Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-828-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: e2S-828-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00246-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“
Skolininkas: uždarajai akcinei bendrovei „Petrašiūnų gaja“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-828-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00246-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Petrašiūnų gaja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Petrašiūnų gaja“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trukmė“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė iš skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ priteisti 21 513,60 Eur skolos, 151,73 Eur palūkanų, 10,25 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ 21 513,60 Eur skolą, 151,73 Eur palūkanas, 10,25 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 175 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Trukmė“.

3. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turto 21 665,33 Eur sumai, areštuojant jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas skolininkę ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant jas (jį) parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip jomis (juo) disponuoti? pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ir skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose ir / ar pas trečiuosius asmenis. Prašyme nurodė, kad kreditorė ne kartą siuntė skolininkei priminimus dėl skolos ir raginimus apmokėti, bet į juos skolininkė nieko neatsakė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2023 m. sausio 27 d. skolininkė yra įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 15 887,56 Eur sumą, iš kurios 6 895,24 Eur sumos mokėjimas atidėtas. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryta mokestinės paskolos sutartis. UAB „Creditreform Lietuva“ ataskaita rodo, kad įmonė 2021 metais patyrė net 142 131,00 Eur nuostolio, o nuosavas kapitalas neigiamas (17 973,00 Eur), kas leidžia daryti išvadas, kad skolininkės finansinė situacija yra prasta. Finansinių ataskaitų už 2022 metus skolininkė nėra pateikusi, tad duomenų apie tai kreditorė neturi. Taigi, įvertinant tai, jog skolininkei pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimas yra didelis (21 665,33 Eur), kreditorė reiškė skolininkei pretenzijas dėl skolos apmokėjimo žodžiu ir raštu, tačiau skolininkė pretenzijas ignoravo, darytina išvada, kad skolininkė piktavališkai vengia gera valia atsiskaityti su kreditore, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 6 d. nutartimi kreditorės UAB „Trukmė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, t. y. kreditorės reikalavimams užtikrinti, areštavo skolininkei UAB „Petrašiūnų gaja“ priklausantį kilnojamąjį turtą ar kitą antstolio surastą skolininkei priklausantį turtą reikalavimų ribose, t. y. 21 665,33 Eur sumai, o tik nesant tokio skolininkės turto ar jo esant nepakankamai – skolininkės pinigines lėšas, skolininkės vardu atidarytose banko sąskaitose, ar turtines teises priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, pareikšto ieškinio reikalavimo ribose – 21 665,33 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, taip pat leidžiant atsiskaityti su kreditore UAB „Trukmė“, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atlyginimus darbuotojams.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorės pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Skolos suma yra didelė. Skolininkės įsipareigojimai kreditorei nėra niekaip užtikrinti. Kreditorės pateikti duomenys apie skolininkės įsipareigojimus valstybės biudžetui leidžia daryti išvadą, kad skolininkė laiku nevykdo savo prievolių, be kita ko, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma. Todėl padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.

4.2. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali labiau varžyti atsakovo nei tai yra būtina užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies – areštuojant skolininkei priklausantį kilnojamąjį turtą ar kitą antstolio surastą skolininkei priklausantį turtą pareiškimo reikalavimų ribose, t. y. 21 665,33 Eur sumai, o tik nesant tokio skolininkės turto ar jo esant nepakankamai – skolininkės pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Skolininkė UAB „Petrašiūnų gaja“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir kreditorės UAB „Trukmė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog kreditorė UAB ,,Trukmė“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė ir / ar nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis bent preliminariai būtų galima spręsti dėl skolininkės UAB ,,Petrašiūnų gaja“ nesąžiningumo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą ir pan.). Nors laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie skolininkės nesąžiningumą, tačiau pirmosios instancijos teismas skolininkės elgesio nesąžiningumo aspektu nevertino. Kadangi skundžiamoje nutartyje nėra jokių konkrečių duomenų dėl skolininkės nesąžiningumo, jos ketinimų imtis veiksmų, slepiant (perleidžiant) turtą, laikytina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.

5.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį, nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų apie skolininkės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė. Kreditorė nėra nurodžiusi jokių motyvų, kodėl turtinės vertės pareikštas reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui. Tai, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore ar, kad turi įsiskolinimą valstybės biudžetui nepagrindžia aplinkybės, jog gali egzistuoti reali grėsmė teismo įsakymo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, nes tai nereiškia, kad skolininkė neturi kito turto (kilnojamojo turto, piniginių lėšų), iš kurio galėtų padengti kreditorės reikalaujamą sumą.

