Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės R. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus, juos įregistruoti be atsakovės sutikimo pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės R. Š. prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisės atlikti kadastrinius matavimus, juos įregistruoti be atsakovės sutikimo pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo ir iš atsakovės ieškovui priteista 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi priimta tinkamai nevertinus bylai aktualių aplinkybių, neteisingai pritaikius įstatymų normas bei nesivadovavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika tokio pobūdžio bylose.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022, įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 23 d., iš dalies tenkino ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisės atlikti kadastrinius matavimus, juos įregistruoti be atsakovės sutikimo pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

18. Atsakovė 2024 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022, iš esmės motyvuodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi, jos teigimu, priimtame sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. atsakovė nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą.

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).

21. Tačiau teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

22. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

23. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Prašyme atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti nurodomi proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju atsakovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų, ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų šią aplinkybę vertinti kitaip: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2) byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės paaiškinimus, jog ji apie šį sprendimą sužinojo tik 2024 m. spalio mėnesį, kai grįžus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ją sustabdė oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai ir pranešė, kad atsakovės atžvilgiu antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas; 3) su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 16 d.

24. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakyrockro mas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

25. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023). CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti procesą, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

26. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

27. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, nurodė, jog tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus. Siekiant, kad asmenys būtų tinkamai informuoti apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai (be kitų, įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), taip pat tvarka, kuri yra imperatyvi. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

28. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje V, prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Bendrasis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr., pvz., C. de G. prieš Ispaniją, Nr. 55782/00, par. 39, ECHR 2002 VIII, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje S. prieš Latviją, Nr. 22493/05). Nors nei Konvencijos 6 straipsnio išraiška, nei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui. Taip pat esminė atsisakymo sąlyga – asmens žinojimas apie tokią teisę ir atitinkamai – apie susijusį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

29. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05).

30. Sprendžiant, ar bylą nagrinėjęs teismas iš esmės elgėsi rūpestingai, tikrino informaciją apie galimą atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir įsitikinęs, jog toks adresas pagal registre esamus duomenis negali būti nustatytas, pasirinko dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką, kurioje akcentuojama, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo); tiesa, be valdžios institucijų elgesio, vertintinas ir paties asmens elgesys, t. y. ar asmuo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, neatsisakė teisingo teismo garantijų (žr., pvz., EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

Rezoliucinė dalis

31. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 nusprendė:

1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2021 m. balandžio 23 d. UAB „Banesta“, juridinio asmens kodas 302892451, parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame nurodyta, kad:

1.1) ieškovas A. R. naudojasi 1999 kv. m dalimi 0,7996 ha ploto žemės sklypo, pažymėta plane „A“;

1.2) atsakovė R. Š. naudojasi 5997 kv. m dalimi 0,7996 ha ploto žemės sklypo, pažymėta plane „B“;

2) pripažinti ieškovo A. R. teisę be atsakovės R. Š. sutikimo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, teikti šiuos kadastrinius matavimus Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti ir įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre;

3) atidalyti atsakovei R. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu A. R. priteisiant atsakovei R. Š. natūra:

3.1) 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (56 800 Eur vertės);

3.2) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (6 300 Eur vertės);

3.3) transporto priemonę VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 140 Eur vertės);

4) priteisti ieškovui A. R. iš atsakovės R. Š. 16 845 Eur dydžio kompensaciją už jam priklausiusią bendro turto dalį;

5) priteisti iš atsakovės R. Š. ieškovo A. R. naudai 680,58 Eur skolą ir 2 470 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

6) priteisti iš atsakovės R. Š. valstybei 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi bei pranešimu dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo civilinėje byloje nustatė atsakovei 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovei minėtu adresu siunčiami teismo procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Teismas procesinius dokumentus atsakovei pakartotinai išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovei ir šiuo adresu išsiųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, kadangi, atlikus ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, neįsitikinta tuo, kad pasitvirtinus ieškovo teiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas visiškai tenkinti ieškinį. Teismas skyrė parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį atsakovei vėl buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

33. Atsakovė teigia, kad nei adresu (duomenys neskelbtini), nei adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir dar 2010 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. vasario 10 d. išvykimą deklaravo, ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas. Pažymi, kad neaišku, kodėl teismas apskritai siuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su ieškovu artimai nebendravo, tačiau ieškovas buvo atsakovės mamos sutuoktinis, t. y. glaudžiai su atsakove susijęs asmuo, pažinojęs atsakovės draugę, kuriai pranešė apie atsakovės mamos mirtį. Teigia, jog, atsakovei grįžus į Lietuvą suorganizuoti mamos laidotuvių, ji leido ieškovui gyventi atsakovės mamai priklausančiame bute ir su ieškovu atnaujino kontaktinius duomenis, be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė notaro biure tvarkė po atsakovės mamos mirties atsiradusio palikimo priėmimo klausimus. Nurodo, kad ieškovas visada turėjo atsakovės telefono numerį ir su ja susijusių asmenų, gyvenančių Lietuvoje, kontaktinius duomenis, kuriais galėjo atsakovei pranešti apie inicijuotą civilinę bylą.

