Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1193-1097/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-15
Bylos Nr.: e2-1193-1097/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01156-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: N. D., A. G.
Advokatai: Regina Vasiliauskienė, Tomas Vagnorius

Kategorijos

2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-1193-1097/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01156-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 3.2.4.4; 3.2.4.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,vertėjaujant Rimantui Skuratovič, Olgai Vostrenkovai,dalyvaujant ieškovui A. P. ir jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,atsakovėms N. D., A. G. ir jų atstovui advokatui Tomui Vagnoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms N. D. ir A. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto dalių nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir sandorio dalies nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notarė Nijolė Pruskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. P. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms N. D. ir A. G. (toliau – atsakovės) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto dalių nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir sandorio dalies nuginčijimo, prašydamas: 1) pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės N. D. nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 168 kv. m ploto rekonstrukcijos būdu pastatytą gyvenamąjį namą iš sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį su terasa, pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini), kiekvienam bendraturčiui pripažįstant po 1/2 dalį turto; 2) padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, nustatyti naudojimosi juo tvarką: ieškovui palikti naudotis pirtimi ir gyvenamojo namo dirbtuvės patalpomis, esančiomis po terasa ir turinčiomis atskirą įėjimą, atsakovei palikti naudotis gyvenamuoju namu; žemės sklypu ir pavėsine šalys naudojasi bendrai; 3) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė N. D. padovanojo savo dukrai atsakovei A. G. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neegzistuojantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove N. D. nuo 2018 m. kartu apsigyveno atsakovei priklausančiame sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau santuokos nesudarė. Ieškovas turėjo svajonę įsirengti dirbtuves, kuriose galėtų užsiimti savo pomėgiu – medžio drožyba, atsakovė svajojo turėti nuosavą namą, todėl šalys sutarė savo norus įgyvendinti kartu: nupirkti žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą, kuriame būtų įrengtos dirbtuvės. Kadangi buvo nesusituokę, nutarė žemės sklypą pirkti atsakovės vardu. Ieškovas surado tinkamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nekilnojamojo turto registre neįregistruotas sodo namas. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsigijo šį žemės sklypą už 15 000 Eur. Atsakovė užsakė kadastrinius žemės sklype buvusio sodo namo matavimus, užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir 58,24 kv. m ploto sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovas parengė sodo pastato rekonstrukcijos brėžinį, žemės sklype numatė vieną pastatyti pirtį ir pavėsinę, kreipėsi į UAB ,,Trakuva“ architektę F. K., jog pagal jo brėžinį parengtų sodo pastato rekonstrukcijos projektą, numatant sodo pastatą rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą, gautų statybos leidimą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas leidimas rekonstruoti statinį. Kol buvo rengiamas projektas, ieškovas savo lėšomis ir darbu išvalė ir paruošė apleistą žemės sklypą statyboms. Statybos darbai pradėti 2018 m. pabaigoje nuo pirties statybos. 2019 m. pastatyta pirtis, kurioje šalys apsigyveno. Užbaigus pirties statybą, pastatyta pavėsinė. 2020 m. pradėtas rekonstruoti sodo pastatas. Statyba intensyviai buvo vykdoma 2020-2022 metais, 2023 metais buvo sutvarkyta aplinka, išgrįsti takai, išklotos trinkelės, įrengta tvora. Žemės sklype pastatyti trys nekilnojamojo turto objektai: sodo pastatas rekonstruotas į gyvenamąjį namą, kurio plotas padidėjo iki 168 kv. m, pastatyta nauja 51 kv. m ploto pirtis su terasa ir 36 kv. m ploto pavėsinė. Teritorija sutvarkyta, aplink statinius žemės sklypas išgrįstas spalvotomis trinkelėmis, prie pirties ir pavėsinės sumūrytos atraminės tvorelės, apdailintos skaldyto akmens plokštėmis. Į žemės sklypą buvo atvežta daug grunto, įrengta žalia veja. Aikštelė prie gyvenamojo namo padengta juodos spalvos skaldele. Ieškovo vertinimu, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su rekonstruotu sodo pastatu, nauja pirtimi, pavėsine, sutvarkyta teritorija, yra vertas apie 380 000 Eur.

3. Ieškovas argumentavo, kad sukurtas nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jo ir atsakovės N. D. daline nuosavybe po 1/2 dalį, nes jie, apsigyvenę kaip sugyventiniai ir susitarę bendrai savo lėšomis ir darbu, žiniomis, pasiekti tam tikrą tikslą – sodo namą rekonstruoti į gyvenamąjį namą, pastatyti pirtį, pavėsinę – praktiškai sudarė jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.970 straipsnis). Ieškovo teigimu, statyboms jis naudojo savo lėšas: gaunamą pensiją, pajamas iš savo parduotų drožinių bei lėšas, gautas pardavus sodo pastatą. Ieškovas nurodė, kad užsiima medžio drožyba, jo drožiniai yra išskirtiniai, vienetiniai. Šiuos darbus pardavinėdamas, gautas lėšas jis investavo į statybą. Ieškovas buvo sukaupęs įvairios medienos savo drožiniams, kurią panaudojo gyvenamojo namo statybai, taip pat pirko namui medienos iš savo pažįstamų eigulių. Iš ąžuolo medienos buvo pagamintos kolonos po sodo pastato, rekonstruoto į gyvenamąjį namą, terasa, po pirties stogu, po pavėsinės stogu, iš jos pagamintos trejos vidaus durys, lauko baldai, komoda pirtyje. Ieškovas gauna senatvės pensiją, kurią taip pat panaudojo sodo pastato rekonstrukcijai. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ir už juos gautus 33 000 Eur investavo į ginčo sodo pastato rekonstrukciją. Ieškovo sąskaitos AB ,,Swedbank“ išrašas patvirtina, kad 2020-2021 m. ieškovas statybinių medžiagų įsigijimui prekybos centruose, degalams bei statybai išimdamas iš sąskaitos grynuosius pinigus išleido 41 226,68 Eur. Ieškovo skaičiavimu, į nekilnojamojo turto statybą jis įdėjo apie 70 000 Eur asmeninių lėšų. Ieškovas nurodė, kad, vykdant statybos darbus, jis užsakinėjo ir pirko statybines medžiagas, patyrė daug sąnaudų degalams. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis, be savo paties atliekamų darbų, medžiagų užsakinėjimo ir pirkimo, faktiškai dirbo kaip darbų vykdytojas – prižiūrėjo statybos eigą nuo pat pradžių iki pabaigos. Ieškovo teigimu, jo, kaip darbų vykdytojo, indėlis į statybą, jo vertinimu, yra apie 120 000 Eur (atskaitos tašku imant darbų vykdytojo atlyginimą – 2 000 Eur per mėnesį, per metus tai sudaro 24 000 Eur, o vykdžius statybą 5 metus – 120 000 Eur).

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad, baigus statybos darbus, jo ir atsakovės santykiai pašlijo. Atsakovė pareiškė, kad visas abiejų darbu ir lėšomis sukurtas nekilnojamasis turtas priklauso tik jai. Pasiūlė ieškovui kompensaciją pinigais ir išsikraustyti, tačiau siūlyta kompensacija buvo nepakankama, atsižvelgiant į ieškovo įdėtas pastangas, darbą bei asmenines lėšas. Be to, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė N. D. bendromis su ieškovu lėšomis ir ieškovo darbu, dalykinėmis žiniomis sukurtą nekilnojamąjį turtą padovanojo savo dukrai atsakovei A. G.. Atsakovė padovanojo sodo pastatą, kurio realiai nebėra, nes jis rekonstruotas į gyvenamąjį namą, pastatyta nauja pirtis. Ieškovas nurodė, kad šis sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip apsimestinis, sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1, 2 dalys, 1.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovas taip pat prašė, pripažinus ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe ir nustačius konkrečias bendraturčių dalis, nustatyti naudojimosi turtu tvarką.

