Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-22 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022-09-14.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti suma – 10 000 Eur .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. 2022-08-17 apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo – atmesti, nuteistojo gynėjas – jo skundą tenkinti, o prokuroro skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas, prokuroro – atmetamas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas S.Juzukonis apeliaciniu skundu neginčija R. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakoma. Gynėjas nurodo, kad, jo vertinimu, apylinkės teismas nuteistojo R. S. atžvilgiu buvo šališkas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl nuteistasis R. S. galėjo būti atleidžiamas nuo teisinės atsakomybės. Prokuroras A.Markauskas savo apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria skiriant nuteistajam R. S. bausmę buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, mano, kad toks teismo sprendimas neturi teisinio pagrindo, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to nuteistasis R. S. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

7. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę. Pakartotinai įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl R. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-22 nuosprendis panaikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama. Susipažinusi su prokuroro A.Markausko apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas skirdamas R. S. bausmę nepagrįstai sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kadangi šioje byloje buvo atliktas visos apimties įrodymų tyrimas ir nebuvo teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, R. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

9. Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniame skunde kelia prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo ginamojo atžvilgiu, teismo sprendimas neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįstas, paremtas selektyviai ištirtais įrodymais, mano, kad apylinkės teismas nesant pagrindo skyrė didelį dėmesį šalutiniams bylos duomenims ir galimai buvo neobjektyvus R. S. atžvilgiu. Vertindama šiuos gynėjo skunde nurodomus teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, nagrinėjančiam bylą, keliamas nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – proceso dalyvių manymu teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai.

10. Teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-179-303/2020, 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

11. Nuteistojo gynėjas apylinkės teismo šališkumą sieja su netinkamu tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu ir dėl to, jo manymu, padarytomis neteisingomis išvadomis dėl nuteistojo R. S. kaltės pripažinimo ir galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas vien dėl, gynėjo vertinimu, esamos nuosprendžio motyvacijos stokos yra negalimas. Baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam R. S. ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių analizės, tarp jų ir R. S. kaltės pripažinimo nuoširdumo įvertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtų nuteistasis R. S. ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. Nuteistojo R. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad R. S. pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo, atskleidė įvykio aplinkybes, visi byloje apklausti liudytojai matė, kad R. S. nuėjo į tualetą, tačiau, ką jis ten darė, nematė, todėl nėra paneigti R. S. parodymai apie jo alkoholio vartojimą tualete. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą apylinkės teisme ir toks nuteistojo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis R. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos faktines aplinkybes pripažino tik iš dalies ir nebuvo visiškai nuoširdus, prisipažino tik formaliai, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Nagrinėdama nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinį skundą teisėjų kolegija pakartotinai vertina reikšmingas aplinkybes, parodančias, ar R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

14. Sprendžiant R. S. taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad jis veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, jo gyvenime tai pirma tokia situacija, todėl yra pasimetęs, pažymėjo, kad vairuoti neblaiviam buvo jo klaida, prieš sėdant prie automobilio vairo, reikėjo pasitikrinti alkotesteriu. Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, laiko, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo tinkamai nustatyti svarbiausi padarytos nusikalstamos veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, ir nors R. S. iš tiesų teismui nurodė, kad alkoholį vartojo ir iki transporto priemonės vairavimo, ir po jo, šie jo parodymai, teismo vertinimu, neapsunkino tyrimo eigos ar bylos nagrinėjimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti R. S. paaiškinimais ir aktyvia atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu.

15. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).‏‏‎

16. ‏‏‎Nagrinėjamu atveju laikytina, kad sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistuoja ir R. S. tinkamai pripažino kaltę ir gailėjosi. Nustatęs BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. S. yra dirbantis UAB „E.“, direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, nors administracine tvarka baustas, tačiau nubaudimai išnykę. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir, tikėtina, nebepasikartos.

17. BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog turi būti asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti.

18. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu R. S. sutuoktinė E. S. prašė perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, nurodė, kad su R. S. kartu yra (duomenys neskelbtini) metų, iš kurių (duomenys neskelbtini) metus yra santuokoje, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, kartu dirba, pažymėjo, kad R. S. niekada nesėsdavo neblaivus už vairo, toks įvykis jo gyvenime yra pirmas, išgeria labai retai. Teismui E. S. papasakojo, kad jie su R. S. priima visus sprendimus kartu, palaiko vienas kitą, dažnai kalbasi, vyras iš karto po įvykio jai paskambino, labai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, jie namuose nevartoja alkoholio, po įvykio labai pasikeitė R. S. gyvenimo būdas, jis sportuoja, vaikšto pėsčiomis į darbą, net nesutinka, kad E. S. jį nuvežtų automobiliu (t. 2, b. l. 158-164). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad, 2023-02-27 duomenimis, E. S. nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, ji yra neteista (t. 2, b. l. 132), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. S. yra kelis kartus bausta administracine tvarka už automobilio parkavimo pažeidimus (t. 2, b. l. 133-135), tačiau baudos sumokėtos, pateikti duomenys, kad ji yra teigiamai charakterizuojama (t. 2, b. l. 122).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš jos paaiškinimų matyti, kad ji gilinosi į R. S. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, išreiškė neigiamą jų vertinimą, yra pasiruošusi imtis veiksmų, kad R. S. nebenusikalstų. Atsižvelgdamas į tai, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie E. S. asmenybę ir požiūrį į R. S. nusikaltimą, konstatuoja, jog yra pagrindo manyti, kad ji turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką R. S., tą daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus reikalavimus.

20. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį E. S. atsakomybėn be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui, per kurį E. S. kaip laiduotoja turės galimybę daryti teigiamą įtaką R. S., bus tinkama poveikio priemonė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

21. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-22 nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu nutraukiama, apeliacinės instancijos teismas iš naujo vertina baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo R. S. klausimą.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus. Net ir pripažinus, jog asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-181-788/2021).‏‏‎ ‏‏‎

23. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teisėmis priklauso ne ją vairavusiam R. S., tačiau AB „S.“ (t. 1, b. l. 28), nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, išieškant dalį automobilio vertės – 10 000 Eur.

25. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

26. R. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jis šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, todėl siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią jo pakartotiniams KET pažeidimams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. S. taikytinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2022-09-14.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

27. Prokuroras A.Markauskas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria skiriant nuteistajam R. S. bausmę buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir sumažinta bausmė, mano, kad toks teismo sprendimas neturi teisinio pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to R. S. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo.

28. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas ir liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

29. Sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio (t. 2, b. l. 99) ir pirmosios instancijos teismo 2023-02-15 teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 126), matyti, kad nebuvo sąlygų atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes prokurorui ir teismui kėlė abejonių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, todėl baudžiamoji byla buvo nagrinėjama bendra tvarka, kviesti ir apklausti liudytojai, t. y. pirmosios instancijos teismas atliko visos apimties įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam R. S.BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Pažymėtina, jog ir gynėjas apeliacinės instancijos teismo metu pritarė, kad prokuroro skundo argumentai yra teisingi ir pagrįsti. Vis dėlto, teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinį skundą ir atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo R. S. klausimas yra nebeaktualus, todėl prokuroro skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. (R. S.) gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą tenkinti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-22 nuosprendį, kuriuo R. S. (R. S.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, R. S. (R. S.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą E. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. S. (R. S.) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2022-09-14.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. (R. S.) išieškoti valstybės naudai 10 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

1 CD su įrašais palikti saugoti prie bylos.