Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovui E. B. bei jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovams V. F., G. M. bei jos atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui J. P., S. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovams G. M. ir V. F., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė dviratininką. Atvykus pareigūnus pasitiko automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. F., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ties sankryža sustojo, kad išleistų keleivę, kuri atidarė automobilio galines dešinės pusės duris, ir tuo metu atvažiuojantis dviratininkas atsitrenkė į atidarytas duris ir susižalojo. Automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė G. M. paaiškino kad važiavo pavėžėjo automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris turėjo ją nuvežti į (duomenys neskelbtini), bet važiuojant (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas sustojo prieš pat (duomenys neskelbtini) sankryžą šalia dviračių tako, teigė, kad toliau nevažiuos, kadangi eismas toliau draudžiamas ir nurodė jai išlipti iš sustojusio automobilio. Po ko G. M. atidarė galines automobilio dešinės pusės dureles, ir tuo metu į jas atsitrenkė iš galo atvažiavęs dviratininkas. Dviratininkas E. B. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kai pamatė (duomenys neskelbtini) sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris dviem ratais buvo užvažiavęs ant dviračių tako, pravažiuojant pro jį staiga atsidarė automobilio galinės durys, į kurias jis ir atsitrenkė (administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 27).

11. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apie įvykį nedelsiant pranešė pats nukentėjusysis (ieškovas) , o atvykus pareigūnams, buvo daromos fotofiksacijos, kuriose užfiksuoti stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviratis, taip pat nukentėjęs dviratininkas E. B. (Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įvykio aplinkybės, stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviratis, taip pat ieškovas (nukentėjęs dviratininkas E. B.) (civilinės bylos t1, b. l. 43-45 , 100-103, administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 63-69). Eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje, schemoje matyti eismo įvykio vieta: automobilis (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), esant 1,7 m. atstumui iki sankryžos su (duomenys neskelbtini), jo dešinė dalis užvažiavusi ant dviračių tako (dviračių tako plotis 1,4 m., nuo automobilio dešinio priekinio rato iki šaligatvio krašto 0,9 m., nuo galinio rato iki šaligatvio krašto – 1 m.) (administracinių nusižengimo bylos t. 1 b. l. 29).

12. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys (administracinių nusižengimo bylos t. 1 b. l. 30), kitų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ar kito turto apgadinimų nepažymėta.

13. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad į juos kreipėsi E. B., kuriam ligoninėje nustačius kairės plaštakos IV-V piršto žaizdą, dešinės peties ir žasto sumušimus, išleistas gydytis ambulatoriškai. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad E. B. diagnozuota kairės plaštakos IV-V pirštų žaizdos, užfiksuoti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – dešinio peties ir žasto sumušimas. Pacientas teigė, kad buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu atsitrenkė į lengvojo automobilio taksi atidarytas dureles. Nežino, ar buvo be sąmonės, jaučia galvos svaigimą. Nukreiptas neurochirurgo konsultacijai. Tame pačiame išraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atlikus paciento apžiūrą išorinių galvos traumos požymių nepastebėta. E. B. skundėsi žaizdomis, ribota kairės plaštakos funkcija. Pateiktos rekomendacijos: kontrolinės rentgenogramos ir traumatologo konsultacija po 7-10 dienų, analgetikai, šaltis lokaliai, tausojantis režimas, perrišimai PSPC, siūlus išimti PASPĮ po 10-22 dienų atsižvelgiant į žaizdos gijimą, imobilizacija (administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 34, 38-39). VšĮ „Centro poliklinikos“ 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) E. B. patyrė traumą važiuodamas dviračiu. Jam buvo sužalota kairė plaštaka, sumuštas dešinys petys ir žastas. Asmuo kreipėsi į RVUL priėmimą, jam susiūtos žaizdos. 2019 m. birželio 26 d. paūmėjo galvos svaigimas. 2019 m. birželio 28 d. išimti siūlai. 2019 m. liepos 16 d. rekomenduota nukreipti neurologo konsultacijai dėl paūmėjusio galvos svaigimo (administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 17).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime nurodyta, kad E. B. nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas vestibulinės funkcijos sutrikimo paūmėjimas siejamas su 2015 m. persirgtu vestibuliniu neuronitu, ir remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių metodinių nurodymų 13 punkto 13.1 papunkčiu su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, tai yra lėtinės ligos paūmėjimas (administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 33).

15. G. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. Nr. 10-ANR_N-20290-2019 buvo pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Jai paskirta galutinė subendrinta 115 EUR bauda. G. M. nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), būdama automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleive, prieš atidarydama automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles, neįsitikino, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams ir durelėmis kliudė dviračių taku važiavusį dviratininką E. B.. Buvo pripažinta, kad eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas, jam nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 piršto srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens srityje, padaryti sužalojimai specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais G. M. pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 52 ir 148 punktus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos vyresniojo specialisto nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20290-2019 iš dalies pakeistas ir G. M. skundas tenkintas iš dalies. Teismas pažymėjo, kad įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, todėl G. M. skundas šioje dalyje tenkintas ir administracinio nusižengimo byla dalyje dėl jos patraukimo atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių. G. M. skundas dalyje dėl nutarimo panaikinimo dėl ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo netenkintas, nutarimo dalis, pripažinti G. M. kalta pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 115 EUR bauda, palikta nepakeista. Minėtu pirmosios instancijos teismo nutarimu taip pat buvo nutarta iš dalies patenkinti nukentėjusiojo E. B. atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš G. M. nukentėjusiojo E. B. naudai 400 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-285-908/2020 buvo nutarta palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą, iš jo aprašomosios dalies pašalinus aplinkybę, kad G. M. pažeidė KET 52 p. reikalavimus.

18. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, ieškovas draudikui nebuvo pateikęs prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o informaciją, jog ieškovas dėl eismo įvykioteigia patyręs ir neturtinę žalą bei prašo ją atlyginti draudikas gavo iš atsakovo V. F. 2022 m. vasario 25 rašto (civilinės bylos t 2 b. l. 55), draudiko gydytoja ekspertė, įvertinusi visus gautus medicininius dokumentus, atsižvelgdama į tai, jog ieškovui teismo medicinos eksperto nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, taip pat įvertinusi ieškovui konstatuotą diagnozę, skirtą gydymą, nedarbingumo laikotarpį, remdamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-31 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.1 punktu, ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 555 Eur (1 MMA), t. y. maksimalia pagal Rekomendacijas mokėtina draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti tais atvejais, kai dėl eismo įvykio patiriamas fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovų

19. Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų V. F. ir G. M. pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų atsakovų veiksmų, sukėlus eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ieškovas E. B.. Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas E. B. nurodė, kad ieškinys atsakovams reiškiamas todėl, kad trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ išmokėto draudimo atlyginimo nepakanka jo patirtai turtinei ir neturtinei žalai visiškai atlyginti, turtinė ir neturtinė žala jam buvo padaryta bendrais atsakovų (keleivės ir vairuotojo) veiksmais, todėl draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlyginti turi asmenys, atsakingi už žalos padarymą. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, bei šio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu ieškovui (nukentėjusiajam) teismo nustatytos neturtinės žalos visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka ir draudimo atlyginimo dydžio tokiai žalai atlyginti nepakanka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-520-544/2020). Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su ieškovu (nukentėjusiuoju) sieja deliktinė prievolė, ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas pažymi, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 str., 6.248 str. 1 dalis).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo, atsakovams sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas V. F., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ant dviračių tako, tuo pažeisdamas KET 9, 150.6 punkto reikalavimą, o atsakovė G. M., būdama automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleive, prieš atidarydama automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles, neįsitikino, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams ir durelėmis kliudė dviračių taku važiavusį dviratininką E. B.. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo ieškovas, jam nustatyta paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 piršto srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens srityje, padaryti sužalojimai specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ištyręs byloje esančius įrodymus, visų pirma, administracinių nusižengimo bylos Nr. II-47-1058/2020 medžiagą pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatuoja, kad ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas konstatuoja ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

22. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovų kaltės, nežymiai sutrikdant ieškovo sveikatą, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje civilinėje byloje nėra paneigta. Kaip nepagrįsti bylos medžiaga atmestini atsakovės teiginiai, kad galimai dėl sveikatos būklės ieškovas eismo įvykio dieną apskritai negalėjo važiuoti dviračiu. Teismas dėl kitų argumentų pažymi, kad iš tiesų pagal KET 59 punktą dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą, tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Visgi (duomenys neskelbtini), prieš kurios sankirtą su (duomenys neskelbtini), pasak atsakovės, turėjo pristabdyti ieškovas, tranzitinis eismas į (duomenys neskelbtini) nevyksta, per minėtą gatvių sankirtą važiuoja tik keleivių vežimo paslaugas teikiantys automobiliai, sustojantys gatvės pradžioje, nes toliau automobilių eismas (duomenys neskelbtini) yra draudžiamas, taigi eismas šia gatve nėra intensyvus. Remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, nustatyta, jog eismo įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, todėl dviračio važiavimo tikėtinas greitis (15-20 km/h) tokiomis sąlygomis nelaikytinas per dideliu važiuoti dviračių taku, t. y. tokiu, kad neleistų įsitikinti Vilniaus gatvės kirtimo saugumu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas ir tiriant įvykį, ieškovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai). Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie civilinės atsakomybės kontekste galėtų būti įvertinti kaip neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad netikėtai bus atidarytos automobilio durelės ar į važiuojamąją dalį išbėgs žmogus, į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2014; 2K-434-788/2015; 2K-368-511/2015). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio kilimą sąlygojusi priežastis, būtent ir buvo atsakovų auksčiau nurodyti neteisėti veiksmai, kuomet jie, pažeisdami KET taisyklių reikalavimus, bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, dėl ko ieškovo ir buvo susidurta su automobilio durelių briauna.

23. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai; kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

26. Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

28. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos taikomos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kai jiems kyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Rekomendacijų 1 punktas). Nors įstatyme nėra įtvirtintas draudimas teismui sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, be kita ko, atsižvelgti į šių Rekomendacijų (ar kitų rekomendacinio pobūdžio teisės aktų) nuostatas, aptariamose Rekomendacijose nurodyti dydžiai negali būti vertinami kaip kokiu nors būdu saistantys bylą nagrinėjantį teismą, kuris visais atvejais turi pareigą savarankiškai nustatyti konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Atitinkamai vien tai, kad ieškovo konkrečioje byloje prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma galimai viršija tokio pobūdžio rekomendacijas, savaime negali būti pakankamu pagrindu teismui atmesti byloje pareikštus reikalavimus – kiekvienu atveju teismas turi atlikti savarankišką bylos aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, viseto vertinimą.

30. Nagrinėjamoje teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, visų pirma atsižvelgia į ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį ir laipsnį. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo operaciniu būdu gydomas ir turėjo ilgalaikį sveikatos sutrikimą. Teismas nustatė, kad dėl 2019 m. birželio 19 d. įvykio ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: paviršinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos 4-5 pirštų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, poodinė kraujosruva juosmens dešinėje. Asmeniui suteikta būtinoji pagalba, susiūtos žaizdos ir jis išleistas gydytis ambulatoriškai, o 2019 m. birželio 28 d. siūlai išimti. Akcentuotina ir tai, kad 2019 m. birželio 19 d. atlikus paciento apžiūrą išorinių galvos traumos požymių nepastebėta. Teismas vertina, kad vėliau diagnozuotas vestibulinės funkcijos sutrikimo paūmėjimas yra lėtinės ligos paūmėjimas, todėl priežastiniu ryšiu su 2019 m. birželio 19 d. patirtu eismo įvykiu nesusijęs. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad ieškovo teiginių apie operacinį gydymą ir dėl įvykio buvus ilgalaikį jo sveikatos sutrikimą bylos medžiaga nepatvirtina. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas ne ilgiau nei 10 dienų, vėliau tęsiamas ieškovo nedarbingumas buvo sąlygotas įsisenėjusių ligos (anksčiau buvusios traumos) simptomų, – dėl skausmingų ir ribotų dešiniojo peties judesių bei galvos svaigimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui ateityje reikėtų specifinių atstatomųjų procedūrų ar operacijos , kitokio poveikio dėl pasekmių šalinimo. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų dėl ilgalaikių pirštų sužeidimo liekamųjų pasekmių. Visgi teismas vertina, kad dėl įvykio patirtų pirštų paviršinių plėštinių žaizdų bei poodinių kraujosruvų ieškovas patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus.

31. Teismas vertina reikšmingų aplinkybių visetą, neapsiribodamas vien tik ieškovo sveikatai padarytos žalos pobūdžiu, bet atsižvelgdamas ir į kitas aplinkybes (įvykio metu patirtą stresą, išgyvenimus, šeimos gyvenimo sutrikdymą ir kt.), kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Pagrindiniai ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra tie, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo, ieškovas neteko galimybės tinkamai organizuoti vadovaujamų įmonės darbo, buvo sutrikdyta vadovaujamų įmonių veikla, jam buvo apribota judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryšiai, nes nebegalėjo mėgautis ankstesniais pomėgiais – pilotuoti lėktuvą, plaukioti jachtomis, profesionaliai nardyti ir šaudyti, negalėjo slaugyti sergančios mamos, kuri gyvena vos už 1,5 km, jai aplankyti dabar turi vairuoti automobilį, nes bijo važinėti dviračiu. To pasekoje, ypatingai pasikeitė ieškovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia papildomų lėšų.

32. Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, esą dėl įvykio metu patirtų traumų jis negalėjo tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimu (bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų de facto veiklos nevykdo, finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nėra teikiami daugiau nei 12 metų, o 2021 m. rugpjūčio 5 d. viešajam registrui pateiktas VMI siūlymas inicijuoti įmonės likvidavimą; (duomenys neskelbtini) tiek prieš, tiek po įvykio turi 4 darbuotojus, taigi ieškovo trumpalaikis nedarbingumas dėl įvykio negalėjo reikšmingai įtakoti stabiliai veikiančios įmonės kasdienės veiklos rezultatų). Teismas nenustatė aplinkybių, kad patirti sužeidimai pagal savo pobūdį, įvertinus ieškovo profesinę patirtį (tiesioginė veikla nebuvo susijusi su specifiniu fiziniu krūviu) jam sukeltų skaudesnes nei įprastai (skausmas, trumpalaikis nedarbingumas) pasekmes ir galėtų būti vertinamos kaip kompensaciją didinantis kriterijus.

33. Ieškovas tvirtino, kad po įvykio jautė skausmus, dikomfortą , buvo priverstas adaptuoti savo gyvenimą prie jo kūno pajėgumų ir galimybių, kas neigiamai įtakojo jo socialinius ryšius, galimybes lankytis pas mamą ir ją slaugyti. Visgi bylos medžiaga patvirtina, kad po eismo įvykio ieškovas aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime, bendravo su mama, ką įrodo byloje pateikti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nedarbingumo laikotarpiu lankėsi renginiuose, talpino įrašus socialiniuose tinkluose, ieškovas su motina lankėsi renginyje Jurbarke, taigi ieškovo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo slaugyti ligotos mamos, dėl jos kritinės sveikatos būklės, slaugos poreikio bylai aktualiu laikotarpiu teismo taip pat vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, įvykio metu patirta trauma ypatingai didelės reikšmės ieškovo kasdieniam gyvenimui, rūpinimuisi ir bendravimui su šeimos nariais, neturėjo (ieškovo paskyroje socialiniame tinkle Facebook patalpinta informacija). Ieškovo teigimu, dėl įvykio jis patyrė stresą, baimę dalyvauti eisme, pasitelkiant dviratį, nebegalėjo mėgautis ankstesniais pomėgiais – pilotuoti lėktuvą, plaukioti jachtomis, profesionaliai nardyti ir šaudyti, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti, ar šitas veiklas vykdė nuo 2015 m. iki 2018 m., kai jam buvo diagnozuotas vestibulinės funkcijos pažeidimas ir nustatytas nedarbingumas, paaiškindamas, kad atsimena tik esminius gyvenimo įvykius. Taigi teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius apie nurodytų pomėgių išskirtinę svarbą ieškovo gyvenime ir pažymi, kad ir iki ginčo įvykio jau 2015 metais turėtas vestibulinės funkcijos sutrikimas, susijęs su pusiausvyros ir orientacijos sutrikimu, negalėjo neturėti įtakos ieškovo laisvalaikio pasirinkimams.

35. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Atsižvelgtina į ieškovui padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes (eismo įvykis), gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiojo neigiami išgyvenimai, kilusios pasekmės. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, vertintinas pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas, nepalikęs neigiamų liekamųjų padarinių, nelėmęs ilgalaikių neigiamų pokyčių ieškovo asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, taigi šiuo aspektu didinančių neturtinės žalos atlyginimą kriterijų nenustatyta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusių asmenų kaltės formą. Teismo vertinimu, konkrečios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žalą atsakovai padarė neatsargiais nesmurtiniais veiksmais, nesiekė tyčia sutrikdyti ieškovo sveikatą, kas yra kompensaciją mažinantis veiksnys. Atsižvelgtina ir į ieškovo bei atsakovų turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro apie 3 000 Eur, jis turi nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė siekia 388 000 Eur; žemės sklypą, kurio vertė siekia 2 000 Eur), jam priklauso akcijos, kurių vertė apie 2 tūkstančių eurų bei turi didžiulę meno kolekciją. Atsakovas V. F. paaiškino, jog jo turtinė padėtis prasta, atsakovė G. M. byloje esančiais rašytiniais įrodymais grindė, jog viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, gauna nedinenlį darbo užmokestį, kurio pakanka tik būtiniauiems poreikiams tenkinti, jos šeima turi teisė ir gauna socialinę paramą , turi ilgalaikių įsiparigojimų bankui (būsto kredito įmokos, kurių dydis šiuo metu pakilęs), t.y. įrodė, kad jos turtinė padėtis nėra gera, taigi itin didelės neturtinės žalos priteisimas sukeltų itin neigiamus ir neproporcingus padarinius jos šeimai (mažamečiams vaikams).

36. Neturtinės žalos atlyginimą iš esmės lemia būtinybė kompensuoti žalą, kurios įvertinti pinigais neįmanoma, nes ji padaroma vertybėms, neturinčioms piniginės išraiškos, ir pasireiškia neigiamais asmens išgyvenimais, kurie sunkiai apskaičiuojami pinigais ir dažnai apskritai negali būti kompensuoti, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės padidėjusį poreikį apsaugoti ne tik žmogaus gyvybę, sveikatą, bet ir siekį užtikrinti asmens dvasinį, psichologinį komfortą, puoselėti tvirtus socialinius ryšius, teisės garantuojama kompensacijos už patirtą skausmą ir kančias galimybė reiškia, kad teisė netoleruoja veiksmų, darančių neigimą įtaką asmens dvasinei, psichologinei gerovei, ir yra tam tikra pagarbos asmeniui per se išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamojoje kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinė byla Nr. e3K-3-159-823/2023, 2K-95-222/2017, nutartys Nr. 1A-216-354/2018, 2K-632-507/2015, 1A-223-354/2018, 1A-225-594/2017, 1A-228-290/2017).

37. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovo prašomos priteisti sumos (priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės G. M., o iš atsakovo V. F. - 1 222,50 Eur neturtinės žalos) nevaržo teismo diskrecijos. Teismas akcentuoja, kad neturtinės žalos priteisimas nėra siekis nubausti, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, o konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus pažymi, kad ieškovui eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau visgi tokių sunkių padarinių kaip kad ieškiniu siekė įrodyti ieškovas nėra sukelta, ir įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad atsižvelgiant į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad tinkamas patirtos neturtinės žalos dydis iš viso 555,00 Eur. Draudimo bendrovė ieškovui jau yra išmokėjusi 277,50 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika analogiškose bylose ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio ir mano, kad ieškovui priteistina 277,50 Eur neturtinė žala iš atsakovės G. M., kuri atitinka aptartų kriterijų visumą, be kita ko, atsižvelgiant ir į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje bei į tai, kad neturtinę žalą atsakovai padarė bendrais veiksmais.

38. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra maksimalus civilinės atsakomybės draudiko, mokėtinas dydis. Taigi, draudikas TPVCAPD sutarties pagrindu prisiima ribotą civilinę atsakomybę, įsipareigodamas išmokėti naudos gavėjui sumą, neviršijančią draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Kitos žalos dalies, kurios draudimo išmoka nepadengia, nukentėjusysis gali reikalauti tiesiogiai iš žalą padariusio asmens CK nustatytais pagrindais (CPK 6.254 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nukentėjusysis, turėdamas CK įtvirtintą teisę gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6. 6.251 str., 6.263 str. 2 d.), turi teisę reikalauti žalos atlyginimo kartu iš abiejų subjektų arba pareikšdamas savarankiškus reikalavimus kiekvienam iš jų, tačiau, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės draudimo sutarties paskirtį nukentėjusysis, turėdamas teisę reikalauti patirtos žalos dėl draudėjo veiksmų atlyginimo iš abiejų (draudėjo ir draudiko) subjektų, vis tik absoliučios teisės reikalauti, kad visą žalą jam atlygintų tik draudėjas, neturi. Teismas pažymi, kad ieškovas yra gavęs 277,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir jo dydis nėra maksimalus civilinės atsakomybės draudiko mokėtinas dydis pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą. Todėl, ieškovui gavus 277,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš trečiojo asmens ir nereiškiant pretenzijų draudikui dėl išmokėtos neturtinės žalos dydžio, ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti šią neturtinę žalą iš atsakovo V. F. negali būti tenkinamas.

39. Ieškovas šioje byloje prašo iš atsakovės G. M. priteisti 521,20 Eur turtinę žalą, padarytą ieškovui E. B. dėl eismo įvykio, turtinės žalos faktą ir jos dydį grindžia paaiškinimais, kad jo turtinė žala patirta dėl to, kad buvo sugadintos dviračio dalys, akinių su dioptrijomis stiklas buvo įbrėžtas, jų pasigedo, prarado saulės akinius, diržas suplyšo nuo smūgio, todėl, būdamas dviračio savininkas, pateikė trečiajam asmeniui duomenis apie tai, kokias išlaidas dėl įvykio patyrė, o draudikas žalos administravimo byloje sprendė, jog ieškovo dėl įvykio patirtas nuostolis – 1 174,80 Eur, vertino, jog atsakomybė dėl įvykio kyla ir vairuotojui, ir keleivei, todėl ieškovui kompensavo tik pusę šių išlaidų – 521,20 Eur.

40. Teismas, pažymi, kad aplinkybė, kad draudikas, veikdamas savo rizika, išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, savaime negali būti pagrindu atleisti ieškovą nuo atsakovės G. M. civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigos. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 str., 6.248 str. 1 dalis).

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename iš administracinio nusižengimo bylos procesiniame dokumente nėra duomenų, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas ieškovo vairuotas elektrinis dviratis ar kitas ieškovui priklausantis turtas. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys (administracinių nusižengimo bylos t. 1 b. l. 30), kitų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ar kito turto apgadinimų nepažymėta. Teismas pažymėjo, kad įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, todėl administracinio nusižengimo byla dalyje dėl atsakovės patraukimo atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių. Atsakovė pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nebuvo patraukta atsakomybėn dėl sugadinto elektrinio dviračio (transporto priemonės), nors ieškovas, kaip nukentėjęs asmuo, buvo itin aktyvus administracinio nusižengimo bylos procese.

42. Iš byloje esančių fotofiksacijų, kuriose užfiksuoti dviratis, taip pat nukentėjęs dviratininkas E. B. (civilinės bylos t1, b. l. 43-45 , 100-103, administracinių nusižengimo bylos t. 1, b. l. 63-69) matyti, kad ieškovas tuoj po įvykio dėvi tiek saulės akinius, tiek korekcinius akinius, tiek laikrodį, šių daiktų, išorinių pažeidimo žymų nematyti, kaip ir nematyti dėl smūgio neva plyšusio diržo. Įvertinęs šioje civilinėje byloje surinktus duomenis, teismas taip pat pažymi, kad žalos administravimas konkrečiu atveju draudiko buvo atliktas paviršutiniškai, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad žalą administravęs darbuotojas pasitikėjo ieškovo teikiama informacija, neva sugadinti daiktai (dviračio dalys, akiniai, laikrodis ir kt.) nebuvo apžiūrėti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas telefonu kreipėsi į draudiką dėl įvykio ir turtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos t 2, b. l. 55), prašydamas atlyginti jo dėl įvykio patirtą turtinę žalą, t. y. už įvykio metu sugadintą dviratį, prarastus ar sugadintus akinius, saulės akinius, laikrodį ir diržą. Žalos administravimo byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie neva įvykio metu sugadintų daiktų būklę iki įvykio, duomenų, jog dviračio savininku iš tiesų yra ieškovas, daiktų vertę pagrindžiančių duomenų, duomenų apie tai, kokias išlaidas ieškovas faktiškai patyrė ( pvz., piniginių lėšų sumokėjimą pagrindžiančių duomenų). Byloje nustatyta, kad draudikui teiginiams pagrįsti siųstos dviračio, diržo nuotraukos (metaduomenys patvirtina, kad jos darytos tik 2019 m. liepos 24 d.) ir 2019 m. liepos 12 d. akinių su dioptrijomis užsakymo nepasirašytas kvitas (civilinės bylos t 2, b. l. 30-39), sugadintų (prarastų) akinių ir laikrodžio fotofiksacijų nepatekta. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 str., 6.248 str. 1 dalis), tačiau šios pareigos ieškovas neįvykdė, teismas vertina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomos priteisti turtinės žalos faktą ir jos dydį. Nurodytais argumentais teismas atmeta patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 521,20 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės G. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, atsakovė G. M. patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl tokių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

45. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai, minėta, yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau byla nėra sudėtinga, byloje spręstini teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovui bylose advokato teikiamos nuolatinės teisinės paslaugos, faktinės bylos aplinkybės turėjo būti žinomos iš nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos, kurioje advokatas buvo nukentėjusiojo atstovu, šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, todėl ieškiniui parengti nebuvo reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės didelių darbo laiko sąnaudų, apie kurias, beje, informacija ir nebuvo pateikta, byla nereikalavo, todėl prašomas priteisti 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti, šiuo atveju vis tiek būtų laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Kita vertus, teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, atsižvelgia ir į ieškovo bei jo atstovo procesinį elgesį byloje, dėl kurio byloje dalyvaujantys asmenys patyrė papildomų laiko sąnaudų ir kitų nepatogumų. Siekiant geriau pasirengti nagrinėti bylą iš esmės, bylą nagrinėjusi teisėja A. S. sprendė, kad skirtinas parengiamasis teismo posėdis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 7 punktas). Į 2022 m. balandžio 21 d. 12.50 val. paskirtą parengiamojo teismo posėdį ieškovo atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius neatvyko, teismui nebuvo pateikti jokie tokį elgesį pateisinantys įrodymai, atvykęs ieškovas E. B. prašė nepereiti į nagrinėjimą iš esmės, nurodęs, kad jo atstovas neatvyko, nes turi kitą bylą, o posėdžio data nebuvo su ieškovo atstovu derinta. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatė, kad iš tiesų 2022 m. balandžio 21 d. advokatas Edgaras Dereškevičius dalyvavo teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. 1-109-486/2022) ne visa dieną, o tik nuo 9.30 val iki 11.35 val., apie 2022 m. balandžio 21 d. 12 .50 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas žinojo, tačiau į jį neatvyko be jokių svarbių priežasčių, pats tokio elgesio priežasčių nenurodydamas. Toks atsakovo atstovo elgesys, neatvykstant į teismo posėdį be svarbios priežasties rodė nepagarbą teismo procesui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat vilkino teismo procesą. Dėl tokio atsakovo atstovo (advokato Edgaro Dereškevičiaus) elgesio buvo nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas bei byloje dalyvaujantys asmenys turėjo patirti išlaidas, vykdami į dar vieną ,– antrą,– parengiamąjį teismo posėdį. Į 2022 m. spalio 13 d. 10.30 val. paskirtą antrą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius neatvyko, teismui advokato nebuvo pateikti jokie tokį elgesį pateisinantys įrodymai. Atvykęs ieškovas E. B. nurodė, kad atstovas neatvyko, nes serga, šis posėdis gali vykti, jis turi atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus laisvas dienas, kad teismas skirtų kitą teismo posėdį. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu perėjęs į nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio datą derino, atsižvelgiant į advokato Edgaro Dereškevičiaus ir atsakovės atstovės profesinį užimtumą. Įvertinus procesinę situaciją, kai ieškovo atstovas nė viename iš prieš tai byloje paskirtų parengiamųjų teismo posėdžių nedalyvavo ir tokį elgesį pateisinančių priežasčių teismui advokatas Edgaras Dereškevičius neteikė, teismas parengiamajame teismo posėdyje siūlė pasirūpinti ieškovui tinkamu atstovavimu. Į 2023 m. vasario 3 d. 10.30 val. paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius atvyko, , vietoje pasisakymo apie bylos esmę, teismo posėdžio metu svarstė ir piktinosi, kad ieškovui tenka pačiam formuluoti ieškinio dalyką, reikalavimą (15.32 val. ), teisėjai priminus, kad ieškinio reikalavimai galutinai suformuluoti parengiamojo teismo posėdžio metu (14.51 val.),– siekiant pasisakantį grąžinti prie nagrinėjamos bylos esmės,– toliau piktinosi, neva ieškovui perkelta pareiga, kuri numatyta pagal Teismų įstatymą ir praktiką Teismui (16.57-17 val.), piktinosi tuo, kaip atsakovė sprendžia leisti savo asmenines lėšas – t. y. kad lėšas leidžia advokatės samdymui, savo teisių atstovavimui teisme (18.40 val.), piktinosi, kad atsakovės atstovės teikiami atsikirtimus į ieškinį pagrindžiantys įrodymai (19.20), – t. y. iš esmės demonstratyviai ignoravo teismo prašymą grįžti prie bylos esmės, rodė nepagarbą teismo procesui ir byloje dalyvaujantiems asmenims. Advokatas teismo posėdžio metu nuolat pertraukdavo kitus byloje dalyvaujančius asmenis, pasisakydavo, klausdavo, nesuteikus pirmininkaujančiai teisėjai jam žodžio. Atsižvelgiant į tokį elgesį, Teismas ne kartą priminė advokatui apie tvarką teismo posėdyje. Teismas buvo padaręs byloje pertrauką, atsakovui prastai pasijutus teismo posėdžio metu, posėdį spręsta organizuoti kitą dieną. Analogiškas atstovo elgesys byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu nuolat kartojosi. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, mažina prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teismo posėdyje iki 1000,00 Eur dydžio (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021)). Minimoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies laikytina, kad ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas pilna apimtimi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju neatsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo reikalautos neturtinės žalos iš atsakovės G. M. priteista tik 277,50 Eur, laikytina, jog šis ieškovo materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Įvertinus, kad buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atmestas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės G. M. bei neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo V. F., teismas vertina, kad ieškovo ieškinys patenkintas 25 proc. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės G. M. priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atsakovės G. M. atžvilgiu atmestą ieškinio reikalavimų dalį (50 proc.), iš 800 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų 50 proc. sudaro 400,00 Eur, taigi priteistinos iš ieškovo E. B.. Įskaičius priešpriešinius ginčo šalių reikalavimus, atsakovei G. M. iš ieškovo E. B. priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

47. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Iš atsakovų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, nes jų dydis, tenkantis kiekvienam iš atsakovų, yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovo priteistinos 14,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 277,50 Eur (du šimtus deptyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,94 Eur (keturioliką eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Siūlyti advokatui Edgarui Dereškevičiui 2023 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtos 200 Eur baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą per 7 kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.