju H. P. skirtina bauda išieškotojos A. M. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną po 2 Eur, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. sausio 24 d. įskaitytinai (981 kalendorinė diena), viso 1962 Eur.

Skolininkui H. P. teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Antstolio pareiškimas iš esmės tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos suinteresuotam asmeniui skolininkui H. P. teikiant antrinę teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti H. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 1962 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) baudą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. sausio 24 d. įskaitytinai, už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skaičiuojant po 2 Eur (du eurus) išieškotojos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti H. P., kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0025/17/00114 grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.