Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, pateiktą po laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo S. B. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Nors vaikų poreikiai, teismui tvirtinant taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

14. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams V. ir D. dydį. 2019 m. liepos 19 d. nutarties priėmimo metu šalių dukrai V. buvo septyneri metai, ji ruošėsi pradėti lankyti mokyklą, šiuo metu jai – devyni su pusę metų, sūnui D. buvo ketveri metai, jis lankė darželį, šiuo metu jam – šeši su pusę metų, lanko priešmokyklinę grupę ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti mokyklą. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaikų poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaikų ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaikų poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jų išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaikų poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2019-07-19 nutartimi priteistą iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

15. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

16. Pagal ieškovės ieškinyje pateiktą vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, V. B. per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur, t. y. 210 Eur maistas, 50 Eur pietūs mokykloje, 45 Eur būreliai, 60 Eur knygos, sporto prekės, lavinimo priemonės, 60 Eur vitaminai, vaistai, higienos priemonės, 10 Eur rūbai ir avalynė, 30 Eur komunaliniai mokesčiai, 50 Eur laisvalaikis, 20 Eur kuro išlaidos, D. B. per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur, t. y. 210 Eur maistas, 35 Eur mokestis už darželį, 90 Eur būreliai, 30 Eur knygos, sporto prekės, lavinimo priemonės, 20 Eur vitaminai, vaistai, higienos priemonės, 100 Eur rūbai ir avalynė, 30 Eur komunaliniai mokesčiai, 50 Eur laisvalaikis, 20 Eur kuro išlaidos. Ieškovės teigimu, abu vaikai lanko karatė treniruotes, kurios per mėnesį kiekvienam vaikui kainuoja po 40 Eur, kiekvieną pusmetį reikia laikyti egzaminus, kurie irgi kainuoja, D. dar lanko krepšinį, per mėnesį tai kainuoja 21 Eur, futbolą, kuris kainuoja 20 Eur per mėnesį, taip pat abu vaikai lanko „Robolabas“ būrelį, kiekvienam vaikui tai kainuoja po 5 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš jo po 40 Eur kiekvienam vaikui už karatė treniruotes per mėnesį, kadangi yra galimybė vaikams lankyti pigesnius sporto būrelius. Nepagrįstai ieškovė nurodo išlaidas rūbams ir avalynei po 100 Eur kiekvienam vaikui, kadangi būtent jis nuperka vaikams striukių, batų, taip pat kitų rūbų. Šiuo metu jis teikia vaikams po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį, be to, vaikai gauna vaiko pinigus iš valstybės po 70 Eur per mėnesį kiekvienas, todėl mano, kad pridėjus ieškovės teikiamą išlaikymą, visiškai pakanka lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė išsamių išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, paskaičiavimų, bet teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau tai, kad išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikai turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Šalių vaikai yra augantys ir intensyviai besimokantys vaikai, jiems reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, taip pat išlaidos telefonui ir internetui, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. specialiųjų poreikių neturi, tačiau D. turi tam tikrų psichologinių problemų, kurios išryškėjo po šalių skyrybų, psichologė vaikui rekomendavo palaikyti didelį fizinį krūvį, todėl berniukas lanko net kelis būrelius, ir tai, anot abiejų tėvų, vaikui padeda. Teismo posėdžio metu ir pats atsakovas neneigė, kad vaikai lanko būrelius ir užsiima aktyvia veikla, kuriems reikalingos piniginės lėšos.

17. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Teismas pažymi, kad vaikų poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikams skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaikų priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečių vaikų papildomų išlaidų (būrelių, atostogų, kitokių išlaidų), kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

18. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti būtina kiekvienam išlaidų suma mėnesiui yra apie 500 Eur.

19. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 70 Eur išmoka kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 500 Eur, mažintinas 70 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 430 Eur sumos.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 800 Eur, taip pat gauna kiekvienam vaikui po 70 Eur išmoką vaikui, ji yra sveika ir darbinga, neįgalumo neturi. Turi nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę. Yra paėmusi būsto įsigijimui kreditą, mėnesinė įmoka yra apie 90 Eur, kurį dar mokės 22 metus, taip pat turi vartojimo kreditą automobilio įsigijimui, per mėnesį moka 97 Eur, dar liko mokėti daugiau nei tris metus. Kitų išlaikytinių neturi.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje profesionaliu vairuotoju, jo atlyginimas per savaitę yra 444,48 svarų (533,15 Eur), t. y. 1 777,92 svarų per mėnesį (2 132,61 Eur), tačiau dėl pandemijos sumažėjus darbų apimčiai už 2021 m. gruodžio 17 d. – 2022 m. sausio 7 d. gavo 887,38 svarų (1 064,40 Eur) atlyginimą per mėnesį. Jis gyvena nuomojamame vieno kambario bute, už nuomą su komunaliniais patarnavimais moka 1 200 svarų (1 439,40 Eur) per mėnesį, turi automobilį, taip pat moka kreditą – 238 svarų (285,48 Eur) per mėnesį, liko mokėti iki 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi. Atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kuriame yra pastatytas, tačiau nebaigtas įrengti gyvenamasis namas. Atsakovo teigimu, sveikatos problemų ar neįgalumo neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

22. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

23. Byloje atsakovo pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas be priteisto išlaikymo taip pat papildomai prisideda prie vaikų gerovės, t. y. nuperka drabužių ir avalynės, dovanoja dovanas, tačiau tai, teismo vertinimu, yra kiekvieno iš tėvų pareiga, juolab, kad atsakovas tik kartą per metus grįžta į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės ir atostogų metu kartu su vaikais praleidžia savo atostogas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas taip pat akcentuoja ir prideda įrodymus, kad jis yra paėmęs kreditą, taip pat turi kitų skolinių įsipareigojimų tėvui ir broliui, kas akivaizdžiai didina jo paties išlaidas. Tačiau, pažymėtina, kad šias papildomas išlaidas atsakovas prisiėmė savo rizika, įvertinęs finansines galimybes, todėl tokie prisiimti finansiniai įsipareigojimai negali pažeisti nepilnamečių vaikų interesų. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų V. B. ir D. B. poreikių tenkinimo.

24. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia vaikams būstą, jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių V. B. ir D. B. išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra kiekvienam vaikui apie 430 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 215 Eur kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikams.

25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2021-09-20, todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Dėl priešieškinio

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad uzufruktatoriui tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019).

30. Nagrinėjamu atveju, išlaikymo lėšas už 2021 m. liepos mėnesį – 300 Eur, atsakovas pervedė ieškovei egzistuojant teisėtam pagrindui – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-07-19 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2SP-6990-452/2019, kuria atsakovas buvo įpareigotas teikti nepilnamečiams vaikams V. B. ir D. B. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant motinai K. B. (šioje byloje ieškovei) tvarkyti vaikų lėšas uzufrukto teise.

31. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, svarbu nustatyti, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, arba ar ieškovė elgėsi nesąžiningai gaudama ir naudodama vaikų išlaikymo lėšas.

32. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pervedė ieškovei 300 Eur išlaikymo vaikams pinigus už 2021 m. liepos mėnesį. Nors atsakovas teigia, kad tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturtėjo, nes 2021 m. liepos mėnesį vaikai buvo su juo ir jis juos išlaikė, tačiau ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad 2021 m. liepos mėnesį ji išleido 600 Eur vaikų baldų komplektui. Šis įrodymas nėra nuginčytas, be to, ir pats atsakovas pripažino, jog jis žinojo apie vaikų kambario baldų gaminimą, tačiau prie jų neprisidėjo, nes jau anksčiau yra pirkęs dalį virtuvės baldų. Iš to daroma išvada, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą gaunant ir naudojant vaikų išlaikymo lėšas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Netgi priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė jai tenkančią dalį išlaikymo lėšų ir iš atsakovo gautas vaikų išlaikymo lėšas už 2021 m. liepos mėnesį panaudojo vaikų poreikių tenkinimui – vaikų kambario baldų pirkimui, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovės nesąžiningai praturtėjo atsakovo sąskaita. Be to, atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės teiginių, jog tą 2021 m. liepos mėnesį ji taip pat buvo kelis kartus pasiėmusi vaikus ir su jais praleido kelias dienas.

33. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

35. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl be pagrindo įgyto turto būtent ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

36. Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė praturtėjo jo sąskaita, todėl priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 72 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, 800 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 17 Eur atsakovo už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 1 570 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos bei 319,79 Eur išlaidos už vertimus, taip pat 5,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 47 Eur žyminis mokestis, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 83 procentus, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 688 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi priešieškinis atmestas visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl tokios išlaidos nepriteisiamos.

38. Ieškovei grąžinamas jos už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žyminio mokesčio grąžinimas pavedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6990-452/2019 iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-09-20) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 688,00 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 47,00 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021-08-30 mokėjimo dokumentu Nr. 293 AB SEB banke. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.