- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-83-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00157-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fojus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Keluva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fojus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties ir 2022 m. lapkričio 30 d. papildomos nutarties, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Keluva“ ieškinį dėl daikto priteisimo natūra ir netesybų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fojus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Keluva“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fojus“ turtą natūra – buldozerį DH10K (SHANTUI), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti 81 392,22 Eur netesybų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vikšrinio buldozerio DH10K (SHANTUI), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), areštą, turto saugotoja paskiriant ieškovę UAB „Keluva“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ir 2022 m. lapkričio 30 d. papildoma nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo UAB „Fojus“ (juridinio asmens kodas 304720386, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise registruotą vikšrinį buldozerį, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), markė ir modelis yra SHANTUI, DH10K, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo (ID) kodas yra (duomenys neskelbtini). Teismas paskyrė turto saugotoja UAB „Keluva“ (juridinio asmens kodas 121543961, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti iš esmės tinkamai, teismui pateikti įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovė gali perleisti ginčo objektą kitiems asmenims, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Fojus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį bei 2022 m. lapkričio 30 d. papildomą nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Atsakovės UAB „Fojus“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ir 2022 m. lapkričio 30 d. papildoma nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės yra patenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas – buldozeris ir teisės į jį yra perduodamos ieškovei. Pritaikius turto areštą ir paskyrus ieškovę buldozerio valdytoja, atsakovei iš esmės apribojama ne tik disponavimo šiuo turtu teisė, bet ir galimybė valdyti ir naudoti šį turtą bei gauti iš jo naudą.
7.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, nevertino laikinųjų apsaugos priemonių dalyko ir ieškinyje nurodyto reikalavimo sutapties klausimo. Laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų sutapimas pripažįstamas itin išimtiniais atvejais prevencinio ieškinio bylose, tačiau nagrinėjama byla nepatenka į išimtinių atvejų sąrašą.
7.3. Pirmosios instancijos teismo nutartyse laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: tinkamai nemotyvavus atsakovės nesąžiningumo aspekto ir jos siekio užkirsti kelią galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
7.4. Priimdamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenurodė konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti išieškojimo. Spręsdamas dėl atsakovės nesąžiningumo, teismas vadovavosi vien ieškovės pateiktomis prielaidomis apie tariamai sunkią atsakovės finansinę būklę, o ne oficialiais ir objektyviais rašytiniais įrodymais.
7.5. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo įvertinta, kad, perdavus buldozerį ieškovei, ji pati gali taip pat imtis nesąžiningų veiksmų dėl buldozerio realizavimo.
7.6. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės nesąžiningumo vertinimo, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bylos šalims, pažeisdamas atsakovės sąžiningumo prezumpciją bei apribodamas atsakovės teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Keluva“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir 2022 m. lapkričio 30 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
9. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (buldozerio areštas) nesuteikia teisės nei ieškovei (kaip turto saugotojai), nei atsakovei areštuoto turto naudoti savo veikloje bei iš jo gauti naudą.
9.2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių bei neperdavus turto (buldozerio), kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto saugotojai, turtas taptų tiesiog nebetinkamas naudoti arba jam reikėtų didelės apimties ir vertės remonto darbų.
9.3. Ieškovė taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išsaugoti areštuoto turto perdavimo turto saugotojai metu buvusią buldozerio būklę, nes ieškinio patenkinimo atveju ateityje ji galėtų buldozerį už didžiausią vertę parduoti ir (ar) išnuomoti. Ieškovė nesiekia, kad turtas būtų naudojamas mažinant jo vertę.
9.4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nėra patenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas: ieškovė netampa turto savininke, neįgyja teisės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Areštuotam turtui (buldozeriui) taikomi teisės aktuose nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
9.5. Ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais atsakovės nesąžiningumą pagal sutartį ir tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas būsimo sprendimo įgyvendinimas. Pagal viešai skelbiamą informaciją atsakovė netinkamai vykdo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir nevykdo prievolių kitiems asmenims. Net teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė geranoriškai jų nevykdė ir turto ieškovei neperdavė. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo grindžiamas vien tik atsakovės turtine padėtimi.
9.6. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovės finansinę būklę, o atsakovė nenurodė jokių duomenų ir faktų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus duomenis, ir elgėsi pasyviai. Taigi, teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėtos ir pagrįstos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamų teismo nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2022 m. gruodžio 1 d. turto aprašą, 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją, 2022 m. gruodžio 12 d. prašymą skirti baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą, 2022 m. gruodžio 15 d. prašymą antstolei dėl areštuoto turto paieškos, pasitelkiant policiją, bei 2021 m. UAB „Fojus“ finansinės atskaitomybės dokumentus.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
13. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
14. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti. Aptariamų dokumentų priėmimas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, nes nauji įrodymai pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir atsakovė nėra pateikusi savo pozicijos teismui dėl jų vertinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės naujų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir sąlygų
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018).
16. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nesutampa su pareikštu ieškinio reikalavimu (buldozerio grąžinimo natūra ieškovei), o tik apriboja teisę ginčo objektą valdyti, naudoti ir disponuoti juo.
17. Turto areštas užtikrina, kad ginčo dalyką sudarantis turtas (buldozeris) nebūtų naudojamas, nudėvimas ir taip mažinama jo vertė. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimo patenkinimu ieškovės naudai, nes skiriasi ieškovės kaip turto savininkės, kuria ji taptų patenkinus ieškinį, ir ieškovės kaip turto saugotojos, kuria ji tampa pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, teisių ir pareigų apimtis.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
19. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nesant tam būtinų įstatyme nustatytų taikymo sąlygų. Skundžiamose nutartyse teismas nenurodė konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti išieškojimo, tinkamai nemotyvavus atsakovės nesąžiningumo aspekto ir jos siekio užkirsti kelią galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
20. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės nesąžiningumo vertinimo, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bylos šalims, vadovavosi vien ieškovės pateiktomis prielaidomis apie tariamai sunkią atsakovės finansinę būklę, o ne oficialiais ir objektyviais rašytiniais įrodymais.
21. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo principą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Fojus“ atskirajame skunde pateikė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai bylos šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos, tačiau nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų ieškovės ir teismo argumentus dėl netinkamo sutarties vykdymo kaip pagrindo atsakovę laikyti nesąžininga.
23. Pasisakydamas dėl sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir į teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principus.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė ginčo turtui areštą, nes nustatė, kad ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukta, o buldozeris teismo procesinio sprendimo priėmimo metu yra pas atsakovę ir atsakovė jį eksploatuoja savo vykdomoje veikloje, atsakovei nėra objektyvių kliūčių perleisti ginčo objektą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro realų pavojų, kad ieškovės teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, todėl egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertino ieškovės pateiktų argumentų, susijusių su atsakovės finansine būkle, todėl apeliacinės instancijos teismas šių atsakovės argumentų taip pat nevertina, nes jie nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas.
26. CPK nėra įtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
27. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑268‑516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020).
28. Netaikius arešto ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį toliau naudoti savo veikloje, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, atsirasti papildomų ginčų dėl daikto išreikalavimo iš trečiojo asmens ar nuostolių atlyginimo bei pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.
29. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti ginčo turtą.
30. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, ginčo turtui netaikius arešto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo turtui pritaikė areštą, turto saugotoja paskirdamas ieškovę.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti grėsmę galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui įvykdyti, patvirtinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra iš esmės pagrįstos ir teisėtos, todėl jas naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir 2022 m. lapkričio 30 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.