Atsiliepimas

5. Atsakovės N. D. ir A. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovės nurodė, kad atsakovė N. D. su ieškovu susipažino 2018 m., kai šis išėjo iš kalėjimo. Tais pačiais metais atsakovė nusipirko ginčo žemės sklypą su neregistruotu sodo pastatu. Už minėtą sklypą sumokėjo atsakovė. 2018 m. gruodžio mėnesį atsakovė su ieškovu apsigyveno atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė pardavė atsakovei A. G. ir A. G. už 63 800 Eur. Atsakovė, pardavusi butą bei ilgamečio darbo ir verslumo dėka, buvo sukaupusi reikiamą sumą įgyti ginčo turtą ir jį rekonstruoti. Atsakovė atliko visus mokėjimus, susijusius su ginčo turto rekonstrukcija, aplinkos gerinimo darbais ir medžiagomis, o ieškovas buvo nupirkęs tik šilumos siurblį (kaina 5 769,79 Eur) iš lėšų, gautų už jam priklausiusio sodo sklypo pardavimą. Priešingai nei teigia ieškovas, jokių iš parduoto sodo sklypo gautų pinigų jis ginčo turto rekonstrukcijai neskyrė, nes turėjo senų skolų, kurias, tikėtina, ir dengė. Atsakovės nurodė, kad ieškovas niekuomet nėra dirbęs, nedirba ir šiuo metu, didžiąją dalį gyvenimo yra praleidęs kalėjime už įvairius nusikaltimus, todėl jis jokių lėšų ginčo turto rekonstrukcijai neskyrė, už viską mokėjo atsakovė. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovas statybos darbų turto teritorijoje ar ją vystant neatliko ir negalėjo atlikti, nes turi negalią, o ir dirbti nebuvo linkęs apskritai. Ieškovo teiginiai apie jo skirtas pinigines lėšas yra deklaratyvūs ir leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįsti. Jo pozicija skaičiuoti sau darbų vykdytojo algą nelogiška, be to, ginčo turto rekonstrukcija vyko tik 2019-2021 m., todėl ieškovas nepagrįstai nurodo 5 metus.

7. Atsakovių teigimu, neįrodyti ieškovo teiginiai, kad buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė su juo planavo įsigyti bendrą gyvenamąjį būstą, nėra jokio žodinio nei rašytinio susitarimo. Atsakovė su ieškovu kartu pradėjo gyventi atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o jai jį pardavus atsakovė ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs prie turto įsigijimo sumokant kažkokią dalį turto kainos. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės daryti kokią nors išvadą, jog šis piniginiais ar kitokiais įnašais prisidėjo prie turto įsigijimo, jo remonto (vystymo, įskaitant pirties statybą). Išimtinai atsakovė finansavo visų reikalingų statybinių medžiagų įsigijimą, samdė statyboms reikalingus meistrus. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jo gebėjimą skirti jo nurodomas pinigines lėšas turtui vystyti. Ieškovas neturėjo jokių pajamų, niekur nedirbo, ieškovui pragyvenimui lėšas skyrė atsakovė, kuri mokėjo visus mokėjimus, susijusius su turto išlaikymu (įskaitant komunalinius mokesčius). Atsakovė sutinka, jog ieškovas nupirko vienintelį daiktą – t. y. šilumos siurblį, tačiau tuo pačiu jis juo naudojosi gyvendamas su atsakove. Šiuo atveju ieškovas galėtų tikėtis nebent gauti kompensaciją dėl savo lėšomis įgyto turto atsakovės naudai, jeigu būtų pareikštas atitinkamas reikalavimas ir įrodytų, kokią vertę jis sukūrė prisidėdamas prie turto įsigijimo ir/ar jo vystymo. Vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu. Ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus, siekdamas užvaldyti jam nepriklausantį turtą.

8. Atsakovės nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko 2024 m. vasario mėnesį, tačiau ieškovas neišsikraustė, o savavališkai apsigyveno pirties pastate, į raginimus išsikraustyti nereagavo. Ieškovas iki šiol lankosi ieškovės namuose, maitinasi, naudoja komunalines paslaugas. Ieškovas nuolat naudoja psichologinį smurtą, gąsdina ir grasina atsakovei N. D., jog negavęs pinigų padegs pastatą ar kitaip fiziškai susidoros (dėl to kelis kartus buvo kreiptasi į policiją). Atsakovė, nebesitikėdama savo jėgomis užbaigti turto rekonstrukciją, (duomenys neskelbtini) turtą padovanojo savo dukrai (atsakovei A. G.), be to, likusi viena nemato prasmės viena sklype gyventi, ateityje persikels į butą su reikalingais patogumais. Atsakovė A. G. kartu su sutuoktiniu, savo lėšomis ir pastangomis ketina pabaigti turto vystymą ir, tikėtina, su šeima apsigyvens erdvesnėse patalpose. Atsakovės sudarė dovanojimo sandorį gera valia ir susitarimu. Tokio pobūdžio dovanojimo sandoriai tarp artimų giminaičių yra normali praktika. Atsakovė N. D. nebenorėjo toliau turėti jokių reikalų su namo nebaigtu rekonstrukcijos projektu ir su ieškovu, nes, nutrūkus jų santykiams, ieškovas piktybiškai neišsikrausto, nemoka komunalinių mokesčių, ieškovo elgesys tapo nepakeliamas, dėl nuolatinio terorizavimo, grasinimo smurtu, padegimu, reiškiant įvairius piniginius reikalavimus, jei jam nebus sumokėta kompensacija už bendro gyvenimo metu tariamai investuotas lėšas.

9. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas ir atsakovė N. D. kartu gyveno nuo 2018 m.: vasaros laikotarpiu gyveno sodo pastatuose (duomenys neskelbtini) kaime, o atėjus žiemai apsigyveno atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Siekdami įgyvendinti tikslą turėti gyvenamąjį namą prie miško ir ieškovo dirbtuves medžio drožybai, susitarė, kad visus organizacinius reikalus tvarkys ieškovas, o žemės sklypas bus perkamas atsakovės vardu. Žemės sklypas buvo nupirktas (duomenys neskelbtini) ir už jį sumokėjo abu: ieškovas davė 4 000 Eur, o likusią kainą sumokėjo atsakovė. Žemės sklypo parengimo statyboms darbus atliko ieškovo samdyti pagalbiniai darbininkai, kuriems už darbą jis mokėjo grynaisiais pinigais iš savo lėšų. 2018-2019 m. žiemą ieškovas gyveno sodo pastate, pasistatęs krosnelę, kad galėtų betarpiškai organizuoti ir kontroliuoti pirties statybą; užbaigus pirties statybą, ieškovas ir atsakovė apsigyveno pirties pastate, po to buvo statoma pavėsinė. 2020 m. pradėtas rekonstruoti sodo pastatas; statybines medžiagas užsakinėjo, pirko ieškovas, taip pat ir jo prašymu statybininkai, su kuriais ieškovas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Visas sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo perkamos statybai reikalingos medžiagos, ieškovas perdavė saugoti atsakovei; dalį išsaugotų statybinių medžiagų pirkimo kvitų, kurie likę pas ieškovą, ieškovas pateikė teismui. Tvirtinti, kad visos atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos tik jos lėšomis, nėra jokio pagrindo. Gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu, t. y. ieškovas ieškojo statybininkų įvairiems statybos darbų etapams vykdyti, atsiskaitinėjo dažniausiai grynaisiais pinigais, tačiau taip pat pirko ir prekes, atsiskaitydamas banko kortele. Teisme apklausti liudytojai A. S., R. S. patvirtino, kad dalį kainos už darbą ieškovas sumokėjo savo drožiniais – pagamino prabangius baldus, apie 3 000 Eur vertės. Ieškovas neneigia, kad su atsakove derino darbus, kainas, tačiau organizaciniame darbe ji mažai dalyvavo, nes dirbo (duomenys neskelbtini), kelias dienas per savaitę išvykdavo labai anksti, dažnai dirbdavo naktimis, o grįžusi ilsėjosi, pailsėjusi dirbo darže. Apie tai, kad statybvietėje atsakovę matė itin retai, paliudijo ieškovo pakviesti liudytojai. Ieškovas pripažino, kad piniginis indėlis į statybas didesnis buvo atsakovės, tačiau jo indėlis į statybos sumanymą, darbų organizavimą, medžiagų parinkimą, darbų kontrolę žymiai viršijo atsakovės indėlį, nes ji tik retkarčiais sudalyvaudavo darbų aptarime, statybvietėje nebūdavo nuolat. Atsakovė pasinaudojo ieškovo žiniomis, gebėjimais, grožio, kokybės suvokimu, jo indėliu į nekilnojamojo turto sukūrimą, ieškant sklypo, rengiant jį statyboms, numatant, kokius ir kur statyti nekilnojamojo turto objektus, nurodant architektui esminius pageidavimus gyvenamajam namui, perkant statybines medžiagas, ieškant darbininkų, kontroliuojant statybą. Papildomai argumentavo, kad ginčijamas dovanojimo sandoris yra tariamasis sandoris, sudarytas fiktyviai, nesiekiant sukurti jokių pasekmių, tik apsunkinant ieškovo padėtį. Atsakovės A. G. šeima turi kelis nekilnojamojo turto objektus: sodybą bei du butus, gyvena neseniai pastatytoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Atsakovė N. D. nurodė, kad nesiruošė skirtis su ieškovu, nesiruošė jo išvaryti, siūlė jam kompensaciją, kas patvirtina, kad ji jaučiasi esanti ieškovui skolinga. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų jos teiginiams, kad ieškovas jai grasino, kad ji rašė pareiškimus policijai; priešingai, ji nurodė, jog ieškovas užeina į gyvenamąjį namą, išveda šunį, atsakovė jam pasiūlo maisto, jų santykiai tęsiasi. Tiek ieškovas, tiek atsakovė tebegyvena ginčo name ir jokio pavojaus ieškovas jai nekelia. Atsakovės negalėjo paaiškinti, kodėl turtas padovanotas tuo metu, kai jau vyko ginčas. Pabrėžė, kad šalys žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo statybos, žodžiu sutarė bendrai įsigyti nekilnojamąjį turtą ir šis susitarimas bendromis pastangomis įgyvendintas: atsakovės lėšomis ir ieškovo darbu; taip pat ir ieškovas įdėjo turėtas lėšas. Tai buvo natūralu, nes santykiai buvo geri, grįsti pasitikėjimu. Ieškovas įdėjo savo pastangas, darbą, širdį, nes kūrė kaip sau. Pažymėjo, kad ieškovas neturi daugiau kur gyventi, nes pardavė savo turėtą sodo pastatą ir lėšas panaudojo bendram ginčo turtui įsigyti.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad žemės sklypą pirkimui rado jis, tačiau nebūtų galėjęs nupirkti iš savo lėšų. Kartu su atsakove pirko žemę, perkant ieškovas pridėjo savo 4 000 Eur, taip pat nusiderėjo dėl kainos. Šešis metus šalys kartu gyveno. Namą ir kitus statinius statė kviesdamas vietinius darbininkus, užsakydavo visko, ko reikėdavo – techniką, medžiagas, statybininkus. Ieškovas nurodė pilnai užsiėmęs statybomis: būdavo ten visada ir viską darydavo, ko reikėdavo; įdėjo visą širdį, nes statė kaip sau. Pinigai daugiausia buvo atsakovės. Ieškovas dėjo ir savo pinigus, tačiau daugiausia darbus. Dėl turto dalies su atsakove nesitarė. Statė apie metus 2018-2019 metais. Atsakovė dėjo pinigus, o ieškovo pinigai buvo maži. Jis teikė pagalbą statant, statė sau dirbtuves, norėjo kartu su atsakove gyventi, dabar jaučiasi išnaudotas. Atsiskaitymai vykdavo tik grynaisiais pinigais. Atsakovė duodavo pinigus ir ieškovas pirkdavo viską. Vėliau atsakovė jį apkaltino pinigų vagyste ir prasidėjo nepasitikėjimas. Atsakovė siūlė ieškovui 70 000 Eur kompensaciją, bet už tiek nieko negalima įsigyti; ieškovui reikia dirbtuvės.

11. Teismo posėdžių metu atsakovės ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad susitarimo dėl bendro nuosavybės kūrimo nebuvo; atsakovė siekė sukurti asmeninę nuosavybę, kas ir buvo sukurta bei įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl atliktų darbų, įdėtų lėšų pagrįsti. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo pajamas ir neįrodė savo galimybių įnešti lėšų į statybas. Ieškovas pripažino, kad finansiškai labiausiai prisidėjo atsakovė. Šalių buitis taip pat nepatvirtinta bendros veiklos: už komunalinius patarnavimus, maistą mokėjo atsakovė, šalys bendro biudžeto neturėjo ir ieškovas tą patvirtino. Ieškovas patvirtino, kad investavo tik savo darbą, norėjo tik dirbtuvių ir to siekė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų mokėjęs už perkamą sklypą. Ieškovo įdėti pinigai nedideli, o už viską – statybos darbus, medžiagas – mokėjo atsakovė, ką patvirtino ir ieškovas savo paaiškinimuose. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų įnešęs 70 000 Eur. Bendro gyvenimo metu ieškovas savo darbą įvertino 2 000 Eur per mėnesį alga; tai nėra normalu vedant bendrą ūkį; taip bandoma išpūsti ieškovo indėlį darbais į ginčo turtą. Atsakovė nurodo investavusi savo lėšas ir pagrindė tai pateiktomis sąskaitomis, kuriose atsakovė nurodyta pirkėja. Ieškovo pateikti kvitai nepatvirtina konkrečių darbų ir / ar pirktų medžiagų ryšio su ginčo objektu. Atsakovė pateikė įrodymus apie savo pajamas, kurios leido vykdyti statybos darbus ir sukurti ginčo turtą. Vien bendro gyvenimo faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos įrodymas; be to, net laikant buvus jungtinės veiklos sutartį, dar neįrodo, kad negalėjo būti sukuriama asmeninė nuosavybė. Ginčo turtas yra sukurtas tik atsakovės lėšomis. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas yra nupirkęs šilumos siurblį, kurio kaina apie 8 000 Eur. Sudarant dovanojimo sandorį notaras buvo informuotas apie ieškovo pretenzijas į ginčo turtą, tačiau jam tai nesukliudė patvirtinti dovanojimo sutarties. Ieškovo ir atsakovės N. D. santykiai nutrūkę, atsakovė nebenorėjo ir nebegalėjo tęsti ginčo turto vystymo, todėl padovanojo jį dukrai, kad ši baigtų reikiamus statybos / įrengimo darbus.

12. Teismo posėdžio metu atsakovė N. D. papildomai paaiškino, kad 2018 m. rudenį pasikvietė ieškovą gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini). 2018 m. pradėjo pirties statybas, kurios tęsėsi 2019 m. Atsakovė už viską mokėjo, turėjo lėšų statyboms. 2020 m. statė namą. Atsakovė tarėsi su statybininkais – susirado darbininkus, su jais susitarė, jiems mokėjo grynaisiais. Ieškovas padarė vieną stalą, du paveikslus dar būdamas kalėjime. 2024 m. ieškovas išėjo gyventi į pirtį ir pasiėmė tiek tą stalą, tiek paveikslus. Nors šalys gyveno kartu, už viską mokėjo atsakovė; nors jau ilgiau nei metus kartu nebegyvena, už viską tebemoka atsakovė. Ieškovas visur eina, viską ima, nes negali pragyventi už gaunamas lėšas. Atsakovės teigimu, ieškovas niekada statybose nedirbo, žemės nekasė, nes dirbo darbininkai, o mokėjo atsakovė. Jokio susitarimo dėl turto bendrumo nebuvo. Dirbo samdyti žmonės, o atsakovė jiems iš karto mokėdavo. Ieškovas mokėjo tik už šildymo sistemą. Ieškovas mokėdavo už atsakovės duotus pinigus. Atsakovė nurodė, kad ginčo turtą padovanojo dukrai, nes tokia giminės tradicija; turtas jos, todėl ji ir gali jį dovanoti. Taip pat atsakovė nurodė, kad gyvenamasis namas nėra baigtas statyti, dar daug darbų reikia atlikti. Atsakovė nurodė ieškovo neišvariusi, nes jai jo gaila, tik nesupranta, kodėl jis ieškinį pareiškė. Ginčo turtą atsakovė vertina 200 000 Eur. Ieškovas į jo sukūrimą įdėjo 10 000 Eur, tačiau neprašė jų grąžinti, tai dėl to atsakovė jam ir neatidavė pinigų. Kilus nesutarimams, atsakovė siūlė ieškovui kompensaciją, tačiau nė vienas iš siūlytų susitarimo variantų ieškovui netiko. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovas savo turėtą sodo pastatą pardavė tuo metu, kai ginčo namas jau buvo pastatytas (2020-2021 m.), tuo metu jau viskas buvo padaryta. Paaiškino, kad medžiagų pirkimo kvituose būna pirkėju nurodyti statybininkai, nes pagal įprastą praktiką, statybininkai dažnai statybinių prekių parduotuvėse turi nuolaidas medžiagoms ir dėl to jie dažnai medžiagas pirko savo vardu už atsakovės lėšas. Pastebėjo, kad ieškovas 2018 m. išėjo iš kalėjimo ir nieko neturėjo – nei santaupų, nei pajamų, nei darbo stažo, tai ir negalėjo turėti lėšų statyboms.

13. Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. papildomai paaiškino, kad statant ginčo turtą už viską mokėjo atsakovė N. D., taip pat padėjo ir atsakovės A. G. šeima; ieškovas prisidėjo tik patarimais, kai kuriuos darbus atliko jo pažįstami. Pinigai buvo atsakovės ir ji viską statė iš savo lėšų. Atsakovė ne visada pasitikėjo ieškovu, stengėsi pati mokėti, slėpdavo pinigus, nes ieškovas buvo paėmęs jos pinigų. Dovanojimas yra įprastas giminėje. Namą reikia pabaigti įrengti, o atsakovei N. D. name yra blogi prisiminimai, nusivylimas, todėl ji nebenori ten būti. Nebuvo susitarimo bendrai statyti namo, ieškovas tam neturėjo jokių finansų. Ieškovo drožiami medžio dirbiniai gražūs, bet dėl jų stilistikos juos sudėtinga parduoti, žmonės nenori tiek mokėti, kiek ieškovas už juos prašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

14. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, pirties bei pavėsinės – (ne)pripažinimo bendrąja daline nesusituokusių asmenų ieškovo ir atsakovės N. D. nuosavybe, nustatant lygias bendraturčių dalis po 1/2 dalį turto kiekvienam. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe po 1/2 turto dalį, argumentuodamas, kad šis turtas įgytas ir iš esmės pagerintas šalims gyvenant ir vedant bendrą ūkį nesudarius santuokos, jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu (CK 6.969, 6.970 straipsniai). Atsakovės, ginčydamos ieškovo reikalavimus, teigė, kad ginčo šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos ir bendrosios nuosavybės sukūrimo nebuvo, turtas įgytas ir pagerintas atsakovės N. D. lėšomis ir laikytinas jos asmenine nuosavybe.

15. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

16. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

17. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pabrėžtina ir tai, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Taigi, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

18. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

19. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje išskirtos susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę patvirtinančios aplinkybės (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu) yra pavyzdinės ir nesuponuoja kumuliatyvumo, t. y. teismas gali pripažinti sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teisę į tokį turtą, kuris sukuriamas statybos ar gamybos būdu, net ir tuo atveju, jei vienas iš dalyvių prisidėjo vien tik darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024, 43 punktas).

20. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

21. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

22. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

23. Tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

24. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad ieškovas, siekiantis, jog kartu su atsakove gyvenant įgytas / sukurtas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe po 1/2 dalį turto, privalėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį, tolygų 1/2 daliai. Atsakovė neneigia, jog ieškovas savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo turto įrengimo, tačiau nesutinka, jog šis ieškovo indėlis yra pakankamas, kad būtų konstatuotas šalių siekis įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, lygiomis dalimis. Ginčas kilęs dėl pirmiau nurodytos trečiosios CK 3.90 straipsnio 1 dalimi apibrėžtos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės – kad ginčo turtas sukurtas / iš esmės pagerintas bendromis šalių lėšomis ir / ar darbu.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovė N. D. nuo 2018 m. pabaigos iki 2024 m. gyveno kartu nesudarę santuokos.

26. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė N. D. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 26-33). Turto įsigijimo kaina 15 000 Eur.

27. 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovė pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 18-12-05, versija Nr. 01, kuria deklaravo 58,24 kv. m ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 38-42). Deklaracijos pagrindu pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; žemės sklypo ir pastato savininke įregistruota atsakovė (e. t. 1, b. l. 50-54; 56-59).

28. 2019 m. rugpjūčio 5 d. išduotas leidimas rekonstruoti prastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į vienbutį gyvenamąjį namą pagal projektuotojos UAB ,,Trakuva“ projekto vadovės F. K. projektą (e. t. 1, b. l. 75-78). Sutartį dėl projektavimo dokumentų rengimo pasirašė atsakovė.

29. 2020 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo sprendimu žemės sklypas pertvarkytas perdalijimo būdu, atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų susitarimą; susitarimą pasirašė atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė (e. t. 1, b. l. 60-61; 64-74).

30. 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 9).

31. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovė N. D. savo dukrai atsakovei A. G. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 58,24 kv. m ploto pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 130-141).

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovės N. D. gyvenimo kartu laikotarpiu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvęs sodo pastatas rekonstruotas į gyvenamąjį namą, taip pat sklype pastatyti nauji statiniai – pirtis, pavėsinė, sutvarkyta aplinka – kiemas išklotas trinkelėmis, skalda, įveista žalia veja (e. t. 1, b. l. 94-109; e. t. 4, b. l. 53-62, 72-76). Bylos šalys pripažįsta, kad turtas buvo iš esmės pagerintas. Ieškovas sukurtą nekilnojamąjį turtą vertina bendra 380 000 Eur verte, atsakovė – 200 000 Eur.

Dėl šalių siekio ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (ne)buvimo ir įnašų

33. Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam iš bendraturčių po 1/2 turto dalį; argumentuoja, kad prie turto įsigijimo / sukūrimo ir esminio pagerinimo prisidėjo savo piniginėmis lėšomis ir darbu, o šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą nuosavybę. Atsakovė prašo reikalavimą atmesti, argumentuodama, jog turtas sukurtas jos lėšomis, o susitarimo dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją nuosavybę nebuvo.

34. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šiame sprendime aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimui reikšmingų įrodytinų faktinių aplinkybių, dėl ieškovui tenkančios tiek susitarimo įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybes teise buvimo, tiek kiekvienos iš šalių įnašo dydžio įrodinėjimo pareigos, taip pat išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įrodytu buvus šalių susitarimą ginčo turtą įgyti bendrosios dalines nuosavybės teise. Be to, net įvertinus sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, grįstą bendru ūkiu ir pasitikėjimu, bei iš to natūraliai galinčius kilti bendrus ateities planus, nagrinėjamu atveju ieškovo įrodytas galimas indėlis į ginčo turto sukūrimą ir / ar pagerinimą nėra toks reikšmingas, kad būtų pakankamas pripažinti jo teisę į turto nuosavybės dalį. Pabrėžtina, kad tai nepaneigia ieškovo teisės reikalauti kompensacijos už atsakovės interesais išleistas lėšas, tačiau ieškovas, laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdus, tokio pobūdžio reikalavimo šioje byloje nepareiškė.

35. Pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo atsakovei (duomenys neskelbtini) perkant ginčo žemės sklypą su jame buvusiu neregistruotu sodo pastatu. Nors ieškovas žodžiu paaiškino, jog įsigyjant sklypą davė atsakovei 4 000 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytu laiku tokia pinigų suma disponavo, taip pat nėra duomenų apie tokios sumos perdavimą atsakovei, siekiant kartu bendra nuosavybe įgyti turtą. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria turtas įsigytas asmenine atsakovės nuosavybės teise, pasirašė tik atsakovė; turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Taigi, turto įsigijimas vien atsakovės vardu, nesant duomenų apie kitokius šalių susitarimus bei ieškovo lėšų šiam pirkiniui paskyrimą, yra požymis, jog susitarimo turtą įgyti bendrąja nuosavybe nebuvo.

