Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, kaltinamajam D. C., kaltinamojo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiajai I. M., nukentėjusiosios atstovei advokatei Evai Jonutytei viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. C. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendro darbingumo, o būtent: jis 2019 m. lapkričio mėn. 7 d., apie 03.30 val., UAB „P.” priklausančiame bare „V.“, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną smūgį taure nukentėjusiajai I. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai I. M. (duomenys neskelbtini). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo III lentele, apimančia regos aštrumo vertinimą, po traumos regos aštrumui dešine akimi sumažėjus iki 0,0 bendro darbingumo netekimas sudaro (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu jis sužalojo I. M. ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinis kaltintojas D. C. kaltino tuo, kad jis I. M. sužalojo tyčia, kaltinamasis bei jo gynėjas teigia tai padaręs neatsargiai. Teismas nagrinėdamas bylą privalėjo nuspręsti, ar D. C. veiksmai atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ar neatsargiai, t. y. ar D. C. veiksmai atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamosios teisės teoriją nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tyčia, tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik neatsargiai. Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materialioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta kilus nusikalstamoms pasekmėms. Tiesioginė tyčia materialiose nusikaltimo sudėtyse BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžiama kaip asmens suvokimas pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, numatymas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir šių padarinių norėjimas.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys yra subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, tai veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).

