- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- 1-407-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31282-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilieti, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2022-08-17 apie 19.10 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "BMW" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą. Duodamas parodymus paaiškino, kad dieną prieš aptarnavo rinktinę, vakare išgėrė alaus, o ryte važiavo į darbą. Jis turi alkotesterį. Pasijuto blogai, pasitikrino blaivumą. Važiavo namo. Pamatė, kad vejasi automobilis Mersedes. Pavyko nuo jo pabėgti. Nuvažiavo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgėrė pusę bokalo alaus, nuėjo į tualetą, kur išgėrė 100 gramų samogono. Išėjęs iš tualeto, pamatė policininkus. Pakvietė jį išeiti į kiemą ir patikrino blaivumą. Tą dieną buvo labai karštą. Lauke prie baro pamatė stovintį tą patį Mersedesą, kuriame sėdėjo vaikinas. Kadangi buvo ištrauktas iš baro, pasimetė, nesuprato, kas vyksta. Važiuojant po vakarykščio gėrimo gal ir buvo kažkiek neblaivumo. Taip ir buvo, kad išgėrė po to. Kažkiek promilių buvo važiuojant, bet ne tiek. Kaltę pripažįsta visiškai. Mersedesą pastebėjo Verkių-Kareivių gatvių sankryžoje. Kaltinamasis važiavo iš Verkių gatvės link Kareivių gatvės. Gal nepraleido Mersedeso. Važiavo iš darbo į barą ir namo. Darbas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gyvena maždaug 5 minutės kelio nuo baro. Iš darbo išvažiavo maždaug 18.30 val. Tą dieną alkoholio nevartojo. Vartojo dieną prieš tai. Gal padaugino alaus. Organizmas nelabai skaido alkoholį.
Po konflikto automobilis Mersedes jį spaudė Ozo gatvėje. Kaltinamasis atitrūko nuo jo ir nuvažiavo į barą, užsisakė alaus, išgėrė pusę bokalo ir nuėjo į tualetą, kur išgėrė 100 gramų 43 proc. stiprumo naminės degtinės. Kai išėjo iš tualeto, policija atvažiavo po maždaug 4 minučių. Pasakė išeiti į kiemą, tikrino blaivumą. Kaltinamasis ėjo per liniją, užsimerkęs palietė nosį. Pirmo patikrinimo metu pripūtė 1,77 promiles, po to alkoholio koncentracija mažėjo. Pirmiau patikrino koordinaciją, po to tikrino alkotesteriu. Nuo gėrimo iki pūtimo praėjo maždaug 10 minučių, buvo pasimetęs. Prieš dieną gėrė alkoholį. Tualete užtruko 1-1,5 min.
Automobilį įmonė nuomoja iš banko, moka už nuomą. Važinėja kaltinamasis asmeniškai, žmona taip pat važinėja įmonės automobiliu. Automobilį įsigijo 2020 metais nenaują. Dabar jo rinkos vertė 23-24 tūkst. eurų. Tada kaina buvo 35 tūkst. eurų. Sumokėjo avansą 3540 eurų. Automobilis draudžiamas Kasko draudimu. Pasibaigus nuomos sutarčiai, galės nusipirkti šį automobilį. Jeigu norėtų dabar parduoti šį automobilį, prašytų 23-24 tūkst. eurų. Šios markės automobilių jau negamina. Pripažįsta, kad vairavo, čia jo klaida. Prieš sėdant prie vairo, reikėjo pasitikrinti alkotesteriu (t. 2, b. l. 125-126).
2023-03-27 teismo posėdyje R. S. papildomai paaiškino, jog jo gyvenime tai pirma tokia situacija, todėl yra pasimetęs. Nori patvirtinti, kad važiavo neblaivus, nes, kaip minėjo, iš vakaro šventė iki paryčių. Po to nuvažiavo į barą ir dar gėrė. Po to padarė išvadas, negeria, pradėjo sportuoti, daugiau to nedarys. Vairavo, būdamas išgėręs. Nuo tiek, kiek išgėrė bare, nebūtų tokio girtumo. Prieš pūtimą į alkotesterį gėrė prieš 5-10 minučių. Vairavo, būdamas išgėręs, nieko nevalgė ir taip gavosi. Pripažįsta kaltę, padarė gyvenimo klaidą. Tualete gėrė maninės degtinės, stiprumas gal 45 laipsniai. Nežino dėl burnos alkoholio. Atėjo į barą, išgėrė tualete, o po to stovėjo lauke saulėje, buvo karšta, todėl alkoholio kiekis lėtai mažėjo. Niekas minučių neskaičiavo, sunku pasakyti, kiek laiko praėjo nuo gėrimo. Jeigu buvo nustatytas toks neblaivumas, reiškia, kad važinėjo neblaivus (t. 2, b. l. 149-150).
Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad palaikau prašymą skirti ją laiduotoja. Su R. S. kartu yra (duomenys neskelbtini) metų, iš kurių (duomenys neskelbtini) metai santuokoje. Jis niekada nesėsdavo neblaivus prie vairo. Augina (duomenys neskelbtini)metų vaiką. Kaip sutuoktiniui, neturi priekaištų. Kartu dirba, turi sodybą, kartu priima visus sprendimus. Jos atsakomybėje yra virtuvė, vaiko būreliai, bet, kaip minėjo, sprendimus priima kartu. Dėl amžiaus skirtumo problemų nekyla. Kartu esame (duomenys neskelbtini) metų. Ji valdinga, noriu reikštis. Vyras yra stiprus. Tai juos ir sujungia. Yra vienas kito palaikymas, supratimas. Jeigu kas, susėda ir kalbasi. Jeigu tektų rinktis, kam teikti informaciją apie sveikatą, nurodytų vyrą. Žino, dėl ko nagrinėjama byla. Vyras paskambino iš karto po įvykio. Tuo metu ji buvo kaime. Jie dirba reklamos įmonėje, papildomai ūkininkauja. Asmeninio automobilio neturi, dabar ji važinėja įmonės automobiliu. Į ūkį važiuoja taip pat įmonės automobiliu, nes jų ūkis yra bendras projektas su Vokietija. Vyras labai gailisi dėl šio įvykio. Dabar viskas pasikeitė. Toks įvykis jo gyvenime pirmas. Dabar vyras sportuoja, daug vaikšto. Jis išgeria labai retai. Anksčiau išgerdavo tikrai ne kasdien, tik kartais žiūrėdamas krepšinį. Namie jie nevartoja alkoholio. Ji tikrai neleistų, gal tik esant progai. Stengiasi visiškai negerti. Po įvykio pasikeitė vyro gyvenimo būdas. Jis eina pėsčiomis į darbą, nesutinka, kad ji jį nuvežtų. Vyras yra geras, rūpestingas, užjaučiantis, mylintis, palaikantis visame kame. Jeigu reikėtų, sutiktų sumokėti užstatą. Jos pajamos 800 eurų. Jeigu skiriamos premijos ar būna didesni pardavimai, darbo užmokestis būna didesnis. Turi išlaidų, kaip ir visose šeimose. Moka už vaiko mokyklą, būrelius.
Apklaustas kaip liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis matytas. Gavo iškvietimą, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjas jį sekė, sakė, kur jiems važiuoti. Kai atvažiavo, pranešėjas pasakė, kad asmuo nuėjo į patalpą, parodė kuris. Ką tas asmuo darė, neprisiminė. Prisiminė tik, kad buvo viduje. Pasikvietė išeiti į kiemą, įspėjo, kad bus daromas įrašas. Jis pasakė, kad nevairuoja, kad pasirašys, jeigu jie parašys, kad nevairuoja. Paėmė pareiškimus iš pranešėjo ir baro savininko. Barmenas patikino, kad asmuo nieko bare nepirko. Tikrinimo alkotesteriu momento liudytojas neprisiminė. Mano, kad liepiau eiti, t. y. tikrino judesių koordinaciją. Negali pasakyti, ar atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, vėliau prisipažino, kad šiandien vairavo. Prieš tai kelis kartus kartojo, kad nevairavo. Jeigu parašyta, kad sakė, kad gėrė prieš valandą, reiškia, kad taip ir sakė. Dėl neblaivumo, kai bendrauja, žmogui painiojasi liežuvis, kitokia elgsena, nekoordinuoti judesiai. Jie apžiūrėjo patalpas. Barmenas sakė, kad asmuo nieko nepirko. Apžiūrėjo tualeto patalpas, ar nėra kažkokios taros. Kiek laiko praėjo nuo informacijos gavimo iki vairuotojo pamatymo, reikia žiūrėti kvietimo duomenis. Gali būti, kad jų ekipažo Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, pranešėjas pasakė, kad vairuotojas užėjo į barą, nurodė jį. Tai užtruko kelias sekundes. Ekipažo išsiuntimo laiką fiksuoja budėtojas. Atvykimo laiką fiksuoja kolega, kuris nevairuoja. Šiuo atveju 19.05.32 val. tikriausiai atvyko į vietą. Bodi kameros fiksuoja laiką, bet neaišku, ar atitinka tikrą laiką. Kiek prisimena, liudytojas barmeno klausė, ar asmuo kažką pirko. Atsakė, kad užėjo į tualetą ir išėjo. Neprisiminė, ar tikrino vairuotoją ir jo kišenes. Mano, kad jis neturėjo butelio. Būtų iškritęs, kai traukė automobilio raktus.
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 6), liudytojas paaiškino, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos (t. 2, b. l. 150-151).