36. Antra, kasacinis teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024). Dėl to, ieškovui neįrodžius, kad įsigyjant žemės sklypą buvo panaudotos ir jo asmeninės piniginės lėšos, ieškovo teisė į žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės veiklos pagrindu galėtų būti pripažinta tik ieškovui įrodžius, kad, žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.). Ieškovas, byloje siekdamas jo nuosavybės teisių ir į žemės sklypo dalį pripažinimo, iš esmės neįrodinėjo esminio žemės sklypo pagerinimo, o nurodė į tai, jog, rekonstravus sodo pastatą į gyvenamąjį namą bei pastačius naujus statinius, buvo sutvarkyta aplinka – išklotos trinkelės, įrengta skaldos danga, atvežta žemių ir įveista veja. Viena vertus, ieškovas neįrodė, kad tai atlikta jo lėšomis ar darbu. Kita vertus, tokio pobūdžio žemės sklypo priežiūra ir aplinkos sutvarkymas nepripažintinas žemės sklypo pagerinimu iš esmės, kaip reikalautų aptarti teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Dėl to atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti jo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį jungtinės veiklos pagrindu.

37. Trečia, ieškovas neįrodė, kad buvo jo ir atsakovės susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors šalys gyveno kartu, puoselėjo tarpasmeninius santykius, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog jos būtų siekusios / sutarusios ir savo turtą tvarkyti bendrai. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad bendro šeimos biudžeto jos neturėjo, t. y. kiekvienas – ieškovas ir atsakovė – savo turėtomis piniginėmis lėšomis disponavo savo nuožiūra, atskirai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo turtą išlaikė atsakovė – ji mokėjo už komunalinius patarnavimus, sodo bendrijai, už kitas paslaugas (interneto ryšį, televiziją), draudimo įmokas (e. t. 3, b. l. 162-177). Nors ne visi iš nurodytų rašytinių įrodymų tiesiogiai indikuoja, kad mokėta būtent už ginčo turtui teiktas paslaugas, tačiau ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, kad būtų prisidėjęs prie ginčo turto kasdienio išlaikymo ar bendro kasdieninio ūkinio gyvenimo išlaidų dengimo. Teismo posėdžio metu šalys taip pat paaiškino, kad maistu, drabužių priežiūra, daržu ir pan. buitinių poreikių tenkinimu rūpinosi atsakovė, kuri už tai ir mokėdavo; ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nustatyti, kad šalys, gyvendamos kartu ir kurdamos asmeninius ryšius bendravimo poreikiams tenkinti, buvo sutarusios ir / ar turėjo ketinimų vesti ir bendrą ūkį, kartu tvarkyti nuosavybės klausimus ir, atitinkamai, įgyti turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio susitarimo nebuvimą patvirtina šalių elgesys.

38. Ketvirta, ieškovas, prašydamas pripažinti ginčo turtą bendrąja jo ir atsakovės nuosavybe, pripažįstant kiekvienam bendraturčiui nuosavybę į 1/2 turto dalį, ieškinyje nurodė, kad į ginčo nekilnojamojo turto statybą jis įdėjo apie 70 000 Eur asmeninių lėšų. Grįsdamas šiuos teiginius, ieškovas rėmėsi savo žodiniais paaiškinimais, liudytojų A. S., B. J., R. S., S. P. paaiškinimais, išrašais iš ieškovo banko sąskaitos, duomenimis apie jam priklausiusio žemės sklypo su sodo namu pardavimą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog į ginčo turto sukūrimą būtų įdėjęs 70 000 Eur, taip pat ir to, jog objektyviai galėjo įnešti tokią sumą į statybos darbus, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie ieškovo pajamas (CPK 178, 185 straipsnis).

39. Ieškovas, grįsdamas teiginius dėl išleistų asmeninių lėšų ginčo turtui sukurti / pagerinti, pateikė pirkimo kvitus statybinės paskirties prekių parduotuvėse ,,Varžtų pasaulis“, ,,Senukai“, ,,Ermitažas“, ,,Moki-Veži“, ,,Depo“, taip pat degalų pirkimo kvitus (e. t. 1, b. l. 80-89; e. t. 3, b. l. 13-22). Atsakovė, grįsdama savo patirtas išlaidas statybų reikmėms, taip pat pateikė kvitus už įsigytas statybines prekes, sąskaitas už tokio pobūdžio prekes (e. t. 3, b. l. 31-99). Iš pateiktų kvitų bei kai kurių sąskaitų matyti, kad juose nenurodyti pirkėjo duomenys, taip pat iš jų nėra galimybės nustatyti, kam priklausančiomis lėšomis buvo atsiskaitoma. Aplinkybė, kad tam tikrus pateiktus kvitus ar sąskaitas turi viena iš ginčo šalių ir jas pateikia teismui, nėra pakankama spręsti ir dėl to, kuriai iš šalių priklausančiomis lėšomis buvo atsiskaitoma, nes bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti, jog kiekviena šalis kvitus apmokėdavo iš savo lėšų ir pasilikdavo juos saugoti. Pats ieškovas nurodė, kad statybinių medžiagų pirkimo kvitus, sąskaitas atiduodavo atsakovei, o kai kurie pasiliko pas jį, tai pastaruosius, ieškovo teigimu, jis ir pateikė teismui. Atsakovės teigimu, ji duodavo ieškovui pinigų, kuriais jis atsiskaitydavo pirkdamas reikiamas medžiagas, taigi, ir gavo galimai pateikiamus teismui kvitus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nurodytus medžiagų ir kitų prekių, degalų pirkimo kvitus vertina kritiškai, kaip neįrodančius teisiškai reikšmingos aplinkybės apie kiekvienos iš šalių į ginčo turto statybas / pagerinimą įneštas asmenines lėšas. Šiame kontekste įrodomąją reikšmę turi tie statybinių prekių pirkimo kvitai, kurių apmokėjimą asmeninėmis lėšomis patvirtina šalių pateikti išrašai iš jų bankų sąskaitų.

40. Ieškovas, grįsdamas teiginius dėl išleistų asmeninių lėšų ginčo turtui sukurti / pagerinti, pateikė išrašus iš jam priklausančios banko sąskaitos už 2020 m. ir už 2021 m. (e. t. 1, b. l. 110-122; 123-129). Iš šių išrašų matyti, kad ieškovas turėjo išlaidų statybinių prekių parduotuvėse palyginus smulkioms iki 200 Eur sumoms; didesnės sumos išleistos UAB ,,Vilpra“ (viso 6 000 Eur). Šie duomenys leidžia nustatyti, kad ženklesnes išlaidas, susijusias su ginčo turto sukūrimu, ieškovas patyrė atsiskaitydamas UAB ,,Vilpra“; šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikta UAB ,,Vilpra“ šilumos siurblio ir susijusių prekių sąskaita apmokėjimui 5 769,79 Eur sumai, kurioje pirkėju įvardintas ieškovas (e. t. 2, b. l. 9-10). Aplinkybę, kad ieškovas pirko šilumos siurblį, pripažįsta ir atsakovės, šių ieškovo išlaidų jos neginčija. Bendra galima identifikuoti statyboms reikalingų išlaidų suma pagal pateiktus ieškovo banko sąskaitos išrašus – 11 214,15 Eur. Ieškovas šios sumos priteisti iš atsakovių neprašo. Daugiau pateiktuose banko sąskaitos išrašuose fiksuoti grynųjų pinigų išėmimai iš sąskaitos. Grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos nesudaro pagrindo pripažinti, kad visos nuimtos sumos buvo panaudojamos ginčo turtui sukurti ir / ar pagerinti, taip pat nėra patikimo pagrindo nustatyti, kokia tokių išlaidų suma tam galėjo būti / buvo panaudota. Neatmestina, kad dalis nurodytų lėšų buvo skiriamos apmokėti už statybines prekes, kurių įsigijimo kvitus ieškovas pateikė teismui, tačiau šios dalies, kaip minėta, nustatyti nėra galimybių.

41. Ieškovas pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Medienos perdavimo-priėmimo aktą serija A73 Nr. 01021, kuriame medienos pirkėju įvardijamas ieškovas, pirkimo suma 226,61 Eur (e. t. 1, b. l. 79; e. t. 3, b. l. 12). Atsižvelgiant į ieškovo nurodomą jo užsiėmimą – medžio drožybą – nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur įsigyta mediena buvo panaudota: ginčo turtui statyti ar ieškovo veikloje. Pastebėtina, kad atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad buvo pirkta mediena jos vardu (e. t. 2, b. l. 71).

42. Atsakovė pateikė jos sudarytą išlaidų lentelę, apskaičiuodama, kad pagal jos turimus pirkimo kvitus bei sąskaitas, ji patyrė 63 335,08 Eur išlaidų ginčo turto statybai. Šiam teiginiui pagrįsti, atsakovė taip pat pateikė statybinių medžiagų bei statybos darbų atlikimo sąskaitas, pirkimo kvitus (e. t. 2, b. l. 27-99; t. 3, b. l. 31-99). Dalyje šių dokumentų nėra nurodytas pirkėjas, taip pat nėra nurodytas mokėtojas, todėl, kaip ir ieškovo pateiktų pirkimo kvitų bei sąskaitų atveju, tokie duomenys nėra pakankamai patikimi nustatyti išlaidas patyrusį asmenį. Tačiau, kita vertus, skirtingai nei ieškovo pateiktų kvitų ir sąskaitų atveju, daug didesnėje dalyje dokumentų pirkėja / užsakove įvardinta atsakovė, pavyzdžiui, komercinis UAB ,,Mida“ pasiūlymas, UAB ,,Bergeta“, UAB ,,Arpekas“, UAB ,,Naujoji Vita“; ,,Depo“, UAB ,,Kerama LT“, UAB ,,Betono mozaika“, ,,Varžtų pasaulis“, UAB ,,VilVita“, UAB ,,Statybinės ir apdailos prekės“, UAB ,,AON statyba“ sąskaitos (e. t. 2, b. l. 28-30; 31-36, 42, 44, 46-50, 53, 55, 71, 72-75, 76, 78, 83, 85, 87, 98, 99). Be to, iš pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovei išrašytose sąskaitose didele dalimi sumos ženkliai didesnės, nei ieškovo pateiktuose kvituose.

43. Pastebėtina, kad ne visi šalių pateikti dokumentai ir teikti paaiškinimai dėl patirtų išlaidų yra reikšmingi sprendžiant dėl ginčo turto (ne)pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Dėl to tiek ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo lėšomis įsigytų / pagamintų baldų, tiek atsakovės teikti duomenys apie jos lėšomis įgytą buitinę techniką (televizorių, skalbimo mašiną ar kaitlentę) šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi.

44. Apibendrinant nurodytus duomenis, pripažintina, kad nors, kaip minėta, jie nėra pakankami vienareikšmiškai patvirtinti, kokią konkrečią sumą kuri iš šalių išleido ginčo turto statyboms / pagerinimui, tačiau jie akivaizdžiai patvirtina, jog pagrindinių darbų užsakove buvo atsakovė, jai buvo išrašomos sąskaitos, o ieškovo pateikti pirkimo kvitai, išskyrus išlaidas UAB ,,Vilpra“, apsiribojo mažos apimties pirkiniais.

45. Nurodytą išvadą iš esmės patvirtina ir apibendrintai įvertinti liudytojų parodymai byloje. Teismo 2025 m. vasario 13 d. posėdžio metu liudytojas R. Ž. nurodė, kad atsakovės užsakymu jo įmonė tiekė medžiagas gyvenamojo namo ,,dėžutei“, pirčiai, pavėsinės stogui; viską užsakė atsakovė N. D., kuri už viską ir sumokėjo; mokėtos didelės sumos, už dangas, vatą, fasadus; taip pat patvirtino, jog visais klausimais bendravo su atsakove, kuriai rekomendavo ir meistrus gyvenamojo namo ,,dėžutei“ statyti. Liudytojas B. J., atlikęs židinio montavimo, gyvenamojo namo cokolio apdailos, akmeninės sienelės prie pirties ir pavėsinės laiptų įrengimo darbus, nurodė, kad darbų užsakovais buvo abu – ir ieškovas, ir atsakovė, taip pat jie abu mokėjo pinigus už atliktus darbus, mokėdavo grynaisiais pinigais; patvirtino, jog darbų priežiūra labiau domėjosi ieškovas, nors pasidomėdavo ir atsakovė; liudytojo vertinimu – 70 proc. pinigų sumokėjo atsakovė, 30 proc. – ieškovas; ieškovas mokėdavo tada, kai atsakovės nebūdavo objekte. Liudytojas S. P., atlikęs sienelės įrengimo, trinkelių klojimo, grunto tvarkymo darbus, nurodė, kad statybos objekte būdavo ieškovas, o atsakovė atvykdavo apžiūrėti; jie abu tardavosi dėl sprendinių, abu mokėjo už darbus, mokėjo grynaisiais; taip pat nurodė, kad iš abiejų gaudavo grynųjų pinigų medžiagoms pirkti; minėjo, jog, matyt, liko skolingas atsakovei, nes tam tikrus darbus atliko nekokybiškai; taip pat nurodė, kad ieškovas viską tvarkė. Liudytojas R. S., nurodęs esantis ieškovo draugu, paaiškino, kad namo statybomis rūpinosi ir namą statė abu – tiek ieškovas, tiek atsakovė; teigė, jog atlikdavo visus darbus, kurių paprašydavo užsakovai, o atsiskaitoma su juo buvo tiek pinigais, tiek ieškovo medžio drožiniais; teigė, kad visomis statybomis rūpinosi ieškovas; kad daugiau pinigų gavo iš ieškovo, kartais mokėdavo ir atsakovė; iš viso jam buvo sumokėta apie 10 000 Eur; nurodė, jog jis padarė trejas duris į namo vidų, baldus – komodą, miegamojo baldus. Liudytojas A. S., nurodęs, jog ginčo objekte įrengė pamatus, atliko griovimo darbus, dirbo kaip pagalbinis darbuotojas kartu su savo tėvu, paaiškino, kad dėl darbų su ieškovu tarėsi jo tėvas, atsiskaitymai vykdavo grynaisiais pinigais, taip pat ieškovas padarė iš medžio rankų darbo žaidimų lentą; nurodė, jog ieškovas nuolat buvo objekte.

46. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad iš esmės visi liudytojai, taip pat ir tie, kurie save įvardijo ieškovo draugais, patvirtino, jog atsakovė ginčo objekto statybose dalyvavo kaip užsakovė, atliko mokėjimus. Liudytojai skirtingai nurodė ieškovo indelį – liudytojas R. Ž. nurodė, kad viską užsakė ir apmokėjo atsakovė, kiti liudytojai – kad tiek užsakymus formuluodavo, tiek mokėdavo ir ieškovas, ir atsakovė, liudytojas A. S. – kad viską derino ir tarėsi su ieškovu, tačiau taip pat nurodė, jog derino ne jis, o jo tėvas (liudytojas dirbo pagalbiniu darbininku). Taip pat didžioji dalis liudytojų, pripažinusių, jog mokėjimus atliko tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodė, kad didesnę dalį mokėjimų atliko atsakovė. Kita vertus, liudytojai patvirtino, kad ginčo objekte ieškovas buvo visada, o atsakovė – epizodiškai, nes buvo dirbanti. Nė vienas iš liudytojų negalėjo atsakyti, kieno (ieškovo ar atsakovės) lėšomis buvo atsiskaitoma.

47. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi ginčo šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovė – pabrėžė, kad daug darbų statant ginčo turtą buvo atliekami ūkio būdu, o atsiskaitymai vykdavo grynaisiais pinigais. Taip pat abi šalys nurodė, kad asmenines pajamas, kurios buvo išleistos ginčo turto sukūrimui, gaudavo grynaisiais pinigais, todėl negali teismui pateikti tokias pajamas įrodančių dokumentų. Taigi, pabrėždamos grynųjų pinigų apyvartą, abi ginčo šalys susidūrė su sunkumais įrodyti tiek gautas pajamas, tiek išlaidas ginčo turto statyboms. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais teisės aktai taip pat nustato jų apskaitos formą ir reikalavimus apskaitos dokumentams, asmens pasirinkimas veikti nesilaikant šių reikalavimų lemia ir jo prisiimtą su tuo susijusią riziką, šiuo atveju – sunkumus įrodyti gautas pajamas ir / ar patirtas išlaidas. Tokį elgesio modelį pasirinkęs asmuo negali pagrįstai tikėtis, kad teismo sprendimas tokiu atveju bus / galėtų būti grindžiamas prielaidomis dėl reikšmingų faktinių aplinkybių – gautų pajamų ar patirtų išlaidų dydžio. Teismas remiasi jam pateiktais duomenimis. Šiuo atveju, nesant galimybės tiksliai nustatyti išlaidas pagal pateiktus kvitus patyrusio asmens, teismas remiasi į bylą pateiktais įrodymais apie kiekvienos iš ginčo šalių galimybes tokias išlaidas patirti ir atlikti tam tikras investicijas į ginčo turtą.

48. Ieškovas, įrodinėdamas savo įneštas asmenines lėšas į ginčo turtą, pateikė 2020 m., 2021 m. banko sąskaitos išrašus, įrodymus apie jam priklausiusio žemės sklypo su sodo pastatu pardavimą ir rėmėsi paaiškinimais dėl jo medžio drožinių vertės bei pajamų juos pardavus, liudytojų parodymais, jog už tam tikrus statybos darbus atsiskaityta mainant į jo sukurtus drožybos darbus.

49. Vertinant šiuos pateiktus duomenis ir paaiškinimus, pažymėtina, kad, ieškovo teigimu, ginčo turto statybos vyko nuo 2018 m. pabaigos, tačiau ieškovo pateikti išrašai iš banko sąskaitos už 2020 m. ir 2021 m. Taigi, duomenų apie ieškovo 2019 m., taip pat 2022 m., 2023 m. gautas pajamas ir iš asmeninės sąskaitos patirtas išlaidas nėra, nors, ieškovo teigimu, statybos bei aplinkos tvarkymo darbai nurodytais laikotarpiais buvo atliekami. Iš ieškovo pateikto 2020 m. išrašo iš jo banko sąskaitos matyti, kad ieškovo gautos pajamos – iš esmės 118,80 – 140 Eur per mėnesį gaunamos išmokos iš Sodros; taip pat 2020 m. sausio 14 d. gauta neterminuota 5 000 Eur paskola, 30 Eur ,,pervedimas“ iš atsakovės, gautos sumos už parduotą žemės sklypą bei sodo namą pagal 2020 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį (e. t. 1, b. l. 110-122). Ieškovo pateikta 2020 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas pardavė jam priklausiusį žemės sklypą su sodo pastatu bei šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., už 33 000 Eur (e. t. 1, b. l. 10-25; 91-93). Iš ieškovo pateikto 2021 m. išrašo iš jo banko sąskaitos matyti, kad ieškovo gautos pajamos – 143 / mėn. Sodros išmoka, atsakovės A. G. ,,pervedimai“ 65 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 123-129). Ieškovas pripažino, kad darbo teisinių santykių jis neturi ir neturėjo, su tuo susijusių pajamų negauna ir negavo.

50. Ieškovas paaiškino, kad jis gauna pajamų parduodamas savo medžio drožybos darbus, kuriuos vertina nuo 35 iki 3 500 Eur; grįsdamas šiuos teiginius ieškovas pateikė 2004 m. žurnalo ištrauką su interviu apie jo darbus, darbų pavyzdžių nuotraukas, medžio drožybos dirbtuvių nuotraukas (e. t. 2, b. l. 123, 124-127; 128-154; 155-157). Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų apie nors vieną įvykusį tokio darbo pirkimo-pardavimo sandorį ir jo kainą, taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, jog ieškovas vykdytų savo darbų prekybą (skelbimų su darbų kainomis ar pan.). Dėl to teismas neturi pagrindo nustatyti realių ieškovo galėtų gauti ir / ar gautų pajamų vykdant šią veiklą, kurias jis būtų galėjęs skirti ginčo turto sukūrimui.

51. Ieškovas nurodė, kad medžio drožybos veikla užsiima neįforminęs jos teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., verslo liudijimu ar pan.), taip pat pajamas už dirbinius gauna grynaisiais pinigais už su pirkėjais sutartą kainą, ko patvirtinančių dokumentų taip pat negali pateikti. Ieškovui, pasirinkusiam vykdyti veiklą to neįforminant teisės aktų nustatyta tvarka, tenka tokio elgesio pasekmės – sunkumai konkrečiai pagrįsti teiginius dėl jo turėtų galimybių finansiškai prisidėti prie ginčo turto sukūrimo / pagerinimo. Šios bylos kontekste atsižvelgtina tik į liudytojo patvirtintą aplinkybę, kad už tam tikrus atliktus darbus vykdant ginčo turto statybą su juo buvo atsiskaityta ne tik pinigais, tačiau ir ieškovo medžio drožiniais.

52. Taigi, aptarti ieškovo pateikti duomenys apie 2020-2021 m. gautas pajamas, nesant duomenų apie kitais statybos darbų atlikimo laikotarpiais jo gautas pajamas, sudaro pagrindą pripažinti, kad tokio dydžio pajamos, atsižvelgiant į taip pat būtinas lėšas asmens pragyvenimui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti, objektyviai nesudarė pagrindo bei galimybių ieškovui ženkliau prisidėti prie ginčo turto statybos / rekonstrukcijos darbų savo asmeninėmis lėšomis.

53. Atsižvelgtina ir į tai, kad reikšmingesnę lėšų sumą ieškovas gavo pardavęs jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 33 000 Eur pagal 2020 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo metu ženkli ginčo turto statybos / rekonstrukcijos darbų dalis, šalių paaiškinimais, jau buvo atlikta, todėl, sprendžiant dėl ieškovo nuosavybės teisės į dalį turto pripažinimo, matyti, jog iki to laiko, kai ieškovas gavo lėšų, jau buvo pastatyta pirtis (ieškovas nurodė, jog šalys joje apsigyveno 2019 m.), beveik visus metus nuo 2020 m. pradžios vykdyta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų skyręs ženklesnių asmeninių lėšų iki 2020 m. spalio 14 d., nes, kaip minėta, byloje neįrodyta, kad jis tokių lėšų turėjo.

54. Atsakovė, grįsdama teiginius, kad ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes sukurtas jos lėšomis, tačiau negalėdama pateikti dokumentų, įrodančių, jos teigimu, grynaisiais pinigais gautas pajamas, pateikė įrodymus apie savo darbo stažą (e. t. 3, b. l. 149-151; 178-185). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė dirba ir gauna pajamų (duomenys neskelbtini); šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matoma informacija, kad atsakovei Covid apribojimų metu buvo mokamos išmokos iš Sodros ir turgavietės mokesčio kompensacijos; taip pat sąskaitos išraše matomi pavedimai į atsakovės sąskaitą ,,už prekes“ (e. t. 3, b. l. 120-127). 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė N. D. pardavė pirkėjams atsakovei A. G. su sutuoktiniu A. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini); pardavimo kaina 63 800 Eur (e. t. 2, b. l. 21-25). Atsakovės pateikti išrašai iš jos banko sąskaitos už 2019-2023 metus patvirtina, kad 2019 m. ji gavo ženklias sumas už parduotą turtą, kitais laikotarpiais gaudavo 1 000 – 4 000 Eur sumų pervedimus iš atsakovės A. G. ar A. G. (e. t. 3, b. l. 110-145).

55. Apibendrinant nurodytą, matyti, kad atsakovės gautos pajamos ir disponuotos lėšos leido jai atlikti ginčo turto statybos / rekonstrukcijos darbus, tuo tarpu ieškovo indėlis į išlaidų dengimą negali būti laikomas sudarančiu tokią proporcinę dalį, kuri leistų pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį sukurto turto. Pažymėtina, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020). Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad, vis dėlto, ginčo turtas buvo sukurtas atsakovės lėšomis ir jo darbu.

56. Penkta, ieškovas plačiai argumentuoja ir įrodinėja, kad ginčo turtas buvo rekonstruotas / sukurtas / iš esmės pagerintas jo darbu, kurį jis vertina apie 120 000 Eur (atskaitos tašku imant 2 000 Eur per mėnesį darbų vykdytojo darbo užmokestį ir skaičiuojant, jog statybos vyko 5 metus). Teismo posėdžio metu ieškovas žodinių paaiškinimų metu pripažino, kad ginčo turto statybos darbus daugiausia finansavo atsakovė, tačiau pabrėžė, jog atsakovė dėl savo darbinės veiklos neturėjo laiko rūpintis statybomis, todėl būtent ieškovas viskuo rūpinosi – išrinko sklypą įsigijimui, sugalvojo projekto idėją ir pastatų sklype išdėstymą, ieškojo statybos darbus galinčių atlikti meistrų ir su jais tarėsi dėl darbų atlikimo, prižiūrėjo atliekamus darbus ir juos kontroliavo. Ieškovo vertinimu, nors atsakovė finansavo statybas, iš esmės būtent atsakovo darbo dėka ginčo turtas buvo sukurtas ir šis indėlis yra pakankamas jo nuosavybės teisei į 1/2 dalį bendro turto pripažinti.

57. Teismo vertinimu, tokios finansinės išraiškos ieškovo indėlis darbu į ginčo objektų sukūrimą grindžiamas prielaidomis ir nėra įrodytas: nėra aišku, kuo grindžiama būtent 2 000 Eur / mėn. dydžio alga; nekonkretizuojama, kodėl ieškovas turėtų būti pripažintas vykdęs būtent darbų vykdytojo pareigas – nėra duomenų apie ieškovo kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio pareigas, patirtį ir / ar stažą jas atliekant; galiausiai, nepagrįsta teigti, jog statybos vyko 5 metus, nes to nepatvirtina bylos medžiaga. Iš kitos pusės, bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovės darbinė veikla buvo tokia intensyvi, jog būtų neleidusi jai kontroliuoti statybos darbus tiek, kiek tai yra būtina ir įprasta, dirbančiam asmeniui statybos darbams atlikti samdant rangovus, kas ir buvo daroma nagrinėjamu atveju. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad atsakovė dirba keletą dienų / naktų per savaitę, o tai nelaikytina kliūtimi rūpintis ir statybos darbais.

58. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, reikšmingu ir bendrosios nuosavybės dalį sukūrusiu įnašu gali būti pripažįstami ne tik įnašai pinigais ar kitu turtu, tačiau taip pat įdėtas darbas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovo indėlį darbu tokios apimties, kad sudarytų pagrindą laikyti įrodytu ne tik susitarimą kurti bendrą nuosavybę, tačiau ir ženklų ieškovo įnašą į ją. Kaip minėta, bylos medžiaga nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti buvus šalių susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Taip pat pirmiau aptarta bylos medžiaga nepatvirtina, kad viską organizavo, tarėsi, kontroliavo ieškovas. Priešingai, daugiau duomenų yra apie tai, jog tai darė atsakovė: jos vardu rengtas projektas, išduoti statybą leidžiantys dokumentai, išrašytos esminių darbų bei medžiagų sąskaitos didžiausioms sumoms. Atsakovės esminį vaidmenį organizuojant ginčo namo ,,dėžutės“ statybos darbus ir užsakant jiems medžiagas patvirtino liudytojas R. Ž., o bent jau lygiavertį dalyvavimą formuojant užsakymus patvirtino kiti liudytojai; jos esminį finansinį indėlį pripažino pats ieškovas.

59. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad ieškovas, nors pabrėžė savo įgūdžius ir talentą dirbti su medžiu, tačiau taip pat nurodė, jog baldus, vidaus duris gamino jo surasti meistrai / liudytojai. Tai kelia klausimų, kodėl ieškovas negalėjo medžio darbų atlikti savarankiškai. Liudytojai, kaip minėta, patvirtino, kad ieškovas būdavo statybų objekte, tačiau jie nenurodė, kad jis būtų dirbęs, t. y. kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovas būdavo ginčo objekte, tačiau darbus atlikdavo samdyti meistrai, už ką atsakovė jiems sumokėdavo. Ieškovas, pabrėždamas savo nuolatinį būvimą statybvietėje, nepagrįstai neatsižvelgia į tai, jog, skirtingai nei atsakovė, jis neturėjo darbo teisinių santykių, todėl natūralu, kad buvo statybvietėje, nes ten gyveno. Taigi, buvimas gyvenamojoje vietoje nepatvirtina, kad buvimo ten tikslas – būtent statybų priežiūra, organizavimas ir / ar kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų kokybės kontrolė iš esmės atliekama atsiskaitymo už darbus metu ir užsakovas gali nepriimti bei neapmokėti už netinkamai atliktus darbus, nėra pagrįsta teigti, jog atsakovė, vien dėl savo darbinės veiklos, negalėjo pakankamai prižiūrėti vykdomų statybų, o tą būtų daręs išimtinai ieškovas. Vertinant ieškovo teiginius dėl jo prisidėjimo prie ūkio būdu atliktų darbų, atkreiptinas dėmesys į jo paaiškinimų nenuoseklumą. Viena vertus, jis teigė apie sunkų savo darbą statybvietėje kuriant ginčo turtą, taip pat akcentavo savo medžio drožybos darbus, tačiau, kita vertus, argumentavo negalėjęs turėti darbo teisinių santykių ir su jais susijusių pajamų dėl savo sveikatos būklės ir darbingumo lygio. Taigi, ieškovas nėra nuoseklus, o paaiškinimai dėl (ne)galėjimo dirbti iš esmės siejami su kontekstu ir teikiami atsižvelgiant į tai, ar tai yra palanku ieškovo formuluojamai pozicijai procese, todėl vertintini kritiškai.

60. Pažymėtina, kad, kaip minėta, sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, tarp jų ir šalių paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie esminį ieškovo indėlį į ginčo turto sukūrimą savo darbu, o ieškovo paaiškinimų apie tokį indėlį, vertintiną 120 000 Eur suma, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

61. Apibendrinant nurodytą, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad ieškovas būtų įrodęs buvus šalių siekį konkretų ginčo turtą įgyti bendrąja daline nuosavybe, t. y. nebuvo įrodytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastebėtina, kad bendras gyvenimas kartu puoselėjant tarpasmeninius santykius, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pakankamas pripažinti, jog šalys buvo sutarusios bendrai tvarkyti ir turtinius klausimus. Be to, ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti jo įnašą į bendrą ginčo turtą tokia dalimi, kuri lemtų išvadą dėl jo nuosavybės teisės į dalį šio turto sukūrimo. Nustatytas ieškovo indėlis nėra esminis kuriant / iš esmės pagerinant ginčo turtą, tačiau tai neatima ieškovo teisės reikalauti kompensacijos už jo patirtas išlaidas pagerinant atsakovei priklausantį turtą.

62. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai dėl ginčo turto sukūrimo. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės N. D. nuosavybe atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

63. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atmestini ir išvestiniai, su šiuo pagrindiniu reikalavimu neatsiejamai susiję ir iš jo išplaukiantys ieškinio reikalavimai dėl turto dalių nustatymo, naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Nepripažinus turto bendrąja daline nuosavybe, šie išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami nesant bendrąja daline nuosavybe pripažinto turto, kurį būtų pagrindas dalinti ar kurio naudojimo tvarką būtų reikalinga nustatyti.

64. Taip pat atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas ieškinio reikalavimas dėl atsakovių sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pripažinus, kad nebuvo įrodyta ieškovo ir atsakovės N. D. bendroji dalinė nuosavybė į ginčo turtą, nebuvo paneigta atsakovės asmeninė nuosavybė į jį; atitinkamai, atsakovė, kaip savininkė, turi teisę laisvai jai priklausančiu turtu disponuoti. Dėl to ginčijamo dovanojimo sandorio įvertinimas nėra teisiškai reikšmingas ir nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo, nors šis ir buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68. Nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodė, kad patyrė 2 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 3, b. l. 188-194; e. t. 4, b. l. 34-37; 93-96). Teismas, įvertinęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog atsakovių prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, teismas priteisia atsakovėms lygiomis dalimis iš ieškovo 2 160 Eur išlaidoms teisinei pagalbai apmokėti.

69. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (e. t. 2, b. l. 159-164; e. t. 4, b. l. 80-85), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,28 Eur) valstybei iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms N. D. ir A. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto dalių nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir sandorio dalies nuginčijimo.

Priteisti atsakovei N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) kiekvienai atsakovei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Latvelė