- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-2064-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08539-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius vienasmeniškai.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 292,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 266,40 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovo 2020 m. spalio 14 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023853 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai Spinta-Smart SRL1-25558500392 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 36,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 20 d. sutartį nutraukė. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu 2021 m. birželio 16 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kartu pareikalaudama įvykdyti turimus įsipareigojimus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies; pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. spalio 14 d. sutarties Nr. BK-023853 specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 % už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ ir bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“; priteisė ieškovei iš atsakovo 295,92 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (295,92 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 12 d..) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 136,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. spalio 14 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023853, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai spinta-Smart SRL1-25558500392 (toliau – daiktas), 12 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2011 m. birželio 11 d. su ieškovu sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas elektroniniu paštu.
4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo priteisė 295,92 Eur skola ieškovės naudai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
5. Teismas padarė išvadą, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (Daiktui) įsigyti. Šią aplinkybę patvirtina Sutarties sąlyga, jog atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą (Sutarties sudarymo momentu daikto vertė – 319,00 Eur), buvo išdėstomi 12 mėn. terminui, mokant mėnesines įmokas (po 36,99 Eur). Mokant minėtas mėnesines įmokas 12 mėn. laikotarpiu, Daikto kaina išauga iki 443,88 Eur. Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, viršijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina, kaip formali ir Sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, kadangi kreditorius ir atsakovas susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o jo finansavimo sąlygų, ji sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau Direktyva 93/13/EEB) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022), todėl jai taikomos VKĮ normos.
7. Teismas sprendė, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.
8. Šalių sudarytą Sutartį kvalifikavus kaip vartojimo kredito, o ne išperkamosios nuomos sutartį, delspinigių apskaičiavimo atveju taikytina VKĮ 11 straipsnio 8 dalis. Palyginus šalių Sutartyje nustatytą netesybų dydį su VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, akivaizdu, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, taigi šiuo atveju taikytina CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.
9. Teismas šalių Sutarties sąlygą, kuria nustatyti 0,5 procentų dydžio už kiekvieną dieną delspinigiai, pripažino nesąžininga, niekine, negaliojančia ir šalių nesaistančia nuo Sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Remdamasis išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis dėl Sutarties sąlygų, nustatančių delspinigius, nesąžiningumo, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir netenkintina ieškinio reikalavimo priteisti 266,40 Eur delspinigius.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo už akių, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13016-960/2022 dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 266,40 Eur delspinigių ir 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2 e2-13016-960/2022 dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
10.2. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
10.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas iš viso nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
10.5. Apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti ar nepriteisti iš atsakovo delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
10.6. Nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. už sprendimas už akių.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. spalio 14 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023853, kuria atsakovui 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai spinta-Smart SRL1-25558500392. Pagal nuomos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 36,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį 12 mėnesių. Atsakovui nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta 2021 m. gegužės 20 d. 2021 m. birželio 11 d. pirminė kreditorė sudarė su ieškove UAB „Legal Balance“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 292,92 Eur skolos, 266,40 Eur delspinigių.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 292,92 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2020 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023853 specialiojoje ir bendrojoje dalyje esanti sąlyga, nustatanti 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
15. Apeliantė ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad sąlyga dėl netesybų Sutartyje yra nesąžininga, atmetė ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo, motyvuodama tuo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, kad ginčo sutartis negali būti vertinama, kaip vartojimo kredito sutartis ir jai netaikomos VKĮ nuostatos, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą ir tai, kad atsakovass, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, tačiau laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto.
16. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniuose sprendimuose suformuotais precedentais.
17. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti, vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
18. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius, priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
19. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
20. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
21. Pažymėtina, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovo kaip nuomininko tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jam išnuomotą, o nuosavybėn perduotą daiktą).
22. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“, veikiantis kaip verslininkas, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, baldus asmeniniams poreikiams patenkinti, kuriuos, sumokėjus visas 12 įmokų, pagal 2020 m. spalio 14 d. sutartį Nr. BK-023853 nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo būdu įsigyti nuosavybėn kilnojamąjį daiktą – baldus, o ne tik tą daiktą laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti baldus, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
23. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodytoje Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pažymėta, kad pirminės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis neturi vartojimo sutarties požymių. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, apeliantė nekelia. Be to, analogiškos praktikos dėl delspinigių, numatytų tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir kitų vartotojų sudarytose kilnojamųjų daiktų (mobiliųjų telefonų, kompiuterių, buitinės technikos ir pan.) išperkamosios nuomos sutartyse, sumažinimo yra laikomasi kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose, kurios išnagrinėtos vėliau nei apeliantės nurodytos civilinės bylos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022, kt.). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo vadovautis aktualiausia formuojama teismų praktika analogiškose bylose.
25. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip šiuo atveju, remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (šiuo atveju – ieškovei) (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
26. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Be to, sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 2020 m. spalio 14 d. nuomos sutarties Nr. BK-023853 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
29. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
30. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.