Apklaustas kaip liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad laiko neprisiminė, vakare su kolega gavome pranešimą, kad automobilio vairuotojas pavojingai vairuoja. Tuo metu buvo prie Šeškinės. Pranešėjas pranešė, kad įtartinai važiuojantis automobilis atvažiavo prie kavinės Žvėryne. Greitai nuvažiavo ten. Rado priparkuotą automobilį. Kavinėje pamatė vairuotoją. D. Š. kalbėjo su pranešėju, kolega kalbėjo su vairuotoju. Matė vairuotoją, kad buvo kultūringas, mandagus, teigė, kad nevairavo automobilio. Matėsi, kad yra neblaivus, bet elgėsi adekvačiai. Visą laiką buvo prie jų. Matėsi, kad neblaivus, bet nelabai stipriai. Jautėsi alkoholio kvapas, bet buvo kultūringas, stovėjo šalia mūsų. Nuo informacijos gavimo iki jo pamatymo praėjo maždaug 10 min., gal iki 15 min. Iš karto patikrino blaivumą alkotesteriu, atrodo, kad tikrino ir kitokiu būdu. Liudytojas buvo automobilyje, pildė automobilio nuvežimo dokumentus. Klausė, kada gėrė alkoholį. Sakė, kad čia gėrė. Neatsimena, ar sakė, ką gėrė. Vairuotojas buvo viduje. D. Š. neapžiūrėjo kaltinamojo, gal kolega apžiūrėjo. Klausė jo, ar turi draudžiamų daiktų. Automobilis buvo užrakintas. Raktas buvo pas vairuotoją. Atrodo, kad paėmė iš karto. Vairuotojas buvo apsirengęs džinsus, su kedais, marškinėliais, atrodo, raudonais. Leido paimti asmeninius daiktus, atrodo, skėtį, sportbačius. Kiek prisiminė, vairuotojas sakė, kad pats atvažiavo, prisiparkavo ir nuėjo į kavinę (t. 2, b. l. 152).
Apklaustas kaip liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad atpažįsta kaltinamąjį. Datos, valandos neprisimena, važiuojant Ozo gatve, dideliu greičiu juos aplenkė automobilis M. P. šviesoforo sustojo už šio automobilio per kelis automobilius. Kitoje sankryžoje sustojo jau lygiagrečiai. Papypino, vairuotojas, kuris atsisuko, liudytojui pasirodė lyg būtų neblaivus. Pranešė policijai, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Vairuotojas parodė gestą, lyg atsiprašydamas jų. Minėtas automobilis atitrūko nuo jų, bet jie pavijo, atsekė iki Žvėryno. Ten vėl pametė, bet rado, važiavo jiems priešpriešais. Automobilis prisiparkavo, jie sustojo šalia. Matė, kaip iš automobilio išlipo vairuotojas, viskas nufilmuota. Matė, kaip vairuotojas privažiavo, kaip lipo iš automobilio, jis atsekė iki baro. Jis įėjo į barą, po kelių minučių atvažiavo policija. Užėjo kartu į barą. Matė, kad vairuotojas buvo prie stalo. Sakė, kad nevairavo, kažkam skambino. Blaivumo tikrinimo liudytojas nematė. M. M. kieme surašė savo pareiškimą ir viskas. Nuo išlipimo iki policijos atvažiavimo praėjo maždaug 5 minutės. Policijos pareigūnai sustojo prie pat įėjimo, paklausė, kur vairuotojas ir jis parodė.
Liudytojas stovėjo 3-je juostoje, pamatė galimai neblaivų vairuotoją, persirikiavo į kitą juostą ir važiavo iš paskos. Jis staigiai įšoko į Ukmergės gatvę ir atitrūko nuo jų, vėl pamatė galimai neblaivų vairuotoją Žvėryne. Susidarė įspūdis, kad vairuotojas suprato, kad jie jį seka ir nori jų atsikratyti. Žmona filmavo gal nuo Panoramos ir Žvėryne. Vaizdo įrašus atidavė policijai. Automobilis buvo nufilmuotas iki dingimo ir tas momentas, kai sustojo. Mano, kad vairuotojas matė, kad yra filmuojamas. Vairuotoją liudytojas mačiau automobilyje, po to jau einantį. Pasirodė, kad neblaivus, nes buvo sulėtėjusi reakcija. Pagal ėjimą negali vertinti dėl blaivumo, su juo nekalbėjo. Bare matė vaikiną ir merginą, barmeną. Ar vairuotojas gėrė bare, nematė (t. 2, b. l. 152-153).
Apklausta kaip liudytoja E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad iš bylos dalyvių prisimena automobilio vairuotoją (kaltinamąjį R. S.). Su vyru ir vaikais važiavo namo nuo Ozo link Akropolio. Iš dešinės pusės staigiai juos aplenkė automobilis. Greitis buvo neadekvatus. Prie sankryžos jis sustojo prieš per kelias mašinas. Kitoje sankryžoje jie sustojo lygiagrečiai. Pasirodė, kad automobilio vairuotojas neblaivus. Kadangi prieš tai vos neįvyko avarija, ji paskambino policijai. Jie važiavo iš paskos to automobilio. Jis tikriausiai bandė nuo jų pabėgti, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje su juo susitikome priešpriešais. Automobilis prisiparkavo, vairuotojas nuėjo į barą. Ji vairuotoją matė tik automobilyje prie vairo. Bare nebuvo, liko automobilyje, ėjo vyras. Kad vairuotojas gali būti neblaivus, ji suprato iš veido spalvos, lėtesnių judesių. Atrodė arba labai pavargęs, arba neblaivus. Mano, kad vairuotojas juos pastebėjo, išlipdamas žiūrėjo į jų pusę. Gatvėje vyras jam papypsėjo, vairuotojas atsisuko, judesiais lyg parodė „ar čia man?“. Ji filmavo vyro telefonu, savo telefonu skambino policijai. Policijos pareigūnams visas aplinkybes pasakojo vyras. Jie pravažiavo Žvėryno bažnyčią, pasuko į kairę. Važiuodami pamatė, kad minėtas automobilis atvažiuoja jiems priešpriešais. Buvo pametę minėtą automobilį, tačiau vėl susitiko. Kai prisiparkavo, mano, kad vairuotojas matė juos, pasižiūrėjo. Liudytoja sėdėjo šalia vairuotojo. To automobilio vairuotojas išlipo ir nuėjo į barą. Vairuotojas jiems pamirksėjo avarinėmis šviesomis, gal atsiprašinėjo. Jų automobilis buvo tamsiai žalias Mersedes Benz (t. 2, b. l. 153-154).
Apklaustas kaip liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, jog žino R., kaip baro, kuris priklauso liudytojui ir jo draugui, lankytoją. R. buvo dažnas lankytojas. Pas liudytoją buvo atvažiavę draugai iš Kauno. Apie 19 val., kai dar nebuvo lankytojų piko, pasidarė kokteilių, visi kartu sėdėjo, žaidė stalo žaidimus. Link 19 val. atėjo R., pasisveikino, liudytojas paklausė jo, ar norės ko nors. Atsakė, kad norės, nuėjo į tualetą. Kai jis išėjo iš tualeto, iš karto užėjo M. ir policijos pareigūnai. M. pradėjo pasakoti, kas vyko kelyje. Pareigūnai liudytoją įspėjo dėl melagingų parodymų. Paprašė parodyti tualetą. Pareigūnas užėjo kartu su liudytoju, švietė žibintuvėliu, apžiūrėjo šiukšlių dėžę. Jie dirba nuo 17 val. Lankytojų pikas būna nuo 20-21 val. iki 24-1 val. Tuo metu, kai atėjo R., bare buvo trise – liudytojas ir o draugai. Jie alkoholio nevartojo. R., kai paklausė, ar norės ko nors, pasakė „aišku“ ar kažką panašaus. Kai R. išėjo iš tualeto, liudytojas atsistojo, kad įpiltų. Tuo metu atvažiavo policija. R. atrodė, kaip visada. Alkoholio kvapo nejautė, nes tarp jų buvo distancija. Nežino, ar jis buvo išgėręs. Akivaizdžių neblaivumo požymių nebuvo. Policija atvažiavo po 4-5 minučių nuo R. atėjimo. Jų dialogas vyko gal minutę. R. tualete užtruko gal pusę minutės. Viskas įvyko labai greitai. R., kaip taisyklė, gerdavo tos pačios rūšies alų, būtų pylęs. Nepastebėjo, kad jis norėtų kažką parodyti, nežaidė prie stalo. Dabar bare yra dvi salės. Jie sėdėjo antroje salėje prie tualetų. R. įėjo ir nuėjo į kitame kampe esantį tualetą, t. y. jis praėjo pro juos pasisveikino. Labai greitai išėjo, liudytojas atsistojo eiti pilti alaus. Vos atsistojus, įėjo M. ir policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 154-155).
Apklausta kaip liudytoja A. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis matytas. Atsimena jį, kai užėjo į kavinę, asmeniškai nepažįsta. Tada sėdėjo prie stalo su B. ir kavinės savininku, žaidė stalo žaidimą. Į kavinę įbėgo vyras ir nubėgo į tualetą. Nesuprato, kas atsitiko. Vyras tualete buvo apie minutę. Liudytoja išgirdo sirenas, į kavinę užėjo policijos pareigūnai. Išsigando, pagalvojo, kad gal neteisingai priparkavo automobilį, bet policijos pareigūnai klausė apie kažkokį vyrą. Jau minėtas vyras išėjęs iš tualeto, priėjo prie jų apsimetė lyg žaistų kartu. Kažkuris iš draugų paprašė jo pasitraukti. Policijos pareigūnams vyras sakė, kad gėrė čia. Išėjo į lauką. Matė, kad policijos pareigūnai bendravo su tuo vyriškiu. Jie sėdėjo ir stebėjo.
Neprisiminė, ar vyras užėjęs ką nors sakė, nuėjo tiesiai į tualetą. Rankose jis nieko neturėjo, gėrimų neužsisakė. Jai jis pasirodė apsvaigęs. Buvo nesuprantami veiksmai, išsigandusios akys, pavargęs. Neprisimena, ar vyras jau buvo išėjęs iš tualeto, kai pamatė policijos pareigūnus. Jie atėjo po maždaug 40 sekundžių ar minutės, kai atėjo vyras. Jis kalbėjo lietuviškai. Kai policijos pareigūnai kreipėsi į ją, pasakė, kad nekalbu lietuviškai. Vyras su policijos pareigūnais kalbėjo lietuviškai. B. ir M. jai išvertė jų pokalbį. Vyras buvo su džinsais, tamsiai raudonu megztiniu. Su policijos pareigūnais buvo vaikinas, kuris užėjo kartu į kavinę. Jis sakė, kad buvo autoįvykis. Mano, kad vyras suprato, kad policija jį sekė, nubėgo slėptis į tualetą. Iš pradžių jie sėdėjo prie baro. Po to nuėjo į atskirą kairėje pusėje esančią patalpą, kurioje yra 4 suolai. Iš kairės pusės nuo jų yra tualetas, tiesiai išėjimas. B. sėdėjo iš kairės pusės, M. sėdėjo prieš B. Ant stalo buvo žaidimas, stovėjo „Pepsi“ gėrimo buteliukas. Žaidėme stalo žaidimą „Džango“. Išėjęs iš tualeto, rankose nieko neturėjo. Negalėtų pasakyti, kad vyras bėgo į tualetą. Tai buvo tarp greito ėjimo ir bėgimo. Išėjęs iš tualeto, bandė pavaizduoti, kad žaidžia su jais. Jie sėdėjo prie stalo, žaidė. Vyras išėjo iš tualeto, kišo rankas, neva, žaidžia kartu. Kai jis įbėgo į kavinę, nieko neįtarė, pagalvojo, kad gal labai reikia į tualetą. Kai išgirdo sirenas ir pamatė policijos pareigūnus, iš pradžių pagalvojo, kad tai dėl jų, po to suprato, kad dėl minėto vyro.
Apklaustas kaip liudytojas B. B. teismo posėdyje paaiškino, kad žaidė stalo žaidimą kavinėje. Įbėgo vyras, pasisveikino su savininku ir nubėgo į tualetą. Išėjęs iš tualeto bandė vaizduoti, kad žaidžia su jais. Po kelių minučių į kavinę užėjo policijos pareigūnai ir dar vienas vyras. Pasakė, kad to vyro nepažįsta. Policijos pareigūnai išsivedė jį į kiemą. Jie taip pat išėjo į kiemą. Matė, kad policijos pareigūnai bendravo su juo. Vyras pūtė du kartus į alkotesterį, pasirašė. Pastebėjo, kad kažkaip kvėpavo, kad neįpūstų. Po to matė, kad vyras iš mašinos ėmė savo daiktus.
Vyras užėjo į kavinę, linktelėjo galva. Savininkas rusiškai paklausė, ar gers. Vyras nieko neatsakė, nuėjo į tualetą, o išėjęs apsimetė, kad žaidžia su jais. Vyras bare nieko negėrė. Pareigūnams sakė, kad prisigėrė bare. Tai sakė, kai jo paprašė išeiti į kiemą. Kai atėjo, vyras buvo neramus, sutrikęs. Nebuvo labai girtas, bet matėsi, kad neblaivus. Tai matėsi ir pagal kalbą. Kai išėjo iš tualeto, policija atvažiavo po maždaug 5 minučių. Kartu atėjo dar vienas vyras, kuris sakė, kad važiavo iš paskos. Ten yra tokia patalpa, kurios viduryje yra bariukas. Ten yra cokolis. Jie žaidė patalpoje, esančioje šiek tiek aukščiau. Jiems iš kairės buvo tualetas. Vyras įbėgo persigandęs. Tai pastebėjo iš karto. Jis ėjo gana tiesiai. Kai įėjo, nesimatė, kad būtų labai girtas, gal labiau persigandęs. Tuo metu kitų lankytojų nebuvo. Paprastai lankytojai renkasi vėliau. Prie jų staliuko priėjo policijos pareigūnai, klausė, ar šis vyras su jais. Pasakė, kad ne su jais, todėl jį išsivedė į kiemą. Liudytojas daugiau su policijos pareigūnais nebendravo. Daugiau su jais bendravo kavinės savininkas. Policijos pareigūnai net neklausė, kai vyras pasakė, kad čia prisigėrė. Nesakė, ką gėrė. Tualete jis užtruko gal porą minučių. Mano, kad nepasinaudojo tualetu. Pareigūnai apžiūrėjo tualeto patalpas. Vyras nesakė, kad gėrė tualete. Jis nieko neturėjo su savimi. Kiek prisimena, vyras buvo su džinsais, raudonais marškinėliais, su sportbačiais. Į to vyro kišenes liudytojas nežiūrėjo. Manau, kad kišenėje butelis netilptų. Nežino, ar pareigūnai prašė ištraukti iš kišenės raktus, matė, kad išsivedė vyrą. Matė, kad vyras pūtė į alkotesterį, nematė, kad jo prašė pirštu pataikyti į nosį. Prieš tai jis stovėjo šalia liudytojo, lyg kartu žaistų, rodė kažką pirštu. Liudytojas juto stipresnio alkoholio kvapą, ne alaus. Liudytojui pasirodė, kad vyras, kai pūtė į alkotesterį, kvėpavo, norėjo sumažinti alkoholio kiekį.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-08-17 18:56 val. bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad galimai neblaivaus asmens vairuojamas BMW i3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja Pamoramos link, įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. 19:01:38 val. išsiųstas ekipažas Nr. (duomenys neskelbtini), 19:05:32 val. jis atvyko į vietą (t. 1. B. l. 6-9).
Iš 2022-08-17 policijos pareigūno V. G. Tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2022-08-17 apie 18.56 val. dirbant kartu su vyresniuoju patruliu D. Š. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje Vilniaus miesto sav. galimai neblaivus a/m BMW i3 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuoja prie Panoramos. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas M. M. gim. (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė asmenį kuris važiuodamas su automobiliu BMW v/n (duomenys neskelbtini) Ozo g. pavojingai manevravo sudarinėjo avarines situacijas, pranešėjas važiavo iš paskos iki (duomenys neskelbtini). ties (duomenys neskelbtini) pastato, BMW v/n (duomenys neskelbtini)vairuotojas sustojo išlipo iš automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini)esančios kavinės, jam užėjus pranešėjas policiją pastebėjo ir pradėjo mojuoti. Užėjus į minėtą kavinę, bendravo su BMW v/n (duomenys neskelbtini)vairuotoju, t. y. R. S. gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jokio automobilio nevairavo ir atėjęs į kavinę išgėrė alkoholinių gėrimų, pabendravus su kavinės savininku - barmenu, t. y. M. K. gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad minėtas vyras užėjęs nieko nepirko ir su savimi nieko neturėjo. Alkotesterio pagalba Drager R. S., buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 1,77 prom., girtumas, antru pūtimu 1,64 prom., girtumas. Automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugomą aikštelę esančią adresu Minsko pl. 21 R. S. buvo įteiktas šaukimas. Filmuota BODY 1741, BODY 1735. Pridėti dokumentai neblaivumo nustatymo aktas, tikrino alkotesteriu duomenys, paaiškinimas ir kita (t. 1, b. l. 15).
Iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. 19.30 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jame nurodyta, jog R. S. nustatyta neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis gali eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu gali pataikyti į nosies galą. Nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 valandas. Jis buvo patikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB – 0102 (Patikros sertifikato Nr. 1680197, patikra galioja iki 2022-10-26) ir 19:10 val. jam nustatytas - 1.77 promilių neblaivumas, 19:27 val. jam nustatytas - 1.64 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 16-19).
Iš 2022-08175 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu defektų ant automobilio nenustatyta (t. 1, b. l. 20-25).
Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilis ,„BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas AB „SEB banko vardu (t. 1, b. l. 28).
Iš 2020-09-14 nuomos sutartis Nr. 2020-090219 matyti, kad joje turto BMW I3 automobilio 2019 m. vertė su PVM nurodyta 35 400 eurų (t. 1, b. l. 137-142).
Iš 2020-090219-01 veiklos nuomos sutarties matyti, kad joje turto BMW automobilio I3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina nurodyta 29 256,20 eurų (t. 1, b. l. 149-159).
VšĮ ,,Emprekis" duomenimis tokio automobilio kaip ,,BMW I3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2019 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 29 750,00 eurų (t. 2, b. l. 101).
Iš 2022-10-04 – 2022-10-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimo vietą nešiojamų kamerų užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai (t. 1, b. l. 52-55).
Iš 2022-10-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta vaizdo įrašai iš baro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo Nr. C_Vln_K837_(duomenys neskelbtini)_ch1_20220817184921_20220817192039 trukmė 31. 17 min. Jame matoma, kaip kavinės kamera filmuoja kavinės vidų ir dalinai kavinės išorėje matomą automobilių stovėjimo aikštelę. 13:23 min matomas automobilis BMW tamsios spalvos, o už vairo matomas asmuo su raudonos spalvos marškinėliais Nr.1. Foto ir ta pati foto pritraukta iš arčiau 1 Foto iš arčiau, tuomet dar peržiūrint vaizdo įrašą 13.51 min. matoma, kaip vyras su raudonais marškinėliais išlipa iš automobilio ir eina Nr. 2. Foto ir ta pati foto pritraukta iš arčiau Nr. 2 foto iš arčiau. Toliau matoma, kaip minėtas vairuotojas juda Nr. 3 Foto 13.52 min. Toliau 14.05 min. matoma, kaip vyras su telefonu, kuris pasistatė šalia minėto BMW automobilio, eina minėtam vyrui su raudona maikute iš paskos laikydamas priekyje telefoną ir seka jį paskui. Toliau 15.16 min matoma kaip moteris eina ir laiko rankoje telefoną ir žiūri tą kryptimi, kur nuėjo abu vyrai. Daugiau nieko reikšmingo bylos nagrinėjimui nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą Nr. C_Vln_K837_(duomenys neskelbtini)_ch1_20220817191957_20220817200042 matyti, kad jo trukmė 40: 44 min. matoma, 11:45 min., kaip vyras kartu su policijos pareigūnais ateina iki minėto BMW automobilio Nr. 4 Foto. toliau 12:34 min matoma, kaip policijos automobilis privažiuoja ir jau du policijos pareigūnai stovi su minėtu vyru raudona maikute Nr. 5 Foto. Taip pat matoma, kaip vyras atidaro bagažinę ir stovi prie automobilio Nr. 6 Foto. Daugiau nieko reikšmingo bylos nagrinėjimui nenustatyta (t. 1, b. l. 82-90).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir parodymai, taip pat liudytojų M. M., E. M., M. K., A. Z. ir B. B., V. G., D. Š. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, transporto priemonės apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Kaltinamasis nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, tačiau duodamas parodymus teigė, kad įvykio dieną, iki vairavo automobilį alkoholio nevartojo, jį vartojo išvakarėse, be to, kai atvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjęs į tualetą išgėrė stipraus alkoholinio gėrimos ir popierinės pakuotės, viso 100 gramų. Gėrimas buvo naminė degtinė, jo stiprumas 43 procentai. Vėliau kaltinamasis teigė, kad iki jam išgeriant 100 gramų alkoholinio gėrimo, jis galėjo būti šiek tiek neblaivus, nes alkoholio organizme galėjo išlikti nuo jo vartojimo išvakarėse, tačiau ne tiek, kiek nustatyta alkotesteriu. Taigi, iš esmės kaltinamojo pozicija, dėl jam pareikšto kaltinimo vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, yra prieštaringa ir neaiški. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog alkoholį vartojo bare, t. y. atvykęs į barą išgėrė alkoholio, (teisme taip pat vienu momentu nurodė, jog bare prieš eidamas į tualetą išgėrė pusę bokalo alaus), o kai vairavo automobilį buvo blaivus. Tačiau liudytojais apklausti M. K., A. Z. ir B. B. nepatvirtino šių kaltinamojo teiginių. Iš jų parodymų matyti, kad kaltinamasis atvykęs prie (duomenys neskelbtini) adreso, nuėjo į kavinę ir joje iš karto nuėjo į tualetą. Po minutės dviejų jam išėjus iš tualeto, į kavinės patalpas atėjo policijos pareigūnai ir liudytojas M. M. Visi šie liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis bare negėrė jokio alkoholio. Vėliau kaltinamasis teigė, kad jis išgėrė bare, tualete iš turėtos nedidelės talpos 100 g. stipraus, virš 40 procentų, alkoholinio gėrimo – naminės degtinės. Tačiau vėlgi, nei vienas liudytojas (policijos pareigūnai ir bare buvę asmenys) nepatvirtino, jog kaltinamasis tuo metu butų nurodę, jog jis alkoholį vartojo tualete. Jis jiems teigė, kad gėrė bare alų, o ne degtinę tualete.
Be to, iš tikrinimo alkotesteriu duomenų ir neblaivumo nustatymo akto, bei BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad apie įtariamai neblaivų vairuotoją pranešta BPC 18:56 val., policijos pareigūnai išsiųsti į vietą 19:01:38 val., į vietą atvyko 19:05:32 val. t. y. per 4 minutes. Atvykus R. S. pirmą kartą tikrintas alkotesteriu 19:10 val., t. y. praėjus mažiau nei 5 minutėms nuo atvykimo į vietą. Tuo metu jam nustatytas 1.77 promilių girtumas. Nuo pranešimo apie įvykį iki patikrinimo pirmą kartą alkotesteriu, praėjo 14 minučių, o nuo policijos pareigūnų išsiuntimo iki patikrinimo praėjo mažiau nei 9 minutės. Tai reiškia, kad jeigu R. S. būtų tualete vartojęs stiprų alkoholį, tikrinant pirmą kartą alkotesteriu jam turėjo būti užfiksuotas burnos alkoholis, į kurį būtų sureagavęs arba alkotesteris specialiu signalu tikrinimo metu, arba tikrinimo rezultatas būtų neadekvačiai didelis. Tuo tarpu apklausti liudytojais bare buvę asmenys ir policijos pareigūnai nurodė, jog nesimatė, kad R. S. buvo stipriai neblaivus. Matėsi, kad neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, tačiau jis buvo adekvatus, bendravo adekvačiai. Tą patvirtina ir neblaivumo patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis galėjo eiti tiesia linija, pataikyti pirštu sau į nosį. Taigi, alkotesterius nustatytas tikrinimo rezultatas atitinka jo elgseną ir matomus neblaivumo požymius – vidutinį girtumą. Be to, tikrinant antrą kartą praėjus 17 minučių (19:27 val.) nustatytas beveik toks pats rezultatas 1,64 promilės, tai rodo, kad R. S. buvo vidutinio neblaivumo būsenos, kai atvažiavo į barą, o ne tokiu tapo, neva bare išgėręs 100 gramų stipraus alkoholio. Iš bendrų žinių yra žinoma, kad maksimaliai iškertas alkoholis į žmogaus organizmą (kraują) įsisavinamas per valandą laiko. Nuo jo (100 g. naminės degtinės) suvartojimo iki tikrinimo alkotesterius turėjo praeiti mažiau nei 30 minučių, per tiek organizmas net nespėja įsisavinti viso alkoholio, taigi ir parodyti jo iškvėptame ore. Ir logiška, jeigu jau pirmo pūtimo metu buvo užfiksuotas tualete išgertas alkoholis, tai R. S. turėjo girtėti ir jo antro tikrinimo metu turėjo būti užfiksuotas didesnis girtumas nei pirmo tikrinimo metu, tuo tarpu šiuo atveju antro tikrinimo metu užfiksuotas kaip tik šiek tiek mažesnis kiekis, kas rodo natūralų organizmo atliekamą alkoholio skaidymą.
Taigi byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis 2022-08-17 apie 19.10 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "BMW" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sutuoktinę E. S., kuri taip pat prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, R. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad visiškai prisipažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat būtina nustatytai BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tam kad būtų sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).
Vertinant šią situaciją darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta visų aplinkybių atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Visų pirma kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos faktines aplinkybes pripažino tik iš dalies. Kaip minėta ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad alkoholį gėrė bare, prieš tikrinimą alkotesterius. Teisme teigė, kad alkoholį gėrė tualete. Tiesa, vienu momentu ir teisme nurodė, kad bare išgėrė pusę bokalo alaus, tačiau byloje ištirti įrodymai šių kaltinamojo teiginių nepatvirtina. Tokie kaltinamojo parodymai, jog jis vartojo stiprų alkoholį tualete, prieš jį tikrinant alkotesteriu, bylos aplinkybes daro neaiškiomis, kadangi be byloje surinktų duomenų kruopščios analizės nėra aišku, ar užfiksuotas alkoholis rodo tą apsvaigimą, kuris buvo jam vairuojant automobilį, ar tai jau po to, kai jis kavinėje tualete suvartojo alkoholio, atsiradęs neblaivumas. Toks kaltinamojo sąmoningas klaidinimas rodo, jog ji iš esmės nepripažįsta jam pareikšto kaltinimo, teikia klaidinančius parodymus ir siekia situaciją padaryti neaiškia, naudinga sau.
Prisipažinimas padarius nusikaltimą negali būti deklaratyvus. Nepakanka tik prisipažinti padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą, būtina kad asmuo papasakotų jam žinomas tikrąsias įvykio aplinkybes, kurias įvertinus būtų galima nustatyti tiesą ir teisinga teisiškai ją įvertinti. Tik toks prisipažinimas yra nuoširdus ir teisine prasme reikšmingas. Dar daugiau, tik tuokiu atveju, kai žmogus nuoširdžiai pripažįsta savo klaidą, jis yra pasirengęs prisiimti ir atsakomybę už ją, o tai reiškia ir įsipareigojimą keistis (atsakomybė perspektyvine prasme), keisti savo elgesį, save, tapti geresniu. Kol asmuo nepripažįsta savo klaidų, tol jis linkęs pateisinti savo netinkamus poelgius ir vengti atsakomybės. Taigi, nebuvimas nuoširdaus prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo faktinių aplinkybių nuoširdaus atskleidimo, reiškia ne tik tai, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką), bet tuo pačiu yra glaudžiai susijęs su vertinimu, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus visa tai darytina išvada, kad kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus pripažindamas jam pareikštą kaltinimą, tai padarė tik formaliai, atskleisdamas veikos padarymo aplinkybes jas nurodė klaidinančias ir sau naudingas, nors net du kartus davė parodymus teisme, tačiau vis tiek vengė atskleisti įvykio faktines aplinkybes, nuoširdžiai papasakoti, kas to įvykio metu atsitiko. Šios išvardintos aplinkybės neleidžia teismui vertinti, kad yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti, bei nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad R. S. vertas teismo pasitikėjimo, tai yra, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nenustačius būtinų laidavimo sąlygų ir nesant pagrindo taikyti laidavimą, teismas laiduotojo asmenybės nevertina.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis R. S. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta nebuvo, jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas nuo 2022-09-14 ir dokumento vairuotojo pažymėjimo (t. 2, b. l. 47-48).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji R. S. yra neteista, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Šiuo metu kaltinamasis teisiamas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Jis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, susituokęs, administracine tvarka baustas, nubaudimai išnykę. Duomenų apie gydymą psichiatrine tvarka ir buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neteistas, administracine tvarka nubaudimai išnykę baustas, taip pat įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę. Bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi.
Dėl specialiosios teisės atėmimo
Kaltinamasis nusikaltimą padarė esant neblaivumo požymiams ir jo veika susijusi su transporto priemonės vairavimu, t. y. naudojimusi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vidutinis girtumas, nedaug viršijantis ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2022-09-14.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras prašė taikyti turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės BMW I3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 29 500 eurų.
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė nepriklauso nuosavybės teise R. S..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilių konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.
Kaltinamasis transporto priemonę automobilį BMW I3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus, kai nustatytas sunkus 1,64 promilių girtumas. Kaltinamasis turėjo teisės vairuoti transporto priemonę, jis charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas girtumas nežymiai viršina girtumą, už kurį taikoma administracinė atsakomybė ir jos taikymo metu nenumatyta transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į visa tai, ir vadovaujantis teisingumo principu, bei BK 54 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju iš esmės neprieštarauja teisingumo principui, todėl turi būti taikomas, tačiau įvertinus automobilio vertę ir visas aukščiau išvardintas aplinkybes manytina, kad visos vertės konfiskavimas nebūtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, todėl konfiskuotina dalis automobilio vertės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdalius ir laikyti R. S. nuteistu 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. 2022-09-14.
Konfiskuoti valstybės naudai iš R. S. 10 000 eurų kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).
R. S. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento vairuotojo pažymėjimo paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“
1 CD su įrašais palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.