- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2-101-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02220-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- A. J. E., A. E.
- Advokatai
- Jūratė Galdikienė, Virginija Pilipavičienė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. E. ir A. E. dėl medžių pašalinimo, tvoros perkėlimo ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (DOK-113850), juo prašo:
1.1 įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jų lėšomis pašalinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje, mažesniu kaip trijų metrų atstumu nuo bendros ribos su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rytine riba, augančius visus medžius ir krūmus;
1.2 įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jų lėšomis perkelti ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vakarinės ribos esančios vielinės tvoros 21,85 m. ilgio dalį, kuri individualios įmonės (toliau – IĮ) „Tikslūs matavimai“ 2015 m. birželio 5 d. plane pažymėta skaičiais 17-18, už matininko S. Z. „Servitutų (ind. S1) nustatymo schemoje M 1:500“ taškais Nr. 5-6-16-15 pažymėtos teritorijos (servituto teritorijos) ribos;
1.3 nustatyti neterminuotą servitutą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo 16 kv. m. ploto daliai, matininko S. Z. parengtoje „Servitutų (ind. S1) nustatymo schemoje M 1:500“, pažymėtai taškais Nr. 5-6-16-15, suteikiantį teisę: prieiti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotis, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį;
Atsiliepimas
1.4 atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikti ieškovei teisę savo lėšomis pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 4400-4033-1324, matininko S. Z. „Servitutų (ind. S1) nustatymo schemoje M 1:500“ taškais Nr. 5-6-16-15 pažymėtoje teritorijoje (servituto teritorijoje) augančius visus medžius ir krūmus ir perkelti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vakarinėje pusėje esančios vielinės tvoros 21,85 m ilgio dalį, kuri IĮ „Tikslūs matavimai“ 2015 m. birželio 5 d. plane pažymėta skaičiais Nr. 17-18, už matininko S. Z. „Servitutų (ind. S1) nustatymo schemoje M 1:500“ taškais Nr. 5-6-16-15 pažymėtose teritorijose (servituto teritorijos) ribos ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų;
1.5 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Žemės sklypą Nr. 1 su statiniais ieškovė įsigijo pagal 1997 m. balandžio 11 d. Nr. 11-909 ir 1997 m. gruodžio 4 d. Nr. 3734 pirkimo-pardavimo sutartį sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Paaiškino, kad Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Teigė, jog ieškovės sklypas suformuotas preliminariais matavimais, atsakovų – kadastriniais matavimais.
3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (toliau – Statybos inspekcija) 1997 m. rugpjūčio 8 d. išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. KP97-138 sodo namo rekonstrukcijai vykdyti. Po rekonstrukcijos 2004 m. gegužės 7 d. pripažintas tinkamu naudoti. Rekonstrukcijos eigoje Gyvenamasis namas platinamas į Žemės sklypo Nr. 2 pusę nebuvo, kadangi rekonstrukciją atliko ant senų pamatų, pagal projektą ir išduotą statybos leidimą. Ieškovė paaiškino, kad tvorų tarp sklypų nebuvo, bet SB „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų pakloti vandens vamzdžiai visus sklypus suskirstė kvadratais. Pagal inventorizacijos byloje esantį 1993 m. balandžio 23 d. planą atstumas nuo ieškovės namo iki sklypo ribos su atsakovais buvo 6,8 m, atstumas atitiko SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, per 6,8 m plotį buvo paklotas Žemės sklypo Nr. 1 vandens vamzdis, kuris maitino tualetą ir pirtį. Po privatizacijos 1992 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane liko 1 m nuo ieškovės Gyvenamojo namo iki ribos su Žemės sklypu Nr. 2. Minėtas planas galiojantis ir nekeistas. Ieškovės žiniomis, atsakovė A. J. E., pasinaudodama kaimyno, buvusio sklypo savininko A. D. sunkia liga (mirė 1993 m. sausio 11 d.), pasinaudodama savo padėtimi būnant SB „(duomenys neskelbtini)“ sekretore – buhaltere, prie savo Žemės sklypo Nr. 2, 681 kv. m., papildomai prisijungė ir privatizavo 519 kv. m. žemės ploto, prijungdama Žemės sklypo Nr. 1 saulėtą rytinę 6,8 m dalį be buvusių savininkų sutikimo ir SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos leidimo savavališkam žemės prisijungimui. Ieškovei įsigijus Žemės sklypą Nr. 1, tais pačiais metais, 1997 m., atsakovai nesilaikydami sklypų įsigijimo dokumentuose ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytų atstumo, prie pat ieškovės Gyvenamojo namo ir toliau į pietinę pusę pasodino augalų, nesant ieškovei namuose užtvėrė vielinę tvorą po namo kraigu palikdami 20-30 cm atstumą nuo namo sienos vietoje tiek SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, tiek Žemės sklypo Nr. 2 privatizacijos plane, tiek 1997 m. lapkričio 26 d. plane iš atsakovų inventorizacijos bylos numatyto 1 m atstumo. Ieškovės teigimu, savavališkai pastatyta tvora, nesilaikant tuo metu galiojusios RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintų Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 (toliau – Įsakymas) 2.3 p., 2.4 p., 2.7 p. nustatytos tvarkos. Šioje tvoroje suaugo, susipynė sodinti medžiai, kurie remiasi į ieškovės sieną, šakos kelią stogą. Medžiai – kiparisai ir medlievos išaugo iki 10 m aukščio. Nuo medžių sudaryto pavėsio bituminė stogo danga pažaliavo, apaugo samanomis. Per 20-30 cm tarpą ieškovė neturi galimybės apšiltinti buvusio vasarnamio rytinės sienos. Žiemos metu voniai ir tualetui reikalingas papildomas elektrinis apšildymas. Taip pat nėra galimybės pakabinti lietvamzdžių, surūdijo nepanaudoti, o namo siena šlampa visus 22 metus. Balkone ir įvažiavimui į garažą paklotos plytelės nuolatiniame pavėsyje žaliuoja, nukritusios medlievos uogos dažo plyteles ir rudeniniai lapai, nurudusios šakelės sukrenta į ieškovės sklypą. Medžių šakos vietomis iki 3 m persisvėrusios į ieškovės sklypą, jau nekalbant apie medžių šaknis, kurios sklypui ir namo pamatams daro neigiamą poveikį. Dėl visų šių priežasčių pažeidžiami ieškovės interesai, trukdo pilnai eksploatuoti namą, trukdo jai naudotis ir valdyti savo nuosavybę, patiriamos neigiamos pasekmės, jos turtui daroma žala. Atsakovės vielinė tvora gadina ieškovės sklypo estetinį vaizdą.