5.3. Pažymėta, jog skolininkės vengimas atsiskaityti su kreditore, nesumokant reikalaujamų piniginių sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas savaime pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Kreditorė UAB ,,Trukmė“ atsiliepime į skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikit nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kreditorės įsitikinimu, teismas įvertino į šią konkrečią bylą kreditorės pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių visumą ir priėmė pagrįstą nutartį. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįstas skolininkės teiginys skunde, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį, nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų apie skolininkės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė. Priešingai, į bylą kreditorės pateikta eilė įrodymų, kurie aiškiai pagrindžia tai, kad skolininkei pareikšto reikalavimo suma yra išties didelė.

6.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SoDra) viešoje duomenų bazėje „Informacija apie draudėjo viešus duomenis“ skelbiama, kad 2023 m. sausio 27 d. skolininkė buvo įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 15 887,56 Eur sumą, iš kurios tik 6 895,24 Eur suma yra nepradelsta ir mokėjimas neatidėtas. Šiai dienai skola siekia jau 20 651,93 Eur sumą, iš kurios tik 6 594,24 Eur suma yra nepradelsta ir mokėjimas neatidėtas. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryta mokestinės paskolos sutartis. UAB „Creditreform Lietuva“ ataskaita rodo, kad įmonė 2021 metais patyrė net 142 131,00 Eur nuostolio, o nuosavas kapitalas neigiamas (-17 973,00 Eur), kas leidžia daryti išvadas, kad skolininkės finansinė situacija yra prasta. Finansinių ataskaitų už 2022 metus skolininkė nėra pateikusi. Šie duomenys VĮ „Registrų centras“ sistemoje neatsirado ir po pareiškimo teismui pateikimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad šių duomenų skolininkė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, nors galėjo tai padaryti, siekdama paneigti savo prastą finansinę padėtį ir pagrįsti susidariusios skolos nereikšmingumą pačiai skolininkei. Pažymėta ir tai, kad greičiausiai byloje neneigs pati skolininkė, kad tik kreditorei pareiškus reikalavimus teisme bei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė pateikė kreditorei siūlymą sudaryti skolos išdėstymo grafiką, skolą išdėstant net 24 mėnesių laikotarpiui, kas tik dar kartą patvirtina tai, kad skolininkei reikalavimo suma yra didelė ir reikšminga.

6.3. Skolininkė gamina baldus ir juos pardavinėja, kreditorė yra viena iš pagrindinių jos tiekėjų, tiekiančių gaminiams pagaminti reikiamą produkciją. Kadangi, kreditorės nuomone, skolininkė vykdo veiklą toliau, vadinasi vyksta atsiskaitymas su kitais teikėjais, o tuo tarpu su kreditore neatsiskaitoma. Tokiu būdu, įvykdomas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, taip skolininkė nesąžiningai mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditore. Paminėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos proporcingai, nesuvaržant visos skolininkės veiklos.

6.4. Pažymėjo, kad skolininkė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-83-567/2023, aiškinimu, byloje turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą, bet į bylą nepateikė nei vieno iš jų. Skolininkė, kaip matyti iš atskirojo skundo, neginčija skolos, tačiau teikia prieštaravimus teismui dėl pareikšto pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Tai tik dar kartą patvirtina skolininkės nesąžiningumą šios kreditorės atžvilgiu ir siekį vilkinti atsiskaitymą, tuo pačiu atsiskaitant su kitais savo kreditoriais. Sąžiningas laikytinas tas, kas neturi, ko slėpti ir yra atviras. Tačiau apart deklaratyvaus skundo, skolininkė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos turtinė / finansinė padėtis yra bent jau gera, kad pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė, nenurodė nei vieno motyvo, kodėl į kreditorės raginimus sumokėti skolą niekaip nereagavo, nepateikė įrodymų (pvz., kad su visais savo tiekėjais atsiskaito proporcingai), kad nemažėja jos turimo turto apimtis, nemažėja galimybės atsiskaityti su kreditore. Taigi, šioje byloje įrodyta reali grėsmė, kad dėl skolininkės nesąžiningumo kreditorės atžvilgiu gali būti nebeatsiskaityta, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Kreditorė UAB „Trukmė“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. vasario 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų išrašą apie skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tačiau prašymo priimti tokius įrodymus nepateikė.

11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Trukmė“ naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (dokumentas Nr. DOK-14388) yra gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, kad jie yra prieinami viešai ir yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

15. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

16. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinamas kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad pareiškimas šiose stadijoje yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Kaip matyti iš kreditorės pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinio, ji suformulavo pareiškimo dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie pareiškimo pridėjo nurodomas aplinkybes, kreditorės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto pareiškimo pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad kreditorė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Preliminariai įsitikinus, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, palankus sprendimas ieškovėms gali būti priimtas, todėl reikalinga nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais.

18. Skolininkė atskirajame skunde teigia, kad kreditorė nenurodė jokių duomenų apie jos nesąžiningumą ir teismas skolininkės elgesio nesąžiningumo aspektu nevertino, todėl vien reikalavimo suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, nesant jokių duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi nesprendė dėl skolininkės nesąžiningumo, o tik įvertino skolos dydį, kad skola nėra niekaip užtikrinta, turimi įsipareigojimai kitam kreditoriui ir tai, kad nėra duomenų apie skolininkės finansinę padėtį. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi skolos dydžiu, įsiskolinimu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat, kad skolininkė ignoruoja pretenzijas, todėl teigiama, kad piktavališkai vengia atsiskaityti. Visgi, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad vien ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, turi kitų kreditorių ir atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).

20. Galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat paminėtina, kad skolininkė neturi pareigos paneigti savo nesąžiningumo, nes ji pagal civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją laikytina sąžininga bylos šalimi, kol nėra įrodyta kitaip.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023).

22. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ galimą nesąžiningumą, siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį, kreditorė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad skolininkė naudojasi įstatymo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir teikia prieštaravimus dėl teismo procesinių sprendimų, su kuriais nesutinka, neįrodo jos nesąžiningumo ar siekio išvengti kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat tai, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore, skolininkės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepatvirtina. Apeliantės neatsiskaitymo su kreditore faktas savaime nereiškia, kad apeliantė nesąžiningai vengia ir ateityje gali vengti atsiskaityti su kreditore.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, bet ne pagrindas teismui automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertinant kitaip, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos kiekvienu atveju, kai skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi ir kreditorius dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo kreipiasi į teismą. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai ir tikslui – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, todėl jų taikymas ir turėtų būti išimtis, o ne taisyklė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-970-464/2019).

25. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė nurodė, kad jos nuomone, skolininkė vykdo veiklą toliau, vadinasi vyksta atsiskaitymas su kitais teikėjais, o tuo tarpu su kreditore neatsiskaitoma, todėl vykdomas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, taip skolininkė nesąžiningai mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditore. Tačiau kreditorė tokiems argumentas pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tokias argumentais nesirėmė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė pateikė duomenis, kad skolininkė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris pareiškimo padavimo metu buvo 15 887,56 Eur, iš kurios atidėtas mokėjimo terminas 6 895,24 Eur sumai, šis įsiskolinimas tik didėja, t. y. 2023 m. vasario 24 d. skolininkės skola buvo 20 651,93 Eur, iš kurios atidėtas mokėjimo terminas 6 594,24 Eur sumai. Kreditorės byloje pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia, kad skolininkės finansinė padėtis yra sudėtinga, t. y. 1) ji turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2) iš „Creditreform Lietuva“ duomenų apie skolininkę matyti, kad 2021 metų pabaigai skolininkė turėjo iš viso 140 994,00 Eur turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), turtas nuo 2020 metų sumažėjęs beveik pusiau, įmonė 2021 metais turėjo 85 395 Eur nuostolių. Visgi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023). Taigi nepaisant to, kad apeliantė nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudėtinga turtinė padėtis, nesant duomenų apie skolininkės nesąžiningumą, t. y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nėra pagrindas spręsti, kad dėl tokios aplinkybės sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta skolininkės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikė didelę ieškinio sumą, jos neužtikrinimą, įsipareigojimus kitam kreditoriui ir neturėjimą duomenų apie skolininkės finansinę padėtį, taip nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos tokiose bylose bei netinkamai aiškindamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, kuri, kaip jau minėta, yra skirta užkardyti nesąžiningą kitos šalies elgesį.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorės UAB „Trukmė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ turtui netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliantė UAB „Petrašiūnų gaja“ atskirajame skunde prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. teismo įsakymas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi panaikintas, teismui priėmus ieškinį. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant skolininkės UAB „Petrašiūnų gaja“ su atskirojo skundo pateikimu susijusių išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Trukmė“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė