Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-21797-1097/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-21
Bylos Nr.: e2-21797-1097/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16572-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-21797-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16572-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,dalyvaujant ieškovo A. V. atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadski,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Ingai Petrauskienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei Austėjai Kersnauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atsiradusią 500 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu.

2. Ieškovas nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminiame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas buvo įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų ir šias narkotines medžiagas laikė automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje iki (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) prieigose šias narkotines medžiagas patikrinimo metu rado ir paėmė Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai. Ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje. Atlikus narkotinių, psichotropinių medžiagų tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta, kad rastos medžiagos nėra narkotinės ar psichotropinės, todėl buvo konstatuotina, kad nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK XXXVII skyriuje dalyko, nepadarytos šiame skyriuje numatytos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir 2020 m. kovo 19 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta nusikalstama veika.

3. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas be pagrindo, ieškovas nepagrįstai pripažintas įtariamuoju, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami šį ikiteisminį tyrimą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, naudojo psichologinį spaudimą, perteklines procesines prievartos priemones, be pagrindo sulaikė ir atliko kratas ieškovo namuose, be pagrindo naudojo antrankius, kratą atliko nepilnamečio vaiko akivaizdoje, po specialisto išvados atlikimo delsė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas nurodė dėl netinkamų (neteisėtų) pareigūnų veiksmų patyręs stiprių dvasinių išgyvenimų, buvo pažemintas, nukentėjo jo reputacija, todėl prašė priteisti 30 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įtariamojo statuso, jis turėjo kreiptis į gynėją, kuris teikė daugkartines konsultacijas, rašė prašymus ir dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Advokato paslaugos kainavo – 500 Eur, o šias išlaidas turi atlyginti valstybė CK 6.272 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas neįrodė nė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Buvo surinkta pakankamai duomenų, jog ieškovas galimai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Be to, buvo poreikis surinkti papildomus dokumentus ir kitus duomenis, kurie būtų naudingi tokio pobūdžio ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nuo pat ieškovo faktinio sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai būtinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytą nusikaltimą. Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo skyrimo procesas ir terminai nebuvo pažeisti, ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai ir išsiaiškintos pagrindinės įvykio aplinkybės. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojo proceso teisės normos pažeistos nebuvo. Ikiteisminiame tyrime buvo trys įtariamieji, iš kurių nė vienas neprisipažino, ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai intensyvus ir sudėtingas, o pareigūnai rūpestingai, profesionaliai, atsakingai ir savalaikiai vykdė baudžiamąjį procesą. Nėra jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasyvumą, neveikimą rodančių duomenų, o patys procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 176 straipsnyje nustatytų terminų, todėl nėra prielaidų manyti, kad procesas užtruko pernelyg ilgai ar buvo vilkinamas. Be to, ieškovas nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Ieškovo teiginiai dėl reputacijos artimojoje aplinkoje, dvasinių kančių, nerimo, nepasitikėjimo teisėsauga, reputacijos pablogėjimo, pašlijusios dvasinės ir fizinės sveikatos iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, ikiteisminį tyrimą pradėjo dėl nusikalstamos veikos požymių turinčios veiklos ir procesinius veiksmus atliko nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal savo kompetenciją, todėl neprivalo atlyginti ieškovo galimai patirtos žalos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, todėl advokato išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo, neturi būti priteistos iš valstybės.

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovė Vilniaus apygardos prokuratūra prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorė neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl neatsirado teisiniai pagrindai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir atliktas esant pagrįstam įtarimui, kad padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d., o nutrauktas 2020 m. kovo 19 d., t. y., atsižvelgiant į BPK 176 straipsnio nuostatas, ikiteisminis tyrimas atliktas per nepilnai 4 mėnesius – nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų terminų (6 mėnesių). Ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, buvo renkami tyrimui svarbūs duomenys, nuo pat tyrimo pradėjimo buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai. Sulaikant ieškovą ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkti faktiniai duomenys, kurie leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai manyti, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Pareigūnams taikant procesinę prievartos priemonę, buvo laikytasi laikino sulaikymo pagrindų, numatytų BPK 140 straipsnyje, todėl manytina, kad ieškovo laikinas sulaikymas buvo teisėtas. Kratos turėjo būti atliktos nedelsiant, nes pagrindas daryti kratas atsirado tuoj pat nustačius, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, todėl siekiant, kad daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebūtų paslėpti ar sunaikinti, ir buvo atliekami šie procesiniai veiksniai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimis pripažino, jog nutarimai daryti kratas buvo priimti pagrįstai. Ieškinyje nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo, turtinių ar kitokių pasekmių dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Be to, ši priemonė nereiškia besąlygiško draudimo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, gyvenamosios ar laikino buvimo vietos, todėl ieškovas galėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorei motyvuotą prašymą. Nors ieškovas nurodo, kad procesinės prievartos priemonės jam buvo taikytos nesant jokio teisinio pagrindo, tačiau dėl neteisėto ir nepagrįsto, jo manymu, procesinių prievartos priemonių taikymo skundų įstatymų nustatyta tvarka ieškovas nepateikė. Ieškovo nurodomas jo tariamai patirtos neturtinės žalos dydis – 30 000 Eur – yra aiškiai neproporcingas ir neadekvatus. Atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nebuvo nustatyti jokie neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nesant būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti ieškovui žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neatsirado, todėl ieškovo reikalavimai atlyginti žalą yra nepagrįsti ir atmestini.

