Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-23490-816/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

antstolė I. B. kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir skirti iki 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, skaičiuojamą nuo 2016-12-14 iki visiško įvykdymo. Antstolė prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinių lentelių su 30 x 27,5 cm betoniniu cokoliu ant 30 x 30 cm gelžbetoninių stulpų ir 12,55 m ilgio ir 1,77 m aukščio statinį – tvorą, esančią valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su antstolės pareiškimu sutiko. Nurodė, kad R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų neįvykdė, todėl yra pagrindas antstolės pareiškimą tenkinti ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius.Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti antstolės prašymą dalyje dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 str. 6 d. nustatytu pagrindu. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolei I. B. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-11170-541/2014 dėl įpareigojimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įpareigojimui įvykdyti nustatytas 3 mėn. terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. Darytina išvada, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 15 d. Antstolės teigimu, atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė ir su antstole nebendradarbiavo, todėl ji 2017 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos už sprendimo nevykdymo skyrimą CPK 771 str. 6 d. pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad iškilus ginčui dėl vykdymo turinio teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikta registracija ar kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Šių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).CPK 273 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 str. 3 d. turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 str. 6 d. Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nustatė terminą (3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo), per kurį turi būti įvykdytas teismo įpareigojimas, tačiau nenustatė pasekmių, kurios kiltų atsakovui neįvykdžius įpareigojimo. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi, sprendime neįtvirtinus pasekmių, antstolė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 str. 6 d. pagrindu. Priimant ginčijamą nutartį teismas atsisakė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo motyvuodamas tuo, jog atsakovui yra taikomos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl papildomų baudų už įpareigojimų nevykdymą taikymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 str. 6 d. numatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad baudos skyrimas yra perteklinė priemonė tikslui pasiekti.Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas neatsižvelgdamas į naujausią teismų praktiką bei galiojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą naikintina ir klausimas dėl baudos skyrimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties tenkinti ir baudos skyrimo atsakovui R. J. klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.