4. Patikslintame ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovė, aptverdama sklypą, pakeitė visus savo sklypo kraštinių atstumus, pakeitė trijų kaimyninių sklypų susikirtimo tašką, atsitraukė nuo jai priklausančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos per 70 cm. Paaiškino, kad to rezultate, atsakovė 70 cm atstumu priartėjo prie ieškovės namo rytinės sienos. Atsakovė savavališkai pakeitė SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendinius, pavadindama „ištrauka iš generalinio plano“, kuriame nubraukti tikrieji kraštinių ilgiai ir visur jais naudojasi. Pažymėjo, kad niekada nebuvo įvardinta, jog atsakovai turi daugiau negu 1200 kv. m., o šiuo metu pagal registrų duomenis, atsakovams priklauso 1262 kv. m., o tvoros nebuvo keičiamos. Taipogi pridūrė, kad savavališkai 1997 m. aptvertame sklype atliko geodezinius matavimus su visų kraštinių pakeistais atstumais, dar kartą atlikti 2003 m., abu kartus be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo keisti ribas, nepasirašė ir žemėtvarkos specialistai. Nurodė, kad ieškovei turint 6,8 m atstumą iki ribos su atsakove, vėliau po privatizacijos 1 m atstumą, o dabar 20-30 cm atstumą, pagal atsakovų kadastrinius matavimus dar sumažėjo – liko tik 16 cm atstumas nuo namo sienos. Teigė, jog atstumas nuo ieškovės namo iki atsakovų Žemės sklypo Nr. 2 ribos, jų pastatytos tvoros ir medžių nepakankamas tam, kad ieškovė galėtų prieiti prie namo iš rytinės pusės, neturi galimybės prižiūrėti, remontuoti. Todėl, ieškovės teigimu, beliko prašyti servituto. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą labai nedidelei, Žemės sklypo Nr. 2 pakraštyje esančiai atsakovų žemės sklypo daliai 16 kv. m (tarp taškų 5-15 0,82 cm pločio, tarp taškų 6-16 0,58 cm pločio ir 22,55 m ilgio) iš 1262 kv. m servituto nustatymas nesukeltų atsakovams neigiamų pasekmių, atsakovų nuosavybės teisės būtų suvaržytos minimaliai, jos nebūtų suvaržytos neproporcingai, o ieškovei būtų sudarytos sąlygos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti jos Gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-125065), kuriuo prašė: 1) ieškinio reikalavimą perkelti Žemės sklypo Nr. 2 vakarinėje pusėje esančios vienintelės tvoros 21,85 m ilgio dalį, IĮ „Tikslūs matavimai“ 2015 m. birželio 5 d. plane pažymėtą skaičiais 17-18, ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo bendros ribos su Žemės sklypu Nr. 1 atsisakyti nagrinėti CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; arba atmesti, kaip nepagrįstą, arba taikyti 10 metų ieškinio senatį; 2) ieškinio reikalavimo dalyje dėl medžių pašalinimo atmesti arba taikyti 10 metų ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti; 3) likusioje dalyje ieškinį atmesti; 4) skirti ieškovei iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, trečią kartą pareiškiant iš esmės tapačius reikalavimus; 4) priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime dėl reikalavimo nukelti tvorą ties taškais 17-18 pagal ieškovės pateiktą planą atsakovai nurodė, kad ieškovė jau trečią kartą siekia nukelti atsakovų tvorą ties ieškovės namu ties tais pačiais taškais 17-18 pagal ieškovės užsakymu parengtą ir niekur neregistruotą planą, nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir ankstesnėse bylose. Akcentavo, kad ieškovė kelia analogiškus reikalavimus, kaip išnagrinėtose bylose (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-496-36-2002, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-561/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1328-275/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-1433/2002, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-858-112-14), t. y. reikalauja patraukti atsakovams priklausančiame Žemės sklype Nr. 2 vielinę tvorą ties tais pačiais ieškovės nurodomais taškais (17-18), nepaisant to, kad teismai jau yra pasisakę, jog ši tvora yra pastatyta atsakovų Žemės sklype Nr. 2, tvora ties taškais 17-18 stovi nuo 1997 m. ir jos vieta nebus keičiama. Atsakovų teigimu, teismai nurodytose bylose nustatė aplinkybes, kurios laikytinos prejudiciniais faktais ir šioje byloje, sprendžiant likusių reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad pati ieškovė vandens vamzdį, einantį tarp žemės sklypų Nr. 36 ir Nr. 37, pasuko rytų kryptimi per 0,7 m ir tokiu būdu savavališkai sumažindama sklypą Nr. 37 bei pasididindama savo sklypą Nr. 36, bei tokiu būdu pakeisdama trijų kaimyninių sklypų susikirtimo tašką. Privatizacijos plane atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 45 ir kaimyninio žemės sklypo Nr. 37 ribos ilgis buvo nurodytas 28,35 m, tačiau po ieškovės ir jos sutuoktinio atliktų savavališkų veiksmų, pasukant vandens vamzdį į kaimyninį sklypą Nr. 37, ši riba sutrumpėjo iki 27,65 m. Tokiu būdu ieškovė kaltina atsakovus veiksmais, kuriuos ji pati ir atliko kartu su savo sutuoktiniu. Teiginiai dėl savavališkai pastatytos tvoros neturi jokio juridinio pagrindo, nes aplinkybės dėl tvoros galimo savavališko pastatymo nėra konstatavusi jokia kompetentinga institucija. Ieškovė leidimą sodo namui rekonstruoti išsiėmė 1997 m. rugpjūčio 8 d., tačiau sodo namą kartu su žemės sklypu Nr. 36 įsigijo tik 1997 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ir tai paneigia bet kokio pobūdžio išvedžiojimus, neva atsakovai jau po ieškovės pastato rekonstrukcijos pastatė šalia tvorą, neišlaikydami atstumų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovų tvora neišeina už tiksliaisiais matavimais nustatytų Žemės sklypo Nr. 2 ribų ir yra atsakovų Žemės sklypo Nr. 2 ribose. Ieškovė, rekonstruodama sodo namą į gyvenamą namą, jau po atsakovų tvoros pastatymo išsikasė pamatus ir taip neleistinai pati priartėjo prie tvoros, neišlaikydama atstumų. Pažymėjo, kad tarp šalių kilus ginčui ir bylai atsidūrus teisme, ieškovės namo rekonstrukcija teismo buvo sustabdyta, tačiau ieškovė įpareigojimų nevykdė ir savavališkai statybos darbus tęsė. Atsakovai pridūrė, kad ieškovė iki šiol nėra įregistravusi savo Žemės sklypo Nr. 1 ribų, todėl teismas neturėtų priimti ir nagrinėti negatorinio ieškinio, kol nėra aiškios pačios ieškovės žemės sklypo ribos.
6. Atsiliepime atsakovai nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai privatizavo 1200 kv. m, o viešajame registre įregistruotas didesnis plotas – 1262 kv. m. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT) vedėjos 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1328 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo A. J. E.“ nuspręsta parduoti 62 kv. m ploto žemės sklypą, kuris buvo įsiterpęs tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 45 bei šalia esančio žemės sklypo Nr. 50 ir kuris buvo per mažas, kad būtų suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, todėl minėtu įsakymu atsakovams nurodyta ne tik sumokėti avansinę pradinę įmoką, bet ir per 6 mėn. nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sudarymo dienos kreiptis dėl perkamo 62 kv. m ir turimo 1200 kv. m žemės sklypų sujungimo į vieną bendro ploto žemės sklypą. Apie minėto 62 kv. m ploto papildomą įsigijimą 2015 m. ieškovei yra, atsakovų teigimu, žinoma, kadangi būtent pagal jos skundus SB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo administracinę bylą Nr. A-858-112-14. NŽT dar 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 1SS-3214-10.5, adresuotu ieškovei, dar kartą išaiškino atsakovų valstybinio žemės sklypo įsigijimo aplinkybes. Iš kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat turėjo tapti aiškus atsakovams priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo pagrindas. Atsakovai nurodė, kad remiantis valstybinės žemės sklypo suformavimo planu, 2015 m. įgytas 62 kv. m ploto žemės sklypas visiškai nesiriboja su Žemės sklypu Nr. 1. Be kita ko, atsakovai atsakydami dėl ieškovės teiginių, esą atsakovų vielinė tvora gadina ieškovei vaizdą, nurodė, jog ieškovei niekas nedraudžia savo Žemės sklypo Nr. 1 teritorijoje, nepažeidžiant atsakovų registruotų jiems priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 ribų, pasistatyti sau naują tvorą. Tam nebūtina griauti atsakovams priklausančios tvoros, ar tuo labiau brautis į atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 teritoriją.
7. Dėl reikalavimo pašalinti medžius, atsakovai atsiliepime paaiškino, kad ieškinyje pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai, o fotonuotraukos padarytos taip, jog iš jų turinio neaišku, kur, kada jos darytos, kokioje vietovėje ir pan. Taipogi paaiškino, jog jokie kiparisai atsakovų Žemės sklype Nr. 2 neauga. Ieškovei nepatinka kelios tujos, kurios atsakovų sklype auga nuo 1972 m. ir jos jau buvo pasodintos, kai ieškovė pirko sodo sklypą iš prieš tai buvusių savininkų. Teigė, jog krūmai ties ieškovės garažu yra patrumpinti ir stogo nesiekia. Ieškovės namo stogas apsamanojęs ne tik nuo atsakovų sklypo pusės, bet ir iš kitos pusės, kas reiškia, kad atsakovų pusėje augantys medžiai neįtakoja ieškovės Gyvenamojo namo apsamanojimo iš rytinės pusės. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypai yra šalia miško, kuriame daug suaugusių miško medžių – pušų. Pačios ieškovės balta tvora aptvertame sklype auga pušys, kurios ir užtamsina ieškovės kiemą iš pietinės pusės. Ieškovė klaidingai nurodo, neva ant jos stogo yra pilna kiparisų spyglių. Ant stogo yra pušų, kurios auga ir pačios ieškovės kieme, spygliai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovų kieme augantys medžiai, kurie auga dešimtmečius ir jie jau buvo iki ieškovei įsigyjant sodo sklypą su sodo namu, trukdo naudotis ieškovei jai priklausančiu Žemės sklypų Nr. 1. Taip pat be bendro pobūdžio išvedžiojimų, neva augalų šaknys ardo ieškovės namo pamatus, į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Akcentavo ir tai, kad ieškovei įstatymai nedraudžia iš savo Žemės sklypo Nr. 1 pusės medžių šakas patrumpinti tiek, kad jos nepatektų į jos Žemės sklypo Nr. 1 pusę. Reikalavimas patraukti arba persodinti suaugusius ir dešimtmečius augančius medžius, kurie nekelia jokios grėsmės nei žmonių, nei statinių saugumui, neatitinka jokių protingumo, teisingumo ar sąžiningumo principų, yra neadekvatus ir neproporcingas tariamiems ieškovės interesų pažeidimams, ir dėl nurodytų priežasčių negali būti tenkinamas.