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo ikiteisminio tyrimo nutraukimas, jeigu tokia veikla atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, nors ir galėjo neigiamai paveikti ieškovo teises, tačiau tokie veiksmai yra nustatyti įstatymais ir jie yra teisėti, kol jie nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą ieškovui, vertinami kaip teisėtai padaryti. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovui žalos, buvo netikslus ir nepagrįstas įtarimas. Nebuvo jokio pagrindo pareikšti ieškovui įtarimą, nes ieškovo brolio bei jo sutuoktinės parodymų tam neužteka, o kitų duomenų nebuvo. Ieškovas nebuvo automobilio, kuriame rasti milteliai, savininkas ir nebuvo duomenų, kad ieškovas disponavo narkotinėmis medžiagomis. Ieškovas nepagrįstai buvo sulaikytas, nes nebuvo duomenų, jog jis gali slėptis ar bėgti. Ieškovas į apklausą atvyko pats, sutiko duoti parodymus ir važiuoti į kratas. Kiti įtariamieji taip pat buvo sulaikyti ir ieškovas nebūtų galėjęs daryti jiems jokio poveikio. Ieškovas turėjo būti apklaustas specialiuoju liudytoju. Atlikti narkotinių medžiagų testai buvo netikslūs, o, jei testai nebūtų klaidingi, ikiteisminis tyrimas nebūtų pradėtas. Nepaisant to, testai tebenaudojami ir toliau, t. y. institucijos nepadarė jokių išvadų. Ieškovo atstovas taip pat pabrėžė, kad po specialisto išvados apie tai, jog rastos medžiagos nėra narkotinės, ikiteisminis tyrimas dar du mėnesius be pagrindo nebuvo nutrauktas. Jo metu nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė, kuri galėjo būti panaikinta iš karto po specialisto išvados.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas nerodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Įrodymų rinkimas, vertinimas ir kiti teisės aktų reikalavimus atitinkantys ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti, nors galėjo sukelti neigiamų išgyvenimų ieškovui, tačiau nėra pagrindas žalos atlyginimui priteisti CK 6.272 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas truko nepilnus 4 mėnesius, buvo intensyvus – renkami duomenys, atliekamos apklausos, objektų apžiūros, kratos. Spaudas ant specialisto išvados patvirtina, kad išvadą pareigūnai gavo 2019 m. vasario 20 d. Parengus reikiamus dokumentus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo trukmė būtų nepagrįstai ilga.

9. Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja jo neteisėtumo. Surinkus pirminius duomenis buvo pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilyje rastas mažas maišelis su baltos spalvos milteliais, daugiau maišelių. Ieškovas nesakė, kad ten yra maistinės medžiagos, o tvirtino, jog šie daiktai ne jo. Be to, automobilyje, kurio valdytojas buvo ieškovas, rasti antiradarai, beisbolo lazda, maišeliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo rimtas pagrindas ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu pradėti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos jokios teisės normos. Taip pat teigė, kad ieškovas reikalauja nepagrįstai didelės ir neproporcingos sumos žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

10. Iš baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 medžiagos nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. kovo 19 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalis) (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 51-58). 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje patikrintas E. V. vairuojamas automobilis ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti trys plastikiniai maišeliai su milteliais. Buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai Nr. 904 ir Nr. 902, kurių rezultatai buvo teigiami, t. y. regentai sureagavo pakeisdami spalvą, nurodant, jog, galimai, medžiagos yra kokainas ir amfetaminas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 3-4, 5, 7). Apžiūrint automobilį jame rasti ne tik trys maži plastikiniai maišeliai su baltais milteliais, tačiau ir daugiau tokio paties dydžio tuščių plastikinių maišelių, ,,blakių“ detektorius, diktofonas, konvojuoti sulaikytiems asmenims skirti antrankiai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 5, 8-9). 2019 m. lapkričio 29 d. pranešimas apie įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį įteiktas automobiliu važiavusiems E. V. ir E. V. (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 155, 187). 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val. nutarta laikinai sulaikyti ieškovą (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 11, 13). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. atlikta ieškovo asmens krata ir surašytas asmens kratos protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 18). 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant ieškovui, atlikta krata gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 90-96). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant ieškovui, atlikta krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pagalbinėse patalpose (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 75-81). 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; pranešimas pasirašytas gynėjos Lolitos Narmontienės (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 28). 2019 m. lapkričio 30 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., dalyvaujant gynėjai Lolitai Narmontienei, atlikta ieškovo, kaip įtariamojo, apklausa. 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. surašytas įtariamojo apklausos protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 30-31). 2019 m. lapkričio 30 d. priimtas nutarimas skirti ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 37). 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) val. priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, konstatavus, jog suėmimas nėra būtinas (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 16). 2020 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2471(19), 11-191(20) nustatyta, kad pateiktuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų nėra; milteliai yra maisto produktas – miltai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 41-42). 2020 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta nusikalstama veika (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 51-58).

11. Ieškovas ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

12. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

13. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovei Lietuvos Respublikai kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą neturtinę ir turtinę žalą, nes: 1) ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas ir įtarimai ieškovui pareikšti be pagrindo; 2) ieškovas be pagrindo sulaikytas; 3) atliekant kratą 2019 m. lapkričio 29 d. nesant būtinybės ieškovui naudoti antrankiai, be to, krata atlikta nepilnamečio vaiko akivaizdoje; 4) be pagrindo ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės poveikio priemonės – pasižadėjimas neišvykti; 5) ieškovo atžvilgiu naudotas psichologinis spaudimas, jis suklaidintas kviečiant atvykti į apklausą, pažeista pareigūnų atidaus ir rūpestingo elgesio pareiga; 6) ikiteisminis tyrimas nenutrauktas nepagrįstai ilgai po specialisto išvadų atlikimo. Dėl šių pažeidimų, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės.

Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir pareikšti ieškovui įtarimą

16. Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad įtarimai jam pareikšti nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, buvusioje situacijoje, jam, kaip automobilio valdytojui (net ne savininkui) nebuvo pagrindo pareikšti įtarimų, jis galėjo būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, nes nebuvo pakankamai duomenų pripažinti ieškovą įtariamuoju. Be to, siekiant nustatyti, ar automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai, kurių rezultatai buvo teigiami, tačiau 2020 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje rezultatai buvo paneigti ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tai, ieškovo teigimu, įrodo, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, o dėl tyrimo vykdymo aplaidumo, taip pat ir nepatikimų narkotinių medžiagų testų, ieškovas be pagrindo buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką.

17. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Vertinant įtarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

18. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikytas ieškovo brolio E. V. vairuojamas automobilis ,,VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti trys plastikiniai maišeliai su milteliais. Buvo atlikti du narkotinių medžiagų testo bandymai Nr. 904 ir Nr. 902, kurių rezultatai buvo teigiami, t. y. regentai sureagavo pakeisdami spalvą, nurodant, jog, galimai, medžiagos yra kokainas ir amfetaminas. Apžiūrint automobilį jame rasti plastikiniai maišeliai, kurie pagal savo formą ir dydį buvo panašūs į tuos, kuriuose buvo baltos spalvos milteliai, 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) val., t. y. iki ieškovo apklausos, apžiūrint automobilį rasti ,,blakių“ detektorius, diktofonas, konvojuoti sulaikytiems asmenims skirti antrankiai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 5, 8-9). Pažymėtina, kad automobilyje rasta ir keletas būtent ieškovo vardu išduotų dokumentų, kas patvirtino, jog automobilio valdytojas galimai yra ieškovas. Automobilį vairavęs E. V. ir kartu važiavusi keleivė E. V. nurodė, kad automobilį vienai dienai pasiskolino, o nuolatinis jo naudotojas – ieškovas. Taip pat jie tvirtino, kad automobilyje esantys daiktai priklausė ieškovui. Atsižvelgiant į įtartos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat įvertinus nurodytus ikiteisminio tyrimo pradžioje surinktus duomenis, pripažintina, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui. Tokios išvados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusius duomenis, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nepaneigia vėliau, tik po specialisto išvados gavimo paaiškėjusi aplinkybė, kad automobilyje rastos medžiagos nebuvo narkotinės.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). Kaip minėta, pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iš esmės ir remiasi ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007; kt.).

20. Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas remiantis netiksliais pirminiais rastų miltelių testais, kai regentai klaidingai sureagavo parodydami galimas narkotines medžiagas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimams ieškovui pareikšti pagrindą sudarė surinktos medžiagos ir aplinkybių visuma. Teigiamas regentų testo rezultatas buvo tik viena iš vertinamų aplinkybių, o liudytoja teismo posėdyje apklausta tyrimą atlikusi tyrėja patvirtino, jog testų rezultatai laikomi tik preliminaria prielaida ir nėra lemiamas argumentas sprendimams priimti.