34. Pavyzdžiui, EŽTT 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje S. prieš Latviją, Nr. 22493/05, pabrėžė, kad pareiga informuoti atsakovą apie procesą negali būti palikta tik ieškovo nuožiūrai, ieškovo teismui pateiktos informacijos tikrumą turi patikrinti ir pats bylą nagrinėjantis teismas. EŽTT atkreipė dėmesį į keletą veiksnių, kurie galėjo leisti nacionaliniam teismui numanyti, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta užsienyje buvo arba galėjo būti žinoma ieškovui ir ją buvo galima nustatyti, pavyzdžiui, ieškovo ieškinyje buvo nuoroda į neseniai įvykusį telefoninį pokalbį su pareiškėja, liudytojos parodymuose taip pat buvo minimi reguliarūs pareiškėjos ir jos sutuoktinio telefoniniai pokalbiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškinyje kaip atsakovės adresą nurodė ieškovas ir kuriuo teismas atsakovei siuntė procesinius dokumentus, yra mirusiajai ieškovo sutuoktinei ir atsakovės mamai priklausęs butas, kurio 3/4 dalis paveldėjo atsakovė ir 1/4 dalį – ieškovas. Atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), teismas siuntė procesinius dokumentus po to, kai buvo gauta iš notarės teismo pareikalauta paveldėjimo byla. Teismas taip pat patikrino atsakovės duomenis apie darbovietę Lietuvoje.

36. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovas neneigė ir neginčijo atsakovės konkrečių nurodytų aplinkybių dėl ieškovo galimybių pranešti atsakovei apie jos atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą ir tik formaliai nurodė, kad atsakovės kontaktiniai duomenys jam nebuvo žinomi, tačiau nėra pagrindo tokiais ieškovo teiginiais netikėti. Kaip nurodo pati atsakovė, su ieškovu, nors jis ir buvo jos mamos sutuoktinis, šalys santykių nepalaikė – net ir apie atsakovės mamos – ieškovo sutuoktinės mirtį ieškovas atsakovei pranešė per Lietuvoje gyvenančią atsakovės draugę. Nėra duomenų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, kad atsakovė, be palikimo pas notarę priėmimo, daugiau jokių veiksmų su palikimą sudarančiu turtu neatliko, t. y. neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, neregistravo daiktinių teisių į turtą ir pan. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų kur nors atskleidusi savo kontaktinius duomenis užsienyje, kuriais teismas galėjo su ją susisiekti, – ar ieškovui, ar paveldėjimo byloje, ar kitur.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei šioje nagrinėjamoje byloje, atsakovės nurodomoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023, buvo pateiktas raštas, kuriame nurodytas galimas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresas, taip pat buvo duomenys, kokia institucija gali suteikti informaciją apie atsakovo gyvenamąją vietą. Šioje byloje tokių duomenų nėra, be to, kaip minėta, nėra ir duomenų, jog ieškovas ir atsakovė palaikė kokį nors ryšį.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 buvo pakankamai rūpestingas informuodamas atsakovę apie teisminį procesą ir įsitikinęs, jog atsakovės kontaktiniai duomenys negali būti nustatyti, teisėtai ir pagrįstai pasirinko jai dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

39. Kita vertus, atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kaip konkrečiai įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad, atsakovei negalint pateikti savo pozicijos dėl ieškovo pareikšto ieškinio, teismo sprendimu buvo nustatyta išimtinai tik ieškovui naudinga naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, kas padarė neigiamą įtaką ne tik atsakovės turtinėms teisėms bei interesams, tačiau ir apribojo atsakovės teises naudotis bei disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir užprogramavo būsimus konfliktus. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovui buvo suteiktas nepagrįstas procesinis pranašumas, remiantis tik jo paties argumentais dėl nekilnojamojo turto naudojimo ir disponavimo, dėl ko akivaizdžiai buvo pažeistas proceso lygiateisiškumo ir dispozityvumo principas. Atsakovė nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių, kad atsakovė, 2024 m. spalio mėn. sužinojusi apie Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022, savanoriškai ir visiškai jį įvykdė – tai patvirtina ir Lietuvos antstolių sistemos duomenys, kad skolininkės R. Š. atžvilgiu išieškotojo A. R. naudai antstolės R. P. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0183/23/00192 pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5487-1070/2022 dėl 19 995,58 Eur sumos 2024 m. spalio 23 d. buvo užbaigta visiškai įvykdžius.

40. Taigi, matyti, jog, atsakovės vertinimu, jos teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 dalis, kuria buvo nustatyta išimtinai tik ieškovui naudinga naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

42. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).

43. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, manydama, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022 nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus, turi galimybę apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus ne atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-5487-1070/2022, bet bandydama susitarti su bendraturčiu – ieškovu, o nesusitarus – kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi ir disponavimo tvarkos pakeitimo.

44. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

45. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovo naudai.

49. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės ieškovui. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. R. priteisti iš atsakovės R. Š. 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovės R. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.