8. Dėl servituto nustatymo atsakovai atsiliepime nurodė, kad jie nėra atsakingi už tai, jog tarpas tarp Žemės sklypo Nr. 2 ribos ir ieškovės Gyvenamojo namo yra mažesnis, nei reikalauja teisės aktai. Ieškovė pirkdama sodo sklypą, matė, kad jame esantis sodo namas su priestatu (pavėsine) jau buvo pastatytas per arti žemės sklypus skiriančios ribos, tačiau ieškovė, užuot nugriovusi pavėsinę ar jos dalį, ją rekonstravo – aplink laikiną statinį iškasė pamatus, išmūrijo sienas, sujungė bendru stogu su pagrindiniu pastatu ir tokiu būdu prasiplėtė sodo namą. Atsakovai papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovė galėjo šią problemą išspręsti, nugriaudama pavėsinę, esančią prie žemės sklypų ribos ir prasiplėsdama namą į kitą pusę, atlikdama tapačius veiksmus – iškasdama kitam priestatui pamatus, išmūrydama sieną ir sujungdama su pagrindiniu pastatu, tačiau pasielgė priešingai, todėl dabar turi prisiimti visus galimus neigiamus padarinius. Pridūrė ir tai, jog laikinas statinys buvo gerokai žemesnis už Gyvenamąjį namą ir stovėjo visai šalia sklypų ribos. Gyvenamojo namo stogas iki rekonstrukcijos buvo pasviręs į pietinę pusę, o ne rytinę, kaip yra šiuo metu. Ieškovė be bendro pobūdžio teiginių, neva ji negali apšiltinti sienos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį būtinumą, taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl atsakovų nuosavybės teisės turėtų būti suvaržytos servitutu, ir ar tikrai nėra kitų sprendimo būdų. Dėl ieškovės teiginių apie namo sienos apšiltinimo būtinumą atsakovai pasisakė, kad jau ankstesnėse bylose ji yra nurodžiusi, kad ši namo siena yra apšiltinta iš vidaus, dėl ko esą pastorėjo namo siena ir galimai todėl 15 cm pasislinko link šalis skiriančios žemės sklypų ribos, todėl lieka neaišku, kam reikia ją dar apšiltinti ir iš išorės, įvertinant ir tą aplinkybę, kad sienos apšiltinimas yra vienkartinis veiksmas ir tam nereikia nusistatinėti neterminuotų servitutų. Kokio pobūdžio techninę priežiūrą ieškovė ketina atlikti tai namo sienai taip pat nenurodė. Tarp ieškovės namo ir atsakovų tvoros yra pakankamas tarpas praeiti, esant poreikiui – paremontuoti ir pan., todėl norint dar papildomai praplėsti šį tarpą, turi būti nurodytos ypatingos aplinkybės, kurių ieškovė nenurodė. Kiekvieną kartą atsakovams atvykus į sodą, ieškovė nepraleidžia progos atsistoti į minėtą tarpą ir „koliotis“, tuo trikdant atsakovų poilsį ir ramybę.
9. Atsiliepime atsakovai pasisakė ir dėl senaties termino. Medžiai, kurie nėra miško medžiai ir kurie nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams, pasodinti 1972 m., t. y. dar iki ieškovei ir jos sutuoktiniui įsigyjant Gyvenamąjį namą su Žemės sklypu Nr. 1, kurį jie įsigijo 1997 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11-3734. Tvora, kurią reikalauja nukelti, pastatyta 1997 m. Teigė, kad ieškovė įsigydama Žemės sklypą Nr. 1 ir Gyvenamąjį namą, ieškovė matė ir galėjo įsivertinti situaciją pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu ir per 10 metų pareikšti reikalavimus, jeigu manė, jog jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti.
10. Atsakovai teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-5333). Nurodė, kad ieškovės Gyvenamasis namas pastatytas (rekonstruotas) be leidimo (statyba 1997 m. sustabdyta, naujas leidimas neišduotas), todėl ieškovės namas negali būti laikomas viešpataujančiu daiktu. Teigė, kad šioje situacijoje turi būti reikalaujama ieškovės Gyvenamojo namo nugriovimo, o ne servituto suteikimo. Paaiškino, jog nuo pirmų dienų iki šiol ieškovė visaip terorizuoja atsakovus ir gviešiasi bei grobia jų privačią nuosavybę, pati iki šiol nėra tiksliaisiais matavimais išmatavę savo Žemės sklypo Nr. 1 ir neįregistravę savo sklypo ribų, be to, pridūrė atsakovai, naudojasi didesniu Žemės sklypu Nr. 1, negu yra privatizavę – užgrobę dalį valstybinės žemės sklypo, kas yra nustatyta NŽT patikrinimo aktais. Atsakovai nurodė, kad yra neatitikimai tarp sklypo Nr. 36 privatizacijos ir 1993 m. koreguoto SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano. Paaiškino, jog generaliniame plane ir į bylą ieškovės pateiktas klaidingas ir klaidinantis Nr. 36 sklypo vakarinės kraštinės ilgis, kuris yra apie 4 m didesnis nei privatizacijos (žymima 60 m vietoje priklausančių 55,90 m), klaidingai pažymėta tikroji rytinė kraštinė, susidedanti iš trijų atkarpų: 12,80 + 19 + 24,10 = 55,90 (m). Abiejų privatizuotų sklypų rytinių kraštinių ilgių nesutapimas atsirado dėl to, kad iki 1994 m. pro sklypo Nr. 36 pietinę ribą ėjo 3,5 m pločio kelias į Nr. 45 sklypą. Paaiškino, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą ir kitais apie 2 m aukščio statiniais (pavėsinė automobiliui ir sandėliukai), besiribojančius su atsakovų sklypu. Po Gyvenamojo namo rekonstrukcijos 1997 m. visiškai naujas stogas įrengtas su nuolydžiu į rytus (atsakovų sklypo pusę). Bendru kaimynų susitarimu sklypų ribos pažymėtos dekoratyviniais augalais. Želdiniai įrengti, laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, taip pat ir SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei išlaikant 1 m atstumą iki laikinų statinių (sandėliuko ir pavėsinės). Teigė, kad 1997 m. nuo pavasario iki rudens prasidėjo ieškovės ir jos sutuoktinio grasinimai, pretenzijos atsakovams, neteisėti statybos darbai ir kt.: bandymas pakeisti nusistovėjusias ribas; tvoros įrengimas atsakovų sklypo teritorijoje; tarp vielinės tvoros ir esamos pavėsinės bei sandėliukų iškasa griovį, taip 0,5 m sumažindami tarpą iki sklypų ribos; pradėjo statybas nesuderinę su atsakovais ir kitais kaimynais. Nurodė, jog 1998-1999 m. nepaisant institucijų draudimų ir nurodymų ieškovė toliau tęsė statybos darbus. Atsakovai pažymėjo, kad statybos metu buvusi atsakovų vielos tinklo tvora nesutrukdė darbininkams nei įrengti naujus pamatus, nei sienas sumūryti, uždengti stogą. Vykstant teismams dėl atsakovų įvažiavo užtvėrimo, ieškovė iš vakarinės savo sklypo pusės įrengė mūrinę tvorą, kurios kraštinis stulpas į atsakovų kelią iškišamas dar per 80 cm. Pasibaigus teisminiams procesams atsakovų naudai, ieškovė sprendimą įvykdė dalinai, t. y. atlaisvinti tik įvažiavimo vartai. Tokiu būdu įvažiavimo kelio į atsakovų sklypą plotis vietoje suprojektuoto 4,2 m susiaurinimas iki 2,5 m. Atsakovai akcentavo, kad nuo 2000 m. iki šiol tęsiasi ieškovės ir jos vyro savivalė: atsakovai nepagrįstai kaltinami, keliamos bylos, vyksta teismai; trukdoma ir neleidžiama pilnoje apimtyje įvykdyti teismų nutartis, teismų reikalavimai nevykdomi; ieškovės vykdomas nuolatinis sklypų ribų stumdymas tiek geodeziniuose dokumentuose, tiek realybėje; apsunkinamas naudojimasis sklypu, provokuojami incidentai; atsakovų sklypo žymėjusios tvoros daugelyje vietų nustumtos iki pat šalia ribų esančių augalų. Nuo 1999 m. iki 2015 m. įvairių instancijų teismuose ir iš esmės tais pačiais klausimais: priimta apie 70 sprendimų ir nutarčių; posėdžiuose dalyvavo virš 70 teisėjų, iš jų 21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; pajungta gausybė Statybos inspekcijos, žemėtvarkos ir kitų institucijų specialistų; atsakovams 11 kartų teko samdyti matininkus ir rengti savo ir ieškovės sklypų geodezinius planus; ieškovė iki šiol nėra išmatavusi ir įregistravusi savo žemės sklypo ribų, faktiškai naudojasi ženkliai didesniu žemės sklypu, negu privatizuota 1992 m. ir pirkimo-pardavimo sutartimi įgyta iš buvusių savininkų.
Šalies argumentai
11. Ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-197702). Ieškovė teigė, kad atsakovų teiginys, esą ieškovės sklypo ribos neįteisintos, neatitinka tikrovės. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovės sklypo ribos yra suformuotos atliekant preliminarius matavimus, sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Akcentavo, jog nėra teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių ieškovę atlikti jos sklypo kadastrinius matavimus. Taipogi ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiais, kad jų medžiai ir krūmai nedaro neigiamos įtakos ieškovės stogo būklei, nuo jų nesidaro apnašos ir pan. Paaiškino, jog beržas ir pušynas nedaro neigiamos įtakos namo rytinės pusės stogui, nes yra kitoje Gyvenamojo namo pusėje. Pridūrė, kad tiek beržas, tiek pušynas yra daug didesniu atstumu nuo namo, negu atsakovų medžiai ir krūmai, kurių šakos įsirėmusios į namo sieną ir stogą. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose dar kartą akcentavo, jog esama situacija trukdo ieškovei tinkamai susitvarkyti ir eksploatuoti Gyvenamąjį namą. Ieškovė akcentavo, jog grąžinus užimtą ieškovės sklypo dalį, atsakovų sklypui liktų dar viršplotis. Ieškovė rėmėsi 2002 m. sausio 16 d. planu. Remiantis minėto plano duomenimis, aptvertame sklype atsakovė turi 36 kv. m viršplotį, o ieškovės sklypas sumažėjęs 37 kv. m. Teigė, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2010 m. rugpjūčio 13 d. Nr. FA-0008-10-916 nustatyta, jog tarp ieškovės Gyvenamojo namo ir atsakovės tvoros yra mažas tarpas ir šalia tvoros esanti plytų siena neapšiltinta iš lauko, nenutinkuota, už tvoros augantys augalai šakomis remiasi į pastato stogą. Atkreipė dėmesį, kad praėjus dar 10 metų medžiai suaugo ir į plotį, ir į aukštį, susipynė su vieline tvora ir žala stogui bei namui nepalyginamai didesnė. Ieškovė akcentavo, kad filialo „Inžinerinė geodezija“ 2011 m. kovo 1 d. plane parodyta ir aiškinamajame rašte pabrėžta, jog ties ieškovės sklypu, atsakovė naudojasi 34 kv. m viršpločiu iki namo palikdama 30 cm ir koordinatėmis perdengia net savo pastatytas tvoras. Pakartotinėje kadastrinių matavimų išvadoje nurodyta, kad rytinėje Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, atitraukdama nuo privatizuoto ir generalinio plano nustatytų išorinių ribų, sudaro nenaudojamą koridorinės formos Žemės sklypui Nr. 2 priklausančią 23 kv. m sklypo dalį, tuo pastumdama visą sklypą nuo rytinės į vakarinę pusę link ieškovės sklypo. Todėl nurodė, kad atsakovai naudojasi 128 kv. m viršpločiu. Iš esmės ieškovė nurodytomis aplinkybėmis, esamais ir teikiamais dokumentais, siekia įrodyti, kad atsakovai nesąžiningai sudarė situaciją, kada atsakovų tvora atsirado prie pat ieškovės namo sienos, nes atsakovai savavališkai 70 cm sutrumpino privatizuoto sklypo kraštinę, dėl ko ties (duomenys neskelbtini). atsirado 23 kv. m laisva žemės plotas (koridorius), o kita jos sklypo riba 70 cm pasislinko arčiau prie ieškovės Gyvenamojo namo sienos. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiais, kad šie atliko daug matavimų – atsakovai neįsileido sodininkų bendrijos sudarytų komisijų matavimams, ieškovės pakviestų matininkų. Ieškovės teigimu, atsakovų teiginiai prieštaringi, nes rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai pateikė kitą Gyvenamojo namo statybos/rekonstrukcijos versiją, t. y. 1998-1999 m., nepaisant draudimų ieškovė toliau tęsė namo statybą (nauji pamatai, sumūrytos sienos). Mano, kad nelogiška, jog 1997 m. įrengus stogą, 1998-1999 m. lieti pamatai, mūrytos sienos. Tai, anot ieškovės, patvirtina atsakovų teiginių melagingumą. Taipogi pridūrė, kad ieškovei nežinoma, apie kokius oficialius draudimus ir nurodymus 1998-1999 m. ir namo statybą rašo atsakovai.
12. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teigė, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcija neturėjo įtakos atstumui tarp ieškovės ir atsakovų sklypo ribų konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimu. Ieškovės manymu, atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose pateikia melagingą informaciją, elgiasi manipuliatyviai: ieškovė jokių smėlio krūvų prie atsakovų sklypo vartų nenešė, o tai padarė patys atsakovai; sukelti gaisro ieškovė niekada neturėjo tikslo, tačiau patys atsakovai nukirto medį ir šį degino, grėsė bauda. Atsakovai nutylėjo esminę aplinkybę, kad daugumos teismo procesų iniciatoriai buvo būtent atsakovai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pasibaigus teisminiams procesams, atsirado dokumentas 2012 m. birželio 18 d. Nr. 49I95FN(14.49.104)-1392, kurio nebuvo teismuose, ir iš kurio matyti, kad pietinėje sklypo dalyje atsakovė užėmusi 68 kv. m valstybinės žemės ir ją aptvėrusi tvora. Ir 2012 m. birželio 8 d. sudarytoje schemoje nėra parodyta persidengimo. Jeigu, kaip rodoma schemoje, yra užimta ta pati sklypo dalis, kurią atsakovė 1992 m. privatizavo, ieškovės teigimu, yra pagrįstas klausimas, iš kur atsirado viršplotis. Jeigu toks dokumentas būtų teismų eigoje pateiktas, tai ieškovei nereikėtų prašyti 16 kv. m servituto, nes ši žemė priklausytų ieškovei.
13. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžių metu ieškovė I. T. paaiškino, kad žemės sklypą pirko 1997 m., tuo metu tvoros ir augalų, medžių nebuvo, juos vėliau susodino atsakovė. Tvorą atsakovė užtvėrė 1997 m. rugpjūčio mėn., tuo pat metu ir susodino medžius, taigi sklypo įsigijimo metu nebuvo nei tvoros, nei medžių. Namas buvo be stogo, gavo leidimą namą rekonstruoti, dengiant stogą turėjo papildomų išlaidų ir sunkumų, nes buvo sudėtinga prieiti, nes tvorą atsakovė pastatė dar iki namo rekonstrukcijos. Nuo pat pradžių atsakovė nuolat puolė ieškovę, kvietė įvairias komisijas, kad neva ji daro žalą jos sklypui, tačiau visi komisijų sprendimai buvo nepalankūs atsakovei. Tai, kad namas yra pastatytas per arti, nėra jos kaltė, servitutui ieškovė prašo 70 cm. Šalia augančių medžių šaknys daro neigiamą poveikį pamatui. Tujos susodintos po 10 vienetų į vieną vietą, kurios buvo patrumpintos tik spalio mėnesį. Bituminė stogo danga pažaliavo, samanos įaugo, plytelės žaliuoja nuo pavėsio, reikia valyti lietvamzdžius, būtinas namo sienos apšiltinimas, nes 25 metus siena nebuvo apšiltinta, o ten už sienos yra tualetas ir vonia bei garažas. Pušynas yra už 10 metrų ir neįtakoja rytinės pusės. Miškas yra iš pietinės pusės, iš tos pusės nesamanoja. Servitutas reikalingas tam, kad būtų galima periodiškai atlikti namo priežiūrą, remontus, valyti lietvamzdžius, stogą, atlygintinumas galėtų būti nustatytas teismo nuožiūra, sutiktų sumokėti vienkartinę teismo nustatytą kompensaciją. Servitutas turėtų būti nustatytas nuo bendros sklypų ribos, kuri užregistruota buvusiuose kadastriniuose matavimuose, sklypo ribos ji neginčija, savo sklypo matavimų atlikti neketina. Medžiai irgi turėtų būti pašalinami 3 metrus nuo bendros ribos, nes jei servitutas būtų nustatytas ir medžiai liktų, tai vis vien ieškovei būtų sunku prieiti prie namo sienos, nes medžiai nėra genėjami, pirmas genėjimas buvo tik 2013 m. Namo rekonstrukcijos tikslas buvo įrengti mansardą ir uždengti naują stogą; stogo pakrypimas visuomet buvo į atsakovų pusę, t. y. stogo nuolydis visada buvo į rytinę pusę, rekonstrukcijos metu stogo konstrukcija nebuvo keista, tik pakeista danga, siena buvo pakelta per 7 plytas ir uždengta nauja stogo danga, namas praplėstas nebuvo, namas rekonstruotas ant senų pamatų. Rytinė namo siena liko raudonų plytų nenutinkuota.
15. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Pilipavičienė paaiškino, kad ieškovės teisių pažeidimas dėl tvoros ir medžių yra tęstinio pobūdžio, tas pažeidimas vis dar yra, jis tęsiasi iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes jis nepraleistas. Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nuo 1999 m. iki 2011 m. vyko teismai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad tvoros ir medžių perkėlimo klausimas bus išspręstas. Po 2011 m. sprendimo atsakovai inicijavo dar bent 3 bylas, procesai baigėsi tik 2015 m. Tais metais ieškovė pradėjo namo kapitalinį remontą ir neturėjo jokių galimybių prieiti prie namo sienos. Namo rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, turtint statybos leidimą. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nustatyti servitutą, nes visi kiti reikalavimai yra išvestiniai. Ieškovė įrodė visas servituto nustatymo sąlygas, t. y. ieškovė neturi galimybės prieiti prie namo sienos iš rytinės pusės, yra tik 16 ir 28 cm atstumas, ant bendros ribos yra tvora ir medžiai, kurie trukdo prieiti, taipogi praėjimas yra neišvengiamai būtinas, nes namui reikia nuolatinės priežiūros, remontų, namą būtina apšiltinti, nes po rekonstrukcijos liko neapšiltina ketvirta siena. Tarp šalių daug metų vyko ginčai dėl sklypų bendros ribos: 2002 m. byloje dėl tvoros nukėlimo ieškovė sužinojo, kad tvora buvo jos ribose, 2009-2011 m. byloje ieškovė ginčijo įregistruoto sklypo ribą, tačiau ieškinys nebuvo tenkintas. Ieškovė pripažįsta, kas riba nustatyta teismo sprendimu. Ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl servituto nustatymo, tačiau atsakymo negavo, taigi šis ieškinys – vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas, tarp šalių susiklostę ilgalaikiai konfliktiški santykiai. Parengtas projektas dėl servituto atitinka interesus, yra pakraštyje, prie pat statinio, taisyklingų ribų, apima tik 16 kv. m., 70 cm pločio. Servitutą prašoma nustatyti per visą ribą, nes tvorą perkėlus tik dalyje – liktų netiesi, laužta linija, likę tvoros elementai trukdytų praėjimui. Ieškovė sutinka su atlygintinu servitutu, sutiktų sumokėti 604 Eur, kuri paskaičiuota pagal sklypo vidutinę rinkos vertę atitinkamai už 16 kv. m. plotą (2021 m. liepos 15 d. NTR išraše), bet teismas gali nustatyti kainą ir savo iniciatyva. Vien servituto nepakanka, jei nebus perkelta tvora ir pašalinti medžiai. Reikalavimus dėl tvoros perkėlimo ir medžių pašalinimo reiškia ir kaip atskirus ir kaip išvestinius. Tvora be ieškovės sutikimo pastatyta per arti namo sienos, ji yra surūdijusi, neprižiūrima, gadina estetinį vaizdą, todėl ji turi būti nugriauta. Ieškinio reikalavimas dėl tvoros nukėlimo netapatus, kadangi tvorą buvo prašoma nukelti, o ne perkelti, be to dabar nėra ginčo dėl sklypo ribų, tvorą prašoma perkelti dėl servituto nustatymo, tokio reikalavimo ankstesnėse bylose nebuvo keliama. Medžiai turi būti pašalinami taipogi dėl to, kad servitutas galėtų būti įgyvendinamas, be to, jie susodinti nesilaikant atstumo, be sutikimo, fiziškai trukdo praėjimui, šakos persisvėrusios į ieškovės pusę. Medžiai turi būti pašalinami tie, kurie yra arčiau nei per 3 metrus nuo bendros kadastrinės sklypo ribos, leidimų medžiams pašalinti nereikia, nes jie nėra saugotini. Medžiai daug metų trukdo naudotis namu ir jį gadina.
Šalies argumentai
16. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžių metu atsakovė A. J. E. paaiškino, kad ieškovė jau daug metų kaltina jos šeimą tiek teismuose, tiek kitose institucijose, teikia klaidinančią informaciją. Tujas ir medlievas jai patarė pasodinti A. D., ji šiuos augalus pasodino 1972-1973 metais 1 m atstumu, šie augalai yra iki šiol. Byloje pateikta 1987 m. fotonuotrauka, iš kurios matosi krūmai bei pavėsinės stogas. Garažo pamatas pastatytas ant atstumtos sklypo žemės, o stogas ribojasi su tvora. Ties vakarine riba ieškovė pastatė mūrinę tvorą, tuo susiaurindami įvažiavimą 70 cm, dėl ko pas atsakovus negali privažiuoti didesnis transportas. Taigi ne atsakovai priartėjo, o ieškovė 70 cm nustūmė trijų sklypų susikirtimo tašką, ieškovės pietinė riba pailgėjo 70 cm. Ieškovė pateikė suklastotą planą ir gavo leidimą namo statybai, pastatė ne namo, o garažą, priartindama statinį prie atsakovų sklypo ribos. Buvusio vasarnamio siena buvo nutolusi net 5 metrų atstumu. Fotonuotraukoje su anūkais, kur matosi stogas priestato, tai priestatas buvo pastatytas daug aukštesnis, stogas buvo nukreiptas į jos sklypą, nors atstovų leidimo negavo, stogą pastatė lygiai su jos tvora. Tvorą užtvėrė dėl to, kad nenaikintų atsakovų augalų.
18. Teismo posėdžių metu atsakovas A. E. paaiškino, kad ieškovė statybą vykdė neteisėtai, klaidindama valstybės tarnautojus, statybos leidimas gautas „nešvariai“. Iki šiol ieškovė nėra atlikusi sklypo matavimų, akivaizdžiai matosi, kad ieškovės sklypas padidėjo. Atsakovų sklypas buvo matuotas keturis kartus ir yra inventorizuotas, buvo nustatytas 0,6 aro viršplotis, už kurį atsakovai susimokėjo. Ieškovė įsirengė lietvamzdžius ir atsakovų tvora tai atlikti nesutrukdė. Atsakovai iškirto krūmus, o medlievas ir tujas tvarko bei periodiškai kerpa, jie nėra užžėlę ant ieškovės stogo. Jis, kaip inžinierius, gali pareikšti, kad yra būdų aptarnauti stogą, tam nebūtinas servitutas. Taip pat leistų apsišiltinti ieškovei sieną, tačiau ieškovė su tuo nesutinka.
19. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovė advokatė Jūratė Galdikienė paaiškino, kad asmens nuosavybė yra neliečiama ir servitutas nėra konstitucinė teisė, jis nustatomas išimtiniais atvejais. Ieškovės sklypas neturi aiškių ribų, todėl vien dėl to ieškinys negali būti tenkinamas. Jei ieškovė atliktų matavimus, tai pasimatytų, kad užimta dalis valstybinės žemės, užgrobusi dalį atsakovų nuosavybės – suklotos trinkelės, įsiterpta į atsakovų privačią nuosavybę. Atsakovai turi vienintelį įvažiavimą ir servitutu dar bandoma susiaurinti įvažiavimo plotą. Augalai buvo pasodinti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Atsakovų tvora yra pastatyta jų žemės sklype ir yra atitraukta nuo ribos. Į tarpą tarp namo ir tvoros telpa žmogus, galima praeiti. Iš ieškovės nebuvo jokio pasiūlymo gražiuoju susitarti, pasiūlymas buvo pateiktas kaip ultimatumas, nebuvo siūlytas nei atlygis. Ieškovė, pirkdama namą, matė situaciją, jai tiko, 20 metų jau naudojasi namo, todėl būtinybės nustatyti servitutą nėra, juolab, kad nėra duomenų, kad ieškovė išnaudojo visas kitas įmanomas galimybes prižiūrėti namą. Tam, kad nuvalyti stogą – galima susitarti, kad įleistų, tačiau tam nebūtinas neterminuotas servitutas. Siena yra nefasadinė, ūkinės paskirties, reikalo vaikščioti ten nėra. O atsakovų atžvilgiu servitutas būtų priekinėje fasadinėje kiemo pusėje ir tai vienintelis fasadinis atsakovų kiemas. Sklype yra 12 ir daugiau miško medžių, pušys susodinti neišlaikant atstumų. Naujausioje į bylą pateiktoje nuotraukoje matyti vasarnamis iki rekonstrukcijos – matosi šalia ūkiniai pastatai, matosi akivaizdus praėjimas, skiriantis sodo namą ir ūkinį pastatą. Rekonstrukcijos metu iškėlus stogą ieškovei tapo nepatogu prieiti galinės namo sienos. Ieškovė name gyvena 20 metų, tai reiškia gali naudotis namu pagal paskirtį, todėl ieškovė neįrodė servituto būtinumo. Siena, prie kurios nori prieiti ieškovė, yra ūkinės paskirties, tai nėra gyvenamasis plotas, nėra įrodymų, kad siena rasoja, ieškovė ją gali pasišiltinti iš vidaus, tačiau to ieškovė daryti nenori, nes sumažės plotas. Tačiau kodėl šiuo atveju ieškovės interesai turi būti viršesni už atsakovų nuosavybės teisę. Ieškovė siūlo vienkartinę kompensaciją, tačiau neįvertinama, kiek nuvertės atsakovų sklypas, kompensacija turi būti pagrįsta. Namo stogas yra apsamanojęs iš visų pusių, samanoms nuvalyti servitutas nebūtinas, stogą nuvalyti galima ir kitaip, ieškovė neišnaudojo visų priemonių, kad galėtų būti taikomas servituto institutas. Krūmų pašalinimas iš rytinės pusės neišspręs stogo samanojimo problemos. Ieškovė teikė prieštaringą informaciją dėl lietvamzdžių, iš pradžių teigė, kad negali jų pakabinti, vėliau – kad išvalyti. Ieškinio reikalavimams turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes nėra įrodyta, kad būtų pažeidimas, todėl tęstinumo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. E. ir A. J. . pagal: 1994 m. birželio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3924; 2015 m. vasario 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1133; 2015 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-2106-(14.49.109). Tame pačiame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. 1397-3055-3010, bei kitas pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. E. pagal 2015 m. liepos 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypo Nr. 2 plotas sudaro 0,1262 ha, iš jų 0,0140 ha užstatytas plotas. Aptariamas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
23. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. T. pagal: 1997 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-3734; 2004 m. gegužės 7 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (101)11.4-1297. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenų matyti, kad Žemės sklypo Nr. 1 plotą sudaro 0,1198 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
24. Pateiktas 1993 m. balandžio 23 d. planas iš SB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos bylos, kuriame matyti žemės sklypai Nr. 37 (ieškovės) ir Nr. 45 (atsakovų).
25. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1997 m. rugpjūčio 8 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. KP97-138, tuo pagrindu I. T. leista sodo namo rekonstrukcija pagal suderintą individualų projektą. Leidimas galiojo iki 1998 m. gruodžio 30 d. Pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudotis aktas 2004 m. gegužės 7 d. Nr. (101) 11.4-1297.
26. 1999 m. rugsėjo 14 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią SB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo I. T. 0,0131 ha žemės sklypo esamos Nr. 36 sklypo ribose, 99 metų terminui.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. lapkričio 27 d., civilinėje byloje Nr. 3K-3-1433/2002, priėmė nutartį, pagal kurią išnagrinėjo I. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. E. ieškinį atsakovei I. T., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai ir SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų teisių gynimo. Iš esmės kasacinis teismas konstatavo, kad: „Kasatorės teiginys, kad teismai neteisėtai atsisakė tenkinti jos reikalavimą įpareigoti ieškovę perkelti savavališkai pastatytą tvorą ties jos namu, išlaikant atstumus pagal RSN 151-92 normų 2.7 punktą bei kituose žemės sklypo taškuose yra nepagrįstas, nes teismai nustatė, kad ieškovės pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistus.
Žemesnės instancijos teismas
28. Bylos medžiagoje matomas 2003 m. spalio 7 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Šiuo dokumento pagrindu žemės sklypo ribos nustatytos A. J. E.. Akto 5 punkte nurodyta, kad: „Pastaba: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis 2002 m. lapkričio 27 d., civilinė byla 3K-3-1433/2002, bylų kategorija 24.3, konstatuota, A. J. E. sklypo Nr. 45 S/B „(duomenys neskelbtini)“ atstatyta tvora atitinka jos sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms“.
29. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (100)11.55-1286 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad departamentas patikrino vietoje rekonstruotą sodo namą, (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad namas rekonstruotas pagal parengtą projektą ir Statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. rugpjūčio 8 d. išduotą ieškovei statybos leidimą Nr. KP 97-138 (statinio registro Nr. 1976), esminių nukrypimų nuo suderinto projekto neturi. Pažymėjo, jog statinys rekonstruotas ant senų pamatų.
30. 2014 m. lapkričio 6 d. NŽT priėmė įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., SB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo A. J. E.“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-/328. Šio įsakymo pagrindu, atsakovei A. J. E. parduotas 62 kv. m ploto žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pridėta Preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema M 1:500, kuriame matyti 62 kv. m plotas, besiribojantis su atsakovams priklausančiu Žemės sklypu Nr. 2. Taipogi UAB „Geolimbas“ žemės sklypo planas M 1:500 dėl 62 kv. m ploto prijungimo prie Žemės sklypo Nr. 2.
31. NŽT 2015 m. gruodžio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SFN-1446-(14.49.104) nurodė, kad 2015 m. lapkričio 20 d. atliko Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu nustatė, kad įvažiavimas į Žemės sklypą Nr. 2 nėra užimtas. Taipogi nustatė, kad atsakovai naudojasi vietovėje žemės sklypu, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų ribų. Patikrinimo metu, be kita ko, nustatė, jog Žemės sklypo Nr. 1 savininkai naudojasi didesniu, nei privatizavo žemės sklypu.
32. Byloje pridėtos Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 situacijų schemos, planai, atlikti matavimai, želdinių schemos, atvaizduojantys ginčo situaciją, sklypų ribas, fotonuotraukos, kuriomis abi šalys įrodinėjo tvoros buvimo vietą ir augalų buvimo faktą.
Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti neterminuotą servitutą
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad šioje byloje jos pagrindinis reikalavimas yra dėl neterminuoto servituto nustatymo. Ieškovė teigia, kad dėl itin mažo atstumo nuo ieškovės namo iki atsakovų sklypo ribos, ieškovė negali patekti prie savo gyvenamojo namo iš rytinės pusės, negali namo aptarnauti, eksploatuoti, apšiltinti sienos, remontuoti, negali nuvalyti stogo, lietvamzdžių. Ieškovė teigė, kad servituto prašo labai nedidelei 16 kv. m. sklypo daliai, esančiai sklypo pakraštyje, todėl, anot ieškovės, neterminuoto servituto nustatymas atsakovų nuosavybės teises suvaržys minimaliai, teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad sutiktų sumokėti vienkartinį 604 Eur atlyginimą, paskaičiuotą pagal vidutinę rinkos vertę. Tuo tarpu, atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, argumentuodami tuo, kad neterminuotu servitutu būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovų nuosavybės teisės, atsakovai nėra atsakingi už tai, kad tarpas tarp ieškovės namo ir atsakovų sklypo ribos yra mažesnis, nei to reikalauja teisės aktai, ieškovė neįrodė, kad namo sienos apšiltinimas yra būtinas, be to, tai yra vienkartinis veiksmas ir tam nėra reikalingas neterminuotas servitutas, tarpas yra pakankamas praeiti ir esant poreikiui – paremontuoti, taigi ieškovė neįrodė servituto būtinybės ir ypatingų aplinkybių.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).
36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis servituto santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
37. Taigi, tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės aktuose įvardytos servituto nustatymo sąlygos. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).
38. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų tvora pastatyta yra atsakovų žemės sklype, šias aplinkybes yra konstatavę trijų instancijų teismai, išnagrinėję šalių ginčą dėl pažeistų teisių gynimo - 2002 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-496-36/2002, 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-561/2002 ir 2002 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1433/2002. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad A. J. E. pastatyta tvora atitinka žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms tvoroms, todėl nėra pagrindo įpareigoti A. J. E. perkelti tvorą ties I. T. namu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1328-275/2011 taipogi konstatavo, kad atsakovų tvora, kurią buvo reikalauta perkelti, buvo pastatyta atsakovų žemės sklype, nepažeidžiant tiek privatizavimo metu, tiek 2003 m. tiksliaisiais matavimais nustatytų ribų, tvora ties 17-18 taškais stovi nuo 1997 metų ir jos vieta keičiama nebuvo. Šioje byloje taip pat nepateikta duomenų, kad faktinė situacija dėl tvoros stovėjimo vietos būtų pasikeitusi. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos anksčiau nei užbaigta ieškovės namo rekonstrukcija, t. y. atsakovų žemės sklypų teisinė registracija atlikta 2003 m. spalio 20 d. atliekant kadastrinius matavimus (juos atliko UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“), o ieškovės namo rekonstrukcija užbaigta 2004 m. gegužės 7 d. Byloje atsakovų pateiktos fotonuotraukos (popierinio bylos apyrašo b. l. 64, t. 1, nuotrauka daryta 1999 metais, bei popierinio bylos apyrašo b. l. 173, t. 1, nuotrauka daryta 1998 metais), patvirtina, kad vykstant ieškovės namo rekonstrukcijai atsakovų tvora jau stovėjo. Vadinasi, ieškovė, atlikdama namo rekonstrukciją, jau žinojo ir matė faktinę tvoros buvimo vietą, tačiau rekonstrukcijos darbus tęsė ir juos užbaigė. Tai, kad ieškovės namo siena pastatyta arti atsakovų žemės sklypo ribos, nėra atsakovų kaltės. Šioje byloje nagrinėjamu reikalavimų kontekste vertintina, kad vien aplinkybė, kad ieškovės namas yra pastatytas arti sklypo ribos, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti, jog jos prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas.
39. Ieškovė nurodo, kad jos namas reikalauja nuolatinės priežiūros, egzistuoja objektyvus poreikis aptarnauti statinį, o aplinkybę, kad reikalingas namo rytinės sienos apšiltinimas įrodinėjo fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad namo siena yra raudonų plytų, neapšiltinta, taip pat žodiniai paaiškinimais, kad už sienos yra tualetas ir vonia, kad šiose patalpose yra šalta. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina būtinumą atlikti statybos (sienos apšiltinimo) darbus, tačiau savaime nepagrindžia, jog šiems darbams atlikti yra būtina nustatyti ieškovės prašomą neterminuotą servitutą atsakovų žemės sklypui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastatas nėra ant žemės sklypo ribos, nustatyta, kad tarp sienos ir atsakovų tvoros yra 30-34 cm atstumas. Ieškovė neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atlikti namo rytinės sienos apšiltinimo darbus nenustačius servituto, t. y. nesinaudojant gretimu atsakovų žemės sklypu, galimybės nėra. Ieškovė teigė, kad nėra galimybės atlikti reikiamus statybos darbus kitaip kaip tik pasinaudojant atsakovų žemės sklypu, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikė. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo, kaip minėta, turi įrodyti servituto nustatymo sąlygas, tarp jų – servituto nustatymo objektyvų būtinumą ir negalėjimą naudotis savo nuosavybe nenustačius servituto. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti servituto poreikį bei iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad tam tikrų darbų nėra galimybės atlikti nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu, o vien tik faktas, kad ieškovė namo rytinės sienos jau apie 20 metų nėra apsišiltinusi, savaime nepatvirtina, kad ji to negali padaryti iš savo žemės sklypo. Pažymėtina, kad ieškovė namo rekonstrukciją atlikinėjo tuo metu, kai tvora jau stovėjo ir atstumas buvo tas pats, kaip ir dabar, tačiau toks atstumas ieškovei nesutrukdė atlikti statybos darbus, uždengti stogą. Papildomai pastebėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė apskritai būtų prašiusi atsakovų leisti laikinai pasinaudoti atsakovų žemės sklypu tam būtų atlikti likusios neapšiltintos sienos apšiltinimo darbai, juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad tokie pasiūlymai ieškovei buvo teikiami šalims bandant taikiai tartis dėl bylos baigties. Nors ieškovė teigia, namą būtina nuolat remontuoti ir eksploatuoti, tačiau konkrečiai neįvardino, kokie remonto ar kitokio pobūdžio darbai dar yra būtini dabar ar bus neišvengiamai reikalingi ateityje, todėl teismas šiuos ieškovės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus.
40. Ieškovė nurodo, kad servitutas jai reikalingas aptarnauti lietaus nuvedimo sistemas (valyti lietvamzdžius), taip pat valyti stogą. Pažymėtina, kad toks ieškovės argumentas, kad servitutas reikalingas lietvamzdžiams valyti, nesiejamas su jokiomis konkrečiomis tokį poreikį patvirtinančiomis aplinkybėmis, niekuo neįrodinėjamas objektyvus poreikis valyti lietvamzdžius, neįrodinėjama, kad tokių darbų neįmanoma atlikti nenustačius servituto. Argumentuodama poreikį valyti stogą, ieškovė teikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad stogas turi apsamanojimo požymių, tačiau vien tas samanų buvimo ant stogo faktas savaime nepatvirtina aplinkybės, kad stogo nuvalymo neįmanoma atlikti iš kitų vietų, t. y. užlipant ant stogo per ieškovės sklypo pusę, ieškovės sklype pasistatant atitinkamus pakėlimo liftus, bokštelius ar pasinaudojant kitais įrenginiais. Teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad yra galimybių nuvalyti bei patekti ant stogo ir kitais būdais, o ne tik prieinat per atsakovų sklypą, tą gali patvirtinti kaip inžinierius. Taigi, dėl lietaus nuvedimo sistemų priežiūros ir stogo valymo pažymėtina, kad šie poreikiai iš esmės negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą servitutu apsunkinti gretimą žemės sklypą jau vien vadovaujantis viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų derinimo bei proporcingumo principais, nes akivaizdu, kad šiuos klausimus savininkas turi galimybę išspręsti taip, kad nereikėtų varžyti gretimo sklypo savininko nuosavybės, todėl teismas plačiau šių argumentų neanalizuoja. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės įvardyti poreikiai servituto objektyvaus būtinumo nepatvirtina, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturi jokios galimybės atlikti reikiamų veiksmų nepatirdama neproporcingai didelių sąnaudų ir nenustačius servituto.
41. Ieškovė teigė, kad ji priversta kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, nes išnaudojo visas galimybes savo teisėms įgyvendinti siekdama susitarti su atsakovais. Tačiau teismas pažymi, jog savininkų nesusitarimas yra savarankiška sąlyga servitutui nustatyti, netapatintina su kita būtina sąlyga – negalėjimu naudotis daiktu pagal paskirtį nenustačius servituto. Pastarosios sąlygos neįrodžius, nesusitarimo aplinkybė nebėra teisiškai reikšminga. Kita vertus, teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu ieškovei konkretiems darbams atlikti kiltų būtinybė laikinai pasinaudoti atsakovų žemės sklypu, ji turi galimybę kreiptis dėl to į atsakovus. Kad tokia galimybė yra, patvirtina ir atsakovų pozicija šioje byloje – teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad yra galimybė tartis dėl atskirų darbų atlikimo, tokias sąlygas atsakovai ieškovei siūlė ir taikos derybų metu, tačiau ieškovė tokių pasiūlymų nesvarstė, pasitraukė iš taikių derybų. Taigi, ieškovė, pati nepakankamai bendradarbiaudama su atsakovais, nepagrįstai teigia, kad galimybės susitarti yra išnaudotos ir vienintelis būdas teisėms įgyvendinti yra servituto nustatymas. Servituto nustatymas yra kraštutinė priemonė, servitutas yra daiktinė teisė, nustatoma neribotam laikui, sekanti paskui daiktą ir reikšmingai suvaržanti tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises, todėl neįrodžius servituto objektyvaus būtinumo, o nagrinėjamu atveju jis neįrodytas, servituto nustatyti nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu išspręsti laikino pobūdžio klausimus, galinčius kilti siekiant atlikti reikiamus remonto ar statybos darbus, yra kitų teisinių priemonių, mažiau apsunkinančių kitų asmenų teises. Tai, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, nepaneigia ieškovės teisės esant poreikiui kreiptis dėl sutikimo laikinai pasinaudoti atsakovų žemės sklypu statybų ar remonto metu.
42. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nepagrindė prašomo nustatyti servituto apimties (dydžio). Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jų pateiktas servituto nustatymo planas atitinka minimalaus nuosavybės teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą. Tačiau ieškovė neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl yra būtina nustatyti būtent tokio dydžio (1 m pločio ir besitęsiančio išilgai visos besiribojančios žemės sklypų kraštinės (22,25 m)) servitutą. Jau minėta, kad ieškovės namas yra atitrauktas nuo atsakovų žemės sklypo ribos, o negalimumas iš rytinės pusės prie jo patekti byloje neįrodytas, taigi atitinkamai neįrodytas ir servituto atsakovų žemės sklypo daliai, kuris yra ties vielines tvora, būtinumas. Ieškovė taip pat neteikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomo nustatyti servituto plotį. Ieškovė teigė, kad 1 m plotis reikalingas patogiai, netrukdomai prieiti, tačiau ieškovė to negrindė jokiais konkrečiais duomenimis, tik bendro pobūdžio argumentais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomo nustatyti servituto dydis įrodymais nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas). Ieškovė neįrodė, kad servitutui nustatyti prašomas atsakovų žemės sklypo plotas yra objektyviai būtinas siekiant tinkamai naudotis ieškovės pastatu pagal jo paskirtį. Bendro pobūdžio argumentas, kad tokio dydžio servitutas būtinas pastatui tinkamai prižiūrėti, remontuoti, aptarnauti (eksploatuoti), nepagrindžia objektyvaus būtinumo nustatyti prašomo dydžio servitutą. Pažymėtina, kad siekis patogiau naudotis turimu pastatu negali lemti objektyviai nebūtinų tarnaujančiojo žemės sklypo ribojimų. Šiame kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nustačius tokio dydžio servitutą, t. y. per visą kraštinės ilgį, būtų sumažintas atsakovų įvažiavimas, kuris yra 2,5 pločio, ir šis įvažiavimas sumažėtų iki 1,8 m, kas suponuoja, kad atsakovams kiltų papildomų trukdžių norint į sklypą patekti didesnėmis transporto priemonėmis, juolab, kad apskritai, šis įvažiavimas yra vienintelis patekimas į atsakovų sklypą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovų nuosavybės teisės būtų neproporcingai suvaržytos ir ieškovės interesas patogiau, lengviau patekti prie namo sienos neatitiktų savininkų intereso balanso.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešpataujančiojo daikto savininko patogumo aspektas nėra ir negali būti kriterijus nustatyti servitutą ar jo nenustatyti, taip pat nustatyti tai, kurioje vietoje jis turi būti. Šis aspektas iš esmės yra svarbus kiekvienu atveju sprendžiant servituto nustatymą, be to, išplaukia iš servituto nustatymą reglamentuojančio teisinio reguliavimo, įtvirtinančio savininkų interesų balanso, mažiausios servituto apimties (CK 4.112 straipsnio 2 dalis), viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikių (CK 4.112 straipsnio 3 dalis), kuo mažesnių nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui sukėlimo (CK 4.113 straipsnio 1 dalis) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Nagrinėjamoje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, jog egzistuoja objektyvios, nuo jos nepriklausančios aplinkybės, kurios lemia, kad ieškovė neturi galimybės be neproporcingų sąnaudų naudotis savo pastatu pagal jo paskirtį nenustačius ieškiniu prašomo servituto atsakovų žemės sklypui. Ieškovė akcentavo, jog egzistuoja objektyvus poreikis aptarnauti pastatą, tačiau neteikė duomenų, kurie patvirtintų negalimumą tą poreikį įgyvendinti (patenkinti) nesinaudojant atsakovų žemės sklypu. Įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai servituto nustatymo objektyvaus būtinumo nepatvirtina (CPK 185 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustačius objektyvaus būtinumo servituto nustatymui, teismas papildomai neanalizuoja ir nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su servituto atlyginimo dydžiu, nes tai teisinio rezultato neįtakoja.
Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti medžius ir perkelti tvorą
44. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus dėl atsakovų žemės sklypo vakarinėje pusėje mažesniu nei trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos esančių krūmų ir medžių pašalinimo bei atsakovų sklype esančios tvoros perkėlimo. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad pagrindinis šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra dėl servituto nustatymo, o reikalavimai dėl medžių pašalinimo ir tvoros perkėlimo yra kaip išvestiniai iš reikalavimo dėl servituto nustatymo. Taip nurodydama, akcentavo tai, kad nustačius servitutą, tačiau tvoros neperkėlus ir nepašalinus, ieškovė vis vien negalės tinkamai aptarnauti savo pastato iš rytinės pusės, nes tam trukdys tvora ir augantys medžiai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiame sprendime konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimų dėl tvoros perkėlimo ir medžių pašalinimo.
45. Tačiau kita vertus, ieškovės atstovė teigė ir tai, kad šie ieškovės reikalavimai turi ir negatorinio ieškinio požymių ir yra individualaus pobūdžio, t. y. vielinė tvora bjauroja vaizdą, yra surūdijusi, pasenusi, o augantys medžiai sudaro pavėsį, šakos persisveria į ieškovės sklypą, remiasi į stogą, stogas samanoja, krentančios medlievos uogos nudažo trinkeles, į ieškovės sklypą prikrenta lapų. Atsakovai prašė šiuos ieškovės reikalavimus atmesti, teigė, kad reikalavimas dėl tvoros perkėlimo jau buvo išspręstas ankstesnių teismų, taigi reikalavimas tapatus, o reikalavimas dėl medžių pašalinimo atmestinas, nes ieškovė neįrodė, kad augalai trukdo ieškovei naudoti žemės sklypą.
46. Pažymėtina, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
47. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės reikalavimus per negatorinio ieškinio prizmę, teismas daro išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovė yra sklypo savininkė, kad ieškovės sklypo rytinė pusė ribojasi su atsakovų vakarine sklypo dalimi, tačiau byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, kad ieškovės, kaip sklypo savininkės, teisės yra pažeistos. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šalių ankstesnius ginčus nagrinėję teismai yra konstatavę, kad nėra pagrindo perkelti tvorą, nes tvora stovi atsakovų žemės sklype, tačiau nesutinka su atsakovų pozicija, kad byla šioje dalyje dėl tvoros perkėlimo turėtų būti nutraukiama CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. teismas nesutinka, kad reikalavimas yra tapatus. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė tvorą prašo perkelti ne dėl to, kad yra pažeistos ribos, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patvirtino, kad šioje byloje nėra keliamas ginčas dėl sklypų ribų, kas reiškia, kad ieškinio pagrindai skiriasi, todėl šiuo atveju ieškinių tapatumas nekonstatuotinas. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą dėl tvoros perkėlimo pareiškė dėl to, kad tik taip bus įgyvendinamas servitutas (dėl to teismas jau pasisakė, kad toks reikalavimas atmestinas, nes tai išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo dėl servituto nustatymo), taip pat dėl to, kad tvora gadina vaizdą, yra surūdijusi. Teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai byloje liko neįrodyti, kadangi jokių duomenų apie tvoros būklę (akivaizdų surūdijimą) nėra pateikta, o tai, kad tvora, ieškovės įsitikinimu, gadina vaizdą, savaime nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Šiuo atveju sutiktina, kad 1997 metais pastatyta vielinė tvora nėra moderni ir įtakoja sklypo estetinį vaizdą. Tačiau šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė aplinkybės, kad esamas estetinis vaizdas daro jai ypatingą žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia jos, kaip sklypo savininkės, teises ar teisėtus interesus. Kitų aplinkybių, kaip atsakovų tvora pažeidžia ieškovės interesus, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl tvoros perkėlimo.
48. Ieškovė teigė, kad atsakovų sklype augantys medžiai ir krūmai daro žalą ieškovės namui, kelia namo stogą, šaknys gadina namo pamatą. Atsakovai teigė, kad medžius jie prižiūri, jie apgenėti, o stogo apsamanojimą sukelia netoliese bei ieškovės sklype augantys kiti medžiai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukos (popierinio bylos priedo b. l. 54, t. 2, fotonuotrauka daryta 2021 spalio mėn., bei b. l. 116, t. 2, fotonuotrauka daryta 2014 m.) matyti, kad medžiai ir krūmai, esantys ties atsakovų tvora, yra apgenėti ir nesiekia ieškovės namo stogo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad medžių šaknys gadina ieškovės namo pamatą, taigi šios aplinkybės ieškovės neįrodė. Byloje taip pat pateikta nuotrauka (popierinio apyrašo b.l. 70, t. 1) iš kurios matyti, kad ieškovės sklype auga medžiai, netoliese auga pušys, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad dėl jų metamo šešėlio stogo apsamanojimas gali būti įtakojamas taip pat. Akcentuotina ir tai, kad byloje nustatyta, kad medžiai ir kita augmenija buvo susodinti dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą. Atsakovai teigė, kad augalus sodino maždaug 1972-1973 metais 1 metro atstumu. Tai, kad augalai jau buvo, patvirtina ir 1987 m. fotonuotrauka (popierinio bylos apyrašo b. l. 63, t. 1). Nors ieškovė teigė, kad augalus atsakovai susodino 1997 metais rugpjūčio mėnesį, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė teigė, kad medžiai susodinti be ieškovės sutikimo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau vis tik įvertinus tai, kad byloje nustatyta, kad medžiai buvo susodinti dar iki ieškovei įsigyjant sklypą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai turėjo gauti ieškovės sutikimą. Ieškovės teiginys, kad medžiai susodinti nesilaikant atstumų, t. y. tuo metu galiojusio RSN-151-92 2.3 ir 2.4. punktų reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad šis teisės aktas buvo priimtas 1992 m. gruodžio 15 d., įsigaliojo nuo 1993 m. vasario 1 d., t. y. dar iki faktinio medžių susodinimo, todėl nebuvo taikomas ir negalioja atgal. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė taipogi neįrodė, kad atsakovų sklype esanti augmenija keltų grėsmę žmonių ar statinių saugumui (nėra įrodymų, kad augmenija keltų ieškovės stogą), todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimas pašalinti ilgą laiką augančius medžius ar krūmus neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, reikalavimas yra neadekvatus ir neproporcingas ieškovės interesams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl medžių ir krūmų pašalinimo.
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ginčo atveju ieškovė neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones, taigi šiuo atveju nėra būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, kas suponuoja išvadą, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl tvoros perkėlimo ir medžių pašalinimo negali būti tenkinami.
50. Taigi, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas pilna apimtimi, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos priimamam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą
52. Atsakovai atsiliepime prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Atsakovai motyvavo tuo, kad ieškovė jau trečią kartą reiškia tapačius reikalavimus. Teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka.
53. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
54. Atsakovai baudą ieškovei prašė skirti už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo principą, įstatymas suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymo saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti servitutą, tai ir buvo esminis, pagrindinis patikslinto ieškinio reikalavimas. Atsakovai nepateikė duomenų, kad ieškovė dėl servituto nustatymo į teismus jau būtų kreipusis anksčiau, be to, kaip jau teismas šiame sprendime minėjo, ieškinių tapatumas dėl tvoros perkėlimo nenustatytas. Tai, kad teismas ieškovės reikalavimus atmetė pilna apimtimi, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesine teise kreiptis į teismą. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo jai skirti baudą (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
56. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 2 665,65 Eur atstovavimo išlaidas. Sprendžiant dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Atsakovai pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizacijas, kurias įvertinus, nustatyta, kad šiuo atveju atsakovų prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo patirtas išlaidas sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas priteisti iš ieškovės, kaip pralaimėjusios šalies, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 665,65 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl pašto išlaidų
57. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,88 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. T. atsakovų A. J. E. ir A. E. naudai 2 665,65 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės valstybės naudai 10,88 Eur (dešimt eurų 88 centus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atmesti atsakovų A. J. E. ir A. E. prašymą dėl baudos ieškovei I. T. skyrimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.