Vertinant, ar suduodamas smūgį taure I. M. kaltinamasis, veikė netiesiogine tyčia, ar neatsargiai, pažymėtina, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti atribojamos šios dvi kaltės formos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaip pažymėta aukščiau, kaltės forma, rūšis, jos turinys yra subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius nusikalstamos veikos požymius, tai atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Veikoms, nurodytoms BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 137 straipsnio 1 dalyje, atriboti aktualu tai, kad tiek veikos padarymo motyvas (kaip vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių), tiek ir sužalojimų padarymo mechanizmas (kaip vienas iš objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių) turi būti nustatyti visais atvejais. Šios kategorijos bylose aktualu ir tai, kad veikos subjektyviuosius požymius privalu susieti su objektyviaisiais požymiais, ir konkrečiu atveju ar sužalojimus nukentėjusiajam padaręs įrankis nebuvo tyčia nukreiptas į gyvybei pavojingus organus (širdies plotą, kaklą ar pan.), o atsitiktinai (dėl neatsargumo) kontaktavo su nukentėjusiojo kūnu (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-628/2022).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad visgi veika padaryta dėl neatsargumo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu nesurinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad įvykio metu D. C. tyčia taikėsi bokalu nukentėjusiajai I. M. į veido ar juolab į akies sritį, siekdamas jai sunkiai sutrikdyti sveikatą. Priešingai nei nurodyta kaltinime, byloje pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas spontaniškai, labai greitai, abiem šalims sukonfliktavus, nukentėjusiajai išpylus vandenį ant kaltinamojo, po ko iškarto D. C. bandė išpilti alų ant nukentėjusiosios ir jam užsimojus su taure ši dužo atsitrenkus į nukentėjusiosios taurę ir taip sužalojo nukentėjusiąją I. M.. Dėl aukščiau išdėstyto galima pagrįstai teigti, kad D. C. tiesiogiai nenumatė, kad dėl jo veiksmų, užsimojus taure, jį suduš ir stipriai sužeis nukentėjusiosios akį, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant šioms aplinkybėms, D. C. veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. C. parodė, kad jis su I. M. anksčiau buvo pažįstami, susipažino per pažinčių programėlę. Susitikdavo bare, kurį abudu lankė, yra buvę ir vienas pas kitą namuose. Tačiau tai nebuvo rimti santykiai, tiesiog dviejų žmonių susitikimai. Maždaug porą mėnesių iki įvykio jie jau nebuvo vienas kito matę. D. C. įvykio dieną atėjo su savo drauge K. Š. į barą „V.“, tą vakarą vyko baro gimtadienis. Kaltinamasis su K. ramiai bendravo, matė, kad ir I. yra bare. Po kurio laiko prie jų priėjo I., kuri iš pradžių bandė lyg pajuokaudama atsigerti kaltinamojo gėrimo, jis gėrė alų, vėliau nuėjo. Bare buvo daug žmonių. V. I. praėjo kaltinamąjį įžeidinėti. Įžeidinėjo žodžiais, sakė ,koks jis yra narcizas, koks jis prastas vyras. Vėliau, kai išėjo parūkyti, I. kalbėjosi su K., kuriai irgi sakė, tą patį, koks jis blogas vyras, kad jis neturi su K. būti, kad išsiskirtų. Vėliau kaltinamasis grįžo iš lauko, prašė I. kad atsikabintų, tačiau ji nenustojo. V. K. išėjo parūkyti, o jis sėdėjo prie savo staliuko. T. I. jį ir toliau įžeidinėjo, kišo į veidą savo vidurinį pirštą. Po to pasakė kaltinamajam „oi, su tavim blogas seksas“, jis atsakė kad „gali būti, jeigu iš pareigos“. T. I., laikydama taurę su savo gėrimu pylė tą gėrimą jam į veidą, o tada kaltinamajam suveikė gynybinis refleksas, jis gėrė alų, ir tada pylė alaus atgal I. į veidą. Tuo momentu jo bokalas ir I. taurė susitrenkė ir sudužo. Staiga, pamatė, kad I. susiėmusi už veido. Kaltinamasis paklausiau „Jėzau, kas tau atsitiko“. Tada apsauginis išvedė kaltinamąjį į lauką, paklausė, ar bėgs, D. C. nesuprato, kas nutiko, atsakė, kad aišku, kad nebėgs. Kaltinamasis gyvenime net nebūtų sugalvojęs tokio dalyko, kad specialiai sužaloti žmogų. Kai kitą dieną jį paleido iš areštinės, jis parašė I., nežinodamas kas atsitiko. Tuomet sužinojo, kad I. ligoninėje. Kaltinamasis norėjo, kad I. atsidurtų ligoninėje, nei kad jis buvo areštinėje, niekam to nelinkėjo. T. I. su juo nenorėjo susisiekti, tai kaltinamasis per pažįstamus susižinojo, kur I. gydoma ir nuvažiavo. Ligoninės palatoje buvo I. ir dar viena moteris. Kaltinamasis paklausė, kaip I. jaučiasi. J. I. sesė atsakė „pats supranti, ir mostelėjo į veidą“. Kaltinamasis paklausė, ar reikia kokios pagalbos, tačiau I. sesė atsakė, kad ne, sakė, kad I. nieko neprisimena tą vakarą. I. pasakė, kad jie dar susitiks, tai ko gero turėjo omenyje teismą. K. I. nenorėjo bendrauti, tai jis su ja daugiau ir nesusisiekė. Kaltinamojo manymu, bare jo bokalas atsitrenkė į I.taure ir matyt, šukes atsitrenkė į akį I.. Jis su taure I. netrenkė į veidą. Pačia savo taure jis akies I. nepasiekė. Susidaužė jo taure ir jos taurė. Dėl civilinio ieškinio, tai supranta, kad dėl to nelaimingo įvykio I. turėjo medicininių išlaidų, todėl kažkiek atlyginti reikia, bet ta suma, kuri pateikta, kaltinamojo manymu yra nesuvokiamai didelė. I. I. rašo , kad negali dėvėti aukštakulnių, negali gyventi ir dirbti. Tačiau jie turi bendrų draugų, kaltinamasis žino, kad vyksta I. parodos ir ji tapo. Instagrame matė, kad I. tiek su aukštakulniais, tiek su draugais prie ežero su šampanu. Dėl sužalojimo I., tai sužalojimas atsirado po konflikto su kaltinamuoju, tačiau kaltinamasis mano, kad tai yra nelaimingas atsitikimas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad su D. C. jie buvo pažįstami, susipažino per pažinčių programėlę. Įvykio dieną susitiko netyčia tame bare, nes ten anksčiau dažnai vaikščiojo abu. Santykiai taro jų neišsivystė, ji buvo laisva moteris. Nukentėjusioji pastebėjo, kad jai su kaltinamuoju nepatinka ir nuo to laiko, kai jie netyčia susitikdavo bare, ji stengėsi su kaltinamuoju nebendrauti. Tą vakarą ji gavo pakvietimą į baro gimtadienį, nežino, kas atsiuntė. Bare buvo nemažai jos pažįstamų žmonių, leido laiką. Bendravo su K., ji daugiau kalbėjo apie savo jausmus, nukentėjusioji mažai reiškėsi. Paskui bendravo su savo draugėmis L. ir kita K.. Nukentėjusioji buvo priešingoje baro pusėje, kur buvo veidrodis, nei buvo incidentas. Gėrė vyną ir tada užsimanė vandens. Kadangi prie baro buvo spūstis, tai teko eiti pro tą pusę, kur sėdėjo D.. Prasibrovusi pro žmones, pamatė D., pirmą kartą tą vakarą, ir pasakė „o sveikas ir tu čia atėjai“. D. buvo piktai nusiteikęs, sakė „tu čia prie manęs nelįsk“. Tuo metu prasidėjo ginčas. Nugara į ją sėdėjo K. Nukentėjusioji atsisuko paprašyti vandens, tuo metu priėjo jos draugė V., kuri paprašė pasaugoti jos alaus bokalą, kol ji nueis į tualetą ar pan. Nukentėjusioji tada paėmė tą alaus bokalą ir pastatė ant to staliuko, kur sėdėjo D. ir K.. Tada atsisuko, pasiėmė savo vandenį, tada pabučiavo K. į žandą, i nusisukinėjo į baro pusę gerti vandens. Tuomet išgirdo, kaip D. pasakė jai „duomenys neskelbtini“. Po to žodžio nukentėjusioji automatiškai paėmė vandens ir pylė kaltinamajam, dar pagalvojo, kad nepataikė. Tuomet pajuto smūgį, kur jai trenkė į galvą. Po to jos atmintis visiškai apsiblaususi, toliau nelabai ką atsimena. Sekantis prisiminimas, kad stovi prieš ją draugas A. jis liečia jai veidą, ji paklausė „ką tu darai“. A. valė kraują nuo veido, ji nesuprato, kas atsitiko. Sekantis momentas kurį prisimena, kad pamatė greitosios pagalbos automobilį ir švyturėlius. Nesuprato, kad atvažiavo greitoji jos paimti. Tik pamena, kad jai spengė galvoje, ji beveik nieko nematė, tik jai pasakė, kad turi eiti į greitosios pagalbos automobilį. Ji paklausė kodėl, tada pasakė, kad „tu kraujuoji“. Tada prisimena, kaip ją laipino į automobilį, tada prisimena momentą, kad ji yra Lazdynų ligoninėje, ji sėdėjo vežimėlyje, ir gydytoja žiūrėjo į jos situaciją, tada suprato, kad nemato viena akimi. Nukentėjusioji tada pradėjo verkti, gydytoja pasakė, kad neverktų, nes tai trukdo akiai, kad reiks ją siųsti į Santariškes, nes čia jie nieko negali padaryti. Neatsimena, kaip atsidūrė Santariškėse, ją lydėjo A. Atsimena, kad gulėjo, kad nusiiminėjo kruvinus rūbus, šalia buvo A. Ji pranešė namiškiams, seseriai apie įvykį. Jai labai skaudėjo galvą. Jai buvo daroma operacija, kuri kiek suprato pavyko, girdėjo, kaip kalbėjo gydytojai, kad planuoja dėti protezą, kas ją išgąsdino. Tačiau, lyg buvo komplikacijos, tai darė antrą operaciją, kitai akiai. Po to išrašė iš ligoninės, siūlus išėmė. Ji įsižeidė dėl D. pasakymo „(duomenys neskelbtini)“ ir, atsisukus į kaltinamąjį, pylė į jį vandenį. Apipylė jam petį su vandeniu. Nukentėjusioji nežino, kokia buvo jos kūno pozicija, bet atsisukus į kaltinamąjį, šliūkštelėjo vandeniu. Dėl smūgio vietos sudavimo, tai jos akies sužeidimai yra dešinėje veido pusėje. Ji tikrai neatsimena, į kurią pusę ji žiūrėjo. Ji sėdėjo už baro, kartais atsisukdama į jų pusę. Ji pajuto tik smūgį į veidą ir nuo to momento, jai dingo atmintis, nesiorientavo aplinkoje. Kuo buvo suduotas smūgis, ji neįsidėmėjo, tai įvyko staigiai. Ar galėjo smūgis į veidą būti skrendančios stiklo šukės, tai mano, kad negalėjo, nes smūgis buvo stiprus, spengė galvoje. Kad jų stiklinės susidaužė, tai neįmanoma, ji gėrė vandenį, o jos rankos nebuvo sužalotos. Į barą atrodo atėjo apie 20.00 val., leido ten laiką su vienais, po to su kitais draugais. Dėl bendravimo su D. C., tai tiek ir bendravo, kai ėjo vandens. Jų pokalbio metu D. C. nebuvo išėjęs parūkyti, K. irgi, kiek pamena, nebuvo išėjusi nuo staliuko. Dėl civilinio ieškinio, o būtent dėl moralinės žalos, tai jai labai nemalonu klausyti, kad D. nuvertina tuos dalykus, kaip pasikeitė jos gyvenimas su viena akimi. Ji kartais nepataiko įsipilti vandens į stiklinę, yra atsitrenkusi į parduotuvės duris, jai tai dar sunku. Ji (duomenys neskelbtini) tai pagrindinė profesija, nes turi išgyventi. Ji greitai surengė (duomenys neskelbtini), todėl reikia kitokio apšvietimo. Dalyvavo (duomenys neskelbtini).Ji negali važinėti dviračiu, ji negali sportuoti, kur reikia erdvės suvokimo. Jai regėjimas svarbus, nes tai jos darbo dalis. Ji regėjimo jau neturės. Nukentėjusioji nepadarė nieko, kas būtų verta tokio dalyko. Dėl naujo telefono įsigijimo, tai jai reikėjo didesnio ekrano, o prieš tai buvo mažesnis. Ji nemato normalaus vaizdo ta akimi, ji mato ta akimi spalvas, šviesas ir viskas. Ji nežino procentų, ar (duomenys neskelbtini), ar kiek, bet ji mato spalvas, šviesas, ir dėl to dar ji jai trukdo matyti su kita akimi. Jai reikėtų didesnio monitoriaus, ji dirba su grafikos programomis, todėl turi didesnį darbo lauką. Dėl 569 eurų sąskaitos faktūros, tai tą sumą dėl mobilaus telefono įsigijimo yra sumokėjusi. Dėl tokio jos elgesio, o būtent vandens šliūkštelėjimo, tai ji tą padarė, po to, kai D. C. ją pavadino „duomenys neskelbtini“. Nukentėjusioji puikiai atsimena šį žodį, girdėjo jį iš kaltinamojo D. C., tai ją labai įžeidė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji matyti iš baro, su I. tik yra mačiusios viena kita, su kaltinamuoju kiek bendravo. Atsimena, kad įvykis vyko vėlai, prieš tai mate juos abu bendraujant, jie buvo priėję vienas prie kito. Gal 3 valandą ryto liudytoja buvo šokių aikštelėje, tik išgirdus garsą atsisuko, garsas buvo dūžio lyg dūžta taurė, matė I. susiėmusią už veido, pribėgo prie jos, ji atitraukė ranką ir jos žandas buvo prapjautas, jį šaukė, kad nemato. Liudytoja iškvietė greitąją, barmenė M. padavė servetėlių ir ledo, tada atvyko greitoji. D. C. bare buvo su drauge prie kampinio staliuko. Visi sėdėjo trikampio formos atstumu. Negali pasakyti, klausė kas atsitiko, kas yra ir jai atrodo, kad ji atitraukė ranką ir daugiau nieko neklausinėjo, nukentėjusioji nėra jos pažįstama, ji tik stengėsi suteikti žmogui pagalbą. Kažkuriuo metu atsirado apsauginis, bet tik po įvykio, buvo labai daug žmonių, pusė žmonių net nesuvokė kas vyksta kol atvyko greitoji. Ji tuo metu šoko, negirdėjo žodinio konflikto. Kažkokių gandų teko girdėti po įvykio, buvo variantų, kad jie apsižodžiavo, buvo variantų, kad ji bandė netinkamu metu „kartis ant kaklo“. Liudytoja nieko negali pasakyti, nežino, kokie yra jų santykiai, tik žino, kad I. buvo sužeista ir ji bandė jai padėti. Negali pasakyti, ar matė stiklo šukes. Matė perpjautą žandą, I. veidas buvo kraujuotas. Kai matė kaltinamąjį bendraujant su nukentėjusiąja, tai bendravimas jai neatrodė konfliktiškas, jai atrodė, kad jie lyg būtų pažįstami. Tuo metu buvo dar mergina, D. C. buvo su ja prie baro.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad įvykio metu buvo bare. Su I. jos pažįstamos apie tris metus. Tuo metu buvo pažįstama su I. apie puse metų. Jai nežinoma, kad I. yra draugavusi su D. C.. Nusipirko alaus, paliko prie stalo, išėjo parūkyti, grįžo, dėjosi elektroninę cigaretę į rankinę ir jai už nugaros įvyko įvykis. D. C., I. ir dar viena mergina sėdėjo prie staliuko. Kai išėjo ir grįžo jie visi sėdėjo prie staliuko. Ji tikriausiai šoko, nesėdėjo prie staliuko. Neatsimena, kas atėjo pirmas, o kas trečias prie staliuko. Kada išėjo parūkyti, neatsimins po tiek laiko grįžo. Jai išėjus ir grįžus jie sėdėjo visi trise prie staliuko. Ji buvo nusisukusi, dėjo elektroninę cigaretę į rankinę, išgirdo garsą ir atsisuko. Matė, kad stovėjo D. C., I.buvo žaizda, tada jie visi prišoko prie I. stabdyti kraujavimą. Žaizda buvo ant I. veido. D. C. buvo šalia, gal bandė padėti, bet dėl kivirčo buvo išprašytas į lauką. Gal apsauginis jį išprašė į lauką, nepasakys. Greitoji pagalba buvo iškviesta. Greitoji pagalba per kiek laiko atvažiavo, nežino, gal per 20 minučių, neatsimena aplinkybių dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Jei nebūtų triukšmo, tikriausiai galėtų girdėti konfliktą jei jis būtų. Kas vyko prie staliuko, ji nematė. Staliukas buvo nuo jos gal per metrą. Jos rankinė buvo ant palangės, ji ėjo link rankines žiūrėdama į ją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad jis pažįsta nukentėjusiąją. Įvykis vyko bare, jis atėjo į barą apie 22 val., vyko baro gimtadienis, buvo labai daug žmonių. S. I., pakalbėjo ir tiek, visą vakarą leido laiką su skirtingais žmonėmis. Gal 1 val. ar 2 val. išgirdo I. riksmą, pamatė I. susiėmusią už veido, priėjo, padavė servetėlių ir laukė greitosios. Atsimena, kad ji sakė, kad jai dužo bokalas į veidą. Neatsimena pokalbio su I.. I. veidas buvo kruvinas, paprašė barmeno servetėlių ir po ko greitai atvyko greitoji. Vienu momentu matė, kad jie sėdi prie staliuko, jis laiką leido su kitais žmonėmis, baras didelis, leido laiką kitoje baro erdvėje. Prie staliuko jam atrodo jie buvo trise, gal K.dar buvo, tiksliai negali pasakyti. D. K. nėra tikras, jie sėdėjo dviese, jei trise, tai trečias asmuo buvo K.. Jis kartu su I. buvo visą laiką. Greitoji pagalba vežė I. į ligoninę, jis laukė jos ligoninėje. Tuomet buvo pasakyta, kad sudaužytas bokalas buvo į veidą, įlipus į greitosios automobilį I.sakė, kad nemato su viena akimi, buvo stiprus kraujavimas. Iki įvykio I. pažinojo tris ar keturis mėnesius, D. C. nepažįsta. Tik po to sužinojo, kad jie yra buvę kartu, sužinojo apie tai iš I.. Tiesiog žinojo, kad iki incidento jie dėl kažko nesutarė ir I. apipylė D. C. vandeniu ir įvyko incidentas. Dėl ko buvo išpiltas vanduo, nežino. Kaip minėjo, tik vieną kartą matė juos, laiką leido kitoje erdvėje. Nebuvo žinoma, kad vyko konfliktinė situacija. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įvykio vakarą buvo bare „V.“, bare buvo daug žmonių, nes buvo baro gimtadienis. Jis nematė, kas įvyko tarp I. ir D., D. nepažįsta, pažįsta tik I.. Kiek žino, viskas įvyko apie 4 val. ryto, klube jau visi buvo išgėrę, todėl kiek jam teko po įvykio kalbėti su lankytojais, niekas nematė paties incidento. Jis irgi nematė, kas įvyko, pamatė tik, kai I. buvo visa kruvina. Jis atbėgo prie jos, bandė suteikti jai pagalbą, tada atvyko greitoji, policija, jis lydėjo I. į ligoninę. I. jam papasakojo, kad užpavydėjo D., nes jis buvo su kita mergina ir kad ji išpylė ant D.vandenį. Daugiau nieko nesakė. Kiek žino, I.dar savaitę praleis ligoninėje, jai buvo daryta akies operacija. Daugiau papildymų neturi (t. 1, b. l. 140-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)pareigose, su kuo tuo metu dirbo, nepasakys, nepamena, buvo naktinė pamaina, gautas iškvietimas, kad vyko konfliktas (duomenys neskelbtini) g. bare. Atvykus į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba merginai, kuriai buvo sužalota galva ar tai akis ir kažkas papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp merginos ir vaikino ir to pasėkoje vaikinas bokalu trenkė merginai į veidą. Tas vaikinas kaip paaiškino yra buvęs jos draugas. Greitoji merginą išvežė į ligoninę, vaikinas buvo sulaikytas, buvo daug triukšmo, atsirasdavo palaikančių vaikiną, todėl pasodino jį į automobilį, kol greitoji nepasakys koks sprendimas ir po ko sulaikytas asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą (toliau ir – PK). Jis nekalbėjo su nukentėjusiąja. Kolega ar bendravo su ja, nepamena. Asmuo buvo viduje, jiems jį nurodė apsaugos darbuotojai, o kvietė policiją įstaigos administratorė, paaiškino tas aplinkybes, atsimena, kad kažkokia mergina skambino, kuri paaiškino, kad vyko konfliktas ir apsaugos darbuotojai nurodė į tą jaunuolį, jis buvo su mergina. Negali pasakyti, ar vaikinas bandė pasišalinti, bet asmuo buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų ir kiek pamena, asmuo nebuvo labai agresyvus, buvo susijaudinęs, bet labiausiai agresyvi buvo jo draugė. Buvo dar pašalinių asmenų, kurie trukdė dirbti, bet konfliktas išaiškintas ir asmuo pasodintas buvo į transporto priemonę. Kurioje vietoje buvo konfliktas ir buvo trenkta, negali pasakyti, nebuvo ten. Liudytojui buvo svarbiausia sulaikyti įtariamą asmenį, nes greitoji labai greitai išvežė tą merginą. Liudytojas asmeniškai nematė sužalojimo, bet buvo nuspręsta nuvežti įtariamąjį į PK. Prieš pasodinant jį į automobilį bandė bendrauti, bet buvo problematiška, nes su juo buvo mergina, kuri kėlė konfliktą, todėl sulaukė greitosios, nutarė, kad nukentėjusiąją veža į ligoninę, todėl nuvežė įtariamąjį į PK. Kažkoks konfliktas buvo, negali tiksliai pasakyti, žino, kad ta mergina gynė savo draugą, bandė įkalbėti, kad jo nevežtų, daugiau nieko nepamena. Vykdami į iškvietimą žinojo tik faktą, kad buvo sužalota mergina, dėl ko, kas įvyko nežinojo, ta mergina irgi nesakė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Š. parodė, kad įvykis buvo seniai, visų detalių neatsimins. D. ir I. buvo pažįstami iš anksčiau. Įvykio vakarą ji atėjo su D. į barą „V.“. Buvo daug žmonių, buvo baro gimtadienis. Bare galbūt I. pavydėjo D.ji elgėsi agresyviai, kišo jam vidurinį pirštą į veidą, o D.bandė aiškintis. Galiausiai liudytoja pavargo nuo jų santykių, išėjo į lauką parūkyti. Kas tuo metu įvyko, ji nematė, buvo lauke. Po to išėjo į lauką ir D.. Kai liudytoja atėjo parūkiusi į barą, pamatė kraują. D. sakė, kad I. išpylė ant jo ar tai vyną, ar tai vandenį, tada jis norėjo išpilti jai atgal, ir iš inercijos susidaužė bokalais. Kiek žino, šukė įsmigo I.prie akies, buvo iškviesta policija ir greitoji. I. D. į policiją, I. išvežė greitoji. Per visą vakarą I. prie jos ir D., sėdinčių prie stalo, lindo gal 6 kartus. Tą vidurinį pirštą liudytoja gerai atsimena, kai I. kišo jam prie veido, bet buvo ir daug negražių žodžių. Po to I. jau piktai pradėjo lįsti, kabintis ant kaklo. Kas dar galėjo matyti tą konfliktą, tai nežino. I.buvo akivaizdžiai neblaivi. Liudytoja mano, kad ji ir D., buvo mažiau išgėrę nei I. D. buvo tikrai ramus. Su liudytoja I. buvo maloni, o kai atėjo D., tada ant jo „varė piktai“. Po įvykio ji nebendrauja nei su D., nei su I.. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad įvykio dieną atvyko į barą “V.”, ten pamatė savo drauges, o bare buvo I.,kuri, kol neatėjo D., lindo prie jos. I. su ja kalbėjo gražiai, o žinodama, kad D. yra jos vaikinas, jai negražiai kalbėjo apie jį. Tada apie vidurnaktį atėjo D., jie atsisėdo kartu, leido laiką, bare buvo daug žmonių, nes vyko baro gimtadienis. P. D. pastoviai tą vakarą kabinėjosi I. (kiek žino, jie turėjo kažkada vieną kartą intymius santykius), todėl kiekvieną kartą esant progai I., pamačiusi D., prie jo lįsdavo. O būtent, įvykio vakarą I. iš pradžių bandė jam kartis ant kaklo, ji apkabindavo, po to pradėjo jį įžeidinėti. Matė, kaip ji jam tiesiai į veidą kišo vidurinį pirštą, D. ramiai reagavo. Ji pamačiusi, kad neduoda jiems ramybės, pasakė, kad eina parūkyti, ir leido jiems išsiaiškinti tarpusavyje. Stovėjo lauke, rūkė, tada pamatė D., kurio rankos buvo kraujuotos, jis jai papasakojo kas įvyko: o būtent, kad kai ji išėjo, I. (tą vakarą ji bare vaikščiojo rankoje laikydama vyno taurę) išpylė tiesiai į veidą D. vyną iš bokalo, o D. atgal paėmė bokalą alaus ir norėjo išpilti bokale buvusį alų, tačiau I. (nori pabrėžti kad ji buvo tą vakarą akivaizdžiai neblaivi) pasilenkė ir taurė, kuri buvo jos rankoje sudužo. Ji šito nematė, bet iš D. pasakojimų suprato, kad buvo taip, be to, bokalas alaus yra tvirtesnis ir jis tikrai negalėjo sudužti jai pasilenkus. Tada atvyko greitoji ir policija. D. buvo sulaikytas. Visą vakarą I. provokavo D. (ji kiekvieną kartą jį pamačiusi jį provokuoja), kuris yra ramus žmogus, mano, viskas įvyko tikrai netyčia. Kiek žino, D. buvo nuvykęs pas I. į ligoninę, jie ramiai pakalbėjo, tačiau I. pasakė kad nenori su juo kalbėti (t. 1, b. l. 136-138).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad įvykis buvo bare, jis tada dirbo apsaugoje. Jis to įvykio nematė. Barmenė jį pakvietė i pasakė, kad baisus įvykis, tai I.buvo susiėmusi už akies, o D. C. stovėjo šalia ir sakė, kad niekur nepabėgs, pats prisiduos. Paskui atvažiavo policija, greitoji. Barmenės pavardės tikrai neatsimins, kuri pribėgo prie jo. Kas įvyko nepasakė, tiesiog pakvietė jį barmenė. I, kai priėjo, nieko nesakė. D. tai iš tiesų nedažnas svečias buvo bare, todėl įvardyti jų bendravimo negalėtų. Dėl asmenų blaivumo, tai neatsimena, daug laiko praėjo. Su I. teko pabendrauti, nes ji išeidavo parūkyti. Tą vakarą jis matė, kad I. su D.bendravo. Kad būtų apsvaigę neįprastai nuo alkoholio, to nepastebėjo. D. po įvykio jautėsi taip: stovėjo nuošaliau, nuleidęs rankas, niekur nebėgo. Ko klausė, niekas to įvykio nematė. Ar I.kabinėjosi prie D., tikrai negali pasakyti, to nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad dirba bare „V.“ barmene. Pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Pačio incidento ji nematė. Tą dieną buvo baro gimtadienis, pilna žmonių, grūstis. Liudytoja išgirdo garsą, tada pamatė kruviną I. ir iškvietė policiją, greitąją. Domėjosi vėliau kas atsitiko. Jų pasakojimai skyrėsi, D. sakė, kad I. išpylė ant jo vandenį, tada jis nevalinga pataikė I. į veido pusę, dužo taurė į akį. I. sakė, kad jis tą padarė specialiai. Ji girdėjo tą garsą kai dužo stiklas ir atsisuko pažiūrėti. Kiek pamena D. buvo atsitraukęs, stovėjo atokiau, o I. buvo apsupę draugai. Atrodo būtent M. J. iškvietė policiją. P. I. matėsi sužalojimai, bėgo kraujas, kažkas ištekėjo balto. K. I. būtų priėjusi prie D. ji nematė. D. jai apie įvykį papasakojo gal po savaitės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M., parodė, kad ji yra I. M. sesuo, gyvena visiškai šalia ir dirba kartu kūrybinėje veikloje. Ji pirmas žmogus, kuris atvyko į ligoninę. D. matė tik vieną sykį, kai buvo atvykęs į ligoninę pas I., jo daugiau nepažįsta. K. I. matė ligoninėje po nelaimės, jai buvo šoko pozicija, iki panikos. Buvo fizinis skausmas, baimė, kad bus negalia, nes daktarai gerų prognozių nesuteikė, tai kėlė baimę. Iki šių dienų ji mato, kad tas fizinis skausmas būna. Vasarą, sode, I. jai pasakė, kad jai nuo stiprios šviesos skauda akį, ji turėjo išeiti. Ji nuolat lašina lašus į akis, kad akies dirginimą mažintų, todėl fizinis skausmas labai sudėtinga pasekmė. Kitas dalykas, buvo suplanuota jos (duomenys neskelbtini0 Tai prisimena, kad dar gulėdama ligoninėje, I. bijojo, kad negalės kurti, nes jos braižas smulkus, detalus, jai kilo daug baimių, ar sugebės tęsti kūrybą (duomenys neskelbtini). Turėjo mokytis iš naujo protu tą daryti. Liudytoja mato, kad iki šiol, kai ji sėdi prie kompiuterio, nukentėjusioji vis dar užsidengia tą akį, nes ji tiesiog trukdo. Ji puikiai suprato, kad jai reikės tų elementarių dalykų mokytis, pvz., kaip pila vandenį į stiklinę. Kartą mama I. paprašė įvertinti siūlą į adatą, ji negalėjo jos įverti, tai baisu. Ji turi susikaupti vaikščiodama, ypač prietemoje, nes ji paprašo neskubėti, nes I. mirga akyse, ji turi stebėti ar nėra nelygumų, ar nėra šaligatvio krašto. Galerijos durys atsidaro į gatvę, ir liudytoja mato, kad ji turi kaskart pagalvoti, kad į jas neatsitrenktų. I. iš pradžių nesusigaudė, koks laukia jos gyvenimas, nukentėjusioji bijo, kad gali blogėti jos būklė, net ir sveikoji akis. Ji vaikšto į konsultacijas pas gydytojus iki šiol ji nelinkusi po to kalbėtis, užsidaro. Anot liudytojos, ji vis su nukentėjusiąja kalba „kodėl tu nenori, tu mums rūpi“. T. I. pasakė, kad jai kasdien reikia su šita problema gyventi ir ji nori šiek tiek atitrūkti nuo šito, negalvoti. Dar yra fiziniai dalykai, liudytoja matė, kaip I. slepia randus po plaukais ir fiziškai matosi, kad yra nesveika akis. Pati pasakojo apie atsirandantį žvairumą. Tai jai didelis sukrėtimas, kaip tu žiūri, kaip tave mato. Apie įvykį bare „V.“ liudytojai nukentėjusioji pasakojo. Sakė, kad ji ėjo pasiimti vandens, užgirdo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius ir I. pylė vandenį į žmogų bei gavo atgal su bokalu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad ji yra psichologė. Kaltinamojo nepažįsta, o pažįsta buvusią jos klientę I. M.. I. kreipėsi po traumuojančio įvykio, po ligoninės, ji buvo užplūsta emocijų, nesusitvarkė ir atėjo pas psichologą. Tokie rezistenciniai klausimai, kaip ji toliau gyvens, ar bus (duomenys neskelbtini), kai neteko akies, buvo kalba apie emocijas po įvykio. Spalio 22 d. baigėsi terapinis procesas, todėl baigėsi tas laikas ir I. sugrįžo prie savo profesijos. Įveikė savo siaubą, tapo ramesnė.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas S. C., paaiškino, kad byloje yra pateiktos net dvi išvados 2019 metų ir 2020 metų. Taip pat yra specialisto paaiškinimo protokolas byloje, operacijų protokolai. Remiantis pateiktais dokumentais nustatyta tokia išvada, sužalojimai padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Medicininiuose dokumentuose pateikta informacija, kad nustatyta kiaurinė ragenos žaizda ir odos pjautinė žaizda. Nurodoma, kad rastos stiklo šukės, jos buvo šalinamos. Tai šiais duomenimis remiantis, mes galima pasakyti, kad šie sužalojimai padaryti galimai stiklo šukėmis. Dėl sužalojimo lokalizacijos, dėl stiklo šukių. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti esant smūgiui, toks mechanizmas labiau tikėtinas. Dėl sužalojimo gylio akyje. Kadangi buvo kiaurinė ragenos žaizda, ir jeigu pradėti nuo akies anatomijos, tai priekinė akies kamera yra vidutiniškai apie 3 mm storio. Ragena yra apie vidutiniškai 0,6-1,2 mm storio. Kitaip tariant atstumas nuo ragenos iki lęšiuko yra ilgis apie 3 mm. Kadangi šios struktūros sužalotos, tai šiuo atveju galime preliminariai teigti, kad sužalojimas gali būti apie 3 mm akies gylio. Dėl kitų sužalojimų aplink akį, tai remiantis sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu, tai visi šie sužalojimai, kurie nustatyti, galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dėl galvos traumos tyrimo, tai nukentėjusioji buvo konsultuota neurochirurgo, nes skundėsi galvos skausmu, pykinimu, atlikti papildomi tyrimai, galvos kompiuterinė tomografija. Todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti smūgio sudavimas. Akiduobės kompiuterinė tomografija buvo atliekama atskirai dėl galimų svetimkūnių akyje. Tai čia dvi atskiros tomografijos būtų. Pagalbos mechanizmas buvo toks: iš pradžių galvos traumos patikra, vėliau dėl akies buvo teikiama pagalba. Tai skliauto lūžių nestebima. Skirti simptominį gydymą analgetikais. Tai turime tik tokius duomenis. Dėl sužalojimo mechanizmo, tai nustatyta, kad pjaunančiais daiktais. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad žaizdos padarytos pjautinės, galėjo būti padarytos stiklo šukėmis, nes rasta svetimkūnių, stiklo šukių. O kaip tie daiktai papuolė į akį, tai jie gali pasisakyti, kad stiklo šukės galėjo padaryti šiuos sužalojimus, esant smūgiui stiklo šukėmis. Jeigu per neatsargumą būtų papuolusi stiklo šukė, tai jos išvados neįtakotų. Bet šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti esant smūgiui stiklo šukėmis. Mažai tikėtina, kad skrendanti šukė dėl savo masės, kinetinės energijos padarytų tokius sužalojimus. Pirminė pagalba mano, kad buvo suteikta nukentėjusiajai. Operacija buvo atlikta. Kai asmeniui patenka šukės, tai kuo greičiau turi būti atlikta pirminė pagalba. Kad asmuo gali įtrinti pats sau į akies obuolį stiklo šukes mažai tikėtina, nes tai labai skausminga ragena ir bet koks svetimkūnis jautriai reaguoja. Alkoholis gali įtakoti, tai mažina skausmą. Ar šiuo atveju buvo nustatytas pacientės girtumas tai „nuo pacientės sklinda alkoholio kvapas“, tai tiek ir gali pasisakyti, o girtumo laipsnio nemato, kad būtų medicininiuose dokumentuose nurodyta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47438-19 dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje dėl to, kad 2019-11-07, apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, o būtent bare „V.“ būdamas neblaivus pilietis D. C. žodinio konflikto metu, metė taurę į veidą pilietei I. M. bei ją sužalojo (t. 1, b. l. 1-2, 6, 7, 10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra naktinis baras „V.“, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo objekto pagrindinės durys yra stiklinės, ant jų užklijuotas baro pavadinimas. Įėjus per pagrindines duris, po kaire puse matomos sekančios durys, kurios veda į barą. Įėjus į barą tiesiai matome prekystalį, prie prekystalio tvarkingai yra sustatytos kėdės, o ant jo matome sustatytas stiklines. Po kaire puse nuo įėjimo į barą matome langą, o šalia jo, kampe ant sienos pakalbintą televizorių, šalia televizoriaus stovi kėdės ir stalas, būtent toje vietoje yra įvykio vieta. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, nieko nepaimta. Baro grindys yra iššluotos ir stiklo šukės surinktos. Apžiūrimame bare vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta (t. 1, b. l. 12-13, 14-17).

Remiantis I. M. medicinos dokumentų duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas S. C. pateikė specialisto išvadą Nr. G 4468/2019(01):

1. I. M. nustatyta dešinės akies kiaurinė ragenos žaizda su stiklakūnio išvarža, kraujavimu į akies obuolį, Viršutinio voko, akiduobės apatinio krašto srities, smilkininės srities odos pjautinės žaizdos padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2019-11-07).

2. I. M. nustatyti sužalojimai atskirai: 2.1 dešinės akies kiaurinė ragenos žaizda su stiklakūnio išvarža, kraujavimu į akies obuolį, turimais duomenimis, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo III lentele, apimančią regos aštrumo vertinimą, po traumos regos aštrumui dešine akimi sumažėjus iki 0,0 bendro darbingumo netekimas sudaro (duomenys neskelbtini) todėl, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. O po galutinai baigto gydymo, kai panaudotos Visos reabilitacinės priemonės, praėjus 120 dienų po patirtos traumos, kvalifikavimas gali keistis. 2.2 Viršutinio voko, akiduobės apatinio krašto srities, smilkininės srities odos pjautinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai galėjo būti daryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje.

5. Nustatytų sužalojimų lokalizacija kūne ir pobūdis, nėra būdingas savęs žalojimuisi.

6. Remiantis medicininiuose dokumentuose aprašytų sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės pjaunančių savybių turinčio daikto požymiai, todėl neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 79-82).

Remiantis I. M. medicinos dokumentų duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas S. C. pateikė specialisto išvadą Nr. p1498/2020(01):

1.1 dešinės akies kiaurinė ragenos žaizda su stiklakūnio išvarža, kraujavimu į akies obuolį, pateiktais duomenimis, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo III lentele, apimančia regos aštrumo vertinimą, po traumos regos aštrumui dešine akimi sumažėjus iki 0,0 bendro darbingumo netekimas sudaro (duomenys neskelbtini) todėl, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

1.2 Viršutinio voko, akiduobės apatinio krašto srities, smilkininės srities odos pjautinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 98-101).

Iš 2020-10-07 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad VTMT teismo medicinos gydytojas ekspertas S. C. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:

Ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-47438-19 atlikti tyrimai, pateiktos specialisto išvados Nr. G 4468/2019(01) ir vėliau Nr. pG 1498/2020. Papildomai prašoma atsakyti į klausimus:

Klausimas: Ar galima identifikuoti šukės storį, dydį, pagal operacijų protokolus? Atsakymas: Remiantis medicininiuose dokumentuose pateiktais duomenimis galima pasisakyti kad stiklo šukės buvo 2 mm bei 4 mm dydžio. Apie stiklo šukių storį pagal pateiktus medicininius dokumentus pasisakyti nėra galimybės. Klausimas: Kokia labiausiai tikėtina sužalojimo eiga? Smūgis akiai esant užmerktai, atmerktai? Atsakymas: Remiantis medicininiuose dokumentuose pateiktais duomenimis, buvo nustatytos Viršutinio voko, akiduobės apatinio krašto bei smilkininės srities odos žaizdos, dešinės akies kiaurinė žaizda. Remiantis sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti esant smūgiui stiklo šukėmis į veido dešinę pusę kai akis buvo užmerkta. Klausimas: Ar galima apskaičiuoti žalojančio mechanizmo skersmenį, žinome, kad tai buvo taurė, tai kuri iš pavyzdinių (pateikta nuoroda)? Atsakymas: Nurodytų medicininiuose dokumentuose sužalojimų pobūdis ir lokalizacija kūne neleidžia pasisakyti apie žalojančio daikto skersmenį. Klausimas: Kaip galima apibrėžti šukės akyje gylį? Pavyzdžiui nuo išorinės rainelės akies obuolyje, kurioje vietoje šukė? Atsakymas: Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis stiklo šukės buvo nustatytos odoje / poodyje ties viršutiniu išoriniu dešinės akiduobės kraštu, bei poodyje išoriškai ties apatinių dešinės akiduobės kraštu. Dešinėje akyje stiklo šukės neaprašytos, nustatyta dešinės akies kiaurinė ragenos žaizda su akies vidinių audinių netekimu (rainelės plyšimas, lęšio netekimas) (t. 2, b. l. 147 -148).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pažodžiui stenografuotas pokalbis su Bendruoju pagalbos centru, iš kurio matyti, kad mergina vardu praneša apie tai, kad bare „V.“ vaikinas mėtė taurę merginai į veidą, praskeltas veidas (t. 2, b. l. 134-136).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nors kaltinamasis D. C. nurodo iš esmės nesmurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau pats neneigia ir to fakto, kad susierzinęs dėl nukentėjusiosios elgesio, o būtent vandens išpylimo, nevalingai užgavo ją taure. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamasis specialiai mėtė taurę norėdamas ją sužaloti. Visgi byloje esantys įrodymai ištirti teisiamųjų posėdžių metu, o būtent liudytojų apklausos bei specialisto išvada, pagrindžia iš esmės buvus neatsargų nusikaltimą.

D. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė I. M. sužalojimo fakto, bet nurodė, kad 2019-11-07 apie vidurnaktį atvyko į barą „V.”, esantį (duomenys neskelbtini), ten laiką leido su savo drauge K. Š.. Jie su K. sėdėjo prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus. Tada bare pamatė savo pažįstamą I. M., kuri matėsi, kad buvo išgėrusi, kuri priėjo prie jų ir ėmė jį užgaulioti, prie jo kabinėtis, jį įžeidinėti ir provokuoti, rodė necenzūrinius gestus. Ji akivaizdžiai visų bare buvusių asmenų akivaizdoje jį įžeidinėjo, provokavo, tiesiai į veidą jam kišo vidurinį pirštą, galiausiai tiesiai jam į veidą išpylė kažkokį gėrimą. Jis pasijuto įžeistas ir paėmė rankoje laikytą bokalą su alumi ir norėjo atgal ant jos išpilti savo gėrimą, tačiau I. pasilenkė su veidu link bokalo, bokalas atsitrenkė į I. stiklinę ir jie dužo. Viskas vyko labai greitai, tačiau kaltinamasis iškart pamatė, kad I. veidas kraujuotas. Tada subėgo žmonės, kažkas iškvietė policiją, jis niekur nebėgo, liko bare, tada atvyko policija ir jį sulaikė. Šias jo aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojos K. Š. parodymai, kuri nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pateikė nuoseklius ir nekintančius parodymus, kad ji pačio įvykio nematė, nes buvo lauke. Kai atėjo parūkiusi į barą, pamatė kraują. D. sakė, kad I. išpylė ant jo ar tai vyną, ar tai vandenį, tada jis norėjo išpilti jai atgal, ir iš inercijos susidaužė bokalais. Kiek žino, šukė įsmigo I. prie akies. Buvo tą vakarą iškviesta policija, greitoji. I. D. į policijos komisariatą, o I. išvežė greitoji. Nurodė, kad nukentėjusioji provokavo kaltinamąjį, rodė vidutinį pirštą, lindo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad tą vakarą ji gavo pakvietimą į baro gimtadienį, nežino, kas atsiuntė. Bare buvo nemažai jo pažįstamų žmonių, leido laiką. Bendravo su K., ji daugiau kalbėjo apie savo jausmus. Nukentėjusioji mažai reiškėsi. Paskui bendravo su savo draugėmis L. ir kita K.. Ji buvo priešingoje baro pusėje, kur buvo veidrodis, nei buvo incidentas. Gėrė vyną, ir tada užsimanė vandens. Kadangi prie baro buvo spūstis, tai teko eiti pro tą pusę, kur sėdėjo D.. Prasibrovusi pro žmones, pamatė D., pirmą kartą tą vakarą, ir pasakė „o sveikas, ir tu čia atėjai“. D. buvo piktai nusiteikęs, sakė „tu čia prie manęs nelįsk“. Tuo metu prasidėjo ginčas. Nugara į ją sėdėjo K. Nukentėjusioji atsisuko paprašyti vandens, tuo metu priėjo jos draugė V., kuri paprašė pasaugoti jos alaus bokalą, kol ji nueis į tualetą ar pan. Nukentėjusioji tada paėmė tą alaus bokalą ir pastatė ant to staliuko, kur sėdėjo D. ir K. Tuomet atsisuko, pasiėmė savo vandenį, tada pabučiavo K. į žandą, i nusisukinėjo į baro pusę gerti vandens. Tada išgirdo, kaip D. pasakė „duomenys neskelbtini)“. Ji automatiškai paėmė vandens ir pylė jam, dar pagalvojo, kad nepataikė. Tuomet pajuto smūgį, kai jai trenkė į galvą. Toliau jos atmintis visiškai apsiblaususi, toliau nelabai atsimena. Sekantis prisiminimas, kad stovi prieš ją draugas A., jis liečia jai veidą, ji paklausė „ką tu darai“. Jis valė kraują nuo veido, ji nesuprato, kas atsitiko. Sekantis momentas kurį prisimena, kad pamatė greitosios pagalbos automobilį ir švyturėlius. Nesuprato, kad atvažiavo greitoji jos paimti. Tik pamena, kad jai spengė galvoje, ji beveik nieko nematė, tik jai pasakė, kad turi eiti į greitosios pagalbos automobilį. Ji paklausė kodėl, tada pasakė, kad „tu kraujuoji“. Specialisto išvados patvirtino nukentėjusiajai patirtus sužalojimus. Tiesiogiai mačiusių konfliktų liudytojų nebuvo, liudytoja apklausta nukentėjusiosios sesuo L. M. parodė, kad apie įvykį bare „V.“ jai pasakojo sesuo. Sakė, kad ji ėjo pasiimti vandens, užgirdo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, ji pylė vandenį į žmogų ir gavo atgal su bokalu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad dirba bare „V.“ barmene. Pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Pačio incidento ji nematė. Buvo baro gimtadienis, pilna žmonių, grūstis. Tik išgirdo dūžtančio stiklo garsą, tada pamatė kruviną I. ir iškvietė policiją, greitąją. Domėjosi vėliau kas atsitiko. Jų pasakojimai skyrėsi, D. sakė, kad I. išpylė ant jo vandenį, tada jis nevalinga pataikė I. į veido pusę, dužo taurė į akį. I. sakė, kad jis tą padarė specialiai. Ji girdėjo tą garsą kai dužo stiklas ir atsisuko pažiūrėti. Kiek pamena D. buvo atsitraukęs, stovėjo atokiau, o I. buvo apsupę draugai. Atrodo būtent ji iškvietė policiją. P. I. matėsi sužalojimai, bėgo kraujas, kažkas ištekėjo balto. K. I. būtų priėjusi prie D. ji nematė. Liudytojas A. L. nurodė, kad jis nematė, kas įvyko tarp I. ir D., D. nepažįsta, pažįsta tik I. Kiek žino, viskas įvyko apie 4 valandą ryto, klube jau visi buvo išgėrę, todėl kiek jam teko po įvykio kalbėti su lankytojais, niekas nematė paties incidento. Jis irgi nematė, kas įvyko, pamatė tik, kai I. buvo visa kruvina. Jis atbėgo prie jos, bandė suteikti jai pagalbą, tada atvyko greitoji, policija, jis lydėjo I.į ligoninę. I. jam papasakojo, kad užpavydėjo D., nes jis buvo su kita mergina ir kad ji išpylė ant D. C. vandenį. Daugiau nieko nesakė.

Įvertinęs byloje surinktus bei teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, teismo vertinimu, D. C. kaltė, sunkiai sužalojus nukentėjusiąją I. M., įrodyta visiškai. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, kad jis sužalojo nukentėjusiąją, tačiau tokio tikslo jis neturėjo, viskas įvyko labai greitai, spontaniškai, kaltinamojo vertinimu, tai nelaimingas atsitikimas.

D. C. veika atitinka BK 137 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų, užsimojus taure, jį suduš ir stipriai sužeis akį, nors galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas; BK 16 straipsnio 3 dalis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl skirtinos bausmės.

D. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl D. C. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. C. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. C. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs daugiau nusikalstamų veikų arba kitų teisės pažeidimų, teismas neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo įvykdymo pasėkoje atsirado sunkios pasekmės, nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji prarado regėjimą dešine akimi. Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. C. laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant kaltinamajam įstatyme numatytus įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė (patikslintą 2020-08-12) civilinį ieškinį kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 1714,26 eurų žalą dėl nukentėjusios I. M. gydymo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 106, 117; 120).

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 105-107; 113-114; 117), I. M. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 1 714,26 eurų. Baudžiamojo proceso metu kaltinamasis D. C. iš esmės žalos neneigė, žadėjo atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

I. M. pareiškė 500 000 eurų neturtinės bei 4783,49 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38-69, t. 2, b. l. 130-131). Turtinės žalos dydį sudaro vartotų vaistų kaina, 53,47 eurų, tepalo „Dermatix“ kaina 136,14 eurų, lęšių kaina, vizito pas oftalmologą konsultacijos kaina 122 eurų, naujo telefono kaina 569,99 eurų, kompiuterio monitoriaus kaina 600 eurų, 1890 eurų transportui, nes negali vairuoti, akies raiščius už 20 eurų, ir kt. Pridėti tai pagrindžiantys dokumentai (t. 1, b. l. 43-69). Kaltinamasis D. C. iš esmės turtinės žalos neginčijo, žadėjo atlyginti, todėl prašoma suma priteistina.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pažymėtina, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Asižvelgiant į visų šių išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją dėl patirtų skriaudų, teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą ir kitas pasekmes bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Pažymėtina, kad dėl įvykio nukentėjusioji I. M. prarado didelę dalį bendro darbingumo netekimas sudaro (duomenys neskelbtini) todėl, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis suduodamas vieną smūgį taure nukentėjusiajai I. M. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajai I. M. dešinės akies kiaurinę ragenos žaizdą su stiklakūnio išvarža, kraujavimu į akies obuolį, dėl to ji nemato dešine akimi. Teismas neginčija jog regėjimo netekimas ir su tuo susijęs gydymas be abejonės sukėlė didžiulį stresą, diskomfortą, išgyvenimus, reikėjo pradėti prisitaikyti gyventi jaučiant regėjimo sutrikimus, neaišku ar tai nepaveiks antros akies, tačiau nukentėjusiosios prašoma 500 000 eurų suma ne tik kad peržengia teismų formuojamos praktikos pavyzdžius, bet laikytina neproporcinga ir pernelyg didelė, net mirties atveju nukentėjusieji neprisiteisia tokių didžiulių sumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką ir nustatęs adekvatų neturtinės žalos priteisiamą dydį tais atvejais, kai dėl neatsargumo yra sunkiai sutrikdoma asmens sveikata. Nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryti sužalojimai nėra tokio pobūdžio ar masto, kurie sąlygotų šios bylos išimtinumą ir sudarytų akstiną priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nei kad Lietuvos teismų praktika yra suformavusi standartinį maksimalų neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose. Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas sprendžia, kad siekiant išlaikyti teisinga nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyrą 10 000 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarauja aukščiau aptartai kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai dėl nusikaltimų, numatytų BK 137 straipsnyje. Apibendrinus, nukentėjusiajai priteistina 14 783,49 eurų, iš jų 10 000 eurų neturtinės žalos bei 4783,49 eurų turtinės žalos suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. C., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. C. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, arba lankymusi gydymo įstaigose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti dirbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. M. patirtą turtinę žalą.

Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką D. C. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-11-07, 03.40 val., iki 2019-11-07, 15.15 val., 1 dieną.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. C. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1714,26 (vieną tūkstantį septinis šimtus keturiolika eurų 26 ct) eurų gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo D. C. nukentėjusiosios I. M. naudai 4783,49 (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 49 ct) eurų turtinei žalai atlyginti bei 10 000 (dešimt tūstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteisti 14 783,49 (keturiolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 49 ct) eurų.

Probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas, laikomas atlikusiu bausmę.

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.