Dėl ieškovo sulaikymo

21. Ieškovas nurodė, kad jis sulaikytas neteisėtai, nes BPK 140 straipsnis leidžia taikyti sulaikymą tik asmeniui, kuris užkluptas darant nusikalstamą veiką, ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė. Sulaikyti asmenį dar galima, kai yra pagrindas manyti, kad jis gali pabėgti ar nėra aiški jo tapatybė, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas suimti asmenį ilgesniam laikui. Tuo tarpu ginčo situacijoje ieškovas ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių, įvykio vietoje sulaikant įtariamuosius jo nebuvo, jis pats atvyko į apklausą.

22. Laikinai sulaikius ieškovą, apribota jo teisė į laisvę, ginama pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, Konvencijos 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis; kt.). Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą; niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka; vienas tokių atvejų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, kad jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti. Pagal EŽTT praktiką pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra būtinoji (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga, suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgment of 24 November 2009; kt.). Taigi faktai, kurie gali sukelti įtarimą šios nuostatos prasme, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje (e. g. I Mammadov v. Azerbaijan, no. 15172/13, judgment of 22 May 2014; Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994, § 55). Aiškindamas „pagrįsto įtarimo“ sąvoką, EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko nurodytos Konvencijos nuostatos (Brogan and Others v. the United Kingdom, no. 11209/84; 11234/84; 11266/84; 11386/85, judgment of 29 November 1988; Erdagöz v. Turkey, no. 21890/93, judgment of 22 October 1997; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Kaip minėta, vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovai, skiriant kardomąsias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą įkiteisminio tyrimo atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo pagrindas ieškovą įtarti, tačiau, sprendžiant dėl jo sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat turi būti tiriama, ar egzistavo kitos privalomosios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos laikino sulaikymo sąlygos. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

24. Šiuo atveju, teismo vertinimu, buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2019 m. lapkričio 29 d. nutarime sulaikyti asmenį konstatuotos asmens sulaikymo sąlygos – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, turima duomenų, jog jis galimai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Nutarime nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką: tarnybiniai pranešimai, įtariamųjų, liudytojų apklausos protokolai, apžiūros protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga; motyvai ir aplinkybės, galintys turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo – nusikalstamos veikos sunkumas; kardomosios priemonės skyrimo tikslas – siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad sulaikyti ieškovą nebuvo reikalo, nes kiti įtariamieji – ieškovo brolis su sutuoktine – taip pat buvo sulaikyti ir ieškovas nebūtų galėjęs jų paveikti, tačiau vien tokie hipotetiniai teiginiai nepaneigia būtinybės užtikrinti, kad ikiteisminiam tyrimui nebūtų pakenkta bandant paveikti kitus galimai susijusius asmenis ar sunaikinti įrodymus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys ieškovo elgesį charakterizuojantys duomenys taip pat leido spręsti dėl būtinybės ieškovą sulaikyti būtinų procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 43-48). Atsižvelgiant į įtartos veikos pobūdį ir visą iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendimas sulaikyti ieškovą negali būti pripažintas nepagrįstu. Be to, pabrėžtina, kad pirmiau aptarta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, koncentruotai ir operatyviai, o, juos atlikus, ieškovas tuoj pat buvo paleistas iš sulaikymo. Ieškovo sulaikymo laikas, įvertinus atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, pripažintinas protingu ir įmanomai trumpiausiu sulaikymo laikotarpiu, nepažeidusiu BPK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

25. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių. Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ji skirta laikantis proceso teisės normų reikalavimų. Ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme.

Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant kratą

26. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pažeista rūpestingumo pareiga, proceso teisės reikalavimai. Pirma, krata atlikta stebint nepilnamečiam vaikui, dėl ko pastarasis patyrė didelių išgyvenimų. Antra, nesant būtinybės ieškovui naudoti antrankiai. Prie namų ieškovą su antrankiais matė visi kaimynai, ieškovas patyrė pažeminimą, sugadinta jo reputacija. Ieškovo teigimu, antrankiai naudoti nepagrįstai, nes ieškovas nesipriešino, nebuvo agresyvus, noriai atvyko į ikiteisminį skyrių, jam nebuvo pagrindo bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl tokie pareigūnų veiksmai buvo nepagrįsti ir yra nepateisinami.

27. Teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad krata buvo atlikta dalyvaujant nepilnamečiam vaikui (CPK 185 straipsnis). Šiems teiginiams pagrįstai ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai D. M., G. U., V. A. nurodė, jog vykstant į kratos vietą, automobilyje, ieškovas juos įspėjo apie tai, kad patalpose gali būti nepilnametis vaikas. Dėl to pirmiausia iki buto durų nuėjo tik ieškovas su vienu iš pareigūnų ir paprašė, jog ten buvusi moteris pasirūpintu vaiko išvedimu į kitą vietą. Vaikas buvo nuvestas pas kaimynus ir tik po to pareigūnai visi suėjo į butą bei buvo atlikta krata. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nebetvirtino, kad krata atlikta vaiko akivaizdoje, tik nurodė, jog stresą nepilnamečiui sukėlė aplinkybė, kad prie buto durų atėjo ieškovas su pareigūnu. Teismo vertinimu, ieškovo ir kitos asmens, su civiliais drabužiais, pasirodymas prie buto durų nelaikytinas traumuojančia patirtimi vaikui, o pareigūnų veiksmų nėra pagrindo laikyti pažeidžiančiais bendrąją atidumo bei rūpestingumo pareigą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo teiginiai dėl kratos atlikimo vaikui matant atmestini kaip neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių.

28. Sprendžiant dėl antrankių naudojimo teisėtumo bei pagrįstumo, pažymėtina, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio draudimas. Sprendžiant, ar antrankių panaudojimas nepažeidė šio draudimo, būtina remtis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Pagal EŽTT praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio (nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio draudimas) taikymo sritį, toks elgesys turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį, kurio vertinimas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos. Nustatydamas, ar elgesys yra „žeminantis“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT nagrinėja, ar tokio elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti pareiškėją ir ar, įvertinus elgesio padarinius, atitinkama priemonė nepaveikė jo asmens su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieš Rusiją, peticijos Nr. 52058/99, § 100 ir kt.; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 44558/98, § 101) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016).

29. Teismų praktikoje pripažinta, kad buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Konvencijos 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis. Šiuo aspektu svarbu, pavyzdžiui, tai, ar yra pagrindo manyti, kad atitinkamas asmuo priešinsis sulaikymui arba bandys bėgti ar padaryti žalos sveikatai, turtui arba sunaikinti įrodymus (pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Gorodnitchev prieš Rusiją, peticijos Nr. 52058/99, § 101; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Radkov ir Sabev prieš Bulgariją, peticijų Nr. 18938/07 ir 36069/09, § 30; 2014 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Svinarenko ir Slyadnev prieš Rusiją, peticijų Nr. 32541/08 ir 43441/08, § 117) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016).

30. Taigi, tam, kad būtų galima įvertinti, ar antrankių panaudojimas nagrinėjamu atveju atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, būtina išnagrinėti skundžiamą situaciją pagal pirmiau išdėstytas EŽTT praktikos nuostatas, nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo pakankamai duomenų, pateisinančių antrankių panaudojimą tokia apimtimi, kokia jie buvo naudoti.

31. Specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas ir pagrindus nustato, be kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, eidamas pareigas, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti prievartą. Pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtintas Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašas, kurio 12.2 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali naudoti specialiąsias priemones konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką padariusį arba galbūt padariusį asmenį, atlikdamas šio asmens apžiūrą. Taigi, antrankių, kaip specialiosios priemonės naudojimas vežant (konvojuojant) ieškovą į procesinių veiksmų (kratos) atlikimo vietą atitiko teisėtumo reikalavimą.

32. Vertinant, ar tokios priemonės naudojimas atitiko būtinybės kriterijų, atsižvelgtina į tai, kad, kaip nurodė liudytojais apklausti pareigūnai D. M., G. U. ir V. A., antrankiai buvo naudojami išimtinai tik vežant ieškovą automobiliu į kratos vietą ir nuimti dar automobilyje arba iš karto iš jo išlipus. Sprendimas panaudoti antrankius buvo priimtas atsižvelgiant į įtariamos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, siekiant užtikrinti ieškovo ir pareigūnų saugumą važiuojant automobiliu. Be to, pareigūnai įvertino aplinkybę, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Liudytojai patvirtinto ir tai, jog įvertino aplinkybę, kad procesinių veiksmų atlikti važiuota į daugiabučio namo kiemą, o tai yra pareigūnams nepažįstama erdvė, sudaranti palankias sąlygas bėgti ir slėptis šią erdvę pažįstančiam asmeniui. Liudytojas V. A. taip pat nurodė, kad važiuojant automobilyje ieškovas reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl tai taip pat lėmė, jog buvo priimtas sprendimas antrankius uždėti, užtikrinant saugumą konvojavimo metu.

33. Pažymėtina, kad ieškovas, argumentuodamas nepagrįstą antrankių naudojimą, nepaneigė aplinkybių, jog antrankiai buvo naudojami ribotą laiką, važiuojant automobiliu, iš esmės konvojuojant asmenį. Be to, tvirtindamas, jog dėl antrankių naudojimo jis patyrė pažeminimą, nes buvo viešai matomas kaimynų, ieškovas nepateikė jokių tokius teiginius apie jo viešą pasirodymą galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 straipsnis). Liudytojais apklausti pareigūnai nepastebėjo jokių pašalinių stebinčių asmenų, o vien aplinkybė, jog buvo atvykta į daugiabučio namo kiemą, yra neišvengiama, kai procesinį veiksmą būtina atlikti bute. Dėl to vien tai negali būti pagrindas konstatuoti nerūpestingą pareigūnų elgesį ar siekį pažeminti ieškovą, sukelti jam daugiau neigiamų išgyvenimų, nei neišvengiama konvojavimo metu užtikrinant saugumą. Priešingai, liudytojais apklaustų pareigūnų paaiškinimai leistų vertinti, kad ieškovo atžvilgiu buvo elgiamasi maksimaliai jautriai, siekiant, jog atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai sukeltų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų: į kratos atlikimo vietą buvo atvykta nežymėtu tarnybiniu automobiliu, pareigūnai dėvėjo civilius drabužius, antrankius nuėmė vos atvykus į vietą ir iki buto ieškovas buvo palydėtas tiesiog einant kartu šalia, nevedant jo ar pan. Atliekant kratą ieškovas buvo be antrankių. Liudytojais apklausti kratoje dalyvavę pareigūnai G. U. ir V. A. patvirtino, kad buvo atsižvelgta į ieškovo prašymą antrankius nuimti dar automobilyje ir grįžus taip pat uždėti juos jau esant automobilyje. Ieškovas, teigdamas, kad dėl antrankių panaudojimo patyrė pažeminimą, nes buvo matomas kaimynų ir kitų asmenų viešoje vietoje, nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokius teiginius (CPK 178 straipsnis). Dėl to, vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, teismas pripažįsta ieškovo teiginius dėl perteklinio ir nepagrįsto antrankių naudojimo nepagrįstais ir neatitinkančiais duomenų apie faktinę situaciją.

Dėl kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – taikymo

34. Ieškovas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. Dėl to jis jautėsi pažemintas ir suvaržytas, patyrė neturtinės žalos.

35. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant dėl kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinama, ar kardomoji priemonė taikyta teisėtai. Ši aplinkybė nustatoma pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita.

36. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiškinamas EŽTT praktikoje. <...> Judėjimo laisvės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste būtinumas demokratinėje visuomenėje EŽTT praktikoje paprastai siejamas su teisingos pusiausvyros tarp bendrojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir įtariamojo (kaltinamojo) asmeninio intereso naudotis judėjimo laisve nustatymu – apribojimo proporcingumo minėtiems teisėtiems tikslams vertinimu (pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Fedorov ir Fedorova prieš Rusiją, peticijos Nr.31008/02, par. 39–46; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 52942/09, par. 83, 88–97). EŽTT praktikoje nurodoma, kad pernelyg ilgos įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos trukmės savaime gali pakakti išvadai, jog ši priemonė buvo neproporcinga siekiamam teisėtam tikslui, padaryti (pvz., Manannikov prieš Rusiją, par. 62 su tolesnėmis nuorodomis). Paprastai tokia išvada EŽTT praktikoje daroma tais atvejais, kai trukmė (žymiai) viršija penkerių metų ribą, dažnai artėja prie dešimties ir daugiau metų (pvz., Popoviciu prieš Rumuniją, par. 89, su tolesnėmis nuorodomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal BPK 136 straipsnio 1 dalį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. 2019 m. lapkričio 30 d. nutarime dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ieškovui argumentuota, kad ji reikalinga siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Priimant nutarimą remtasi tarnybiniais pranešimais, įtariamųjų, liudytojų apklausos protokolais, apžiūros protokolais ir kita ikiteisminio turimo medžiaga, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sunkumą. Liudytoju apklaustas V. A. taip pat paaiškino, kad nagrinėjamu atveju matė būtinybę skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, nes nebuvo aišku, kaip jis elgsis pareiškus įtarimą.

38. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, įtariamos veikos pobūdis ir pavojingumas, pripažintini pakankamu pagrindu pareigūnams spręsti dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalingumo. Pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – ieškovui buvo skirta laikantis teisės normų reikalavimų, esant rimtam pagrindui įtarti nusikalstamos veikos padarymu, o parinktas pasižadėjimas neišvykti – švelniausia kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši kardomoji priemonė realiai apribojo jo teises ar apsunkino jų įgyvendinimą, sukėlė sunkumų ar nepatogumų (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs išvykti iš savo gyvenamosios vietos ar kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl atitinkamo leidimo. Ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, jog skirta kardomoji priemonė apribojo jo planuotas keliones už Lietuvos ribų (CPK 178 straipsnis).

39. Apibendrinant, nenustatyta pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus skiriant ieškovui kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.

Dėl bendrosios pareigūnų pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai

40. Ieškovas nurodė, kad pareigūnai elgėsi nesąžiningai, ieškovas buvo pareigūnų klaidinamas – 2019 m. lapkričio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vyriausioji tyrėja M. A. ieškovui paskambinusi telefonu nurodė, kad jis turi atvykti į ikiteisminio tyrimo skyrių, kuriame bus apklaustas liudytoju byloje, kurioje yra sulaikytas jo brolis bei brolio sutuoktinė; taip pat buvo nurodyta, jog jam advokatas nereikalingas. Tačiau atvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ieškovas buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai, buvo atlikta asmens krata. Be to, pareigūnai nurodė, kad jis yra įtariamas platinęs narkotines medžiagas, ir dar iki oficialios apklausos ėmė daryti jam psichologinį spaudimą bei klausinėti. Ieškovas nurodė dėl to patyręs didelį stresą, nes atvyko vienas, be gynėjo, jautė didelį spaudimą iš pareigūnų dėl siekio pateikti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

41. Teismas atmeta šiuos ieškovo teiginius kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsnis). Liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad ieškovas buvo telefonu kviečiamas atvykti, o dėl tolimesnio jo statuso ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo spręsta operatyviai ir vėliau, reaguojant į ieškovo brolio ir jo sutuoktinės apklausos rezultatus. Liudytoja neigė nurodžiusi, kad ieškovas kviestas kaip liudytojas ir kad jam nurodyta, jog advokato nereikės. Taigi, esant priešingiems ieškovo ir liudytojos teiginiams, aplinkybės dėl pokalbio telefonu turinio nėra galimybės nustatyti. Tačiau tam tikri ieškovo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovas teigia, kad jo apklausoje nedalyvavo gynėjas. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovo pasirinkta advokatė dalyvavo ieškovą apklausiant, ką patvirtina esantis advokato orderis bei parašai protokoluose. Byloje nepateikus įrodymų dėl daryto psichologinio spaudimo ar emocinio poveikio, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus pažeidžiant atidumo ar rūpestingumo pareigas (CPK 185 straipsnis).

Dėl patirtos neturtinės žalos

42. Ieškovas pabrėžė, kad gyvena mažame miestelyje, po atliktos kratos visi kaimynai ir miestelėnai pradėjo apkalbėti, nesisveikinti ir neleisti savo vaikų bendrauti su ieškovo vaikais. Giminės ir kaimynai nuo ieškovo šeimos nusisuko. Mokykloje vaikų buvo klausinėjama apie ieškovo tariamą neteisėtą veiklą, dėl ko jie nenorėjo ten lankytis ir nuolat prašė tėvų leisti mokytis iš namų. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, reputacijos praradimo, aplinkinių bei sutuoktinės smerkimo, nutrūko ieškovo santuoka. Dėl neatsakingų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi be pagrindo apkaltintas, praradęs reputaciją.

43. Pripažintina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas neišvengiamai sukelia tam tikrų neigiamų išgyvenimų asmeniui, kurio atžvilgiu jis atliekamas. Vis dėlto, ieškovas, prašydamas priteisti tam tikro dydžio neturtinės žalos atlyginimo, turėtų pateikti argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad ieškovo nurodomi teiginiai dėl apkalbų, pasmerkimo ar reputacijos praradimo nėra pagrindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, ieškovas pateikia UAB ,,Gervista“, Gerviškių kaimo bendruomenės ,,Gervė“, Eišiškių krašto bendruomenės ,,Eikšys“ charakteristikas, surašytas jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2021 m. kovo 25, 26 d.), kuriose ieškovas charakterizuojamas teigiamai.

44. Pateiktas UAB ,,Gervista“ 2021 m. balandžio 13 d. raštas dėl patirtų nuostolių ir žalos Nr. S-048 deklaruoja įmonės patirtus nuostolius dėl ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat minima atsiradusi darbuotojų nepagarba ieškovui, tačiau nurodyti teiginiai nėra pagrindžiami įrodymais – nėra pagrindžiama, kad užsakovai bendradarbiauti būtų atsisakę ar darbuotojai nepagarbiai elgtųsi dėl ikiteisminio tyrimo, be to, nėra ir pačius faktus – užsakymų atšaukimą ar nepagarbų elgesį patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Įvertinus visą pateiktą medžiagą pagal įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo pripažinti padarytą žalą ieškovo reputacijai. Pažymėtina, kad ieškovo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis, duomenys apie administracinius nusižengimus (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 2, b. l. 43-48) taip pat turi būti įvertinti, sprendžiant dėl ieškovo teiginių apie ikiteisminiu tyrimu padarytą neturtinę žalą reputacijai pagrįstumo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8574-1143/2020 ieškovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniams nurodžius, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių, požiūrių į gyvenimą.

45. Apibendrinant, konstatuotina nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų patyręs ypatingo masto pasmerkimą dėl atlikto ikiteisminio tyrimo. Tokio pobūdžio teiginių ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

46. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. buvo pateikta Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog pateiktuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų nėra, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2020 m. kovo 19 d. Iki to laiko ieškovui buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nepadaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas nedelsiant. Ikiteisminį tyrimą nutraukus beveik po dviejų mėnesių ir visą tą laiką galiojant kardomajai priemonei, buvo pažeistos ieškovo teisės. Visą šį laikotarpį ieškovas jaudinosi ir baiminosi dėl ateities, nežinojo, ko tikėtis iš ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, pradėjo nepasitikėti valstybinėmis institucijomis, jautėsi neteisingai apkaltintas, jį kankino nemiga ir baimė susitikti kaimynus bei giminaičius, kurie jį be galo smerkė už pareikštus tokio pobūdžio įtarimus.

47. Minėta, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą nustatyti ypatingai didelius neigiamus išgyvenimus, poveikį sveikatai, miego kokybei ar santykiams su aplinkiniais, nei natūraliai kyla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų padarę procesinės teisės normų pažeidimų ar atlikę neteisėtų veiksmų. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017).

48. Sprendžiant dėl to, ar klausimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėjamu atveju buvo išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintinos dvi aplinkybės: pirma, ar nebuvo pažeisti BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai; antra, koks buvo laiko tarpas, per kurį, ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai nenutrauktas, ir kokios to priežastys.

49. Pirma, pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau, kaip per šešis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d. ir baigtas 2020 m. kovo 19 d., t. y. užtruko mažiau nei keturis mėnesius. Taigi, įstatyme įtvirtintas terminas tokiam ikiteisminiam tyrimui atlikti nebuvo pažeistas.

50. Antra, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad specialisto išvada Nr. 11-2471(19), 11-191(20), kurioje konstatuota, kad rastuose milteliuose narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų nėra, ir kuri iš esmės sudarė pagrindą ikiteisminiam tyrimui nutraukti, buvo surašyta 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. sausio 30 d. lydraščiu išsiųsta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 40, 41-42). Iš lydraštyje esančio spaudo matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kanceliarijos Vilniaus pasienio rinktinė dokumentą gavo ir užregistravo 2020 m. vasario 21 d. (baudžiamosios bylos Nr. 02-5-00133-19 t. 1, b. l. 40). Atsakovių, dirbančių Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, teigimu, specialisto išvada į sistemą įkelta 2020 m. kovo 3 d.; ataskaita, susijusi su aptariamu ikiteisminiu tyrimu, sistemoje pateikta 2020 m. kovo 17 d., o ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas 2020 m. kovo 19 d. Ieškovas šių teiginių neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus, jog procesiniams veiksmams atlikti objektyviai būtinas tam tikras laikas, susijęs su dokumentų rengimu, nurodytas laiko tarpas, per kurį priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą laikytinas protingu bei pagrįstu, leidžiantis pripažinti, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo priimtas nedelsiant, t. y. tuomet, kai buvo gauti visi tyrimui svarbūs duomenys, dokumentai ir įvertinus visą medžiagą, nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aplinkybė, kad specialisto išvada Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kanceliarijos Vilniaus pasienio rinktinės gauta 2020 m. vasario 21 d., nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ar pažeista pareiga elgtis rūpestingai bei atidžiai. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog nurodytas laikotarpis sprendimams priimti ar juo susijusi taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, būtų sukėlę papildomą žalą, išgyvenimų ar kt. (CPK 178 straipsnis).

51. Apibendrinant pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant ginčo ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nėra pagrindo taikyti valstybės civilinę atsakomybę CK 6.272 straipsnio pagrindu. Dėl to ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

52. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įtariamojo statuso ieškovas turėjo kreiptis į gynėją, kuris teikė daugkartines konsultacijas, rašė prašymus, dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Advokato paslaugos kainavo 500 Eur ir, ieškovo teigimu, šias išlaidas turi atlyginti valstybė.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojamoje naujausioje praktikoje, yra pasisakęs dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai, atlyginimo tais atvejais, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju keliamas kitoks klausimas – dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo atveju, kai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o reikalavimas reiškiamas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą reiškia CK 6.272 straipsnio pagrindu, tačiau, kaip aptarta pirmiau šiame sprendime, ikiteisminio tyrimo metu neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 6,64 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, valstybei iš ieškovo priteistina 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. V. (gim. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė