Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams J. A., R. B., V. J., R. M., A. G., J. V., D. Č., L. K., G. D., V. L., A. N., A. T., V. G., S. R., M. D., R. A., S. U., M. K., T. J., A. Š., A. R. P., T. P., V. F. ir jos atstovui advokatui Vidmantui Žiemeliui, nukentėjusiosioms I. B. ir J. D., civilinio ieškovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovui J. M., civilinio ieškovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovui D. C., civilinio ieškovo – „(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ – atstovui J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. galutine bausme – 20 MGL (753,2 Eur) bauda;

2) Kėdainių r. apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėn., jo vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1, 2, 3 d. atidedant 1 m. 3 mėn.; 2018-05-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nuosprendžiu pagal BK 219 str. 1 d. - 100 MGL (3766 Eur) bauda;

4) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-02-09 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 metams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su Kėdainių r. apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn., jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1, 2, 7, 8 d. atidedant 3 m.; 2018-11-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-14 nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 8 mėn., jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. atidedant 1 m.;

6) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m., jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. atidedant 1 m. 6 mėn.;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-11-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-14 nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-02-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn., jos vykdymą vadovaujantis BK 75 str. atidedant 3 m. Palikta galioti 2018-02-09 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sumokėti iki 2018-12-17); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-14 nutartimi nustatytas papildomas 4 mėn. terminas (iki 2019-05-15) baudžiamojo poveikio priemonės - 25 MGL (941,50 Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įvykdymui; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-02 nutartimi G. R. paskirta papildoma pareiga – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (2021-05-17) dalyvauti elgesio pataisos programoje; teistumas neišnykęs;

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse numatytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse numatytus darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar pilnai neatliko, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės 29 745,30 Eur vertės svetimą turtą, o būtent:

- 2017 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. A. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas už 52 705 Eur atlikti gyvenamojo namo statybos darbus pagal užsakovo pasirinktą žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbų pradžią ir pabaigą nustatant atskiru rašytiniu susitarimu kai užsakovas išsirinks, o rangovas nupirks žemės sklypą, su J. A. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys ir 2017 m. kovo 20 d. išrašė sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl avansinio mokėjimo 5200 Eur sumai. J. A. 2017 m. kovo 20 d. ir kovo 24 d. per du kartus sumokėjus grynais pinigais po 1200 Eur, išrašė du kasos pajamų orderio kvitus ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo statybos darbus pagal užsakovo pasirinktą žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje neįvykdė, o gavęs iš užsakovo J. A. iš viso 2 400 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. A. priklausantį 2 400 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas R. B. į sodą adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. atlikti gyvenamojo namo fasado rekonstrukcijos darbus už 4500 eurų, su R. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, 2017 m. balandžio 24 d. išrašė sąskaitą – faktūrą dėl avansinio apmokėjimo 800 Eur sumai, 2017 m. balandžio 25 d. N. B. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, per du kartus pervedus 800 eurus, 2017 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, sudarė papildomai žodinę sutartį dėl fibrocementinių dailylenčių CEDRA nupirkimo ir pristatymo ir 2017 m. balandžio 28 d. išrašė sąskaitą–faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 780 Eur sumai, R. B. 2017 m. balandžio 28 d. grynais pinigais sumokėjus 780 Eur ir 2017 m. gegužės 24 d. sumokėjus 643 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius bei gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo fasado rekonstrukcijos darbus bei nupirkti fibrocementinių dailylenčių CEDRA neįvykdė, o gavęs iš užsakovo R. B. 2 223 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. B. priklausantį 2 223 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas V. J. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus: pamatų nuvalymą, padengimą hidroizoliacija, pamatų šiltinimą ekstrudiniu polistirolu 50 mm, pamatų armavimą ir padengimą dekoratyviniu tinku „KREISEL“, fasado sienų gruntavimą, fasado sienų šiltinimą polistirenu EPS70/100, fasado sienų armavimą ir padengimą dekoratyviniu tinku „KREISEL“, viso atlikti darbų už 6150 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su V. J. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); V. J. tą pačią dieną grynais pinigais sumokėjus 800 Eur ir 2017 m. birželio 2 d. sumokėjus 300 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius, o 2017 m. liepos 14 d. išrašė sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl mokėjimo pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to, V. J. 2017 m. liepos 28 d. grynais pinigais papildomai sumokėjus 600 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjus 730 Eur, išrašė du kasos pajamų orderius ir visus gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, atlikęs darbų ne daugiau nei už 100 Eur sumą, likusių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbų pilnai neįvykdė, o gautus iš užsakovės V. J. iš viso 2 330 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. J. priklausantį 2 330 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 22 d., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. liepos 1 d. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado sienų gruntavimą, fasado sienų šiltinimą EPS70/100, fasado sienų armavimą ir namo fasado padengimą dekoratyviniu tinku „KREISEL“ už 4 500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su I. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną išrašė sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl avanasinio mokėjimo 1000 Eur sumai, I. B. tą pačią dieną grynais pinigais sumokėjus 1000 Eur, gegužės 30 d. sumokėjus 900 eurų, išrašė du kasos pajamų orderius ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės I. B. iš viso 1 900 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – I. B. priklausantį 1 900 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas R. M. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas pigiau nupirkti lauko dailylentes, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su R. M. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną išrašė sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 540 Eur sumai bei R. M. grynais pinigais sumokėjus 540 Eur, išrašė kasos pajamų orderį, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti lauko dailylentes neįvykdė, o gavęs iš užsakovės R. M. 540 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. M. priklausantį 540 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. G. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 10 d. atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus už 4700 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl avansinio mokėjimo 2000 Eur sumai, A. G. tą pačią dieną sumokėjus grynais pinigais 2000 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Atlikęs darbų bei nupirkęs medžiagų ne daugiau nei už 300 Eur sumą, likusių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus pilnai neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. G. 1700 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. G. priklausantį 1700 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. V. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 21 d. atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus už 2 200 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su J. V. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl avansinio mokėjimo 1100 Eur sumai, tą pačią dieną J. V. sumokėjus grynais pinigais 1 100 Eur išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovo J. V. iš viso 1100 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. V. priklausantį 1100 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. liepos 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas D. Č. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su D. Č. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 145 Eur sumai. Tą pačią dieną D. Č. sumokėjus grynais pinigais 1 145 Eur išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo fasado ir pamatų šiltinimo darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo D. Č. 1145 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. Č. priklausantį 1 145 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 10 d., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atlikti gyvenamojo namo projektą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su L. K. sudarė projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur sumai, tą pačią dieną L. K. sumokėjus grynais pinigais 1 300 Eur išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo projektą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo L. K. 1 300 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. K. priklausantį 1 300 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, statybos objekte (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 25 d. statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybų subrangos sutartyje numatytus (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo bei stoginės remonto darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės pilnai neįvykdys, su G. D. 2017-08-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo darbų ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. AB „Lietuvos pašte“ atliko G. D. grynųjų pinigų – 495 Eur perlaidą. G. D. tą pačią dieną išrašius sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-08-21 iki 2017-08-31, šią ūkinę operaciją fiksavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Po to, 2017 m. spalio 20 d., spalio 26 d., AB „Lietuvos pašte“ atliko G. D. dvi grynųjų pinigų perlaidas po 200 eurą, tačiau šių ūkinių operacijų nefiksavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. G. D. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus darbus ir 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašius sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą 5 676 Eur sumai, 2017 m. spalio 25 d. išrašius sąskaitą-faktūrą bei 2017 m. spalio 26 d. išrašius atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą 1187,80 Eur sumai, su G. D. pagal statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo darbus neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. D. priklausantį 5968,80 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, statybos objekte (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 25 d. statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybų subrangos sutartyje numatytus (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo bei stoginės remonto darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus (duomenys neskelbtini) autobusų stoties stoginės remonto darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su G. D. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) autobusų stoties stoginės remonto darbų. G. D. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus darbus ir 2017 m. rugsėjo 27 d. išrašius sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą 2 500 Eur sumai, 2017 m. spalio 24 d. išrašius sąskaitą-faktūrą bei 2017 m. spalio 26 d. išrašius atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą 4 500 Eur sumai, su G. D. pagal statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) autobusų stoties stoginės remonto darbus neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. D. priklausantį 7000 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atlikti sutartus statybos darbus, nupirkti ir pristatyti į sutartą vietą lietaus nutekėjimo sistemas, skardines palanges, 50 kg silikoninio tinko „Caparol“, 20 kg gruntinių dažų „Caparol“, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės pilnai neįvykdys, su V. L. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir 2017 m. spalio 3 d. išrašė sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 3d. V. L. per keturis kartus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso B. R., pervedus 1748,50 Eur, gautų pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir pristatęs prekių tik už 110 Eur, likusius 1 638,50 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. L. priklausantį 1 638,50 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. N. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. atlikti gyvenamojo namo vidaus sienų apdailos darbus už 1500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. N. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną A. N. sumokėjus grynais pinigais 500 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo vidaus sienų apdailos darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės A. N. 500 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. N. priklausantį 500 Eur turtą (lėšas);

tokiais savo veiksmais G. R. apgaule savo naudai įgijo bendros didelės 29 745,30 Eur vertės svetimą turtą.

Be to, G. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), projektų direktoriumi ir turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) 2018-02-06 direktorės B. R. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą: sudaryti ir pasirašyti įmonės vardu sutartis su būsimais bendrovės tiekėjais ir pirkėjais, pirkti, parduoti, atsiskaityti su klientais, t. y. gauti ir atlikti mokėjimus per bankus ir grynais pinigais, pasirašyti sąskaitas, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 rugsėjo 30 d., turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse numatytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas, išsinuomotus įrenginius ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse numatytus darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir kai kuriais atvejais save kaip fizinį asmenį, pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar pilnai neatliko, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, išsinuomotus įrenginius, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės 30 114,56 Eur vertės svetimą turtą, o būtent:

- 2018 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. T. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atlikti vejos bortų įrengimo darbus laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. už 528 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti A. T. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei įteikė išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 228 Eur mokėjimo už vejos bortelius JB 3-25 (1000x80x250). Po ko, A. T. 2018 m. kovo 19 dieną sumokėjus grynais pinigais 228 Eur, įteikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą kasos pajamų orderį. Gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti vejos bortų įrengimo darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. T. 228 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. T. priklausantį 228 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas nupirkti akyto betono blokelius ir juos pristatyti į sutartą vietą iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su V. G. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną iš UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į V. G. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2018 m. kovo 20 d. išrašytą išankstinę sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 41,4 m3 „Roclite“ akyto betono blokelių 250x200x600S nupirkimo už 2 107,26 Eur. Po ko, V. G. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 21 d. pervedus 2000 Eur ir 2018 m. kovo 22 d. pervedus 107,26 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo, savo įsipareigojimų nupirkti akyto betono blokelių ir juos pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo V. G. iš viso 2 107,26 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. G. priklausantį 2 107,26 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas S. R. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. atlikti gyvenamojo namo fasado apdailos darbus už 1400 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti S. R. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įteikė išankstinę sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R.. Po ko, S. R. 2018 m. kovo 28 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) bake, pervedus 600 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo fasado apdailos darbus neįvykdė, o gautus iš užsakovo S. R. 600 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - S. R. priklausantį 600 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 27 dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas nupirkti 58 m3 blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų ir juos pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su M. D. telefonu sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir tą pačią dieną iš UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į M. D. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2018 m. kovo 27 d. išrašytą išankstinę sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3200,20 Eur sumai dėl 58 m3 blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų įsigijimo. Po ko, tą pačią dieną M. D. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 3200,20 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti 58 m3 blokelių ir 50 vnt. pakuočių klijų ir juos pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo M. D. 3200,20 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – M. D. priklausantį 3200,20 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas V. F. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d. atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo darbus už 5500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti V. F. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įteikė 2018 m. kovo 28 d. išankstinę sąskaitą- faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. dėl avansinio apmokėjimo. O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pervedus 3030,20 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo darbų neįvykdė, o gavęs iš užsakovės sutuoktinio O. F. 3030,20 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. F. ir O. F. priklausantį 3030,20 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas V. F. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 6 d. atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo, statybų priežiūros, statybų leidimo, namo pridavimo eksploatacijai ir visus kitus su namo projektu susijusius darbus, namo stogo santvarų, stogo dangos, skardinimo montavimo darbus už 9206,94 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti V. F. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną įteikė išankstines sąskaitas- faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R., dėl avansinio apmokėjimo už stogo santvaras ir stogo dangą Origami, stogo priedus. O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 12 d. per du kartus pervedus 2613,60 Eur ir 2993,34 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo projektavimo, statybų priežiūros, statybų leidimo, namo pridavimo eksploatacijai ir visus kitus su namo projektu susijusius darbus, namo stogo santvarų, stogo dangos, skardinimo montavimo darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės V. F. sutuoktinio O. F. 5 606,94 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. F. ir O. F. priklausantį 5 606,94 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2018 m. balandžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas nupirkti 140 kvadratinių metrų trinkelių ir jas iki 2018 m. balandžio 17-18 d. pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su R. A. sudarė žodinę statybos rangos sutartį ir 2018 m. balandžio 12 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į R. A. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apmokėjimo už betonines trinkeles GT 2-5 (200x100x50) 779,80 eurų sumai. Tą pačią dieną R. A. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB (duomenys neskelbtini) banke banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AB, pervedus 779,80 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų nupirkti trinkelių ir jų pristatyti į sutartą vietą neįvykdė, o gavęs iš užsakovo R. A. 779,80 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. A. priklausantį 779,80 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas S. U. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atlikti įvažiavimo į garažą išklojimo trinkelėmis darbus už 1000 Eur, su S. U. sudarė žodinę statybos rangos sutartį. 2018 m. balandžio 19 - 20 dienomis, vykdydamas pagal žodinį susitarimą numatytus darbus adresu (duomenys neskelbtini), atliko grunto iškasimo - išvežimo bei pagrindo paruošimo darbus ir 2018 m. balandžio 20 d. žodžiu pareikalavo 660 eurų. S. U. 2018 m. balandžio 20 d. sumokėjus grynais pinigais 660 Eur, gautų pinigų neaspskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, toliau jokių sutartų darbų nebevykdė, o 2018 m. gegužės 9 d. atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė S. U. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įsipareigota laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atlikti vejos bortų įrengimo, trinkelių klojimo su pagrindų paruošimu darbus adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalis jau buvo atlikti 2018 m. balandžio 19-20 dienomis. Po to, 2018 m. gegužės 18 d. išrašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą bei sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 804,65 eurų sumai. Gavęs iš užsakovo S. U. 660 Eur ir atlikęs darbų ne daugiau nei už 300 Eur sumą, likusių 360 Eur UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. U. priklausantį 360 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas M. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus už 4246,51 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, pateikė pasirašyti M. K. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R., ir 2018 m. balandžio 30 d. įteikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. pasirašytą išankstinę sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1800 Eur avansinio apmokėjimo. M. K. 2018 m. balandžio 30 dieną sumokėjus grynais pinigais 1500 Eur ir 2018 m. gegužės 2 dieną iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), pervedus 300 eurų, gautus visus pinigus (1800 Eur) apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus neįvykdė, o gavęs iš užsakovės M. K. 1 800 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – M. K. priklausantį 1 800 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas – statybinės technikos nuomą, su UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi J. M. sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl vikšrinio krautuvo „Cat-259“ nuomos, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad žodinėje sutartyje sutartų prievolių neįvykdys, 2018 m. gegužės 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) už vikšrinio krautuvo „CAT-259“ nuomą išrašius sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1391,50 Eur sumai, kuri elektroniniu paštu buvo išsiųsta UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nefiksavo šios ūkinės operacijos, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. gegužės 22 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 1391,50 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 31 dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas T. J. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas nupirkti 153 m2 trinkelių ir jas pristatyti į sutartą vietą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su T. J. sudarė žodinę sutartį ir T. J. tą pačią dieną sumokėjus grynais pinigais 1770,66 Eur pasišalino. 2018 m. birželio mėn., pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, atvykęs pas T. J. į namus adresu (duomenys neskelbtini), pateikė T. J. 2018 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 22 d. atlikti važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), už 3970 Eur. T. J. nesutikus, grasindamas negrąžinti T. J. 1770,66 Eur, tokiu būdu naudodamas psichologinį smurtą, privertė T. J. pasirašyti 2018 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įteikė 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1770,66 Eur sumai bei kasos pajamų orderį. Gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų atlikti važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus bei nupirkti 153 m2 trinkelių neįvykdė, o gavęs iš užsakovo T. J. 1770,66 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. J. priklausantį 1770,66 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku, atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi D. C. sudarė nuomos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 m2 fasadinių pastolių nuomos, sutartyje klaidingai nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. sutartyje nurodytos prievolės nevykdys, t. y. negrąžins išsinuomotų pastolių ir neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Tą pačią dieną pagal prekių perdavimo – priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2018 m. birželio 27 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo, išsinuomojo fasadinių pastolių turėklų horizontales (34 vnt.), inkarines jungtis (3 vnt.), įstrižaines pastolių sutvirtinimui (5 vnt.), sukamąsias jungtis (4 vnt.), L-formos rėmus (3 vnt.), šoninius apsauginius turėklus (2 vnt.), pastolių vertikalius rėmus (16 vnt.), viršutinius šoninius apsauginius rėmus (2 vnt.), aliumines platformas su kopėčiomis (2 vnt.), metalines platformas (8 vnt.), apsauginius galinius bortelius (4 vnt.), apsauginius išilginius bortelius (8 vnt.) ir atramines reguliuojamas kojas (14 vnt.) bendros 1210 Eur vertės, kurių iki šiol negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 1210 Eur vertės turtą;

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. Š. į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 9 d. atlikti važiuojamosios dalies (26 m2) ir pėsčiųjų tako (6 m2) pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus, betoninių laiptų demontavimo ir naujų laiptų betonavimo, apklijavimo betoninėmis trinkelėmis darbus už 1500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. Š. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Eur sumai dėl avansinio mokėjimo. Tą pačią dieną A. Š. sumokėjus grynais pinigais 800 Eur išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Po ko, A. Š. 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, papildomai sumokėjus grynais pinigais 300 eurų, šių grynųjų pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir atlikęs darbų ne daugiau nei už 300 Eur sumą, likusių 800 Eur UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, o gautus iš užsakovo A. Š. 800 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Š. priklausantį 800 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas A. R. P. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atlikti ant jau esamų užsakovo paruoštų pagrindų betoninių trinkelių klojimo (75 m2), vejos bordiūrų (20 m) įrengimo ir gyvenamojo namo pamatų šiltinimo darbus (16m2) už 2400 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su A. R. P. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 900 Eur avansinio apmokėjimo. A. R. P. tą pačią dieną sumokėjus grynais pinigais 900 Eur išrašė kasos pajamų orderį. 2018 m. birželio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio pagrindų įrengimo darbų už 364 Eur, R. A. P. tą pačią dieną sumokėjus grynais pinigais 364 Eur, išrašė kasos pajamų orderį. Visus gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. 2018 m. birželio 29 d. A. R. P. už atvežtas medžiagas bei suteiktas paslaugas grynais pinigais sumokėjus 1084,92 Eur ir 2018 m. liepos 21 d. sumokėjus grynais pinigais 100 eurų, gautų grynųjų pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Iš užsakovo A. R. P. iš viso paėmęs 2 448,92 Eur, atliko darbų bei atvežė medžiagų ne daugiau nei už 1 448,92 Eur sumą, tačiau likusių pinigų 1000,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai neįvykdė, o šiuos pinigus pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. R. P. priklausantį 1000 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. D. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atlikti paruošimo darbus, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų ir įvažiavimo bortų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), už 950 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su J. D. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 650 Eur sumai dėl avansinio mokėjimo. J. D. tą pačią dieną sumokėjus grynais pinigais 650 Eur, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Po ko, 2018 m. birželio - liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, J. D. papildomai sumokėjus grynais pinigais 600 Eur už trinkelių nupirkimą, gautų grynųjų pinigų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir atlikęs darbų ne daugiau nei už 350 Eur sumą, likusių 900 Eur UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo ir savo įsipareigojimų pagal 2019 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, o gautus iš užsakovės J. D. 900 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – J. D. priklausantį 900 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku, atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi D. C., sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 m2 mūrininko pastolių nuomos, sutartyje klaidingai nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nurodytos prievolės nevykdys, t. y. negrąžins išsinuomotų pastolių ir neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Tą pačią dieną pagal prekių perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo mūrininko pastolių turėklų horizontales (13 vnt.), sutvirtinimo detales 100 cm (13 vnt.), įstrižaines pastolių sutvirtinimui (4 vnt.), pastolių stovus - ilgus 2,2 m (11 vnt.), pastolių stovus - trumpus (6 vnt.), skersinius 100 cm (4 vnt.), metalines siauras platformas (30 vnt.), bendros 726 Eur vertės, kurių iki šiol negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 726 Eur vertės turtą;

- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvykęs pas J. B. į namus adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikti gyvenamojo namo nuogrindos atnaujinimo darbus už 4500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės neįvykdys, su (duomenys neskelbtini)bendrijos pirmininku J. B. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2800 Eur avansinio apmokėjimo. Tą pačią dieną J. B. iš(duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini), pervedus avansinį mokėjimą - 2800 Eur, gautus pinigus apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, tačiau savo įsipareigojimų atlikti gyvenamojo namo nuogrindos atnaujinimo darbus neįvykdė ir šių pinigų UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nepanaudojo, o gavęs iš užsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos 2 800 Eur juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) bendrijai priklausantį 2 800 Eur turtą (lėšas);

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 16 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini), kuriame UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 21 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini), vykdė statybų rangos sutartyje numatytus gyvenamųjų namų išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų ir monolitinio žiedo įrengimo bei perdangos montavimo darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir melagingai žadėdamas atsiskaityti už atliktus gyvenamojo namo išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo bei sąramų montavimo darbus, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje nurodytos prievolės pilnai neįvykdys, su T. P. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB (duomenys neskelbtini), pervedė 500 Eur dydžio avansą bei šią ūkinę operaciją fiksavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. T. P. atlikus statybos subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus darbus ir 2018 m. rugsėjo 4 d. išrašius sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą 2304 Eur sumai, už atliktas 1804 Eur vertės statybos darbų paslaugas neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. P. priklausantį 1804 Eur turtą (lėšas);

tokiais savo veiksmais G. R. apgaule savo naudai įgijo bendros didelės 30114,56 Eur vertės svetimą turtą.

Iš 2020-02-19 AB „Lietuvos paštas“ rašto matyti, kad G. R. pašte atliko pinigų perlaidas: 2017-03-29 S. P. - 50 eurų; Ž. U. - 2017-09-15 – 300 eurų; B. P.: 2017-07-27 – 200 eurų, 2017-08-09 - 120 eurų, 2017-08-10 -100 eurų, 2017-08-28 - 300 eurų; G. D.: -2017-08-31 – 495 eurus, 2017-10-26 -200 eurų; D. Č. 2018-04-04 -600 eurų (7 t., 27-33 b.l.).

1. Tyrimui Bendrovė pateikė 2017 m. pirkimų ir pardavimų dokumentus bei registrus, 2017 m. kasos dokumentus ir kasos registrą, AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), AS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bank ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašus ir bankų suvestinius registrus. Panevėžio apskrities VPK KP ENTV pareigūnams 2019-09-04 atlikus kratą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. R. motinos) gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti 2017 m. įvairūs padriki dokumentai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini), kurie neįtraukti į registrus.

Bendrovė nepateikė 2017 m. Didžiosios knygos, bendrojo žurnalo, turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir sąnaudų apskaitos apyvartos žurnalų. Nepateikus suvestinių apskaitos registrų tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2017 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų duomenų teisingumo, turto, gautinų ir mokėtinų sumų.

1) Bendrovė buhalterinėje apskaitoje 3 atvejais užfiksavo tikrovės neatitinkančias statybos darbų ar statybinių prekių pardavimo ūkines operacijas - sąskaitose faktūrose nurodė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes darbai atlikti nebuvo ir statybinės medžiagos nebuvo pristatytos pirkėjams. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte (Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys), nes buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias statybos darbų ar statybinių prekių pardavimo ūkines operacijas - R. B., R. M. ir A. N. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisingus duomenis perkėlė į 2017 m. pardavimo operacijų registrą, 2017 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Bendrovė 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje iškraipė duomenis apie gautas pajamas, todėl deklaravo neteisingą apmokestinamąjį pelną.

3. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) banko ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė iš fizinių asmenų į banko sąskaitas gavo 6200 € įplaukų ir fiziniams asmenims bankiniais pavedimais išmokėjo 900 € išmokų. Pagal pateiktus Bendrovės kasos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė iš fizinių asmenų gavo 38611,91 € įplaukų ir fiziniams asmenims per atskaitingą asmenį G. R. išmokėjo 1865 € išmokų. Pažeidimų, apskaitant pinigines lėšas, nenustatyta (7 t., 54-69 b.l., specialisto išvados priedai (7 t., 70-172 b.l.)).

Iš dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai bei banko dokumentai, 2017 m. pirkimų ir pardavimų sąskaitos faktūros, suvestiniai registrai ir 2017 m. avanso apyskaitos. Apžiūros metu nustatyta, kad pagal pateiktą pardavimo operacijų žurnalą Bendrovė 2017 m. vasario-lapkričio mėn. išrašė 24 pardavimo sąskaitas faktūras, iš jų 20 išrašytos fiziniams asmenims, 4 išrašytos juridiniams asmenims. Taip pat buvo išrašytos 26 išankstines sąskaitos faktūros arba avansinio mokėjimo sąskaitos faktūros, iš jų 24 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, tačiau šios sąskaitos faktūros pardavimo operacijų žurnale nefiksuotos. Pagal pateiktą Avanso apyskaitą 2017-12-31 fiksuota 7750,05 € Bendrovės skola atskaitingam asmeniui, pagal kasos registrą 2017-11-13 fiksuotas 43086,21 € kasos likutis. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur konkrečiai buvo panaudoti fizinių asmenų j UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą ir į UAB (duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais sumokėti pinigai. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė pirko statybines medžiagas, statybinius įrankius, nuomojosi statybinę įrangą, mokėjo mokesčius, pirko degalus, nuomojosi automobilius, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, pirko įvairias prekes ir paslaugas (skelbimai, ryšio paslaugos, kanceliarinės prekės ir kt). Pirkimai ir mokėjimai užfiksuoti atskaitingo asmens avanso apyskaitose bei kasos registre (7 t., 175-178 b.l.). Taip pat apžiūrėti liudytojų G. D., A. S., A. S., N. A., V. L. apklausos protokolai bei prie jų pateikti dokumentais, UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (7 t., 181-184 b.l.).

Iš juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2016-03-03 adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2016-03-03 iki 2016-10-12 jos direktorius R. B., o nuo 2016-10-12 iki 2019-11-18 direktorius ir akcininkas yra G. R.; bendrovės pabaigos data – 2019-11-18 (7 t., 74-78 b.l.).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad G. R. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-10-17 iki 2018-01-01 (7 t., 79 b.l.). UAB (duomenys neskelbtini) įvairiais laikotarpiais yra dirbę: P. Ž., L. Z., Ž. U., M. Š., G. P., B. P., J. P., S. P., R. M., S. J., S. J., M. G., I. A. (7 t., 96 b.l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valsybos Kauno skyriaus 2019-04-12 pranešime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu yra (duomenys neskelbtini)garažų bendrija, kurioje yra tik pašto dėžutė su adresu, jokių reklaminių iškabų apie kokio nors juridinio asmens veiklos vykdymą nėra ir šiuo adresu įmonė veiklos nevykdo. 2018-02-28 Fondo valdybos Kauno skyrius išvadoje konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo. Draudėjo pateikti socialinio draudimo pranešimai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-04-30 neįrašyti į LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Draudėjas nuo 2018-05-17 duomenų apie apdraustuosius neteikia (7 t., 94-95 b.l.).

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2019-03-15 pranešimo matyti, kad antstolių žinioje yra ir vykdomos 20 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (8 t., 49-50 b.l.).

Įrodymai dėl sukčiavimo, G. R. dirbant UAB (duomenys neskelbtini)

Epizodas su A. T.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018-03-27 sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) išrašė sąskaitą M. D. (pirkėjui) dėl 58 m3 akytojo betono blokelių „Roclite“ 200x250x600S bei 50 vnt. klijų „Roclite“, 25 kg, nupirkimo už 3200,20 Eur su PVM (10 t., 28 b.l.).

Iš 2018-07-16 AB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad M. D. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2018-03-27 perveda – 3200,20 eurų (21 t., 86 b.l.).

Iš 2018-06-20 Panevėžio apylinkės teismo preliminaraus sprendimo matyti, kad M. D. ieškinys yra tenkinamas visiškai, nutarta priteisti ieškovui M. D. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 3200,20 Eurų skolą, 8 proc. dydžio metinės palūkanas, 36 Eur žyminį mokestį ir 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (10 t., 59-60 b.l.).

Iš V. F. pateikto AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo matyti, kad 2018-03-28 O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pinigų pervedimą – 3030,20 eurų (10 t., 80 b.l.).

Iš V. F. pateikto AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo matyti, kad 2018-04-12 O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pinigų pervedimą – 2613,60 eurų (10 t., 87 b.l.).

Iš V. F. pateikto AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymo matyti, kad 2018-04-12 O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pinigų pervedimą – 2993,34 eurų (10 t., 89 b.l.).

Iš 208-07-16 AB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad O. F. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2018-03-29 pervedė 3030,20 eurų, 2018-04-13 - 2613,60 eurų ir 2993,34 eurus (21 t., 87-88 b.l.).

Iš 2020-06-08 UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti du prekių pardavimo sandoriai (11 t., 30 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. U. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet gali būti, kad 2018-04-20, jos vyras S. U. mokėjo pinigus asmeniui vardu G. už dalį atliktų darbų dėl trinkelių klojimo kieme. Asmenį vardu G. matė savo namų kieme kaip jis dirbo. Atsimena, kad jos vyras iš vakaro (po darbo), tai galėjo būti 2018-04-19, ėjo į bankomatą, kad nusiimti pinigų, nes sekančią dieną turėjo sumokėti G. už dalį atliktų darbų. Sekančią dieną prieš atvažiuojant G., matė kaip jos vyras prie jos skaičiavo pinigus 660 eurų, kad galėtų sumokėti G.. Kai jos vyras ėjo sumokėti pinigų G. ji kartu nėjo, o buvo namuose ir nežiūrėjo kaip jos vyras padavė pinigus, tik sugrįžęs pasakė, kad G. pinigus sumokėjo jų garaže. Praėjus kelioms dienoms, tai galėjo būti 2018-05-09, G. atvažiavo į jų namus ir atvežė pasirašyti sutartį, nors iki to laiko kol gavo avansu pinigus už dalį atliktų darbų jokių dokumentų jos vyrui pasirašyti nebuvo atvežęs. Kai G. atvežė pasirašyti dokumentus, ji buvo namuose ir tą matė, jai net vyras buvo atnešęs paskaityti. Jos vyras pasirašė atneštus G. dokumentus, nors nuo pinigų sumokėjimo jis jokių darbų nevykdė. G. dėl nevykdomų darbų vis aiškino, kad išėjo darbuotojas ir neturi kas dirba, bet vis planavo ką nors atsiųsti, kad pabaigtų darbus. 2018-05-18 G. vėl atvažiavo pas jos vyrą ir jo automobilyje padavė dokumentus jos vyrui ir liepė juos pasirašyti. Dokumentuose buvo nurodyta, kad pratęsia darbų atlikimo laiką. Jei gerai atsimena, G. daugiau pas juos nebebuvo atvažiavęs, tik birželio mėnesį vyras gavo laišką, tai galėjo būti 2018-06-07, kuriame buvo nurodyta, kad jie privalo sumokėti 804,65 eurų UAB (duomenys neskelbtini). Po to jos vyras kreipėsi į policiją (11 t., 133-134 b.l.).

Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba ikiteisminio tyrimo vyresniąja tyrėja Panevėžio AVPK. Ji yra apklausinėjusi G. R., bet neatsimena, kokioje byloje ir kaip jis atrodo. Neatsimena, ar ką apklausė šioje byloje. Kai reikia apklausti liudytoją, jis iškviečiamas, užpildoma asmens pažyma, supažindinama su teisėmis ir pareigomis, duodama pasirašyti, surašoma apklausa, protokolą liudytojas perskaito ir pasirašo. Žmogus pasirašo dėl melagingų parodymų. Pasakoma liudytojų apie ką bus kalba, nes daug kas neatsimena. Žmogus papasakoja pats, paskui užduodami klausimai. Jei liudytojas pasakoja aplinkybes, jis įvardija juos vardais, tai juos vadiname vardais, o jei neįvardina, tai ji neįvardina ir nenurodo. Visada duoda pačiam perskaityti, nebent kokių akinių neturi, tai kviečiame tada kolegą perskaityti. Visada duoda pasirašyti, sudaro galimybes duoti pastabas dėl surašyto protokolo. Jei reikia, pakoreguoja vietoje, viską tada atspausdina. V. U. apklausos ji neatsimena, o V. U. lyg girdėjo. Teismui pagarsinus liudytojos V. U. apklausos protokolą (11 tomas, 111-113 b. l.), S. D. parodė, kad atsimenu, kad ta moteris minėjo, kad viską tvarko vyras, ji tik žino, kas buvo. Apklausoje buvo tik ji ir apklausiama liudytoja (V. U.). Viskas čia surašyta iš jos žodžių. Kiek atsimena, V. U. pati įvardijo tas datas. Neatsimena, ar moteris čia iš atminties sakė, G. įvardino pati, kad taip vadino tą žmogų, kuris turėjo darbus atlikti. Turbūt moteris pati įvardino asmenį kaip G. ir G., nes ji stengiasi rašyti taip, kaip žmogus sako, nepatikslinti. Jeigu moteris nieko neaiškino, reiškia moteriai iš apklausos viskas tiko. V. U. tikrai skaitė apklausą ir pasirašė ant supažindinimo protokolo. Ji fiksuoja kaip sako, vardas moteriai nebuvo kliūtis. Ji moteriai neuždavė klausimo, kodėl yra du vardai G. ar G., pastabų moteris neturėjo. Jei būna pastabos, jos būna fiksuotos priede, jei ne, reiškia asmuo pastabų neturėjo. Ji užrašė iš V. U. žodžių. S. D. neatsimena, kaip atrodo ta moteris, ji atsimena, kad moteris niekur nesikišo. Ji pati byloje žinojo, apie ką eina kalba, nes G. R. jau buvo nustatytas kaip įtariamas asmuo. Ar su G. R. turėjo kontaktą, nežino, apie tokį jau girdėjo darbe.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. U. - jo uošvis, kuris sumanė kieme pasidaryti tvarką, išsikloti kiemą trinkelėmis, pradėjo ieškoti firmos. Jis patarė S. U. paieškoti laikraštyje, paskambinti ir tartis dėl kainos. Pagal skelbimą S. U. rado firmą, sutarė, kad atvažiuos, tvarkys. Jis su žmona dažnai atvažiuoja pas uošvius šeštadieniais. Atvažiavus pamatė, kad viskas nukasta, paruošta. Sakė uošviui, kad džiaugtųsi, greitai padarė, išlygins ir sudės trinkeles. Manė, kad po savaitės ir padarys. Paskui uošvis pradėjo jam sakyti, kad nebegali dasiskambinti. Sako „pabandyk tu“. Jis paskambino, atsiliepė, pažadėjo atvažiuoti, bet neatvažiavo. Paskui vėl paskambino, sutarė su uošviu, kad atvažiuos, pasirašys sutartėlę. Paskui jis jau nebedalyvavo, nematė tos sutarties, tik paskui uošvis jam rodė tą sutartį. Jis pats su kaltinamuoju bendravo tik telefonu, o tiesiogiai matė šį, kai buvo atvykęs pas uošvį, adresu (duomenys neskelbtini), ir šnekėjosi, sutarė, kad jo uošviui atveš sutartį. Atvažiavęs, tas asmuo jam neprisistatė. Šio asmens telefoną jis gavo iš uošvio. Uošvis sakė, kad davė šitam žmogui avansą 660 eurų, darbai buvo pradėti, o paskui nebaigti, todėl jis ir įsikišo, pradėjau skambinti. Pažadėjo tęsti darbus, surašė sutartį. Pradėti darbai nutrūko, nes sakė, kad turi kitą objektą, pabaigs, tada atvažiuos čia pabaigti. Kai darbai vėl nebuvo toliau tęsiami po sutarties surašymo, jis lyg dar bandė skambinti, bet šis nebekėlė telefono. Kiek žino, uošvis to sumokėto avanso nebeatgavo. Dėl pinigų susigrąžinimo uošvis kreipėsi į teismą. Ar uošviui buvo nurodytos priežastys, dėl ko tie darbai toliau nebebuvo tęsiami, nežino. Kas atlikinėjo pirminius darbus, nežino, negali pasakyti, uošvis sakė, kad sudarė su šituo žmogumi sutartį, pradžioje sutarė žodžiu, o paskui sudarė sutartį. Po to darbus pabaigė kiti asmenys. Kiek darbuotojų darbavosi pas uošvį, nematė. Jis matė, tik kad yra nukasta ir pripilta skaldos.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pateikęs skelbimą, kad atlieka kasimo ir stumdymo darbus. G. (kaltinamasis) susirado jį, sakė, kad turi daug objektų. Įdarbintas jis nebuvo, G. paskambindavo ir paprašydavo padirbti. G. sakė, kad užsiima trinkelių klojimu, neturi darbuotojo, tai samdė jį, jam reikėdavo tik atlikti darbus su savo traktoriuku „Bobcat“. Daug buvo tų objektų, pirmasis buvo prie AB (duomenys neskelbtini), dirbo dar (duomenys neskelbtini). Viskas čia buvo 2018 m., nemažai tuo metu teko su G. bendradarbiauti. G. nebūdavo, jis prašydavo parašyti, kada baigs darbus, tai parašydavo šiam, nes užmokestį skaičiuodavo už moto valandas. Viskas vyko žodiniu susitarimu, už valandą buvo 20 eurų suma sutarta, yra moto valandos, fotografuoji traktoriuką, užsirašai. Jis pats nerašydavo jokių sąskaitų. G. su juo atsiskaitė tik už dalį objektų, išsisukinėdavo, bet atsiskaitydavo grynais, už paskutinius objektus (tris ar keturis) neatsiskaitė, liko jam skolingas nuo 200 iki 300 eurų. Sakė darbai nebaigti, žmonės neatidavę, nedidelės sumos, nelabai sukdavo dėl to galvą. Jis pats į tuos objektus negrįždavo, jo darbas būdavo netinkamą gruntą iškasti ir viskas. Atvažiuodavo sunkvežimis, kuris atveža gruntą, jam reikdavo paskaičiuoti, G. užsakydavo ir tą gruntą atveždavo. Jis ne visus savininkus yra matęs net, nes jam mokėdavo už darbus G., bet ne tie asmenys, pas kuriuos dirbo. Pilnai G. neatsiskaitė, žino, kad buvo su savininkais konfliktas, jam paskambino savininkas pasakyti, kad G. yra apgavikas, ten Žaliosios pamiškėje. Ten įvyko konfliktas tarp savininko ir G., savininkas galvojo, kad jis su G. - komanda, bet jis pasakė, kad G. jį samdo ir daugiau su šiuo nebedirba. Iš G. jis nieko nebereikalavo, žinojo, kad G. toks žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu jis viską sakė teisingai.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tik žvyrą vežė, bet nei kada, nei kur - neatsimena. Vežė žvyrą (duomenys neskelbtini), padėjo pažįstamam D., kuris paprašė jo pavežti žvyrą. D. turėjo savo transporto priemonę, o jis tik pavairavo. Kam buvo vežamas tas žvyras, kieno užsakymu, nežino. Jis jokių pinigų už paslaugą negavo, neatlygintinai padėjo draugui. Kur vežė, adreso-neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (11 t., 151-152 b.l.), A. B. juos patvirtino kaip teisingus ir paaiškino, kad kitų jokių papildomų aplinkybių nepamena. Jam policijoje nepadėjo adreso prisiminti, jis pats viską papasakojo.

Teismas vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. tvarka teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojo J. B. apklausos protokolą (11 t., 157-160 b.l.), kur jis parodė, kad jo kaimynas yra S. U.. S. U. atsimenu, kad 2018 m. pavasarį, tiksliau gerai atsimena, kad balandžio mėnesį nusprendė savo kiemą išsikloti trinkelėmis. Gerai atsimenu, kad 2018 m. balandžio 19-20 dienomis jo kieme vyko statybos darbai. Atsimena, kad 19 d., apie 9 val., buvo atvežtas bobkatas, kokiu automobiliu buvo atvežtas nepasakys. Atsimena, kad automobilis buvo su priekaba. Buvo tada bobkatu iškastas gruntas, gruntas buvo išvežtas, kokiu automobiliu ir per kiek kartų buvo išvežtas, tikrai nepasakysiu, nes visą laiką tikrai nestebėjo kas vyksta kaimyno kieme. Pamena, kad darbai vyko apie pusdienį laiko, tikrai ne visą dieną. Tada kitą dieną, jau balandžio 20 dieną, apie 9 val. vėl matė, kad vyksta statybos darbai S. U. kieme. Matė, kad buvo atvežta viena didelė rupių kalkinių akmenų priekaba ir išpilta jo kieme. Matė, kaip po S. U. kiemą vaikščiojo lyg ir du jam nepažįstami vyrai. Jie S. U. kieme galėjo prabūti apie pusdienį laiko. Ką jie konkrečiai veikė nepasakys, to nestebėjo. Jis tik retkarčiais žvilgtelėdavo kas vyko tomis dienomis kaimyno kieme. Jei ne S. U. prašymas, jis visai į tai nebūtų kreipęs dėmesio. Dienas atsimena gerai dėl to, kad apie tai, kad S. U. kieme bus vykdomi statybos darbai, jam pasisakė pats S. U. ir jo paprašė, kad jis prižiūrėtų kaip bus vykdomi darbai. Atsimena, kad S. U. pasakė, kad negalės prižiūrėti kaip vyks statybos darbai jo kieme, nes nelabai šiuo klausimu nusimano. Dėl šios priežasties jis ir įsiminė šias dvi dienas ir kas tomis dienomis vyko gerai atsimena. Po tų dviejų dienų niekas daugiau jokių statybos darbų S. U. kieme nebe atliko. Atsimena, kad praėjus keletai dienų S. U. skundėsi, kad jam nebaigia jo kieme pradėtų statybos darbų, o žadėjo darbus atlikti per 3 dienas. Jam pasakojo, kad įmonę, kuri pradėjo darbus jo kieme jis rado internete, kad šios įmonės siūlomos paslaugų kainos buvo žemiausios, dėl to jis šią įmonę ir pasisamdė. Kiemą S. U. tvarkytis pasibaigė pats, lyg 2018 m. vasarą, į jos pabaigą.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Panevėžio AVPK vyr. tyrėja, jai tenka apklausinėti asmenis. Prieš pradedant apklausą yra užpildoma asmens duomenų anketa, išaiškinamos liudytojo teisės ir pareigos, asmuo įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, asmuo pasirašo ir papasakoja laisva forma sava eiga, po to užduodamas tik tikslingas klausimas. Daugiausia liudytojai pasakoja laisva forma, ji retai formuluoja patikslinančius klausimus. Dažniausiai žmonės protokolą perskaito patys, bet būna, kad perskaito ir ji. Visada asmeniui yra suteikiama galimybė pateikti pastabas. Apklausa yra surašoma iš asmens žodžių. Jei specialiajame nėra pastabų fiksuota, reiškia, kad jų nebuvo. Teismui pagarsinus liudytojo J. B. apklausos protokolą (11 t., 157-160 b.l.), I. B. parodė, kad konkrečias datas nurodė pats apklausiamas asmuo, visi parodymai fiksuoti iš jo paties žodžių. Protokolas jam buvo perskaitytas, jis pradėjo skaityti, bet jam sunkiai sekėsi, todėl ji jam protokolą perskaitė. Pastabos nebuvo išsakytos. Liudytojas pats atvyko į policiją suderinus apklausos laiką. Liudytoja neatkreipė dėmesio į jo sveikatos būklę, jis tik pasakė, kad nebegali dirbti taip, kaip prieš porą metų. Jis pats atėjo ir išėjo. Jokių priekaištų dėl jo kvietimo į policiją neišsakė. Liudytoja I. B. taip pat parodė, kad ji vykdė ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji pati atliko kratą G. R. namuose, kratą atliko keturiese, viskas užfiksuota kratos protokole. Krata buvo baigta jam esant, protokolas buvo surašytas protokolas, kaltinamasis atsisakė pasirašyti. Kratos metu G. R. labai nesiskundė sveikata, po to jis pasikarščiavo ir jam reikėjo vaistų, čia buvo po kratos, jam buvo likę tik pasirašyti. Jie G. R. iškvietė medikus, dėl jo išgertų tablečių, kad būtų saugiau. Po G. R. išvežimo jie išvyko labai greitai, nes krata jau buvo baigta. Kratos metu buvo paimta įvairių dokumentų. Būsto saugumu pasirūpino kaltinamojo mama. Po kratos išvyko jie, vertėjai, medikai išsivedė G..

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), kiemas (11 t., 47-50 b.l.). S. U. pateiktose fotonuotraukuose matyti skalda, jos krūvos (11 t., 65-67 b.l.).

Iš 2018-04-14 laikraščio (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad jame yra skelbimas: „Klojame trinkeles, liejame pamatus, atliekame mūro darbus. Tel. (duomenys neskelbtini)“ (11 t., 64 b.l.).

Iš S. U. pateikto 2018-06-05 (duomenys neskelbtini), AB sąskaitos išrašo matyti, kad S. U. iš banko sąskaitos išgrynino: 2018-04-19 – 500 eurų; 2018-04-26 – 500 eurų (11 t., 90 b.l.).

Iš 2018-05-09 sudarytos statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutartis sudaryta tarp S. U. (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas). Sutartyje rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka vejos bortų įrengimo, trinkelių klojimo su pagrindu paruošimo darbus. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – 2018-05-09, pabaiga - 2018-05-18 (11 t., 91-92 b.l.).

Iš 2018-05-18 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo matyti, kad dėl lietingų oro sąlygų darbų atlikimo terminas pratęsiamas iki 2018-06-01 (11 t, 93 b.l.).

Iš 2018-05-18 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktorius perduoda atliktus darbus: grunto iškasimas ir išvežimas, pagrindo paruošimas (žvyras, skalda) S. U. (11 t., 95 b.l.).

Iš 2018-05-18 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktorius G. R. išrašė 804,65 Eur sąskaitą S. U. pagal 2018-05-18 darbų pirėmimo-perdavimo aktą (11 t., 94 b.l.).

Iš S. U. pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-05-31 vyko SMS susirašinėjimas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (11 t., 72-74 b.l.).

Iš S. U. pateikto elektroniniu paštu susirašinėjimo matyti, kad S. U. 2018-05-29 UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsiunčia el. laišką primindamas, kad G. pažadai pabaigti darbus iki 2018-06-01 kol kas nevykdomi (11 t., 105 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018-06-04 priminimo S. U. matyti, kad juo bendrovė ragina sumokėti 804,65 Eur pagal 2018-05-18 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (11 t., 96 b.l.).

Iš 2018-06-04 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo S. U. matyti, kad juo bendrovė praneša apie galimą rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros iki 2018-06-08. Nurodo, kad ją apmokėjus iki nurodytos datos, darbus pratęs ir pabaigs iki birželio 17 d. (11 t., 97-101 b.l.).

Iš 2019-09-13 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo iš S. U. priteista ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 804,65 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 18 Eur žyminio mokesčio ir 820 Eur advokato atstovavimo išlaidų 11 t., 126-130 b.l.).

Iš 2019-01-11 AB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankui pateikė kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). (21 t., 130 b.l.).

Iš tyrėjos K. B. 2018-12-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslu sužinoti grunto iškasimo, išvežimo, skaldos užpylimo kainą už 1 kvadratinį metrą be PVM, ar reali yra 19 eurų suma, buvo apklausti įvairių įstaigų specialistai, kurie tiksliai atsakyti į nurodytą klausimą negalėjo (11 t., 164 b.l.).

Iš 2018-08-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. R. išklotinės analizę, nustatyta, kad G. R. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-06-07 skambino S. U. -18 kartų ir parašė 1 SMS pranešimą (11 t., 183 b.l.).

Iš 2020-10-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. R. išklotinės analizę, nustatyta, kad G. R. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-28 iki 2018-05-09 bendravo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. K. (8 kartai) (12 t., 1 b.l.).

Iš 2018-10-05 tarnybinio pranešimo ir jo priedų matyti, kad mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi G. R.; mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi A. A.. Matyti, kad kontaktas tarp abiejų telefono numerių vyko 72 kartus, laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2018-07-11. Matyti, kad G. R. pirmas kontaktas su A. A. buvo 2018-03-16, paskutinis – 2018-07-10. Taip pat matyti, kad mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi A. B.. Matyti, kad kontaktas tarp abiejų telefono numerių vyko 24 kartus, laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2018-07-11. G. R. pirmas kontaktas su A. B. buvo 2018-04-24, paskutinis – 2018-07-04 (12 t., 3-6 b.l.).

Epizodas su M. K.

Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sumanė pakeisti namo stogą ir tiems darbams atlikti ieškojo, kas tai galėtų padaryti. Dukra su žentu pasakė, kad pas pažįstamus UAB (duomenys neskelbtini) atlieka tuos darbus. Jie susitarė, kad tas žmogus paruoš dokumentus ir atvyks pas juos. Dokumentai buvo jos vardu. Atvyko pas juos į namus G. ir jie pasirašė statybos rangos sutartį. Ta sutartis buvo su direktorės B. R. parašais. Jis žadėjo pradėti vykdyti darbus gegužės pradžioje. G. R. sakė, kad reikia medžiagų, todėl jam davė 1500 eurų, jis tai sumai užpildė kasos pajamų orderį ir ant sutarties įrašė, kad gavo grynais 1500 eurų, o 300 eurų sumą ji pervedė per el. bankininkystę. Gegužės mėn. 3 d. jis neatvyko, su G. R. bendravo dukra ir jos vyras. G. R. nurodė daug priežasčių, iš ko jie suprato, kad G. R. juos apgavo. Po to ji parašė pretenziją UAB (duomenys neskelbtini), išsiuntė ją el. paštu, bet jokios žinios iš įmonės negavo, toks pat laiškas buvo išsiųstas registruotu laišku. Internetu dukra parašė, kad minėta įmonė yra nepatikima, po ko jai paskambino G. R. ir liepė įrašą ištrinti. Po kiek laiko ji sužinojo, jog tie pažįstami pateikė skundą dėl G. R. ir juos paragino skundą pateikti. Tada ji nuvyko į policiją ir pateikė skundą. Sumokėtai 1800 eurų sumai jokie darbai nebuvo atlikti, jokios medžiagos nebuvo nupirktos. Prašo iš G. R. priteisti 1800 eurų.

Iš 2018-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito matyti, kad M. K. G. R. grynais pinigais sumokėjo 1500 eurų (12 t., 51 b.l.).

Iš M. K. pateikto (duomenys neskelbtini) banko išrašo matyti, kad 2018-05-02 M. K., iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) atliko pinigų pavedimą 300 eurų (12 t., 52 b.l.).

Iš 2019-10-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. J. el. laiško matyti, kad M. K. perduotos skolos UAB (duomenys neskelbtini) neišieškojo. Pagal šią sutartį negavo ir nemokėjo jokių įmokų (12 t., 67 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-22 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėja) išrašė sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) dėl technikos nuomos už 1391,50 eurų (12 t., 91 b.l.).

Papildomai liudytojas D. C. parodė, kad <...> pirmos apklausos metu jis suklydo nurodydamas, kad G. R. nuomodamasis fasadinius pastolius jam sumokėjo 100 eurų avansą, nes vėliau atidžiai peržiūrėjus dokumentus, jokio tai patvirtinančio dokumento, kad G. R. 2018-06-15 sumoka 100 eurų avansą, jis nerado. Dėl to, kad sutartyje yra nurodytas 100 eurų avansas, jis ir pasakė, kad G. R. nuomodamasis fasadinius pastolius jam sumokėjo 100 eurų, nors iš tikrųjų jokių pinigų jis jam nesumokėjo. Taip pat pirmos apklausos metu jis taip pat suklydo nurodydamas, kad G. R. nuomodamasis mūrininko pastolius jam sumokėjo 60 eurų avansą. Ruošiant civilinį ieškinį buvo tikrinami dokumentai, kurie susiję su pastolių nuoma G. R. ir patikrinimo metu nebuvo aptikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad G. R. yra sumokėjęs 60 eurų avansą. Dėl to, kad sutartyje dėl mūrininko pastolių nuomos yra nurodytas 60 eurų avansas, jis ir pasakė, kad G. R. nuomodamasis šiuos pastolius jam 2018-07-03 sumokėjo 60 eurų. Fasadiniai pastoliai galima sakyti buvo nauji, juos įsigijo naujus, jais iki juos išsinuomojant G. R., gal buvo naudotasi tris kartus, o mūrininko pastoliai buvo naudoti daugiau, juos jau jie įsigijo naudotus. Abeji pastoliai buvo apie tris metus nenaudojami. Sutartyse buvo nurodyta, kad 1 kvadratinis metras pastolių yra įvertinti 20 eurų, tai yra buvo išvestas visų į kvadratinį metrą įeinančių dalių vidurkio kaina pritaikius nusidėvėjimą. Naujai įsigyjant 1 kvadratinį metrą pastolių jo kaina galėtų siekti apie 40 eurų. G. R. išsinuomotų pastolių nėra grąžinęs iki šios dienos, t. y. 2020-11-17. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra pareiškęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinį ieškinį, kuriame viskas yra tiksliai nurodyta kiek, kokių dalių ir kokio dydžio žala yra padaryta UAB (duomenys neskelbtini). Dėl negrąžintų fasadinių pastolių UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 1210 eur žalą (be PVM), o dėl negrąžintų mūrininko pastolių - patyrė 726 eur (be PVM) žalą. Taip pat buvo patirta žala ir dėl negauto nuomos mokesčio, tai yra už fasadinių pastolių nuomą, už 1 mėnesį - 100 eur ( be PVM) ir už mūrininko pastolių 2 mėnesių nuomą 120 eurų ( 1 mėn.- 60 eur) (be PVM). Viso UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 2202,20 eurų turtinę žalą (13 t., 31-32 b.l.).

Iš 2020-12-08 tarnybinio pranešimo dėl liudytojos D. R. apklausos telefonu matyti, kad apklausos metu D. R. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio mėnesį ieškojo rangovų, dėl naujų dviejų dvibučių kotedžų statybos, adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų balandžio mėnesį buvo pateiktas paklausimas UAB (duomenys neskelbtini), el. adresu (duomenys neskelbtini), dėl statybinių paslaugų teikimo. UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-29 el. paštu iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos patrauklios statybos darbų atlikimo kainos, kurios buvo žemesnės nei siūlė kiti rangovai. Po to tarp jų vyko derybos ir 2018-06-21 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, kurioje rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų išorinių, vidinių, pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo, perdangos montavimo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) darbus pradėjo kelių dienų bėgyje po sutarties pasirašymo, po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) į statybų objektą atvežė statybinių medžiagų. Bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu G. R., kuris buvo pateikęs įgaliojimą, kad atstovauja UAB (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad UAB (duomenys neskelbtini) aprūpina tik statybinėmis medžiagomis, o darbui reikalingomis priemonėmis, kaip pastoliais ir pan., rūpinasi pats rangovas, t.y. UAB (duomenys neskelbtini). Ar prie statybos objektų buvo pastoliai pasakyti negali, nes praėjo ne mažai laiko ir to nepamena. Konkrečiai nebuvo sutarta, kada, kokiu būdu su UAB (duomenys neskelbtini) bus atsiskaitoma už atliktus darbus. Buvo mokama per kelis kartus, atlikus dalį sutartų statybos darbų. Mokoma buvo ir bankiniais pavedimai, ir grynais pinigais, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros. Atlikusi dalį statybos darbų UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo nebeatlikinėti sutartų statybos darbų, būdavo, kad padirba savaitę, po to nebedirba. G. R. pradėjo nebeatsiliepinėti į skambučius, dėl to, 2018-09-21 el. paštu išsiuntė pranešimą, kad sutartis nutraukiama. UAB (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikė atsakymą, kad su sutarties nutraukimo sąlygomis nesutinka ir apie tai informuos artimiausiomis dienomis, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Jokių UAB (duomenys neskelbtini) likusių priemonių, įrenginių ir panašiai UAB (duomenys neskelbtini) nepaliko. Buvo likęs tik prie statybos objekto UAB (duomenys neskelbtini) jūrinis konteineris, kuris yra perduotas jūrinio konteinerio savininkui, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), kuris dar informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemoka nuomos mokesčio. Jūrinis konteineris UAB (duomenys neskelbtini) grąžintas tik gavus UAB (duomenys neskelbtini) jūrinio konteinerio nuomos sutartį, iš kurios buvo matyti, kad jūrinis konteineris buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) nuo to momento, kai buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, nebandė su jais susisiekti ir atsiimti jūrinį konteinerį (13 t., 79-80 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės I. P. el. laiško matyti, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl konteinerio nuomos. Išnuomotą konteinerį iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiėmė 2019-01-04 savo iniciatyva, kadangi nesulaukė mokėjimų už konteinerio nuomą bei transportavimą. Matyti, kad išnuomotas konteineris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), kad konteinerį jiems perdavė ir grąžinimo aktą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini). Matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė nei už vieną sąskaitą, skola 423,50 eurų (13 t., 98-101 b.l.).

Iš 2018-06-20 konteinerių nuomos sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį dėl jūrinio konteinerio nuomos (13 t., 99-100 b.l.).

Iš 2019-01-11 AB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankui pateikė kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) (21 t., 130 b.l.).

Iš Panevėžio apskrities VPK 2021-12-15 rašto matyti, kad patikrinus centrinę duomenų bazę nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019-03-01 duomenų ar registruotų G. R. pareiškimų apie tai, kad iš jo būtų buvę pavogti statybiniai pastoliai, kuriuos jis išsinuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini) , nerasta (29 t., 65 b.l.).

Epizodas su A. Š.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam sode reikėjo iškloti plyteles. Buvo paskelbta laikraštyje, kad atlieka darbus tokius, kokius jam reikėjo atlikti. Jis paskambino nurodytu numeriu ir pas jį į sodą atvyko žmogus, kuris prisistatė kaip G. R., kiek jis iš šio suprato, tai buvo įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) – vadovas. Jie pasirašė sutartį, įmonė turėjo suklijuoti trinkeles, pagal sutartį trinkeles ir medžiagas perka įmonė, o jis tik sumoka. Jis sumokėjo 1300 eurų – iš jų 800 eurų sumokėjo pagal sutartį, o likusius 500 eurų mokėjo grynais be apskaitymo. Atvyko traktoriukas su traktoristu, kuris vieną dieną tvarkė pamatus ir viskas baigėsi. G. R. pradžioje nebuvo, o po pietų atvyko G. R. ir pasakė, kad reikia tam darbininkui sumokėti, tai jis ir davė G. R. 300 eurų ir G. R. išvažiavo. Paskui G. R. atvyko į namus ir pasakė, kad žvyrą atveš per porą dienų, nupirks trinkeles ir jam reikia pinigų medžiagoms, sakė, kad sumokės, pagal sąskaitą jam viską suveš. Todėl jis G. R. davė 300 eurų, bet jokių popierių šis jam nebeišrašė. Kitą dieną niekas nebeatvažiavo. Darbai vyko vieną dieną, nieko daugiau nepadarė, trinkelių neatvežė. Po dviejų savaičių neapsikentęs jis skambino G. R., bet šis neatsiliepė. Po to pats G. R. paskambino ir sakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), nes turi klientą už 5000 eurų, jam padarys objektą ir grįš pas jį, paskui G. R. pradėjo išsisukinėti, neva ligoninėje guli, negali kalbėti ir perskambins, taip paskui ir dingo. Kiek skambinėjo G. R., šis neatsakė. Po dviejų mėnesių jis surado kitus žmones, per 20 d. viską sutvarkė. Nukentėjusysis parodė, kad policijoje gerai atsiminė ir teisingai viską sakė. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-04 duotus A. Š. parodymus, jis paaiškino, kad 300 be popierių jis mokėjo papildomai, o 800 eurų mokėjo namuose ir jam sąskaitą išrašė, o paskui sumokėjo už traktoriuką. Be popierių davė traktoriukui 300 ir 200 dar avanso dėl trinkelių atvežimo. Ikiteisminio tyrimo metu 200 eurų užmiršo. Traktoriukas daugiausiai dirbo dvi dienas. Pirma buvo išrašyta sąskaita, sumokėjo 800 eurų, paskui 300 eurų G. R. sumokėjo už traktorių ir dar 200 eurų, kad pasirūpintų trinkelėmis, o 800 eurų buvo skirti vėlesniems darbams. Iš pašalinių žmonių, tai kai mokėjo G. R., tai niekas nematė, o taip tai traktoristai matė. Jis apie pinigus niekam nesakė, jam gėda. Sodo kaimynei yra sakęs, kiek sumokėjo už viską. Būtų nesikreipęs, bet jam paskambino iš policijos, paskui kreipėsi jau savo noru. Jis sumokėjo G. R. pagal sąskaitą 800 eurų, o be popierių sumokėjo 500 eurų, dėl 200 eurų problemų nekelia. Prašo priteisti jam iš G. R. 800 eurų. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad neturėjo reikalų su tuo asmeniu, kuris sėdi salėje (kaltinamuoju). Praėjo jau trys metai, iš matymo G. R. jis pažintų, šis buvo be kaukės, be barzdos, bet tai nėra G. R.. Jo atmintis šlubuoja, nes jam infarktas buvo, nebeturi atminties labai. Žmogų prisimintų, bet jo vardo ir pavardės neprisimena. Iš veido prisimena. Jam atrodo, kad tai ne tas žmogus G. R.. Jis negali tiksliai pasakyti, ar tai G. R.. Neprisimena, ar jam tą G. R. policijoje rodė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis 2018 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai tikrai nepasakys, laikraštyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra atliekami trinkelių klojimo darbai. Jis nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) pasiskambino ir su vyriškiu, kuris prisistatė G. susitarė dėl trinkelių klojimo, susitarė susitikti jo sode, adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną į jam priklausantį sodą atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė, kad yra G.. G. pasakė, kad nori išsikloti trinkeles, jam parodė vietą, kur turi būti išklotos trinkelės. G. nurodė, kad viskas gali kainuoti apie 1000 eurų. Jis pasakė, kad į šią sumą įeis ir darbas, ir medžiagos. Jį tenkino G. pasiūlyta kaina ir buvo sutarta, kada bus pradėti darbai, konkrečios datos nebuvo sutarę. Po kokių dviejų - trijų dienų, tiksliai nepasakys, į jo sodą atvyko darbininkai ir pradėjo grunto kasimo darbus. Darbininkams padirbus dvi dienas, į sodą atvyko G. ir pasakė, kad reikia sudaryti statybų rangos sutartį. G. sakė, kad jam reikės sumokėti 800 eurų su PVM mokesčiu, kaip avansą. Tada tą pačia dieną savo namuose susitiko su G., kuris atsinešė paruoštą 2018-06-19 statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako pagrindų įrengimo ir kitų darbų. Jam matant šią sutartį pasirašė G., tada jis ir sužinojo, kad jo pavardė yra R.. Sutarties data ir jos pasirašymo diena buvo ta pati, tai yra 2018-06-19. Jo pasirašytą sutartį pasiėmė G. R.. G. R. jam padavė kartu atsineštą 2018-06-19 Kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-06-19 PVM sąskaitą - faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose buvo nurodyta jo mokama suma - 800 eurų. Jis G. R. padavė 800 eurų ir pasirašė ant abiejų jo minėtų dokumentų, kurie liko jam. Po sutarties pasirašymo jis kitą dieną nuvažiavo į sodą ir ten vis dar dirbo darbininkai, jie toliau kasė gruntą. Po to, po kokių dviejų dienų, tiksliai nepasakys, viskas vyko tikrai 2018 m. birželio mėnesį, G. R. vėl atvyko į sodą, tuo metu dar buvo atlikinėjami grunto darbai, ir pasakė, kad jam dar reikia pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms. G. R. nurodė, kad jam reikia dar papildomai 300 eurų. Jis tada nieko jo daugiau neklausinėjęs, nes G. R. pasitikėjo, nes jis tikrai atrodė kaip patikimas žmogus, jam padavė 300 eurų. Kai G. R. padavė 300 eurų, kuriuos jis paėmė, turėjo matyti kieme dirbę darbuotojai, tačiau kas jie tokie jis negali pasakyti, nes nežino. Paėmęs 300 eurų G. R. jam jokio dokumento neišdavė. Dėl šių 300 eurų jis pretenzijų neturi, tegul jie būna už grunto iškasimo darbus. Tos pačios dienos vakare, darbuotojai, kurie kasė gruntą, jo paprašė, kad jiems jis už jų atliktą darbą jo sodo sklype sumokėtų. Jis darbuotojams nieko nemokėjo, nes pasakė, kad pinigus yra sumokėjęs jų "vadui", tai yra G. R., kuris jiems ir turi sumokėti. Tada darbuotojai daugiau jo pinigų ir nebeprašė, ir ar tą patį vakarą, ar kitą dieną, susirinkę darbo įrankius išvažiavo. Daugiau jokie darbai jo sode nebuvo atlikti ir jokios statybinės medžiagos tikrai nebuvo nupirktos. Po to jis ne kartą skambino G. R., jo apklausos metu nurodytu telefonu, ir jis vis jam žadėjo atlikti sutartus darbus. Buvo sutarę, kad darbus jis atliks 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Tą buvo sutarę kalbėdami telefonu, nes jam G. R. padavus 300 eurų, jis jo daugiau nebebuvo sutikęs. Tačiau ir tą mėnesį jokie darbai nebuvo atlikti. Kad buvo kastas gruntas jo sodo sklype matė ir sodo kaimynė V.. Vėliau jam skambinant G. R. jis nebeatsiliepė į jo skambučius. Tik tada jis suprato, kad jį apgavo. Kad yra apgautas UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriaus G. R.. Iš jo apgaule buvo išvilioti 800 Eur. Jam šiai dienai yra padaryta 800 eurų turtinė žala. G. R. jam jokių pinigų nėra grąžinęs nei grynais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Jam jokių pranešimų paštu nesiuntė. Supratęs, kad yra apgautas, jis iki šios dienos nesikreipė į policiją. 2018 m. rugsėjo mėnesį, jis susirado kitus darbininkus, kurie jam išklojo trinkeles (13 t., 110-11 b.l.). Papildomai liudytojas A. Š. parodė, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriaus G. R. sukčiavimo jam yra padaryta 800 eurų turtinė žala ir šiai sumai jis reiškia civilinį ieškinį (13 t., 120 b.l.).

Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. Š. sodo kaimynė. Gal 2018 m., metų laiko nepamena, A. Š. sode nusprendė aplink namą susidėti trinkeles, laiptelius pakeisti, jis nusisamdė žmones. Buvo darbai pradėti, buvo sustumtos žemės. Ji nestebėjo, kiek laiko vyko darbai, nes manė, kad vyks tie darbai. Jai atrodo, kad buvo tik traktorininkas ir dar koks žmogelis, ji nestebėjo. Tik atkreipė dėmesį, kad sustūmė žemes, po ko darbai nebevyko, todėl iš smalsumo paklausė A. Š., kur jo darbininkai. A. Š. jai papasakojo tą situaciją, pasakė, kad paėmė pinigus ir dingo. Sumų ji nepamena, jis lyg nurodė, kad davė 300 eurų ir dar 800 ar 700 eurų. Vėliau A. Š. susirado kitus darbininkus, kurie viską atliko. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė viską teisingai, ką prisiminė.

Iš 2018-06-19 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta tarp A. Š. (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas). Matyti, kad sutartyje rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka važiuojamosios dalies (26m2) ir pėsčiųjų tako (6 m2) pagrindų įrengimo, betoninių trinkelių klojimo, vejos bordiūrų įrengimo darbus, betoninių laiptų demontavimą ir naujų laiptų betonavimo, apklijavimo betoninėmis trinkelėmis darbus. Darbų atlikimo vieta(duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – 2018-06-25, pabaiga – 2018-07-09, avansinis apmokėjimas 800 Eur su PVM atliekamas sutarties pasirašymo dieną pagal PVM sąskaitą-faktūrą (13 t., 114-117 b.l.).

Iš 2018-06-19 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. (pirkėjas) UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) išrašo sąskaitą pagal Statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini) 800 Eur sumai (13 t., 118 b. l.).

Iš 2018-06-19 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. G. R. grynais pinigais sumokėjo 800 eurų (13 t., 118 b.l.).

Iš 2018-10-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 102 b.l.).

Epizodas su A. R. P.

Nukentėjusysis A. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo lyg 2018 m. Jam reikėjo iškloti trinkeles adresu (duomenys neskelbtini). Jis rado UAB (duomenys neskelbtini) skelbimą, pasiskambino, pas jį atvyko G. R., labai malonus žmogus, susitarė su juo, parodė, ką padaryti. Ką jam G. R. padavė, jis visus dokumentus pasirašė. Jo komanda daug darbų padarė, jam atliko požeminius darbus, vamzdžius sudėjo, jis labai patenkintas. Darbus, kuriuos atliko, atliko labai gerai, mano, kad jis susimokėjo už tuos darbus. Pamatus dar apšiltinti reikėjo, bet jau nebepadarė. Darbai jau ėjo link pabaigos, reikėjo pakloti trinkeles, jų nebepaklojo. Trinkelėms reikėjo pinigų, jis tuos pinigus jam padavė ir daugiau G. R. nebesulaukė. Ten turėjo būti kažkur apie 800 eurų, paskui G. R. atlėkė, kad jo bloga šeimyninė padėtis, dar 100 eurų šiam davė. Jis neatsimena, ar rašė kokius dokumentus. G. R. dingo su pinigais ir pas jį nebeatvažiavo, daugiau G. R. jis nematė, telefonu šis nebeatsiliepė, medžiagų nebeatvežė ir nebenupirko. Jis G. R. skambinėjo, bet šis nekėlė ragelio. Jis niekur nesikreipė, jam gaila G. R. buvo, pasimeldė bažnyčioj, kad šiam nieko nenutiktų. Jam padaryta apie 800-900 eurų žala, kuri yra nurodyta ieškinyje. Negali būti 1000 eurų, turėtų būti apie 900 eurų žalos padaryta. Policijoje jį apklausė ir jis pasakė tiesą. Teismui BPK 276 str.4 d. tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-02 A.R. P. duotus parodymus, šis parodė, kad tie parodymai teisingi bei paaiškino, kad po tų parodymų davimo jis pasiskaičiavo ir tada padavė patikslinantį ieškinį dėl 900 eurų, tą ieškinį palaiko ir prašo 900 eurų priteisti iš G. R..

Iš 2018-06-28 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutartis sudaryta tarp A. R. P. (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas). Matyti, kad sutartyje rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka ant jau esamų užsakovo paruoštų pagrindų betoninių trinkelių klojimo (75 m2), vejos bordiūrų (20 m) įrengimo darbus, gyvenamojo namo pamatų šiltinimo darbus 16 m2. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – 2018-07-02, pabaiga – 2018-07-13, avansinis apmokėjimas 3030,20 Eur su PVM atliekamas užsakovui pasirašius Rangos sutartį, pagal rangovo pateiktą sąskaitą-faktūrą, per dvi darbo dienas po sutarties pasirašymo (13 t., 153-156 b.l).

Iš 2018-06-28 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. P. (pirkėjas) UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) išrašo sąskaitą pagal Statybų rangos sutartį (duomenys neskelbtini) 900 Eur sumai (13 t., 157 b.l.).

Iš 2018-06-28 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. P. G. R. grynais pinigais sumoka 900 eurų (13 t., 158 b.l.).

Iš A. R. P. pateikto lapelio matyti, kad R. A. P. 2018-07-21 pagal statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už darbus sumokėjo 100 eurų (13 t., 161 b.l.).

Epizodas su J. D.

Nukentėjusioji J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smulkiai nepamena, bet esmė ta, kad sode nusprendė dėti trinkeles. Viskas buvo 2018 m. (duomenys neskelbtini). Ji laikraštyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad firma deda trinkeles, jos vadovas buvo G. R.. Reklamavosi, kad juridinis asmuo atlieka trinkelių klojimo darbus, įmonės pavadinimo ir telefono numerio nepamena. Paskambino tuo numeriu jos įgaliotas asmuo J. V., kuris vykdė darbus, o ji buvo finansuotoja. Kai G. R. atvyko, prisistatė vardu ir pavarde, kad jis yra firmos direktorius, ji taip pat dalyvavo. G. R. buvo pas ją atvykęs į namus ir ten ji ir G. R. pasirašė statybų rangos sutartį. Buvo dar nuvykę į darbų vietą. G. R. pasirašė kaip fizinis asmuo, jai klausimų dėl to nekilo ir ji nesidomėjo. Sutartyje buvo nurodyta pinigų suma, jie sutarė, kad pusę pinigų ji sumokės iškart už medžiagas, todėl jam ji davė 600 eurų grynais, buvo išrašytas dokumentas - sąskaita faktūra. Buvo pradėti darbai, dalis darbų padaryta, bet jie buvo nebaigti. Po trijų dienų apie 21 val. paskambino G. R., pasakė, kad reikia medžiagų, jie pasitikėjo juo, nes darbai vyko. Dirbo du vyrai kokias tris dienas, nedidelė dalis trinkelių buvo išklota, tikrai trūko medžiagų. Todėl ji G. R., pasitikėdama juo, sumokėjo jam grynais dar 600, gal 650 eurų. Nebuvo jokių dokumentų išduota. G. R. sąskaitą žadėjo išrašyti kitą dieną, bet nebepasirodė, dingo ir darbuotojai, nebuvo medžiagų. Ji G. R. ieškojo, šis pradžioje atsakinėjo į skambučius, po to nebe. G. R. ieškojo ir V. J., kuriam taip pat nepavyko susisiekti. Mano, kad tai buvo paprasta apgaulė, tai suprato, kai R. pradėjo neatsakinėti į skambučius ir žinutes. G. R. vis išsisukinėjo, kad rytoj atsiųs darbininkus, bet ji su V. J. suprato, kad G. R. meluoja ir vengia kontakto. Jie prašė G. R. grąžinti pinigus, tačiau šis to nepadarė. Apie metus laiko jis vengė kontakto, ji vis vylėsi ir tikėjosi, pirmas kartas toks buvo. Jie dar bandė ieškoti įmonės, bet nepavyko jos rasti ir susisiekti. Abu kartus jos pinigų perdavimą G. R. matė ir V. J.. Ji neteko apie 1200 eurų. Darbų buvo atlikta kažkur už 400 eurų. Darbams baigti samdėsi žmones, iš naujo pirko medžiagas. Žmonės, kad tą darbą dirba, įvertino, kiek G. R. medžiagų nupirko. Kiek buvo nupirkta, tiek buvo sudėta trinkelių, ten buvo sudėta labai maža dalis - apie 10 kv. m., tik pradžia. Įkainoja 400 eurų ir darbą ir nupirktas medžiagas. Reikėjo iškloti apie 40 kv. m., visas plotas galėjo būti 60 kv. m., tiksliai nepamena. Buvo padaryta už 400 erų, o ji G. R. sumokėjo 1250 eurų. Už visus nuostolius ir darbų pabaigimui jai išėjo apie 4000 eurų. Ieškinio ji nereiškė, civiline tvarka nesikreipė, ji pati nieko neieškojo, ją policija susirado. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė viską teisingai, kiek prisiminė. Trinkelės buvo nekokybiškos, apsinešusios kalkėmis. G. R. aiškino, kad jos nusiplaus. Jos neatitiko standarto, neatitiko aukščiai, kiti darbuotojai ir ji su V. J. matė, kad jos yra brokuotos, nepakeitė tų trinkelių, jie paliko tą dalį, nes buvo sudėta labai nedidelė dalis.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškojo, kas išdės trinkeles, draugė pasamdė jį tiems reikalams tvarkytis. Čia viskas buvo (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, kur rado skelbimą - internete ar laikraštyje, ar skelbėsi bendrovė – nepamena. Atvyko vyras, normalus žmogus, apžiūrėjo, pasirašė sutartį, jis pats tada dalyvavo ir viskas baigėsi. Buvo lyg smulkesnis, žmonės keičiasi, todėl jis negali tiksliai pasakyti, ar čia kaltinamasis. Avansas tam žmogui buvo sumokėtas, jo dydžio nepamena. Darbai buvo pradėti - buvo nukasta ir išvežta žemė. Po to atvyko naudotos trinkelės, įvyko kivirčas ir to vyro daugiau jie nematė. Ne visai buvo atlikti darbai. Telefono ragelio niekas nekeldavo, jokių pinigų neatgavo ir pamiršo, draugė net ieškinio nereiškė. Kol dirbo, tol rodėsi tas asmuo, po to ne. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė. Teismui vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus V. J. apklausos protokolą (14 t., 19-29 b. l.), V. J. tuos parodymus patvirtino kaip teisingus ir papildomai paaiškino, jog jis nesikišo ir darbininkams jis nieko neaiškino. Jis neatsimena, ar jie ką sakė išvažiuojant. Padarytus darbus įvertino kiti asmenys, kurie baigė darbus, jie taip pat įvertino ir trinkelių būklę.

Iš 2018-06-29 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutartis sudaryta tarp J. D. (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas). Matyti, kad rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka <…> paruošimo darbus, betoninėmis trinkelėmis (60 m2), betoninių trinkelių 200x100x <…> klojimo (60 m2), vejos bordiūrų 1000x200x80 mm (11m), įvažiavimo bortų (6m) į <…> darbus. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – 2018-07-02, pabaiga – 2018-07-13 (14 t., 36 b.l.).

Iš 2018-06-29 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. (pirkėjas) pagal statybos rangos sutartį nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) turi sumokėti 650 Eur (20 t., 32 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018-06-29 kasos pajamų orderio matyti, kad J. D. G. R. grynais pinigais sumokėjo 650 Eur (20 t., 33 b.l.).

Iš V. J. atsiųsto fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos trinkelės, dalis jomis iškloto ploto (14 t., 31, 37-40 b.l.).

Iš 2018-10-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) (14 t.,102 b.l.).

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ atstovas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas. Laikraštyje rado UAB (duomenys neskelbtini), kiti buvo užsiėmę, o šis laisvas, susitarė susitikti, atvažiavo vienas G. R. prie (duomenys neskelbtini) namo. G. R. sakė, kad namus remontuoja, atgrindas daro, visokius tokius dalykus. Jis pasakė G. R., kad po 10 d. bus susirinkimas, nes reikalingas pritarimas savininkų, G. R. taip pat susirinkime dalyvavo, nutarė, kad G. R. padarys tą atgrindą. Bendrija su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kurią pasirašė jis ir G. R.. G. R. kitą dieną atvežė sąskaitą-faktūrą ir paprašė avanso, sakė, kad jei juos jis perves, penktadienį pradės darbus. Jis G. R. sumokėjo 2800 eurus, o bendra darbų suma buvo 4500 eurų. Tai yra bendrijos pinigai, G. R. norėjo grynais, o jis negalėjo kitaip, tai iš bendrijos banko sąskaitos padarė pavedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kurią G. R. ir nurodė. G. R. sakė, kad bus brigada, geri specialistai, padarys darbą. Nesakė, kiek bus žmonių, bet suprato, kad ne vienas bus. Tačiau G. R. jokių darbų neatliko. Paskutinę sutarties dieną, kada turėjo būti darbai atlikti, buvo atėjęs vienas darbininkas, kuris jam net neprisistatė. Bet jis šiam neleido ardyti, daužyti, nes šis vienas nieko nepadarys, čia brigada turi būti. Tą darbininką jis matė vieną kartą, šis buvo atvažiavęs vieną kartą. Jis paskui G. R. skambino, susitarė su G. R. kitą dieną susitikti prie namo, ten, kur turėjo būti atlikti darbai, jis laukė, bet G. R. neatvyko. G. R. mulkino jį visą savaitę, pasakė, kad jau atveš trinkeles, niekas neatvyko. Jokios medžiagos nebuvo nupirktos. Nebuvo taip, kad jis pats buvo sode ir negalėjo vykti darbai. Jis neprašė jokių pinigų iš G. R. jokiam „atkatui“. Sutartis buvo sudaryta kloti trinkeles. Nebuvo taip, kad jis persigalvojo ir norėjo betonuoti viską. Buvo sutartis kloti trinkelėmis, bet jokie darbai nebuvo atlikti. Jis prašė G. R. grąžinti pinigus, šis pasakė, kad pinigų nereikia ir tuos pinigus atiduos, o vėliau G. R. nebekėlė jam ragelio. Kai sudarė sutartį, buvo buhalterijos adresas nurodytas, nuvykus tuo adresu jam pasakė, jog G. R. nemoka pinigų ir ta įmonė apskaitos nebeatlieka. Jis dar parašė laišką, nes nurodyta buvo pašto dėžutė, bet pašte nurodė, kad dėžutė sugadinta. Paskui jis policijoje parašė pareiškimą. Bendrija patyrė 2800 eurų žalą, jokia pinigų dalis bendrovei neatlyginta, todėl prašo bendrijai priteisti iš G. R. minėtą sumą. Bendrovė neturi turto, todėl nereikalauja pinigų iš bendrovės, jai paskelbtas bankrotas, civiline tvarka prisiteisti nebandė. Prieš susitikimą ir sutarties sudarymą jis apie bendrovę nesidomėjo, jos duomenų nepažiūrėjo. Vėliau darbus bendrijai atliko kita įmonė, trys žmonės dirbo ir padarė viską, išklojo trinkeles. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas, tada davė teisingus parodymus. Teismo salėje esančio liudytojo E. A. prie (duomenys neskelbtini) namo nebuvo, tai ne tas žmogus, jis gerai atsimena, jis su juo (E. A.) nekalbėjo.

Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas yra J. B. (26 t., 53 b.l.).

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino pažįstamas, pasiūlė padirbėti, pasakė nuvažiuoti pas G. R., kuris parodys jam darbą. Jis nuvažiavo, G. R. pasakė, kad reikės sudėti trinkeles. Jis atvažiavo kitą dieną, išsimatavo, kad reikia viską išvežti, atvažiavo pirmininkas, pasimatavo atstumą, kiek jam visko reikia ir normaliai tas darbas vyksta. Pasakė G. R., kad dirbs, šis pasakė, kad išnuomos jam perforatorių. G. liepė, išsinuomavo jis perforatorių, atvažiavo dirbti, bet nebuvo kur dėti jam to įrankio. Jis paskambino pirmininkui, susirinko pilna žmonių, pradėjo rėkti, ką jis čia daro, ir pirmininkas liepė jam susidėjus daiktus dingti, neleido jam dirbti. Jis įsijungė perforatorių, atėjo pirmininkas, paklausė, ką jis daro, pasakė šiam, kad reikia atvalyti, pradėjo kalti, tada pirmininkas liepė jam sustoti, priėjo daug žmonių, jie pasitarė, kad papylus betono viskas bus gerai. Jis turėjo apvalyti viską, pripilti kažką ir suvibruoti, o paskui trinkeles išdėti. Jis buvo nusamdytas trinkelėms sudėti ir darbų paruošimui. Pirmininkas liepė jam baigti darbus, nes persigalvojo, pasakė, kad užbetonuos. Jis nežino, ar G. buvo trinkeles nupirkęs, nesidomėjo. Turėjo dirbti jis ir dar vienas berniukas, būtų susitaręs. Su G. susitarė, šis leido dirbti, o pirmininkas nebeleido, tai išvažiavo, niekur nebedirbo. Čia jis dirbo (duomenys neskelbtini) name. Pirmininkas pasakė, kad norės daryti kitaip, išsiaiškins ir tada jis galės pradėti dirbti, bet jis pasakė, kad nebedirbs. Jis jau buvo įdarbintas, neatsimena kokia ta įmonė, gal UAB (duomenys neskelbtini). G. jį ten įdarbino, jis buvo vyriausias ten. Kiti darbininkai jo nedomino, ten jis dirbo nedaug. Normaliai objektų neturėjo, duodavo tik šiek tiek pasiaiškinti, daugiau tuo momentu niekur daugiau nedirbo. Jis prie to objekto tik važinėjo, ten nieko nedirbo, paskui visai išėjo. Su UAB (duomenys neskelbtini) dar dirbo (duomenys neskelbtini), darė tvorai pamatėlį, pamiršo, kur ten yra, jis savo darbą padarė ir išvažiavo, vienas ten dirbo, gavo kažkiek pinigų už darbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo tris savaites, su juo dirbo toks berniukas, kuris irgi dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dabar šis Norvegijoje. Daugiau jis niekur gal nedirbo, neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) mūrijo namus. Išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini), nes rado, kur geriau. Su juo UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė. Teismo salėje esantis J. B. yra tas namo pirmininkas, su kuriuo jis bendravo ir kuris liepė jam baigti darbus, nes keis planą. Policijoje jis-E. A. viską sakė teisingai.

Iš 2018-07-31 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu namo nuogrindos įrengimo darbų atlikimui pasirinkta UAB (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo kaina – 4500 eurų (14 t., 77 b.l.).

Iš 2018-08-02 statybų rangos sutarties matyti, kad J. B., atstovaujantis (duomenys neskelbtini) namo bendriją (užsakovas), sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (rangovu). Sutartimi rangovas įsipareigoja savo jėgomis ir rizika atlikti gyvenamojo namo nuogrindos atnaujinimo darbus: betoninės nuogrindos ardymo, pagrindų paruošimo pėsčiųjų takui (120 m2), betoninių trinkelių 200x100x50 mm klojimo (120m2), vejos bordiūrų 100x200x80 mm (150 m), įrengimo darbus. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu galutinė suma - 4500 Eur su PVM. Darbų pradžia - 2018-08-06, pabaiga – 2018-08-24. Avansinis mokėjimas 2800 Eur su PVM sumokamas pagal PVM sąskaitą-faktūrą sutarties pasirašymo dieną (14 t., 64-68 b.l.).

Iš 2018-08-02 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos - faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkui J. B. (pirkėjas) UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) išrašė sąskaitą pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2800 eurų sumai (14 t., 69 b.l.).

Iš J. B. pateikto 2018-08-02 (duomenys neskelbtini), AB mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2800 Eur (14 t., 70 b.l.).

Iš 2018-10-04 UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2800 Eur (21 t., 18 b.l.).

Iš 2019-03-23 duomenų apie asmens turimas sąskaitas išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), priklauso banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti UAB (duomenys neskelbtini) (20 t., 90 b.l.).

Iš 2018-10-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 102 b.l.).

Iš 2018-10-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad G. R. (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-10-05 88 kartus bendravo su J. B. (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmasis jų kontaktas buvo 2018-07-20, o paskutinis jų kontaktas 2018-08-17. Taip pat nustatyta, kad G. R. laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-10-05 su asmeniui vardu E., kuris naudojasi tel.nr. (duomenys neskelbtini), nebendravo (14 t., 110 b.l.).

Iš 2018-09-20 UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) leidžiamuose leidiniuose, dėl statybų darbų, laikotarpyje nuo 2018-05-01 iki atsakymo pateikimo dienos, kuriuose nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi UAB (duomenys neskelbtini)) yra pateikta tokia informacija: Skelbimo tekstas: „Klojame trinkeles, paruošiame pagrindus. Pamatų klojimas, mūro darbai, pamatų šiltinimas. Išrašome sąskaitas, suteikiame garantiją. (duomenys neskelbtini)“; Skelbimo publikavimo datos: „2018-06-16, 19, 21, 23, 26, 28, 30 ir 2016-07-03, 05.“; Skelbimo užsakymas: „UAB (duomenys neskelbtini) (14 t., 143 b.l.).

Epizodas su T. P.

Nukentėjusysis T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis verčiasi statybomis, stato namus, nusiperka verslo liudijimą, susirenka žmones ir važiuoja dirbti. Pagal (duomenys neskelbtini) skelbimą jam paskambino G. R. ir pasakė, kad reikia pastatyti (duomenys neskelbtini) du kotedžus, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo pradėtas statyti namas, buvo du kotedžai vienas šalia kito, tas objektas buvo pastatytas blogai, pridaryta negerumų, pastatyti tik pirmi aukštai. Susitikimo metu jis pasitikėjo žmogumi, nesidomėjo, ar šis firmą atstovauja, ar vienasmeniškai dirba. 2018-08-16 jis sudarė su kaltinamuoju statybos rangos sutartį, kuri, mano, buvo sudaryta ne pirmo susitikimo metu. Sutartį pasirašė jis - T. P. su G. R., štampas buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir parašas. Sutarties pasirašymo metu jis sužinojo, koks čia asmuo ir kokia čia įmonė, nes pirmo susitikimo metu žinojo tik kaltinamojo vardą G.. Jis suprato, kad jį samdo UAB (duomenys neskelbtini), kurios visi rekvizitai ir antspaudai buvo ant sutarties, o jos direktoriumi buvo nurodytas G. R.. Įkainis buvo derinamas su pačiu G. R.. Jie kalbėjosi, rašėsi kainas, visus įkainius, aptarinėjo darbus, G. R. vežėsi savo žmogų jį tikrinti. Tik pradėjus darbą, jis iš karto paprašė G. R. 500 eurų avanso, kad šį patikrinti. G. R., pasakęs, jog nėra problemų, tą pačią minutę ir pervedė tą avansą. Mano, kad G. R. pervedė pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Iš to avanso jis žmonėms sumokėjo atlyginimus. Jam darbams buvo duotas mėnuo, bet jie viską greičiau padarė, po ko surašė aktą ir sakė, kad sąskaitą išrašys. Aktas buvo įkainotas 2304 eurus, dar minusuojasi 500 eurų avanso, o darbų realiai buvo padaryta už 2500 eurų. Buvo sudarytas tik toks aktas. Už tuos darbus, dėl kurių buvo surašytas aktas, gal jis ir nesurašė sąskaitos-faktūros, to nepamena, bet buvo sutartis ir aktai. Kai sudaromas aktas, tada ir reikia atsiskaityti. Tačiau jis pamatė, kad kažkas ne taip, nes nematė pinigų už užsakymą, kad G. R. neatsiskaito. Tada jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pasakyta, kad tuoj buhalterė paskaičiuos ir perves, po to prasidėjo pusiau grasinimai. Su niekuo kitu iš UAB (duomenys neskelbtini) jis nekalbėjo. Jis aktą pasirašė su G. R. dviese. G. R. neturėjo priekaištų dėl darbų kokybės. Pats Užsakovas vardu A. sakė, kad viskas gerai buvo. Įkainis buvo derinamas su pačiu G. R., o eigoje be G. R. jis bendravo dar su UAB (duomenys neskelbtini), lyg vardas buvo G., o pabaigoje su užsakovu A. pradėjo bendrauti. Tai tas žmogus, kuriam G. R. statė namą. A. jam pasakė, kad reikia dirbti, aktai supildyti, pinigai pervesti, bet jis A. pasakė, kad jam pinigai nepervesti. Taip jis suprato, kad liko nieko nepešęs. Dar jis sužinojo, kad jo kainos buvo daug aukštesnės kainos, negu užsakovas moka G. R.. Jis nuo antro aukšto statė ir įkainiai brangesni nuo antro aukšto. A. paprašė padėti tas pertvaras padaryti, A. sumą pasakė, kiek mokėjo G. R., tiek ir jam mokės. Jis pasakė A., kad už tokią sumą nedirbs, nes jo įkainiai buvo ne tokie. G. R. supyko, kad jis sutrukdė šio verslą, šis dar tempė, kad viskas bus. Telefono numeris G. R. jo apklausoje nurodytas teisingai. Tuo numeriu jis su G. R. ir bendravo. Jam tapo aišku, kad bus blogai, kai G. R. pradėjo tempti laiką ir žadėti, bet jis dar save guodė, o tada nutraukė viską. Nuo to viskas ir baigėsi, jam labai stipriai sušlubavo sveikata, reikėjo su žmonėmis atsiskaityti, kreipėsi į skolų išieškojimą. Jie pasakė, kad nieko negalima padaryti, galvojo, kad yra sutartys, tai tikrai neapgaudinės. Jis kreipėsi policiją. Žmonėms jis pats sumokėjo, 2500 eurų kabo. Jam nebuvo visai sumokėta, išskyrus avansą. Civilinį ieškinį yra pareiškęs tokį, kaip ten parašyta, nors užaktuotus pinigus nori atsiimti. Ieškinys yra2304 eurų sumai ir 0,02 proc. delspinigių. Nuo 2304 eurų atėmus 500 eurų avansą, lieka 1804 eurų. Yra visi įrodantys dokumentai, o kitiems pinigams įrodymo nėra. Už atliktus darbus jam G. R. nesumokėjo. UAB (duomenys neskelbtini) subankrutavo, tai liko direktorius, tai jis ir turi atlyginti žalą. Kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo, sužinojo šiandien, kažkas sakė. Prašo priteisti iš G. R. 1804 eurus ir 0,02 proc. delspinigių nuo tos sumos.

Iš 2018-08-16 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir T. P. (rangovas). Joje nurodyta, kad rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka gyvenamojo namo išorinių, vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų montavimo darbus. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – 2018-08-17, pabaiga – 2018-09-14 (15 t., 5-9 b.l.).

Iš 2018-09-04 sąskaitos faktūros matyti, kad T. P. (pardavėjas) išrašė sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) pagal statybų rangos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal 2018-09-04 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, 2304 Eur sumai; sąskaitą priėmė G. R. (15t.,11 b.l.).

Iš 2018-10-04 UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į T. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų (21 t., 21 b.l.).

Iš 2018-06-21 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas). Matyti, kad sutartyje nurodyta, kad Rangovas savo jėgomis ir rizika atlieka gyvenamojo namo išorinių, vidinių pertvarinių sienų mūrijimo, sąramų, monolitinio žiedo įrengimo, perdangos montavimo darbus. Darbų atlikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas: darbų pradžia – per dvi darbo dienas nuo užsakovo pranešimo apie medžiagų pristatymą į statybos aikštelę, pabaiga – vieno namo statybos darbų terminas yra 3 savaitės nuo statybos darbų pradžios (13 t., 67-70 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad 2018-06-21 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad sudaryta statybos rangos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iniciatyva buvo nutraukta. Nutraukimas buvo išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini). Matyti, kad 2019-09-25 el. paštu buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas, kad su nutraukimo sąlygomis nesutinka (13 t., 65-66 b.l.).

Kiti įrodymai dėl sukčiavimo, G. R. dirbant UAB (duomenys neskelbtini)

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, bendrovė užsiima įmonių steigimu ir jų pardavimu. G. R. yra pirkęs UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. Tose pačiose patalpose dirba dar keletas bendrovių, kurios tvarko buhalterinę apskaitą, viena iš jų UAB (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo sutartį. su UAB (duomenys neskelbtini) dirbo labai trumpai ir ji nutraukė sutartį, nes vadovas nemokėjo, per jį turėjo daug nemalonumų, G. R. klientai pas juos atėjo bartis. Bendrovės tikslas buvo įsteigti įmonę pardavimui. Ji įmonę tik įsteigė ir viskas, įmonę pardavė G. R. motinai, jis buvo kartu. Ji pažiūrėjo kompiuteryje, ar tokią įmonę steigė, todėl žino, kad pirkėjas buvo ne G. R., o jo mama. Adresas turbūt buvo (duomenys neskelbtini), nes visas įmones kuria tuo adresu. Įmonės adreso jie nekeičia, tą daro vadovas. Kol UAB (duomenys neskelbtini) bendravo su UAB (duomenys neskelbtini), tol dokumentus turėjo, paskui atidavė vadovui. Jai nebuvo žinoma, kokiam tikslui yra perkama UAB (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kokią veiklą vykdė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo tose pačiose patalpose, tai kalbėjo, kad nepareigingas vadovas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) klientas, dėl to buvo nutraukta sutartis. Žmogus atėjo bartis, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko darbų, rekvizituose yra patalpinamas pirmasis steigėjas, tad ji suprato, kad pretenzijos skirtos ne jai.

Iš 2018-02-05 vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės R. G., pardavė B. R. UAB (duomenys neskelbtini) 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų; buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (15 t., 100-102 b.l.).

Liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra įmonės direktorius. Ji nuo 2017 m. pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nedirba jau tris metus. UAB (duomenys neskelbtini) buvo tokia bendrovė, kurios dokumentus teko jai tvarkyti. Ši įmonė užsiėmė statybų apdailos darbais. Šis žmogus (kaltinamasis) dokumentus jai atveždavo, jo pareigų ji nežino, dokumentais rūpinosi jis, būdavo dokumentai ir vėluodavo, nepamena, ar buvo dokumentų trūkumo. Ji vesdavo į programą pirminius dokumentus, jai nebuvo žinoma, kas ir kiek asmenų dirba bendrovėje. Apskaitos įmonėje ji pradirbo du metus, o kiek laiko UAB (duomenys neskelbtini) jos darbo laikotarpiu buvo, negali pasakyti. Pirminius dokumentus į programą vesdavo ji. Nepamena, kokia buvo įmonės finansinė padėtis, kiek sąskaitų įmonė turėjo ji nematydavo, tik tiek, kiek atnešdavo. Negali pasakyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) su apskaitos įmone atsiskaitydavo laiku. Nepamena apie įsiskolinimus. Ji nepamena, ar dar dirbo, kai buvo nutraukta sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Einamųjų metų dokumentai būdavo pas juos, o kiti grąžinami vadovui. Ikiteisminio tyrimo metu ji daugiau ką prisiminė. Teismui BPK 276 str. tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu J. D. duotus parodymus, ji parodė, kad jos duoti ir teismo pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytoja N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadove. Kaltinamasis yra G. R., jos bendrovė tvarkė buhalteriją jo įmonei, tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Tarp įmonių turėjo būti paslaugų sutartis. Su G. R. bendravo, bet pareigų jo nepamena. Ji nežino, kokią veiklą vykdė UAB (duomenys neskelbtini), dirbo trumpai ir buhalteriją tvarkė ne nuo pradžių. Ji pati asmeniškai tvarkė dokumentus. Nežino, kas anksčiau tvarkė buhalteriją. G. R. paprašė parengti galutines ataskaitas, nesidomėjo pati niekuo. Dokumentus pateikinėjo G. R.. Bendrovės finansinė būklė buvo tokia, kad ji buvo nemoki ir turėjo lizinginius automobilius. Nepamena, kiek tų automobilių buvo, bet ne vienas. Dokumentai buvo teikiami nesavalaikiai, mano, kad buvo dokumentų trūkumas. Su grynaisiais jie nedirba. Apie bendrovės įsiskolinimus neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) su ja atsiskaitė. Jos bendrovė dirba su daug įmonių, kai ateina naujos įmonės, jie neklausia, kodėl išėjo iš kitos bendrovės, ir nesigilina, kas atsitiko. UAB (duomenys neskelbtini) pas juos buvo 2-3 mėn. Dokumentų pareikalavo FNTT, todėl jie sutartį nutraukė. Pas juos jokių dokumentų neliko. Ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai pasakojo.

Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamuoju statybų reikalais. Jam reikėjo pamūryti pertvarėles, rado skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą, jis paskambino, asmuo vienas atvyko į objektą (duomenys neskelbtini), apsiėmė atlikti darbus, buvo nedidelis darbelis, po to atvyko su darbuotojais. Raštiškos sutarties nebuvo, viskas buvo žodiniu pagrindu, atliko jam tuos darbus, dirbo du darbuotojai, jam sumūrijo tas pertvarėles. Medžiagas jis pats pirko. Kaltinamasis buvo atsivežęs dalį blokelių, jis už juos sumokėjo, plytos lyg buvo jo paties. Lyg dar buvo paprašęs 100 eurų avanso, sunkiai pamena, seniai buvo. G. R. pats nedirbo. Jis nelabai liko patenkintas darbais, bet atsiskaitė, už darbus sumokėjo 400 eurų, o už blokelius virš 100 eurų ir viskas baigėsi, daugiau nebuvo susitikę, niekas niekam skoloj neliko. Teismui BPK 276 str. tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu T. P. duotus parodymus, liudytojas papildomai parodė, kad darė pavedimą, sumų neatsimena, pavedimas buvo. Tuo metu gal geriau atsiminė, nei dabar. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai sakė ir dabar stengiasi teisingai sakyti. Statybose daug etapų būna. Policija jį išsikvietė dėl pavedimų. Medžiagas pirko lyg G. R., bet blokeliai lyg jo buvo. Tolimesni darbai parodė, kad nelabai kokybiškai buvo atlikti darbai, kiti statybininkai įvertino. Pats dalį darbų atlikinėja, viskas yra kreiva. Dėl nekokybiškai atliktų darbų jis laimingas nebuvo.

Teismas vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. tvarka teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojos B. R. 2018-09-12 apklausos protokolą (15 t., 23-24 b.l.), kur ji parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė. Kada tiksliai buvo įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) ji nepasakys, nes neprisimena. Jos sūnus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartais būna pas ją adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena kartu, yra UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktorius. Ji savo sūnui G. R. yra suteikusi visus įgaliojimus veikti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, kadangi pati yra kurčnebylė ir jai yra sunku tvarkyti įmonės reikalus. Visus minėtos įmonės finansinius reikalus su įmonės klientais tvarko ir rūpinasi jos sūnus G. R.. Kad klientai atsiskaitytų už darbus rūpinasi jos sūnus G. R.. Klausimus dėl darbuotojų priėmimo į UAB (duomenys neskelbtini) taip pat sprendžia jos sūnus G. R.. Todėl apie UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintus darbuotojus nieko pasakyti negali, nes šiuos reikalus tvarko jos sūnus G. R.. Ji pati tik pasirašo Statybų rangos sutartis, kurias jai paruošia projektų direktorius, tai yra jos sūnus G. R.. Dėl 2018 m. gegužės 9 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad ją pasirašė ji ir ten prie pareigų jos vardo ir pavardės yra jos parašas. Kiek prisimena minėtoje sutartyje pasirašė tą pačią dieną, kurią ji buvo ir sudaryta 2018 m. gegužės 9 d.. Kaip minėjo jos sūnus G. R. rūpinasi visais įmonės (duomenys neskelbtini) finansais, mokesčių sumokėjimais ir kitais įmonės klausimais. Daugiau nieko sakyti ar pasakoti nenori, nes išsamiau viską pasakyti gali jos sūnus projektų direktorius G. R..

Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis užsiima statybos darbais. Jis neatsimena, kaip susipažino su G., bet G. (kaltinamasis) pasiūlė jam darbą ir pasamdė jį su kolega G. S. dėti trinkeles. To sezono metu jie dėjo trinkeles ir jiems paskambino dėl trinkelių klojimo. Gali būti, kad viskas vyko 2018 m. Darbai vyko (duomenys neskelbtini), kotedžuose. Jie dirbo 3-4 dienas. Sutarties jie neturėjo, dirbo be dokumentų, ir tik po to jie sužinojo, kad buvo įdarbinti. Jie (su G. S.) manė padirbės ir pasižiūrės kokia situacija. Jie savo duomenis siuntė G. žinute, kad įdarbintų. Jis net neklausė tos įmonės pavadinimo, jokių sutarčių pats nepasirašė. Paskui jis sužinojo, kad buvo įdarbintas, bet net nežino, kokioje įmonėje, nes nepasirašinėjo, o įdarbintas buvo 2-3 dienas. Vieną dieną nebuvo medžiagų, kitą dieną buvo medžiagos, bet buvo oras blogas, jie dėjo ten trinkeles, bordiūrus dviese su G.. Jiems G. pirmą dieną parodė, ką daryti ir daugiau jo nebematė. Ar G. sumokėjo jiems – neprisimena. Ilgai pristatinėjo medžiagas ir jie nebevažiavo, nes jiems neapsimokėjo važiuoti ir sėdėti visą dieną. Buvo daug galimybių, bet iki objekto sunku privažiuoti, medžiagų ilgai laukti, tai jie nebedirbo.

Liudytojas L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad seniai čia buvo. Jis pirko trinkeles, skelbime buvo kažkokia įmonėlė, parašyta, kad gali atvežti, pasiskambino, jam atsiuntė sąskaitą, jis apmokėjo - pervedė pinigus, bet trinkelių nepristatė, pasakė, kad savo transporto neturi, į (duomenys neskelbtini) vežti neapsimoka. Tada jis paprašė, kad grąžintų pinigus, pasakė, kad buhalterė supainiojo. Paskui žmogus atsiprašė, pinigus grąžino, viskas gerai. Bendravimas vyko telefonu. Nepavyko žmogui atlikti darbo, bet visko būna. Jis nepamena ir tiksliai nežino su kuo bendravo. Trinkeles reikėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini). Buvo sumokėjęs apie 800 eurų. Jokių pretenzijų neturi. Policijoje jis viską teisingai nurodė.

Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. nepažįsta. Jis yra iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakinėjęs blokelius, bet jie neatvažiavo. Jis skelbimą rado 2018-04-18. Skelbime buvo nurodytas telefonas, PVM kodas, jis tą įmonę patikrino. Jis paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepęs asmuo jam neprisistatė, jie pakalbėjo normaliai, asmuo pasakė, kad gali atvežti prekes, jokių įtarimų nesukėlė. Žmogaus nurodė, kad blokeliai bus pristatyti. Paskui jis gavo sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu 884 eurų sumai, kurią apmokėjo. Įtarimas atsirado, kai jam tų prekių neatvežė, tas žmogus pasakė, kad sugedo mašina. Jis pradžioje nieko nepagalvojo, bet parašė prašymą grąžinti pinigus ir negavo atsakymo, po ko kreipėsi į Vartotojų teises ir antstolių pagalba jam visa minėta suma buvo grąžinta.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. nepažįsta, šis tik trinkeles pas jį dėjo. Atsimena tik tai, kad rado jį (kaltinamąjį), kad jam atliktų trinkelių klojimų darbus. G. R. iškart paprašė avanso, kurį jis šiam sumokėjo. G. R. su darbais labai tempė laiką, bendravimas buvo labai sudėtingas. Paslaugą jis gavo, atsiskaitė ir pretenzijų neturi. Jis pats nuo šio asmens nenukentėjo. Jie pradžioje bendravo telefonu, po to G. R. buvo atvažiavęs apsižiūrėti, jis matė G. R. ne kartą. Jis prisistatė G., įmonės vadovu. Jis nepamena, ar buvo kokia pasirašyta sutartis, nefiksavo šito, nes tai nebuvo pats svarbiausias statybos darbas. Iš pradžių buvo vienas žmogus, po to atvežė žmones dirbti. Tie gėrė, todėl jis paprašė juos išvežti, tada atvežė brigadą. G. R. nevienintelis, kuris tempia su darbais. Apie pačią įmonę jis nesidomėjo, pinigai nebuvo dideli. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, viską gerai tada prisiminė, dabar daug neatsimena.

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam reikėjo kloti trinkeles. Buvo 2018 m. Jis laikraštyje rado UAB (duomenys neskelbtini) skelbimą ir pagal jį pasiskambino pagal skelbimą, asmuo prisistatė G.. Po pokalbio jie tą pačią dieną buvo susitikę, G. buvo atvykęs į objektą. Sutarties jie nepasirašė, viską išsimatavo, pakalbėjo, kiek viskas kainuos, aptarė kainą. Kainą G. paskaičiavo iškart, iš karto nesutarė, nes jis norėjo pagalvoti. Paskui jis paskambinau ir G. vėl atvyko. Kai atvyko, jie pasirašė sutartį ir jis G. davė avansą grynais pinigais. Buvo dokumentas. Jie buvo atvykę dviese, bet jokie darbai nebuvo atlikti. G. pasakė, kad darbų negali atlikti, nes dukros vestuvės, po antro karto daugiau susitikę nebuvo, avansinių pinigų jis nereikalavo, G. vis žadėjo atvažiuoti į jo gyvenamą vietą. Pinigų neatgavo, bet jis pareiškimų jokių nerašė. G. pats sakė, kad yra skundų ant bendrovės. Nežino, ar čia tas pats asmuo, neprisimena, tik du kartus matė jį. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes jis nurodė teisingai.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. jis norėjo renovuoti namą. Skelbime rado bendrovę UAB (duomenys neskelbtini). Atvyko G. R., kuris prisistatė kaip įmonės direktorius. Susitikę jie aptarė viską, pasirašė kažkokį dokumentą. Po to G. R. atvežė žmones dirbti, pradėjo vykdyti darbus. Prie namo dirbo du žmonės, grubiai dirbo du mėnesius, pagal sutartį dalį darbo atliko. Paskui dvi savaites G. R. nevykdė drabų, nutrūko drabai, jam taip netiko ir viską jie baigė, baigėsi kontraktas, jie braukė brūkšnį, jis atsiskaitė, kas padaryta, G. R. jam atvežė medžiagas. Buvo padarytas dalinis darbas, G. R. visko neįvykdė. Jis susirado kitus žmones, kas darbus baigė. Tokio termino „projektų vadovas“ jis neatsimena. Anksčiau jis geriau prisiminė, ikiteisminio tyrimo metu teisingai sakė. Teismui BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus P. K. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra apskaitininkė. Daug pas juos įmonių yra, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos ji netvarkė. Žino, kad į darbo vietą atėjo kažkokia moteris ir pasakė, kad G. R. yra sukčius. Su juo asmeniškai ji nėra susidūrusi. Dėl sveikatos atminties trikdžių neturi. Kad buvo anksčiau apklausta, nepamena. Teismui BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. N. parodė, kad parodymus pamena, jie yra teisingi. Pamena, kad su G. R. negražiai išsiskyrė, jį matė gal du kartus. Tas, čia kur salėje sėdi. Nedaug jie bendravo. Jis dokumentus jai atsiųsdavo, tiesioginio kontakto buvo mažai, su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaityta. UAB (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo statyba, gamyba, bet gerai nepamena. Nežino, kiek ten darbuotojų dirbo. Neatsiskaitymo priežasčių su jais ji nežino. Jų ofisas yra (duomenys neskelbtini), ten buvo atėjusi viena moteris sakydama, kad G. R. apgavo, paėmė pinigus. Adresas (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jei siuntas gauna, jas perduoda, bet liudytojai atrodo, kad jokių siuntų nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kiekiai buvo maži, palyginus su kitomis įmonėmis. Dokumentus G. R. grąžino jos darbuotoja, tik jos parašu, dokumentai jam buvo grąžinti jų iniciatyva. G. R. neatsiskaitė už jų paslaugas ir jie jo atsisakė. Ar pats G. R. atvažiavo dokumentų, ar jie prašė juos atsiimti, nebeatsimena. Gal ir jis pats čia. Jai atrodo, kad dėl apmokėjimo už jų paslaugas buvo konfliktas. Jos parodymuose minimas D. B. yra miręs.

Iš 2018-07-31 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama E. N. vianašališkai nutraukia 2018-02-05 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutarties 5.3 punktą, šiai neapmokant už 2 mėnesių paslaugas (15 t., 97 b.l.).

Teismas vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. tvarka teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojo D. B., kuris yra miręs (28 t., 19 b.l.), apklausos protokolą (15 t., 117-118 b.l.), kur jis parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis nuomojasi butą, jau apie 2 metus laiko. Minėtame bute jam leido gyventi E. N., kuriai nuosavybės teise kiek jam yra žinoma ir priklauso minėtas butas. Bute, kurį jis nuomojasi, gyvena vienas. Kad minėtu adresu, kur jis nuomojasi butą yra registruota įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko apie tai pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino. Minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nėra vykdoma įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Jokių pašalinių asmenų minėtame bute nėra. UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriaus G. R. nepažįsta. Ar minėtu adresu būdavo siunčiami UAB (duomenys neskelbtini) įmonei adresuoti laiškai, nežino, kadangi pašto dėžutė yra toliau nuo gyvenamojo namo. Pašto dėžutės jis netikrina.

Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra Panevėžio miesto ir rajono PK Vyresnioji tyrėja. Turėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame G. R. buvo įtariamasis, žino jį iš darbo, su juo turėjo ne vieną bylą, yra atlikusi su juo procesinius veiksmus. Taip pat ji vykdo liudytojų apklausas. Apklausdama liudytojus, išaiškina asmeniui teises ir pareigas, paklausia, kokias aplinkybes žino, duoda susipažinti su užrašytais parodymais, paaiškina, kad galima daryti pastabas, papildyti protokolą, taip pat įspėja dėl melagingų parodymų. Būna, kad liudytojų prašo papasakoti sava eiga, paskui užduoda papildomus klausimus. Ką liudytojas pasakoja, tą užrašo, duoda žmogui pačiam perskaityti, jei greit permeta akimis, tuomet ji pati perskaito. Po protokolu asmuo gali papildyti ranka, jei tokio įrašo nėra, reiškia jokių papildymų nebuvo. Teismui pagarsinus liudytojo D. B. apklausos protokolą (15 t. 117-118 b. l.), K. B. parodė, kad nepamena D. B. apklausos. Apklausa buvo vykdoma pagal tai, kaip nurodė anksčiau. Teismui pagarsinus liudytojos B. R. 2018-09-12 apklausos protokolą (15 t., 23-24 b.l.), K. B. parodė, kad kažkiek pamena B. R. apklausą, nes B. R. buvo kurčia, atsinešusi lapelį, dalyvavo gestų k. vertėjas, tačiau čia daugiau visko buvo klausiama, o ne pati B. R. pasakojo. Ar protokolą davė perskaityti pačiam asmeniui, ar vertėja skaitė, nepamena. Jei jokių pastabų neįrašyta, reiškia, jų ir nebuvo. Visada yra pasakoma, kad prieš šeimos narį gali neduoti parodymų. Užfiksuoti tikrai buvo B. R. žodžiai, ką pasakė vertėja, buvo užrašyta, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. yra buvęs jo darbdavys ir jie yra labai seniai pažįstami, jų abiejų santykiai yra draugiški, kartais pabendrauja. Jis prieš tris ar du metus yra dirbęs pas G. R. UAB (duomenys neskelbtini), po to perėjo į kitą jo įmonę, pavadinimo nepamena. G. jį įdarbino, nes jis pats paprašė. Kam įmonė priklauso, jis nežino. G. sutvarkydavo dokumentus. Kitų vadovaujančių asmenų jis nematė, tik G.. Abiejose įmonėse jis dirbo vairuotoju. Jis neprisimena, kiek laiko dirbau pas G., vienoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) gal metus, o kitoje gal trumpiau. Jokių įmonių buveinių jis nežino, su G. bendravo telefonu. Darbo sutartis jie sudarė automobilyje, jis buvo oficialiai įdarbintas. Be jo būdavo dar darbuotojų, bet pastovaus kolektyvo nebuvo, žmonės keisdavosi, jis pats nieko apie juos nežinojo. Kai jis dirbo, šalia G. namų nuomavosi butą, toks ir bendravimas buvo. Jam buvo mokamas darbo užmokestis, jis gaudavo minimumą. Jis atlyginimo savalaikiai negaudavo, bet jis visada buvo mokamas. Jo tiesioginis vadovas buvo G., dirbau, gaudavo atlyginimą ir niekuo nesidomėjo. Abi darbo sutartis pasirašė G., bet viena įmonė lyg buvo G. mamos. Su G. mama jis nėra bendravęs, ji kurčia, o jis nemoka gestų kalbos. G. jam mokėjo atlyginimą. Vienos iš tų įmonių direktorius ir vienas iš akcininkų buvo jo tėtis J. P., o kurios, jis neprisimena. Įmonės užsiėmė statybomis. Jis nežino, kodėl išėjo į antrą įmonė, kas pasikeitė. Jam paskambindavo G., pasakydavo, iš kur pasiimti mašiną, kur ką pasikrauti ir kur vežti. G. jam duodavo „mikriuko“ raktelius, kartais jis su savo transportu važiuodavo. Automobiliai buvo daug kartu nuomoti. Jis pats turi visas vairuotojo kategorijas, išskyrus autobuso. Jam neteko atsiskaityti už nieką pačiam. Jis pasiimdavo prekes ir išvažiuodavo. Jis bendravo tik su G., G. jam neskambinėdavo kasdien, ne kasdien jis ten dirbo. Jis vežė prekes į (duomenys neskelbtini), buvo, kad ir į (duomenys neskelbtini) vežė prie kotedžų. Būdavo atvažiuoja, prieina darbuotojai, pasisveikina ir atiduoda prekes. Su niekuo ten nebendraudavo, nežinojo, kur žmonės dirba. Iš kitų darbuotojų nėra girdėjęs nusiskundimų dėl G.. Jam tas darbas tiko, kad nebuvo priklausomas, galėjo važiuoti tada, kada reikėjo. Jis nieko apie įmones internete nesidomėjo, jų finansinės būklės nežinojo ir nesidomėjo apie ją. Teismui BPK 276 str. tvarka pagarsinus J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. P. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kita įmonė buvo UAB (duomenys neskelbtini), jis nepamena, kurios įmonės direktorius buvo jo tėtis, čia tuo metu, kai jis dirbo. Su G. R. mama pasirašė sutartį, jei taip sakė. Neatsimena, kiek laiko UAB (duomenys neskelbtini) išdirbo. G. minėjo, kad pajamos sumažėjo, darbų nebėra. Jokių darbuotojų, išskyrus G. R., nepažinojo. Iš įmonės išėjo prieš trejus metus, su juo buvo atsiskaityta. Jis nepastebėjo, kad darbų sumažėjo, niekada nebuvo stabilūs tie darbai. Jis imdavo prekes iš visur, pačiam nereikėdavo atsiskaityti, bet gal už kokį cemento maišą yra atsiskaitęs. Buvo medžiagos ir dideliais kiekiais vežamos. Teko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) važiuoti. Buvo ir naujų objektų, ir renovuojamų. Niekada nematė didelio kolektyvo. Yra ir su juo važiavęs G. R.. Jis pats darbuotojų nėra vežęs, nežino, ar daugiau vairuotojų be jo buvo. Transporto priemonės keitėsi dažnai, nėra gal buvę, kad mašina būtų tapati. Nėra buvę, kad įmonei priklausytų viena mašina ir jis su ja važinėtų. Jam atveždavo blanką, atsiskaito, jis pasirašo ir viskas. Jis jokių parašų nežiūrėdavo.

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su G. (kaltinamuoju) turėjo problemų dėl kiemo sutvarkymo. Ji ieškojo žmogaus, kuris galėtų iškloti plyteles, rado skelbimą dienraštyje. Buvo nurodyta, kad juridinis asmuo teikia paslaugas, paskambino ir susitarė. Atvyko salėje esantis asmuo (kaltinamasis). Nepamena, kaip konkrečiai prisistatė, jis buvo iš UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigų nežino. Ji išsakė savo lūkesčius, kad būtų išklotos grindinio plytelės Panevėžio rajone. Jie dėl darbų susitarė, pasirašėme kažką dėl pinigų ėmimo. Dalį pinigų ji grynais sumokėjo G., tai buvo kaip avansinis mokėjimas, kiek sumokėjo, ji jau nepamena. Darbų sutarties nepamena. Sumokėjus pinigus, buvo išrašytas dokumentas. Darbai nebuvo atlikti, jokių medžiagų nebuvo atvežta, todėl ji atsisakė paslaugų. Ji pažiūrėjo internete apie įmonę, rado neigiamų atsiliepimų, apėmė abejonės ir ji nusprendė atsisakyti paslaugų, jai buvo grąžinti visi sumokėti pinigai. Pinigus G. R. grąžino jos vyrui. Tuo santykiai ir baigėsi. Jie nenukentėjo, pretenzijų asmeniui neturi. Teismui BPK 276 str. tvarka pagarsinus L. P. ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, ji patvirtino juos kaip teisingus.

Iš Panevėžio apylinkės teismo 2019-08-07 nutartimi sankcionuotos 2019-09-04 atliktos kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas B. R. adresu (duomenys neskelbtini); jos metu rasti ir paimti: dvi užrašų knygutės, kurios supakuotos į spec.paketą Nr. (duomenys neskelbtini), septyni segtuvai su dokumentais bei kiti įvairūs dokumentai, visi jie supakuoti į spec.paketus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (19 t., 132-137 b.l.). Paimtieji dokumentai apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokoluose (19 t., 138-162 b.l.; 20 t., 1-29 b.l.).

Iš 2019-12-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Tyrimui Bendrovė pateikė 2018 m. pirkimų ir pardavimų dokumentus bei registrus, kasos dokumentus ir kasos registrą, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, banko išrašus ir suvestinius registrus ir kt. dokumentus, 2018 m. Didžiąją knygą. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis, liudytojų parodymus, UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų, keliamų buhalterinei apskaitai, kurie reglamentuoti šiuose straipsniuose:

- 6 straipsnio 2 dalyje (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkimus įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 str. 1 dalyje (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), nes:

1) UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. iš fizinių asmenų S. U., V. F., A. Š. ir T. P. gavo 1960 € grynais pinigais, jų gavimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų, kurie patvirtintų 1960 € grynų pinigų gavimą.

2) 2018 m. gavo iš T. P. 900 € ir iš R. B. (nenustatytą sumą) pajamų už atliktus darbus, gautoms pajamoms nesurašė PVM sąskaitų faktūrų, jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Iš R. B. grynais pinigais gavusi (nenustatytą sumą) už atliktus darbus, gautų grynų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderio ar kito pinigų gavimą patvirtinančio dokumento (pinigų priėmimo kvitų), grynų pinigų gavimo ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus, dėl šio pažeidimo 2018 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo neteisingą mokestinį nuostolį.

- 6 straipsnio 2 dalyje (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), nes Bendrovė 2018 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo technikos nuomos ūkinės operacijos pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 1391,50 € sumai.

Taip pat Bendrovė nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas) reikalavimais, nes gavusi grynais pinigais 1960 €, neišrašė kasos pajamų orderių, jų neapskaitė buhalterinėje bei į kasą iš banko gautiems 9400 €, neišrašė kasos pajamų orderio. Dėl specialisto išvados 8.2 punkte nurodytų pažeidimų, vadovaujantis 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d., tyrimo metu nustatytas 598 € papildomai mokėtinas į valstybės biudžetą PVM.

2. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinius dokumentus ir registrus, atlikto priešpriešinio patikrinimo su UAB (duomenys neskelbtini) duomenis ir jeigu tikėti liudytojų parodymais apklausos protokoluose nustatyta, kad:

1. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies (/ apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 str. 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes Bendrovė 2018 m. iš fizinių asmenų grynais pinigais gavusi 1960 €, gautų grynų 1960 € neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderių ar kitų pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų), grynų pinigų gavimo ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus; Bendrovė 2018 m. gavo iš T. P. 900 € ir iš R. B. (nenustatytą sumą) pajamų už atliktus darbus, gautoms pajamoms nesurašė PVM sąskaitų faktūrų, jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; Bendrovė iš R. B. grynais pinigais gavusi (nenustatytą sumą) už atliktus darbus, gautų grynų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderio ar kito pinigų gavimą patvirtinančio dokumento (pinigų priėmimo kvitų), grynų pinigų gavimo ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisingus duomenis perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus, 2018 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Bendrovė 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje iškraipė duomenis apie gautas pajamas, todėl neteisingai deklaravo mokestinį nuostolį.

2. Bendrovė 2018 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo technikos nuomos ūkinės operacijos pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 1391,50 €, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes Bendrovė 2018 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo technikos nuomos ūkinės operacijos pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 1391,50 € sumai.

3. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje 9 atvejais užfiksavo tikrovės neatitinkančias statybos darbų ar statybinių prekių pardavimo ūkines operacijas - PVM sąskaitose faktūrose nurodė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes darbai atlikti nebuvo ir statybinės medžiagos nebuvo pristatytos pirkėjams. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte (Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys), nes buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias statybos darbų ar statybinių prekių pardavimo ūkines operacijas - PVM sąskaitose faktūrose nurodė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

4. Bendrovė kasoje apskaitė kasos išlaidų orderį apie 2000 € grąžinimą V. G.. Jei tikėti V. G. parodymais, tai UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001- 11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 str. 1 dalies 4 punkto (Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes kasos registre užfiksavo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Taip pat Bendrovė nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas) reikalavimais, nes gavusi grynais pinigais 1960 € pajamų (S. U. 660 €, V. F. 300 €, A. Š. 300 € ir T. P. 700 €), neišrašė kasos pajamų orderių, jų neapskaitė buhalterinėje. Bendrovė Pardavimo operacijų registruose atvaizdavo neteisingus duomenis apie 2018 m. suteiktas paslaugas bei parduotas prekes, Pirkimų registre nefiksavo technikos nuomos ūkinės operacijos, Kasos registre atvaizdavo neteisingus duomenis apie 2018 m. gautus grynus pinigus. Dėl šių aplinkybių iš registrų neteisingus duomenis perkėlė į Didžiąją knygą. Bendrovė nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 m., todėl iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-23-2018-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6, 12 ir 13 straipsnių reikalavimų nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2018 m. Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Pagal pateiktus AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė iš fizinių asmenų j banko sąskaitas gavo 18741,54 € įplaukų ir fiziniams asmenims bankiniais pavedimais išmokėjo 1346,46 € išmokų. Pagal pateiktus Bendrovės kasos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė iš fizinių asmenų gavo 14826,04 € įplaukų ir fiziniams asmenims išmokėjo 4000 € išmokų. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinius dokumentus (Kasos registrą ir kasos dokumentus) ir jeigu tikėti liudytojų parodymais apklausos protokoluose, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš fizinių asmenų T. P., A. Š., S. U. ir V. F. 2018 m. balandžio- gruodžio mėn. 4 atvejais gavo 1960 € grynų pinigų, tačiau jų gavimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. T. P. 2019-08-06 liudytojo apklausos protokole parodė, „pinigus blokelių pirkimui pervedžiau iš savo banko sąskaitos į G. nurodytą banko sąskaitą. Pervedžiau 200 eurų į B. R. banko sąskaitą.” Tyrimo metu pagal AB (duomenys neskelbtini) 2019-04-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą B. R. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad T. P. 2018-12-06 pervedė 200 €. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2018-09-25 įformino kasos išlaidų orderį (be numerio), kuriame užfiksuotas V. G. 2000 € išmokėjimas. V. G. ei. laišku patvirtino, kad jis 2000 € negavo. Jei tikėti V. G. parodymais, tai UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies (/ apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 str. 1 dalies 4 punkto „Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reikalavimais, nes kasoje užfiksavo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.

Iš 2020-05-11-2020-05-13 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB , (duomenys neskelbtini) dokumentai bei banko dokumentai, 2018 m. pirkimų ir pardavimų sąskaitos faktūros, suvestiniai registrai ir 2018 m. avanso apyskaitos. Apžiūros metu nustatyta, kad pagal pateiktą pardavimo faktūrų žurnalą Bendrovė 2018-01-23 iki 2018-11-30 laikotarpiu išrašė 46 pardavimo sąskaitas faktūras, iš jų 29 išrašytos fiziniams asmenims (taip pat išrašytos 5 kreditinės sąskaitos faktūros), 17 išrašytos juridiniams asmenims. Bendrovė 2018-12-19 išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 10000 € ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 8900 € UAB (duomenys neskelbtini) (automobilio sutarčių nutraukimas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)), nurodytos PVM sąskaitos faktūros neįtrauktos į pardavimo faktūrų žurnalą, apmokėjimas grynais pinigais apskaitytas Bendrovės kasoje. Pagal tyrimui buhalterės (nebuvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini)) pateiktą buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštį nustatyta, kad pirkėjų skola 2018-11-30 sudarė 55920,94 €. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur konkrečiai buvo panaudoti fizinių asmenų į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą ir į UAB (duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais sumokėti pinigai. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė pirko statybines medžiagas, statybinius įrankius, nuomojosi statybinę įrangą, mokėjo mokesčius, pirko degalus, pirko ir nuomojosi automobilius, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, pirko prekes ir paslaugas (skelbimai, ryšio paslaugos, kanceliarinės prekės, buhalterines paslaugas ir kt). Pirkimai ir mokėjimai užfiksuoti G. R. avanso apyskaitose bei kasos registre. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir suvestinius registrus 2018-12-31 Bendrovė G. R. skolinga 19549,45 €, B. R. 54,50 €, grynų pinigų likutis Bendrovės kasoje 29899,12 € (18 t., 113-117 b.l.). Iš 2020-11-26 apžiūros protokolo matyti, kad taip pat apžiūrėti liudytojų J. D., V. J., A.R. P., T. P. apklausos protokolai ir prie jų pateikti dokumentai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (18 t., 118-122 b.l.).

Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018-02-06 bendrovės vadovė B. R.; bendrovės el.p. (duomenys neskelbtini) (17 t., 37-39 b.l.; 21 t., 40-41 b.l.).

Iš B. R. ir G. R. 2018-08-02 prašymo (duomenys neskelbtini) bankui atidaryti UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą matyti, kad jame nurodyti sekantys UAB (duomenys neskelbtini) tel.nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (21 t., 44-47 b.l.).

Iš 2018-02-06 UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. R. nuo 2018-02-06 iki 2020-12-31 įgalioja įmonės projektų direktorių G. R. savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą: sudaryti ir pasirašyti įmonės vardu sutartis su būsimais bendrovės tiekėjais ir pirkėjais, pirkti, parduoti, atsiskaityti su klientais, t. y. gauti ir atlikti mokėjimus per bankus ir grynais pinigais, pasirašyti sąskaitas (17 t., 46 b.l.; 9 t., 88 b.l.).

Iš (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), direktorė B. R., el.p. adresas: (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), registruoti trys darbuotojai (9 t., 159 b.l.).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) skirtingais laikotarpiais yra registruoti sekantys darbuotojai: G. R., B. R., J. P., I. A. ir E. A. (18 t., 139 b.l.).

Iš (duomenys neskelbtini) esančių atsiliepimų apie UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtoje svetainėje nuo 2018-05-03 iki 2018-09-12 yra skirtingų asmenų neigiamo pobūdžio įrašai, atsiliepimai apie minėtos bendrovės veiklą (9 t., 133-135 b.l.).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) ir Ko 2019-07-25 rašto matyti, kad 2018-08-31 į jų biurą atvyko UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktorius G. R., norėdamas sudaryti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Tačiau jis nebuvo įmonės vadovas, įmonės vadovu buvo jo mama B. R.. G. R. skundėsi, kad buhalterinės apskaitos įmonė, kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus anksčiau, neteikė reikiamų deklaracijų į VMI, tokiu būdu turi problemų su VMI. Pasakė, kad jo mama yra kurčnebylė ir šiandien negali atvykti pasirašyti sutarties, tačiau ji tikrai atvyks ir pasirašys sutartį. 2018-08-31 buvo parengta buhalterinių paslaugų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ji taip ir liko nepasirašyta, nes direktorė taip ir neatvyko. G. R., neteikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitai tvarkyti dokumentų, nebuvo galimybės jam prisiskambinti, arba telefonas būdavo išjungtas, arba nekeldavo ragelio. Kai 2018 m. lapkričio mėnesį pavyko su juo susisiekti, buvo paprašyta jo atvykti ir perdavė jam dokumentus, kuriuos jis buvo pateikęs, ir pranešta jam, kad su juo nenori bendradarbiauti (15 t., 123 b.l.).

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2019-11-27 pranešimo matyti, kad antstolių žinioje nėra vykdomos jokios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau yra užbaigtos 7 vykdomosios bylos, kuriose UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolininkė (19 t., 21-22 b.l.).

Iš BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus atstovės 200-04-08 pranešimo matyti, kad 2019-09-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti dokumentus bei turtą, tačiau nei turtas, nei dokumentai nėra perduoti iki šiol, dėl ko 2019-11-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta B. R. paskirti 300,00 EUR baudą. Dėl šių priežasčių BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus, neturi galimybės pateikti informacijos, ar nukentėjusiems nuo UAB (duomenys neskelbtini) veiklos yra atlyginta patirta turtinė žala. Papildomai pažymi, jog: (1) iš Priedo Nr. 3 turinio (2019-10-08 antstolio Andriaus Bespalovo Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog kreditoriui V. G. buvo išieškota dalis skolos - 185,70 EUR (2.069,95 EUR - 1.884,25 EUR); (2) iš Priedo Nr. 3 (2019-10-08 antstolio Andriaus Bespalovo Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog kreditoriui M. D. buvo išieškota dalis skolos - 322,08 EUR (3.538,70 - 3.216,62 EUR) (19 t., 34-35 b.l.).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2019-09-19 nutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla (17 t., 41-43 b.l.; 19 t., 17-18 b.l.).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2019-12-03 nutarties matyti, kad ja patvirtinta bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kuriame be kitų yra sekantys kreditoriai: V. G. – 1921,42 Eur, M. D. – 3536,46 Eur (19 t., 37 b.l.).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2020-12-20 nutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto (19 t., 38-39 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Iš kaltinimų matyti, kad kaltinamajam G. R. pareikštas kaltinimas dėl dviejų tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltinant jį tuo, kad jis:

1) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., pasinaudodamas šios bendrovės vardu, turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse numatytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse numatytus darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar pilnai neatliko, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės vertės svetimą turtą;

2) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi ir turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą, pasinaudodamas minėtos bendrovės vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., turėdamas tikslą neatlikti statybos rangos sutartyse numatytų darbų, nenupirkti statybinių medžiagų bei neatsiskaityti už gautas statybos darbų paslaugas, išsinuomotus įrenginius ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai žadėdamas atlikti sutartyse numatytus darbus, atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir kai kuriais atvejais save kaip fizinį asmenį, pasirašė rašytines bei sudarė žodines statybos rangos sutartis su užsakovais, pagal sutartis sulygtų darbų neatliko ar pilnai neatliko, nenupirko statybinių medžiagų bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, išsinuomotus įrenginius, taip apgaule savo naudai įgijo bendros didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinimų analizė rodo, kad G. R. inkriminuojami du kaltinimai, susidedantys iš tam tikro skaičiaus epizodų, ir kiekvieno inkriminuojamo kaltinimo epizodus jungia kaltinamojo veikimas bendru vieningu tikslu, skirtingais laikotarpiais dirbant skirtingose bendrovėse (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)), vykdant tęstines nusikalstamas veikas, apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą.

Iš kaltinamojo G. R. parodymų matyti, kad jis kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus nei dėl abiejų tęstinių nusikalstamų veikų, taipogi atskirai nei dėl vieno epizodo nepripažįsta, neigia apgaulės buvimą savo veiksmuose bei svetimo turto įgijimą savo naudai, teigia apie civilinių santykių buvimą dėl kaltinimuose jam nurodytų aplinkybių. Tačiau teismas tokius kaltinamojo G. R. parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam inkriminuojama BK 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015).

Viena iš apgaulės sukčiaujant formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pavyzdžiui, paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

Šioje byloje kaltinimai G. R. formuluojami būtent dėl svetimo turto pagal statybų rangos bei kitas kaltinimuose nurodytas sutartis įgijimo apgaule savo naudai.

Kaip matyti, kaltinamasis G. R. neneigia kaltinimuose nurodytais laikotarpiais dirbęs abejose bendrovėse atitinkamose pareigose – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, kur turėjęs šios bendrovės direktorės B. R. įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą. Taip pat G. R. iš esmės neneigia bendravęs su kaltinimuose nurodytais asmenimis (nukentėjusiaisiais, civiliniais ieškovais (jų atstovais)) bei sudaręs su jais kaltinimuose nurodytas sutartis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje surinkti duomenys: nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų parodymai, taip pat liudytojų parodymai, įvairūs rašytiniai įrodymai.

Tik dėl vieno epizodo, susijusio su UAB (duomenys neskelbtini), kaltinamasis neigia sutarties sudarymą bei nurodo jokios kaltinime minimos sutarties su šia bendrove nesudaręs. G. R. teigimu – jis tik užsakovės V. F. prašymu paskambinęs į minėtą bendrovę ir paprašęs į objektą, kuriame jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbo, atvežti smėlio, už kurį turėjo susimokėti pati V. F.. Tačiau tokių G. R. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, kurie priešingai – tokias jo nurodytas aplinkybes paneigia. Liudytoju teisme apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. M. parodė, kad G. R. kreipėsi telefonu, konkrečiai bendravo su juo pačiu, klausė, ar jie gali išlyginti gruntą, jie sutarė dėl darbų, tai buvo žodinė sutartis, kurios bendra suma – 1391,50 Eur (1150 eurų + PVM), tai buvo suma kartu su darbuotoju, kuru ir technika, užsakymas buvo konkrečiai G. R., pagal kurį įmonė atliko žemės grunto lyginimo darbus, po ko G. R. nurodė išrašyti sąskaitą faktūrą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) bei žadėjo kitą dieną po sąskaitos pateikimo apmokėti, bet įmonė pinigų nesulaukė, o vėliau G. R. nebekėlė jam ragelio. Iš J. M. parodymų seka, kad aukščiau paminėtas, kaltinime nurodytas jo vadovaujamos bendrovės paslaugas užsakė ne kas kitas, o G. R., kuris apie jokį kitą šių paslaugų užsakovą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui neužsiminė. Tam neprieštarauja ir nukentėjusiosios V. F. parodymai. Be to, pasak J. M., po atliktų darbų pats G. R. nurodė išrašyti sąskaitą faktūrą bendrovei (duomenys neskelbtini). Pastarosios J. M. nurodytos aplinkybės atsispindi ir rašytiniuose įrodymuose: UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-22 PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijose, pažymoje bendrovei (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjų skolų sąraše. Netikėti J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra logiškos, atitinka rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo. Motyvų, kodėl liudytoju apklaustas J. M. galėtų apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta, tokių motyvų nenurodė ir pats G. R.. Todėl teismas sprendžia įrodytu tą faktą, kad G. R., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudarė žodinę sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybinės technikos nuomos.

Nors dalis kaltinimuose nurodytų sutarčių – su V. G., M. D., R. A., su UAB (duomenys neskelbtini) – buvo sudarytos pastariesiems tiesiogiai nesusitikus su G. R., o pabendravus telefonu, pastarieji fiziniai asmenys nurodė skambinę skelbimuose nurodytais telefonų numeriais, kuriais, kaip minėta, ką pripažino ir kaltinamasis, bendraudavo tik jis. Be to, pats G. R. neneigė sutarčių su aukščiau paminėtais fiziniais asmenimis sudarymo fakto, kurį patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. O dėl sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) teismas jau pasisakė aukščiau ir motyvų nebekartoja.

Taigi, nėra abejonių, kad būtent kaltinamasis G. R. bendravo su visais kaltinimuose išvardintais nukentėjusiaisiais, civiliniais ieškovais (jų atstovais). Šios išvados nekeičia ir tai, kad, atkreipiant dėmesį į praėjusį gan ilgą laiko tarpą, kai kurie nukentėjusieji teisme neprisiminė G. R. išvaizdos, o vienas nukentėjusiųjų – A. Š. teismo posėdžio metu neatpažino kaltinamojo, kuris pats pripažino bendravęs su A. Š., sudaręs su pastaruoju sutartį, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai – statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje surinktų įrodymų visuma taipogi nustatyta, kad nukentėjusiesiems, civilinio ieškovo atstovui J. B. sutarus su G. R. dėl darbų, jų kainos, buvo sudaromos žodinės ar pasirašomos rašytinės sutartys dėl konkrečių statybos darbų atlikimo ar statybinių medžiagų nupirkimo ir pristatymo.

Iš kaltinimo matyti, kad viename iš epizodų G. R. inkriminuojama viena aplinkybių vykdant sukčiavimą T. J. atžvilgiu – kad kaltinamasis privertė T. J. pasirašyti kaltinime nurodytą statybos rangos sutartį. Pats kaltinamasis priverstinį minėtos sutarties sudarymo būdą neigia. Tuo tarpu nukentėjusysis T. J. nuo pat pradžių detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis jis G. R. buvo priverstas pasirašyti sutartį, šio nukentėjusiojo parodymai nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, jo parodymus dėl vėlesnio kaltinamojo elgesio nevykdant sutartinių įsipareigojimų patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, taip pat į šioje byloje nustatytą G. R. elgesį šiam apgaule veikiant nusikalstamu būdu, netikėti nukentėjusiojo T. J. nurodytomis aplinkybėmis apie G. R. privertimą jį pasirašyti sutartį teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu neneigė sutarčių su paslaugų teikėjais: su UAB (duomenys neskelbtini) (dėl fasadinių ir mūrininko pastolių nuomos), su G. D. (dėl statybos subrangovo paslaugų suteikimo), su T. P. (dėl statybos subrangovo paslaugų suteikimo) sudarymo fakto, ką patvirtina ir kiti bylos duomenys: sutartys, sąskaitos faktūros, darbų perdavimo-priėmimo aktai ir kiti rašytiniai įrodymai, liudytojų N. A., A. ir A. S., A. S. parodymai. Netikėti pastaraisiais duomenimis ir jų įrodomąja verte teismas neturi jokio pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis.

Pastebėtina, kad G. R., neneigdamas dviejų sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo, nesutiko dėl tam tikrų šių sutarčių sudarymo aplinkybių – tai, kad sutartis jis sudarė kaip fizinis asmuo ir, kad sutartyse klaidingai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Tačiau šias kaltinamojo nepripažįstamas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. sudarydamas sutartis dėl pastolių nuomos veikė kaip fizinis asmuo. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) apskaitininke-administratore dirbanti liudytoja A. S., kuri dalyvavo bendrovei sudarant sutartį su G. R., taip pat parodė, kad G. R. sudarinėjo sutartį kaip fizinis asmuo, pateikė asmens dokumentą, nurodė tik savo adresą, kad jis atstovauja kokiai įmonei – nenurodė. Kaip matyti iš 2018-06-15 paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-03 paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), prekių perdavimo-priėmimo aktų prie šių sutarčių, juose kaip paslaugų gavėjas nurodytas fizinis asmuo G. R., juose nėra jokių duomenų, liudijančių jį veikiant kokio nors juridinio asmens vardu. Pažymėtina, kad visi minėtieji dokumentai paties G. R. yra pasirašyti, pastabų jose dėl kokių netinkamai nurodytų aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo G. R. aukščiau nurodytieji teiginiai dėl sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo juridinio asmens vardu atmestini kaip nepagrįsti, nes šias aplinkybes paneigia aukščiau aptartų tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma, kuria netikėti teismas neturi pagrindo. Taip pat teismas laiko įrodytu tai, kad G. R. sudarydamas minėtas sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), klaidingai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Kaip matyti iš paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prekių perdavimo-priėmimo aktų prie šių sutarčių, juose nurodytas G. R. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (gatvė parašyta su rašybos klaida, kuri teismo ištaisytina). Bylos duomenys, taip pat duomenys visiems prieinamoje internetinėje paieškoje (google.com) rodo, kad pastaruoju adresu yra daugiabutis. Pats kaltinamasis teisme duodamas parodymus apie savo gyvenamosios vietos adresą minėtų sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo laikotarpiu buvo nenuoseklus – tai sakė gyvenęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai – nuomavęsis butą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamąjį 2018 m. gyvenus minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai – iš tyrėjos I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2018 m. gyveno E. S., kuris buto niekam nenuomavo (13 t., 20-21 b.l.). Pastarosios aplinkybės tik patvirtina pagrįstą kaltinamojo parodymų vertinimą kritiškai ir leidžia daryti išvadą apie sąmoningą G. R. elgesį sutarčių sudarymo su UAB (duomenys neskelbtini) metu, klaidingai nurodant savo gyvenamosios vietos adresą, kas liudija apie išankstinę jo nusikalstamą tyčią dėl neatsiskaitymo. Tokią išvadą sustiprina ir tas faktas, kad G. R. pats sau prieštarauja, teigdamas santykiuose su UAB (duomenys neskelbtini) veikęs kaip juridinio asmens atstovas, tačiau kartu nurodydamas sutarčių rengėjui savo, kaip fizinio asmens, gyvenamąją vietą, kas vienas kitam prieštarauja ir logiškai nedera.

Taip pat iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dalis kaltinime nurodytų asmenų – nukentėjusieji G. D., T. P., civiliniai ieškovai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), už konkrečias kaltinimuose nurodytas pinigų sumas suteikė G. R., jo atstovaujamoms bendrovėms (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) paslaugas: G. D. ir T. P. – atliko statybos rangos darbus (atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai), UAB (duomenys neskelbtini) – išnuomojo pastolius G. R., UAB (duomenys neskelbtini) – išnuomojo statybinę techniką bendrovei (duomenys neskelbtini). Kaip seka iš byloje surinktų įrodymų visumos, įskaitant paties kaltinamojo parodymus, už visas nurodytas G. R., jo atstovaujamoms bendrovėms suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta. Nukentėjusysis G. D. parodė, kad pagal statybos subrangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) autobusų stoties gerbūvio įrengimo ir stoginės remonto darbų atliko darbus už 13863,80 Eur, tačiau šiai sumai išrašius sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, be 895 Eur dydžio grynųjų pinigų perlaidų G. D., G. R. už atliktas 12968,8 Eur vertės statybos darbų paslaugas neatsiskaitė. Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) J. M. parodė, kad pagal žodinę statybos rangos sutartį dėl vikšrinio krautuvo nuomos suteikė paslaugas už 1391,50 eurų UAB (duomenys neskelbtini), kuri už minėtas paslaugas neatsiskaitė. Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. C. parodė, kad pagal dvi nuomos paslaugų sutartis G. R. suteikė fasadinių ir mūrininko pastolių (bendros 1936 eurų vertės) nuomos paslaugas, kurių G. R. negrąžino ir už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Nukentėjusysis T. P. parodė, kad pagal statybos subrangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo išorinių ir vidinių pertvarinių sienų mūrijimo bei sąramų montavimo darbų atliko darbus už 2304 Eur, tačiau šiai sumai išrašius sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, be 500 Eur dydžio avanso G. R. už atliktas 1804 Eur vertės statybos darbų paslaugas neatsiskaitė.

Teismas pastebi, kad visi nukentėjusieji, civilinių ieškovų atstovai viso proceso metu, įvertinus nuo kaltinimuose nurodytų datų iki jų parodymų davimo praėjusį gan ilgą laiko tarpą bei dalies nukentėjusiųjų gan solidų amžių, iš esmės davė nuoseklius parodymus. Jie įvardino konkrečias kaltinimuose paminėtose sutartyse su G. R. sulygtas sumas, taip pat bendrovių atstovui G. R. grynaisiais sumokėtas ar į jo nurodytas bankų sąskaitas pervestas pinigų sumas ir jų sumokėjimo būdą (grynais ar bankiniu pavedimu), kitas su pinigų sumokėjimu susijusias aplinkybes, ar sumas, G. R., kaip įgalioto bendrovių atstovo ar fizinio asmens (UAB (duomenys neskelbtini) epizoduose) nesumokėtas už bendrovėms ar jam pagal sutartis suteiktas tam tikras paslaugas. Pastarąsias nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: sutartys, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, darbų priėmimo-perdavimo aktai, liudytojų parodymai, todėl netikėti tokiais nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, pats kaltinamasis G. R. teisme duodamas parodymus beveik visuose epizoduose, išskyrus epizodą su S. U., neneigė kaip bendrovių įgaliotas atstovas gavęs atskiruose epizoduose nurodytas konkrečias pinigų sumas, taip pat pripažino nesumokėjęs už jam, jo atstovaujamoms bendrovėms (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) pagal sutartis suteiktas kaltinimuose nurodytas, aukščiau paminėtas tam tikras paslaugas.

Kaip matyti, kaltinamasis G. R. nepripažino gavęs pinigų iš S. U., taipogi dar kėlė abejones dėl V. L. pinigų pervedimo į B. R. banko sąskaitą bei teigė turintis, jo manymu, pateisinančias priežastis neatsiskaityti už gautas paslaugas su G. D., T. P., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo teigimu, dalis darbų pas S. U. buvo padaryta, tačiau pastarajam neapmokėjus jo išrašytos sąskaitos faktūros, negavus jokių pinigų, darbai buvo nutraukti, po ko vėliau bendrovė skolą iš S. U. prisiteisė teisme. G. R. nurodytas aplinkybes dėl skolos prisiteisimo iš S. U. patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (2019-09-13 Panevėžio apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai parodė ir pats S. U.. Tačiau teismas pastebi, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą nebuvo tiriami, vertinami G. R. veiksmai baudžiamojo įstatymo kontekste. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatytas G. R. tyčinis veikimas apgaule įgyjant svetimą turtą, į ką patenka ir nukentėjusiojo S. U. situacija. Kaip matyti iš S. U. parodymų analizės, jis nuo pat pradžių teigė ir nuosekliai tvirtino, kad su G. R. sutaręs dėl trinkelių išklojimo ir šiam 2018 m. balandžio 19-20 d. atlikus dalį darbų, pasitikėdamas G. R. davė šiam 660 eurų grynais be parašo, po ko vėliau (2018-05-09 ir 2018-05-18) G. R. pateikęs pasirašyti raštišką statybos rangos sutartį ir sąskaitą-faktūrą 804,65 eurų sumai (660 eurų + PVM), daugiau jokių darbų neatliko. Šias ir kitas nukentėjusiojo S. U. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų V. U., G. K. parodymai, rašytiniai įrodymai, jos atitinka ir liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus. Iš S. U. pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-05-31 vyko SMS susirašinėjimas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi būtent G. R., kas rodo tarp S. U. ir G. R. buvus tam tikrus sutartinius santykius dar iki raštiškos statybos rangos sutarties 2018-05-09 sudarymo, ką nukentėjusysis S. U. ir tvirtino viso proceso metu. Tai matyti ir iš 2018-08-06 tarnybinio pranešimo, kur nurodyta, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. R. išklotinės analizę, nustatyta, kad G. R. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-06-07 skambino S. U. - 18 kartų ir parašė 1 SMS pranešimą (11 t., 183 b.l.), o 2020-10-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. R. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-28 iki 2018-05-09 bendravo ir su G. K. (8 kartai) (12 t., 1 b.l.). Šių įrodymų visumos analizė nepalieka teismui abejonių dėl nukentėjusiojo S. U. parodymų patikimumo, nes juos patvirtina eilė kitų įrodymų. Todėl teismas laiko įrodymu, kad S. U. sumokėjo 660 eurų grynais pinigais G. R., kuris veikė kaltinimo epizode su S. U. nurodytomis aplinkybėmis apgaule įgydamas iš pastarojo kaltinime nurodytus pinigus.

G. R. teigimu, su G. D. ir T. P. nebuvo visiškai atsiskaityta dėl, kaltinamojo manymu, jų pačių netinkamo elgesio neįvykdant sutarčių sąlygų – G. D. nepateikiant paslėptų darbų aktų ir sąskaitoje faktūroje nurodant nežinomo asmens banko sąskaitos numerį, o T. P. – padarant broką, neteisingai surašant atliktų darbų kiekius ir apskritai nepabaigiant darbų. Teismas gi su tokiais kaltinamojo teiginiais sutikti neturi pagrindo, nes jų nepatvirtina objektyvūs įrodymai, be to, byloje surinktų įrodymų visuma bei byloje nustatytos aplinkybės tokius G. R. teiginius leidžia vertinti kaip bandymą save pateisinti ir nepagrįstai pateikti save kaip sąžiningą sutartinių santykių šalį.

Iš 2018-08-16 statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir T. P. (rangovas) (15 t., 5-9 b.l.). Iš 2018-09-04 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad T. P. (rangovas) UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovui) perdavė atliktus darbus pagal sutartį, kurių vertė 2304 Eur; darbus priėmė G. R. (15 t., 10 b.l.). Iš 2018-09-04 sąskaitos faktūros matyti, kad T. P. išrašė sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) pagal Statybų rangos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal 2018-09-04 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, 2304 Eur sumai; sąskaitą priėmė G. R. (15 t., 11 b.l.). Pastebėtina, kad nei paminėtuose, nei jokiuose kituose byloje esančiuose dokumentuose G. R. nėra nurodęs apie jokių darbų trūkumus ar pastabas dėl nesutikimo su T. P. atliktų darbų kiekiais. Nukentėjusysis T. P. teisme parodė, kad jam pagal sutartį atlikus darbus, surašius aktą, jis pamatė, kad G. R. neatsiskaito su juo, tempia laiką ir tik žada atsiskaityti, tada jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo pasakyta, kad tuoj buhalterė paskaičiuos ir perves, po to iš G. R. prasidėjo pusiau grasinimai. T. P. pažymėjo, kad G. R. neturėjo priekaištų dėl darbų kokybės, kaip ir užsakovas vardu A., kuris nurodė G. R. už darbus, kuriuos atliko T. P., sumokėjęs. Tokius nukentėjusiojo T. P. teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo T. P. nurodytos G. R. elgesio su juo ypatybės, veikimo būdai atitinka ir kitų nukentėjusiųjų šioje byloje nurodytas G. R. elgesio su jais aplinkybes. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo T. P. parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, vertina kaip patikimus, paneigiančius deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus kaltinamojo teiginius.

Taipogi kaip patikimus teismas vertina ir nukentėjusiojo G. D. parodymus, kuris parodė, kad jis su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė dvi sutartis ir pagal abi darbus atliko pilnai, po ko minėtos bendrovės vadovas G. R., sumokėjęs tik nedidelę dalį pinigų, liko neatsiskaitęs. Pasak G. D., pradžioje G. R. sakė, kad jam pačiam nesumokėta, nors jau buvo sumokėję, paskui – kad jie kai ko nepadarė, bet jie viską buvo padarę ir objektas jau buvo priduotas, jis G. R. nusiųsdavo sąskaitas, o G. R. jam atsiųsdavo jas atgal – vis kažkas netikdavo, tai adresas kažkoks ne toks, tai dar kas, G. R. vis žadėjo sumokėti, dar kalbėjo telefonu, o paskui šis visai dingo. Tokias nukentėjusiojo G. D. nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai (sutartys, sąskaitos faktūros, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, susirašinėjimų išrašai ir kt.), taip pat jos atitinka liudytojų A. ir A. S., N. A. parodymus. Pastebėtina ir tai, kad tam tikrus dokumentus (2017-09-25 darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktą 2017-09-25 sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pasirašęs pats G. R.. Kiti G. D. dokumentai (kitos sąskaitos faktūros, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai), kaip liudija bylos duomenys, G. D. buvo išsiųsti G. R. naudojamu, sutartyse nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Abejonių, kad pastarieji dokumentai pasiekė G. R., teismui nekyla, to neneigė ir pats kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei paminėtuose G. R. pasirašytuose, nei kituose dokumentuose, tame tarpe ir susirašinėjime su G. D., G. R. nėra nurodęs pastabų apie sutarčių įsipareigojimų nevykdymą ar paslėptų darbų aktų nepateikimą ar pan. Anaiptol, byloje esantis G. D. ir G. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas bei nukentėjusiojo G. D., taip pat aukščiau paminėtų liudytojų parodymai liudija tik apie akivaizdų tyčinį kaltinamojo pasirinktą nusikalstamą veikimą, neturint jokio ketinimo atsiskaityti su G. D. už gautas paslaugas.

G. R. dėl neatsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) pagal dvi jo sudarytas sutartis parodė, kad jo išsinuomotų pastolių negrąžinimą lėmė tam tikros nuo jo valios nepriklaususios priežastys – vienus pastolius (fasadinius) pavogė buvę subrangovai, o kiti (mūrininko pastoliai) – dingo su konteineriu, kuriame jie buvo. Tačiau tokios jo nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais įrodymais. Visų pirma teismas primena, kad aukščiau aptartais motyvais nustatė, kad G. R. sudarydamas sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) tyčia klaidingai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Toliau paminėtina, kad G. R. teisme teigė sutarčių sudarymo metu galimai sumokėjęs grynais pinigais 100 arba 200 eurų avansą, ko vėlgi nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. C. teisme parodė, kad avanso iš G. R. negavo, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodydamas dėl avanso suklydo. Iš liudytojo D. C. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pirmos apklausos metu jis parodė gavęs iš G. R. avansus (100 ir 60 Eur), tačiau vėlesnės apklausos metu patikslino ir nurodė taip sakęs pagal sutartis – nes jose taip buvo nurodyta, tačiau iš tiesų avanso negavo, nes pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų bendrovėje nėra, o gavus pinigus – jie būtų. Atsižvelgiant į tai bei paties kaltinamojo teisme išsakytą poziciją dėl rašytinių dokumentų surašymo būtinybės visais atvejais, teismas mano, kad jei G. R. būtų sumokėjęs avansą, jam būtų išrašytas dokumentas, be to, suma būtų 160 (pagal sutartis – 100+60; 13 t., 51-57 b.l.), o ne 100 ar 200 eurų. Be to, netikėti liudytojo D. C. parodymais, logiškai paaiškinant skirtingai nurodytų aplinkybių dėl avanso gavimo priežastis, teismas neturi pagrindo. Motyvų, kodėl minėtas liudytojas meluotų, teismas taip pat nenustatė. Toliau pažymėtina, kad byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo G. R. nurodytas aplinkybes apie jo išsinuomotų pastolių vagystę bei dingimą. Nors jis teisme teigė pats kreipęsis į Panevėžio policiją dėl fasadinių pastolių vagystės, iš Panevėžio apskrities VPK 2021-12-15 rašto matyti, kad patikrinus centrinę duomenų bazę nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019-03-01 duomenų ar registruotų G. R. pareiškimų apie statybinių pastolių, kuriuos jis išsinuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini), vagystę nerasta (29 t., 65 b.l.). Byloje yra tik duomenys apie paties UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. C. pareiškimą policijai dėl G. R. negrąžinamų išsinuomotų pastolių (13 t., 14-17 b.l.). Taipogi byloje nėra jokių duomenų apie mūrininko pastolių dingimą G. R. nurodytomis aplinkybėmis. Gi liudytoja D. R. teisme, taip pat tarnybinio pranešimo dėl liudytojos D. R. apklausos telefonu bei UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės I. P. pranešimo elektroniniu laišku duomenys paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie mūrininko pastolių palikimą kaltinamojo nurodytoje UAB (duomenys neskelbtini). Šių duomenų analizė rodo ne ką kitą, kaip paties G. R. atsainų, neatsakingą, sąmoningą elgesį vykdant įsipareigojimus bei vengiant tai daryti, ir kartu liudija apie išankstinę jo nusikalstamą tyčią dėl neatsiskaitymo už pastolių nuomą ir jų negrąžinimo.

Dėl kaltinamojo teiginių apie pagrindo neatsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), nes jo atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė sutarties su minėta bendrove, teismas primena, kad aukščiau išdėstytais motyvais paneigė tokius G. R. teiginius, kas atitinkamai paneigia ir jo deklaruojamą pagrindo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvimą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. R. nurodytos, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos įvairios savo neteisėtą elgesį teisinančios priežastys visos šios bylos kontekste rodo ne ką kitą, kaip tik jo sąmoningai pasirinktą nusikalstamo elgesio veikimo modelį.

Teismas gi, apibendrindamas byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja įrodytu, kad bendrovių (UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įgaliotam atstovui G. R. grynais pinigais ar pavedimu į jo nurodytas banko sąskaitas buvo sumokėtos visos kaltinimuose nurodytos pinigų sumos, taip pat jis neatsiskaitė už jam bendrovės (duomenys neskelbtini), jo atstovaujamai bendrovei (duomenys neskelbtini) G. D. ir bendrovei (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) ir T. P. pagal sutartis suteiktas tam tikras paslaugas, kurių sumos nurodytos kaltinimuose.

Ne gana to, nors kaltinamasis neigia apgaulės buvimą savo veiksmuose, byloje surinktų įrodymų pakanka ir sekančiai abejonių nekeliančiai išvadai, kad G. R. visą kaltinimuose nurodytą svetimą turtą (jam kaip įgaliotam UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovui grynais pinigais ar pavedimu į jo nurodytas banko sąskaitas sumokėtas visas kaltinimuose nurodytas pinigų sumas, ir neatsiskaičius už paslaugas gautas kaltinimuose nurodytas pinigines lėšas bei kitą turtą) įgijo apgaule, kuri buvo naudojama įtraukiant nukentėjusiuosius, civilinius ieškovus į jiems nenaudingus sandorius, neturint ketinimų juos vykdyti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004 ir kt.). Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams (jų atstovams) save bei jo atstovaujamas bendroves (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) pateikė kaip sėkmingai dirbančius (pasak nukentėjusiųjų, G. R. važinėjo nauju automobiliu, kalbėjo apie turimus objektus, eilėse laukiančius klientus, jo atstovaujamai bendrovei perkant paslaugas paprašytas iškart pervedė prašomą avansą (T. P. epizode), pasak UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusios liudytojos N. A. – bendrovė turėjo lizinginius automobilius, ir pan.). Be to, jis operatyviai atvykdavo į objektų apžiūras, dažniausiai sudarinėjo raštiškas sutartis ir išrašydavo finansinius dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius), daliai nukentėjusiųjų pagal ankstesnes sutartis įsipareigojimus įvykdė, taip sudarydamas įspūdį dėl susitarimų laikymosi, sustiprindamas ir patikimo verslininko įvaizdį bei kartu suklaidindamas nukentėjusiuosius, civilinius ieškovus (jų atstovus) dėl savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nukentėjusieji, civiliniai ieškovai (jų atstovai) galėjo pagrįstai tikėtis, kad kaltinimuose nurodytos su jais sudarytos sutartys bus įvykdytos. Nekyla abejonių, kad visos šios aplinkybės pasitikėjimu grįstų santykių fone ir nulėmė nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų (jų atstovų) apsisprendimą sudaryti su kaltinamuoju, jo atstovaujamomis bendrovėmis kaltinimuose nurodytas sutartis ir pagal jas sumokėti kaltinimuose nurodytas pinigų sumas. Akivaizdu ir neabejotina, kad jei nukentėjusieji, civiliniai ieškovai (jų atstovai) būtų žinoję, kad neketinama vykdyti sutarčių įsipareigojimų, kaltinimuose nurodytų sutarčių jie nebūtų sudarę.

Kaltinamasis G. R., neigdamas apgaulę savo veiksmuose ir deklaruodamas ketinimą vykdyti visus kaltinimuose nurodytų sutarčių įsipareigojimus, teisme teigė, kad dalį kaltinimuose nurodytų darbų padarė ar padarė daugiau darbų nei už kaltinimuose nurodytas gautas sumas. Taip pat, pasak jo, likusi dalis sutarčių įsipareigojimų neįvykdyta ne dėl jo kaltės: dėl blogų oro sąlygų, dėl pačių nukentėjusiųjų elgesio ir jų atsisakymo, dėl prekių pabrangimo bei kitų. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius, visos bylos kontekste ir surinktų įrodymų visumoje, teismas vertina kritiškai, kaip niekuo nepagrįstus, byloje esančiais objektyviais įrodymais nepatvirtintus. Pastarąjį pagrįstą G. R. kritišką parodymų vertinimą patvirtina ir jo paties teisme kaip viena jo sutarčių neįvykdymo priežastis nurodyta karantinas šalyje dėl Covid-19 (koronavirusinės infekcijos), kuomet karantino nei 2017, nei 2018 m. Lietuvos Respublikoje nebuvo.

Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymų apie kaltinimuose nurodytų darbų padarymą didesniu mastu ir didesnėmis vertėmis nei nurodė nukentėjusieji nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, tame tarpe ir liudytojų J. P., E. A., I. A. parodymai. Dėl pastarųjų pastebėtina ir tai, kad šių liudytojų bei kaltinamojo parodymų turinys rodo apie pastarųjų draugiškus santykius, leidžiančius manyti apie galimą šių liudytojų parodymų subjektyvumą bei šališkumą. Be to, paminėtų liudytojų parodymai, liudytojo S. Š., taip pat ir liudytojų T. P., A. Z., S. B., L. R., L. P., teisme paliudijusių apie G. R. atstovaujamų bendrovių tinkamą kaltinimuose nenurodytų sutarčių įvykdymą ar pinigų grąžinimą darbų neatlikus, parodymai nepatvirtina konkrečių kaltinimuose nurodytose sutartyse sulygtų darbų atlikimo ar medžiagų nupirkimo bei pristatymo, taipogi nepaneigia šioje byloje nustatyto kaltinamojo nusikalstamo veikimo kaltinimų apimtyje. Kritiškai teismo vertintini ir liudytojo R. M. parodymai, kurie nesutampa su jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Teismas pastebi, kad tik keli nukentėjusieji (V. L., A. G., V. J., S. U., A. Š., J. D.) parodė, kad jiems buvo atlikta dalis kaltinimuose nurodytose sutartyse sulygtų darbų (pas V. J. – atlikti smalavimo darbai, pas A. G. – ištinkuota siena, V. L. atvežta dalis medžiagų, pas S. U. – iškastas ir išvežtas gruntas, pas A. Š. – vieną dieną dirbo traktoriukas, pas J. D. - išklota nedidelė dalis trinkelių). Visi kiti nukentėjusieji, taip pat liudytojais apklausti civilinių ieškovų atstovai nurodė, kad kaltinimuose nurodytų sutarčių įsipareigojimai buvo visiškai neįvykdyti. Netikėti tokiais nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, atitinka byloje surinktų įrodymų visumą ir jai neprieštarauja. Taigi, šioje byloje duotų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų parodymų, rašytinių dokumentų bei kitų byloje surinktų įrodymų analizė rodo, kad daugumoje atvejų (be aukščiau nurodytų dalies įsipareigojimų įvykdymo) kaltinamasis G. R., gavęs pinigus (avansus ar visas sumas) kaltinimuose nurodytų su nukentėjusiaisiais ir civilinių ieškovų atstovais sudarytų sutarčių įsipareigojimų nevykdė – jokių darbų neatliko ar nepristatė statybinių medžiagų. Tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų be kritiškai vertintinų deklaratyvių G. R. parodymų byloje nėra.

Nors G. R. vadovaujamos bendrovės tam tikrais kaltinime nurodytais atvejais ir atliko dalį tam tikrų veiksmų (atvežė dalį medžiagų, atliko dalį sutartyse numatytų veiksmų), tokie G. R. veiksmai teismo vertintini kaip kaltinimuose nurodytų sutarčių įsipareigojimų vykdymo imitavimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į atliktų veiksmų apimtį, vėlesnius kaltinamojo veiksmus nebevykdant visų sutarčių įsipareigojimų bei negrąžinant asmenims pinigų, be kita ko nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams vis pranešant įvairias priežastis, kodėl negali vykdyti sutarčių ar melagingai žadant, kad įmonė grąžins pinigus. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis teigė turintis eilę dokumentų, patvirtinančių įvairius jo teiginius dėl darbų atlikimo ar pateisinančius jų neatlikimą, teismui į bylą jie pateikti nebuvo, kas be kita ko patvirtina kaltinamojo teiginių deklaratyvumą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovų parodymai apie G. R. veiksmus ir neveikimą jų atžvilgiu iš dalies atitinka ir tam tikrų liudytojų parodymus apie atitinkamą G. R. elgesį su jais. Eilė liudytojų – E. N., A. Ž., R. G., G. S., M. G., S. B., L. Z., R. Z., B. P., Ž. U., M. Š., P. Ž., G. P., L. R., T. R., T. K., P. K., L. P., J. B. ir P. B., V. S., Z. S., J. S., D. M., A. M., A. A. ir kt. – parodė, kas nurodyta ir pagarsintuose liudytojo M. G. parodymuose, jog tam tikromis aplinkybėmis, siekdami gauti statybų darbų paslaugas, įgyti statybinių medžiagų ar įsidarbinti, jie buvo susidūrę su G. R., kuris, pasak jų – visiškai ar iš dalies neįvykdė jų susitarimų dėl darbų atlikimo, medžiagų pristatymo, darbo suteikimo, darbo užmokesčio mokėjimo ar atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ar negrąžino už nesuteiktas paslaugas pinigų. Pastarosios minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį G. R. ir parodo jam būdingą elgesį, kuris nėra atsitiktinio pobūdžio.

Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, kai nukentėjusieji, civiliniai ieškovai pagal kaltinimuose nurodytas sutartis į G. R. nurodytas banko sąskaitas pervesdavo ar perduodavo pinigus G. R. grynaisiais į rankas, G. R., kaip bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, prisiimtų pagal sutartis visų įsipareigojimų nevykdė, darbų pagal sutartis neatliko, medžiagų nepristatė, pagal sutartis neatsiskaitė. Užuot taip daręs, jis apgaulę, įgyjant svetimą turtą, maskavo pradėtais darbais, taip sudarydamas nukentėjusiesiems įspūdį, kad pagal sutartis prisiimti įsipareigojimai vykdomi, o iš nukentėjusiųjų gauti pinigai naudojami pagal paskirtį. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad G. R. pasinaudodamas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų statybos darbų bei statybinių medžiagų poreikiu, panaudojo tai savanaudiškam ir nusikalstamam tikslui, o civilinės sutartys tebuvo tik priemonė kitų asmenų turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jiems padaryti.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinimuose nurodytų sutarčių įsipareigojimų G. R., kaip įgaliotas minėtų bendrovių atstovas, iki šiol neįvykdė, taipogi jis negražino nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams iš jų paimtų pinigų, nors daliai asmenų žadėjęs tai padaryti (J. V., G. D., V. G., S. R., M. D., A. T. ir kt.). Siekį išlaikyti apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų įgytą turtą patvirtina ir G. R. elgesys po to, kuomet gavęs pinigus, užuot vykdęs sutartinius įsipareigojimus, jis dingdavo, nebeatvažiuodavo, telefonu buvo sunkiai pasiekiamas, o pavykus priskambinti kaltinamajam, šis kiekvieną kartą sugalvodavo vis kitas priežastis, kodėl negali vykdyti sutarčių – tai blogos oro sąlygos, tai sugedo transportas, tai pats serga ir kt. Nuo kaltinimuose nurodytų sutarčių sudarymo praėjo daugiau nei trys metai, kas visiškai paneigia kaltinamojo pateiktą versiją apie sutarčių neįvykdymo priežastis dėl blogų oro sąlygų, ligos ir pan. Visiems kaltinamojo pateiktiems argumentams pašalinti ar suderinti pastarasis turėjo ganėtinai ilgą laiko tarpą, be to, jis nepasinaudojo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų suteikta galimybe nutraukti jam, jo atstovaujamoms bendrovėms neįveikiamą įvykdyti susitarimą, grąžinant pastariesiems paimtas pinigines lėšas bei kitą turtą, kas iš esmės išspręstų kilusius ginčus, tačiau G. R. šia galimybe nepasinaudojo, akivaizdžiai demonstruodamas savo realius ketinimus iš esmės nevykdyti kaltinimuose nurodytų sudarytų sutarčių. Visa tai rodo, kad savo pažado grąžinti nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams sumokėtus pinigus, ar turtą (pastolius), ar sumokėti už gautas paslaugas kaltinamasis neketino įvykdyti.

Taigi, aukščiau nurodytos, byloje surinktais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priklausantys pinigai, kitas turtas (pastoliai) buvo užvaldyti panaudojant apgaulę, kuri buvo esminė, nes ji susijusi su svarbiausiomis aplinkybėmis, lėmusiomis nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apsisprendimą sudaryti sandorius su G. R., jo atstovaujamomis bendrovėmis, o G. R., atlikdamas prieš tai aptartus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiųjų apskaičiuota atliktų statybos darbų vertė nurodyta mažesnė, nei jo atstovaujamos bendrovės realiai atliko, įvertinus G. R. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą byloje surinktų įrodymų visumai, bei priešingai – nukentėjusiųjų, liudytojais apklaustų civilinių ieškovų atstovų nuoseklius, kitus įrodymus atitinkančius parodymus, netikėti jų nurodytomis atliktų darbų vertėmis bei teigti, kad darbai buvo atlikti kitomis nei jų nurodytos kainomis, teismas neturi pagrindo. Nukentėjusieji, kurie parodė, kad jiems buvo atlikta dalis kaltinimuose nurodytose sutartyse sulygtų darbų, įvardino jiems įvykdytų sutartinių įsipareigojimų vertę: pasak V. L. parodymų teisme – jai buvo atvežta dalis medžiagų už 100 eurų (ikiteisminio tyrimo metu ji jas įvertino 110 eurų), pasak A. G. – buvo uždėtas tinkas vienoje namo sienoje, bet tie darbai beverčiai (ikiteisminio tyrimo metu tuos darbus įvertino 300 eurų), pasak V. J. – buvo smaluota, ką ji įvertino 100 eurų (ikiteisminio tyrimo metu to nevertino), pasak S. U. – atlikta darbų už 200 Eur (ikiteisminio tyrimo metu tuos darbus įvertino 300 eurų), pasak A. Š. – atlikta darbų ne daugiau nei už 300 Eur, pasak A.R. P. – atlikta darbų bei atvežta medžiagų ne daugiau nei už 1 448,92 eurų sumą, pasak J. D. – atlikta darbų ne daugiau nei už 350 eurų sumą. Kaip matyti iš jų parodymų ir kitų bylos įrodymų, kiekvienu konkrečiu atveju G. R. inkriminuotas apgaule įgyto svetimo turto dydis apskaičiuotas iš nukentėjusiųjų sumokėtų avansu pinigų sumos atėmus realiai atliktų statybos darbų vertę, kurią jie nustatę pagal atliktų darbų apimtį, pristatytų medžiagų kainą ir kiekį, darbus pabaigusių kitų specialistų vertinimą ir pan.

Teismas pastebi dalies nukentėjusiųjų (V. L., A. G., S. U., V. J.) teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytos atliktų darbų vertės skiriasi, tačiau įvertinus praėjusį gan ilgą laiko tarpą tarp šių asmenų apklausų ir pačių įvykių, atsižvelgus ir į tai, kad jie teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminę ir teisingai nurodę aplinkybes, teismas sprendžia teisingomis laikyti jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas kaltinamajam palankesnes sumas. Tai yra laikant įrodytu, kad V. L. buvo pristatyta prekių už 110 eurų, A. G. buvo atlikta darbų bei nupirkta medžiagų už 300 eurų, S. U. buvo atlikta darbų už 300 eurų (kaip jie ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu), o V. J. buvo atlikta darbų už 100 eurų, šią aplinkybę, apie kurią parodė ir pats kaltinamasis, patikslinant kaltinime bei kartu minėta suma (100 eurų) mažinant iš V. J. apgaule pasisavintos pinigų sumą iki 2330 Eur.

Taigi, teismas daro išvadą, kad be aukščiau paminėto sumų patikslinimo V. J. epizode, visų kitų nukentėjusiųjų, liudytojais apklaustų civilinių ieškovų atstovų nurodytos atliktų darbų ar atvežtų medžiagų kainos, taip pat – kaltinimuose nurodytos kaltinamojo apgaule įgytų, pasisavintų pinigų sumos yra teisingos.

Kaltinamasis be kita ko teisme teigė, kad visus kaltinimuose nurodytus pinigus panaudojęs bendrovių (atsižvelgiant į laikotarpį – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) veiklai, o ne pasisavinęs, tačiau ir tokių jo teiginių nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Nėra abejonių, to neginčija ir pats G. R., kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) viską, įskaitant finansus, valdė tik jis pats. Taigi, kaltinamasis turėjo visas galimybes valdyti abejose bendrovėse gautas pinigines savo nuožiūra ir tai darė, tai yra įnešdavo, nuimdavo minėtų bendrovių sąskaitose esančius pinigus. Čia svarbu pažymėti tai, kad BK 182 straipsnio prasme turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų teisių ar turtinių reikalavimų. Tuo tarpu vien sutarčių sudarymas apgaule, turint tyčią nevykdyti jų įsipareigojimų, savaime nesąlygoja teisių į pagal sutartis iš anksto gautus pinigus.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai liudija, kad G. R., pasinaudodamas bendrovėmis UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) kaip priemonėmis nusikaltimams padaryti, imituodamas sutarčių įsipareigojimų vykdymą (statybos darbus ir paslaugų suteikimą), taip pat nurodydamas bei prisidengdamas tariamai objektyviomis nevykdymo priežastimis, ne kam kitam, o savo naudai apgaule įgijo svetimą, kaltinimuose išvardintiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams priklausantį turtą, tai yra piniginį užmokestį, pervestą į minėtų bendrovių sąskaitas ar sumokėtą tiesiogiai G. R. grynaisiais pinigais, kaip įgaliotam šių bendrovių atstovui, taip pat už gautas paslaugas nesumokėtus pinigus ir negrąžintą turtą (pastolius), nes nei G. R., nei minėtos bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) jokių teisių į kaltinimuose nurodytus pinigus, kitą turtą neturėjo. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog dalies iš nukentėjusiųjų gautų pinigų G. R. neapskaitė bendrovių kasoje: neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje V. L. į G. R. nurodytą B. R. priklausančią banko sąskaitą pervestų pinigų – 1748,50 Eur, neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje iš S. U. grynais gautų 660 eurų, iš A. Š. grynais gautų 300 eurų, iš J. D. grynais gautų 600 eurų. Pastarąsias aplinkybes patvirtina byloje esantys daiktų apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria abejoti, taip pat ir ją pateikusios specialistės kompetencija teismas neturi jokio pagrindo.

Taigi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, G. R. apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusiuosius, civilinius ieškovus į jiems nenaudingus sandorius (nukentėjusiesiems buvo pasiūlyta sudaryti rangos sutartis palankesnėmis, nei kitų statybos bendrovių siūlytomis, kainomis, taip pat žadėta medžiagų pigesnėmis kainomis ir kt.), neturint ketinimų juos vykdyti (negalėdamas tinkamai įvykdyti vienų įsipareigojimų, t. y. nesugebėdamas atsiskaityti su subrangovais, sumokėti darbininkams sulygto atlygio, G. R. prisiėmė kitus įsipareigojimus, sudarydamas vis naujas sutartis, kartu įgydamas iš nukentėjusių asmenų pinigų sumas).

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. R. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, o tokie jo veiksmai peržengia civilinių santykių ribas ir dėl to jam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Šios išvados nekeičia ir baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad dalis nukentėjusiųjų savo iniciatyva ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsprendė civilinio proceso tvarka, ar tai, kad kaltinamasis, taipogi ir dalis nukentėjusiųjų parodė iki kaltinimuose nurodytų sutarčių, kurių įsipareigojimų kaltinamasis visiškai ar iš dalies neįvykdė, sudarymo turėję kitų sutartinių įsipareigojimų, kuriuos G. R. atstovaujamos bendrovės įvykdė, ką liudija ir byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Jau minėta, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Pabrėžtina, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinės sutartys yra tik priemonė kitų asmenų turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jiems padaryti.

Šioje byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų svetimą kaltinime nurodytą turtą, ir būtent kaltinamojo apgaulė buvo pagrindinė priežastis, dėl ko pastarieji prarado savo turtą, todėl civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios teisės klausimas šiuo atveju abejonių nekelia. Be to, nors dalis šioje byloje pareikštų nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų ieškinių (turtinių reikalavimų) yra išspręsta civilinio proceso tvarka, juos priteisiant iš kaltinamojo G. R. vadovaujamų bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), byloje esantys duomenys – antstolių patvarkymai, banko sąskaitų išrašai, nukentėjusiųjų parodymai, civilinių ieškovų paaiškinimai - liudija ir tai, kad atitinkamų teismų bei kitų institucijų (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) sprendimų pagrindu skolos išieškotos nebuvo arba išieškotos labai mažos dalys. Pastebėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra likviduotos ir išieškojimas iš jų nebegalimas, nebeįmanomas. Todėl abejonių dėl G. R. taikytinos baudžiamosios atsakomybės nėra.

Kaip jau minėta, kaltinamajam G. R. pareikštas kaltinimas dėl dviejų tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje. Su tokiu nusikalstamų veikų kvalifikavimu sutinka ir teismas.

Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio ir net iš kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. R. sukčiavo skirtingais laikotarpiais dirbdamas skirtingose bendrovėse – UAB (duomenys neskelbtini), vėliau UAB (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pirmojoje bendrovėje G. R., veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d. apgaule įgijo svetimą turtą 13-oje epizodų, kurie, teismo vertinimu, atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Gi dirbdamas antrojoje, G. R. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi ir turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. R. įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą, bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. apgaule įgijo svetimą turtą 18-oje epizodų, kurie, teismo vertinimu, taipogi atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Tokias išvadas teismui leidžia daryti byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad G. R., minėtomis bendrovėmis pasinaudodamas kaip priemonėmis, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų poreikį dėl statybos darbų atlikimo, statybinių medžiagų įgijimo bei pristatymo realizavo savanaudiškam, nusikalstamam tikslui – neatliekant pažadėtų statybos rangos sutartyse numatytų darbų, nenuperkant statybinių medžiagų bei neatsiskaitant už gautas statybos darbų paslaugas, apgaule savo naudai įgyti kuo didesnės vertės svetimą turtą. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad iš esmės kaltinamasis turėjo vieningą sumanymą nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones. Įgyvendindamas vieningą sumanymą pasipelnyti kartas nuo karto pasisavinant svetimą turtą iš bendrovių (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) klientų, G. R. pastarąjį savo tikslą realizavo iš esmės veikdamas per pakankamai ne ilgą laiką pagal analogišką veikimo schemą, visais atvejais esant iš esmės tokiam pačiam veikų padarymo būdui, analogiškais veiksmais. Visų pirma minėtą tikslą G. R. įgyvendino per UAB (duomenys neskelbtini), ir tą darė tol, kol neteko galimybės veikti per ją. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad G. R. veiksmai visuose epizoduose dirbant šioje bendrovėje, buvo jungiami vieningos tyčios – siekio veikiant šios bendrovės vardu apgaule pasisavinti kuo daugiau svetimo turto. Pats kaltinamasis parodė, kad po UAB (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kadangi savo pavarde dirbti toliau negalėjo, nes griuvo viskas, straipsniai atsirado, tai natūraliai atsirado UAB (duomenys neskelbtini), kurią jis įsigijo tikslu užsiimti ta pačia veikla kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Pastarieji G. R. parodymai bei byloje surinkti kiti įrodymai rodo, kad netekęs galimybės bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu veikti minėtu nusikalstamu tikslu, G. R. po kiek laiko vėl naujai ėmėsi analogiško nusikalstamo tikslo įgyvendinimo tik jau veikdamas kitos bendrovės – UAB (duomenys neskelbtini) pagalba ir vardu, kur vėl etapais siekė apgaule pasisavinti kuo daugiau svetimo turto. Akivaizdu, kad pradėjęs savo nusikalstamus veiksmus pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini), G. R. dar nežinojo būsimo savo nusikalstamo veikimo per UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybių bei galimybių, kas liudija apie atskirų dviejų nusikalstamų sumanymų susiformavimą. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip du atskiri tęstiniai nusikaltimai.

Esant aukščiau nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad G. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į atskirų nusikaltimų darymo metu G. R. apgaule įgyto svetimo turto vertes: 1) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, apgaule savo naudai G. R. įgijo bendros 29745,30 Eur vertės svetimą turtą, 2) būdamas UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi ir turėdamas įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 rugsėjo 30 d., apgaule savo naudai G. R. įgijo bendros 30 114,56 Eur vertės svetimą turtą, minėtoms abejoms sumoms viršijant 250 MGL ir dėl to esant didelės vertės, kaltinamojo G. R. veiksmai, apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą, kvalifikuotini kaip du tęstiniai nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. R. yra teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, teistumo pažyma liudija apie ankstesnį jo teistumą už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos kaltinamajam neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu G. R. buvo administracine tvarka baustas. Taip pat bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis išsiskyręs, dirba, turi sveikatos problemų, tam tikrų įstaigų (VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos, Panevėžio gyvūnų globos draugijos, Panevėžio atviro jaunimo centro) charakterizuojamas teigiamai. Nors byloje yra duomenų apie kaltinamojo psichines ligas, iš 2019-08-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. R. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (23 t., 154 b.l.). Taipogi iš 2021-09-01 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), BPK 162 str. tvarka prijungtos iš kitos baudžiamosios bylos, matyti, kad nesant duomenų apie G. R. lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (28 t., 190-192 b.l.).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, įvertinęs kaltinamojo G. R. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam, be kita ko įvertinus G. R. ankstesniais nuosprendžiais skirtų švelnesnių bausmių ir švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymo neveiksmingumą jo elgesiui, skiriant tik realias laisvės atėmimo bausmes, jų trukmes nustatant ilgesnes nei sankcijoje numatyti vidurkiai, bet artimas jiems.

Šios išvados, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nekeičia ir nesąlygoja pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tas faktas, kad su UAB (duomenys neskelbtini) susijusio sukčiavimo padarymo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d.), jo didžiąją dalį - iki 2017 m. spalio 5 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), kuri numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma, taigi, tęstinė nusikalstama veika pasibaigia kaltininkui įvykdžius paskutinį tęstinės nusikalstamos veikos epizodą (šiuo atveju – 2017 m. gruodžio 9 d.). Pastebėtina ir tai, kad antro G. R. įvykdyto nusikaltimo - su UAB (duomenys neskelbtini) susijusio sukčiavimo padarymo laikotarpiu jau galiojo šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nebenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną ar kelis sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, vykdymą. Taigi, teismo manymu, pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą šiuo atveju nėra.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (artimą pusei) švelnesnės bausmės.

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu inkriminuoti nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo metu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-11-15 nutartimi, kuria subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-14 nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-02-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtos galutinės neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį (artimą pusei) minėta nutartimi paskirtos neatliktos bausmės.

Byloje yra pareikšti 26 civiliniai ieškiniai dėl turtinės, neturtinės žalos bei kitų išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo G. R., kuris teisminio nagrinėjimo metu nesutiko nei su vienu jam šioje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, jų nepripažino bei kėlė klausimą dėl jo, kaip civilinio atsakovo, netinkamumo, dalies civilinių ieškinių išsprendimą civilinio proceso tvarka, taipogi ginčijo sumas.

Teismas gi, primindamas ir nebekartodamas apie šioje byloje aukščiau pateikiant įrodymų vertinimą padarytas išvadas dėl nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų teisingai nurodytų iš jų pasisavinto turto verčių bei tai savo naudai padariusio G. R. kaltės, sprendžia apie kaltinamojo kaip civilinio atsakovo tinkamumą bei į jį nukreiptų civilinių ieškinių pagrįstumą.

Teismas pabrėžia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. R. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, apgaule savo naudai G. R. įgijo bendros didelės 29745,30 Eur vertės svetimą turtą, o būdamas UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi ir turėdamas įgaliojimą savo nuožiūra vykdyti visą bendrovės veiklą, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei veikdamas kaip fizinis asmuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 rugsėjo 30 d., apgaule savo naudai G. R. įgijo bendros didelės 30 114,56 Eur vertės svetimą turtą. Taigi, šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo traukiamas tik G. R., kurio kaltais veiksmais, kaip teismas nustatė, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta žala.

Kaip jau minėta, nustatydamas G. R. apgaule įgyto svetimo turto dydį teismas kiekvienu konkrečiu atveju rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais (sutartimis, sąskaitomis faktūromis, bankiniais pavedimais, kasos pajamų orderiais ir kt.). Tam tikruose epizoduose, kuriuose dalis darbų buvo atlikta, apgaule įgyto svetimo turto dydis buvo apskaičiuotas be kita ko iš nukentėjusiųjų pagal rangos sutartis sumokėtų pinigų sumos atėmus realiai atliktų statybos darbų vertę. Todėl nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų civiliniuose ieškiniuose nurodyti ir prašomi priteisti patirtos turtinės žalos dydžiai, atitinkantys teismo nustatytus G. R. apgaule įgyto svetimo turto dydžius, laikytini pagrįstais.

Nors G. R. teisingai pastebėjo, kad dalis šioje byloje pareikštų nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų civilinių ieškinių yra išspręsta civilinio proceso tvarka, teismas pažymi, jog tai nesudaro pagrindo nenagrinėti jų kaltinamajam pareikštus civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje. Teismas pažymi, kad visi civilinėse bylose ir šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai nėra tapatūs, nes jie pareikšti skirtingiems subjektams. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai G. R. nelaikytini tapačiais ieškiniams, kurie buvo pareikšti civilinėse bylose UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini), kuriose, beje, ir ieškinio pagrindą sudarė ne tik skola, bet procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėse bylose ieškiniai buvo išnagrinėti ir skolos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš minėtų bendrovių tuo pagrindu, kad šios bendrovės nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai žalą prašo priteisti iš kaltinamojo G. R. tuo pagrindu, kad žalos jiems buvo padarytos pastarojo nusikalstamais veiksmais – apgaule įgyjant jų turtą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusieji, civiliniai ieškovai (jų atstovai) G. R. vadovautoms bendrovėms žodžiu ir/ar raštu reiškė pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, statybos darbų neatlikimo, medžiagų nepristatymo už jų sumokėtus pinigus, tačiau nei kaltinamasis, nei jo vadovautos bendrovės į turtinio pobūdžio pretenzijas nereagavo, jų neginčijo (išskyrus S. U. epizode G. R. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) kreipimąsi į teismą).

Toliau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kai civilinio ieškinio, priteisto iš juridinio asmens, išieškoti negalima dėl to, kad šis neturi turto, asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinę žalą, pagal BPK 109 straipsnį, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004), nes, kaip nustatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ką pripažino ir pats kaltinamasis G. R., jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, vėliau – UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi ir turėdamas įgaliojimą valdyti šią bendrovę savo nuožiūra, tą ir darė – tai yra valdė abi bendroves savo nuožiūra, ir savo nesąžiningais veiksmais lėmė minėtų bendrovių turtinių prievolių atsiradimą. Todėl G. R. privalo atlyginti žalą tiek, kiek jos neatlygino aukščiau paminėtos bendrovės. Esamu atveju, kadangi bylos duomenimis abi paminėtos bedrovės yra likviduotos ir išieškojimas iš jų nebegalimas, nebėra pagrindo nustatinėti sumų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovams iš kaltinamojo G. R. priteisimo subsidiariai su atsakovėmis UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini), kurių civilinės atsakomybės pagrindas - atitinkami teismų ar kitų institucijų sprendimai civilinėse bylose.

Toliau pastebėtina, kad dalis nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais taipogi prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą, dėl ko teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos aukščiau nurodytos su civiliniais ieškiniais susijusios nuostatos, motyvai taikytini ir jais remiamasi žemiau aptariant kiekvieną civilinį ieškinį, jų nebekartojant.

1) Šioje byloje nukentėjusysis J. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. 2400 Eur žalos atlyginimo (26 t., 51 b. l.). Pastarasis nukentėjusysis, civilinis ieškovas teisme parodė, kad pagal pasirašytą statybos rangos sutartį sumokėjęs grynais pinigais G. R. 2400 eurų avansą, tačiau jokie darbai pagal sutartį nebuvo atlikti. Gavęs pinigus neneigė ir kaltinamasis, tą patvirtina ir byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jokie darbai pagal J. A. ir G. R. atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-20 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti, J. A. G. R. sumokėti pinigai negrąžinti.

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad J. A. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl tų pačių sumokėtų 2400 eurų priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu J. A. ieškinys buvo patenkintas visiškai, nutraukta tarp ieškovo J. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-20 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteista iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) J. A. 2400 eurų suma, 14,88 Eur delspinigiai, 216 Eur bylinėjimosi išlaidų, 200 Eur už teisines paslaugas (1 t., 127-130 b.l.). Tačiau, kaip parodė J. A., kas neprieštarauja ir byloje surinktiems įrodymams, niekas jam iš priteistų pinigų negrįžo, todėl šioje byloje pareikštą savo ieškinį dėl 2400 eurų palaiko pilnai ir prašo, kad žalą atlygintų G. R.. Pagrindo nesutikti su tokiu J. A. prašymu nėra, nes jis yra pagrįstas. Nors kaltinamasis teigė patyręs išlaidų ieškodamas J. A. sklypų, teismas pastebi, kad J. A. sumokėtas avansas buvo skirtas statybos rangos sutartyje numatytiems darbams, gi žemės sklypo nupirkimas pagal sutartį buvo rangovo – kaltinamojo atstovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) tenkanti pareiga. Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad G. R. apgaule įgijo iš J. A. 2400 Eur, konstatuotina, kad šis nukentėjusysis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajam nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes J. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

2) Nukentėjusysis R. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 2223 Eur turtinės žalos atlyginimui (1 t., 192 b. l.). Teisme R. B. civilinį ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį priteisti iš G. R.. Šis nukentėjusysis, civilinis ieškovas parodė, kad sumokėjo G. R. 2223 eurus, kurie buvo skirti medžiagoms, kurios negautos, darbai neatlikti, pinigai jam negrąžinti. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš R. B. 2223 Eur, konstatuotina, kad šis nukentėjusysis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (2223 Eur) pagrindžia ne tik R. B. parodymai, bet liudytojos N. B. parodymai, banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų orderiai. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajam nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes R. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

3) Nukentėjusioji V. J. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą žalą ir priteisti 4075,47 Eur (2 t., 63 b. l.). Teisme nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. J. parodė palaikanti civilinį ieškinį 3560 eurų sumai ir prašanti šią sumą priteisti iš G. R.. Pasak jos, ji reikalauja to, kas yra pasirašyta ant tų čekių, daugiau nieko, tai yra suma, ką sumokėjo G. R., pagal čekius išeina 3760 eurų, bet kadangi antstolė pervedė jai 200 eurų iš UAB (duomenys neskelbtini), tai tą ieškinio sumą ji mažina dar dviem šimtais, bei dar mažina 100 eurų už darbą (smalavimą) atsivežtiems dviem girtiems asmenims.

Teismas gi pastebi, kad byloje esantys rašytiniai duomenys – kasos pajamų orderiai, pačios V. J. paaiškinimas (2 t., 54 b.l.), taip pat ir 2017-10-18 Kauno apylinkės teismo teismo įsakymas (2 t., 68-69 b.l.) - rodo, kad V. J. G. R. per keturis kartus grynais pinigais sumokėjo 2430 eurų. Šią sumą viršijančio reikalavimo minėtoji nukentėjusioji, civilinė ieškovė teismui nepagrindė jokiais kitais objektyviais įrodymais. Iš 2017-10-18 Kauno apylinkės teismo teismo įsakymo taipogi matyti, kad teismo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) kreditorės V. J. naudai 2430 eurų skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 14 Eur žyminio mokesčio (2 t., 68-69 b.l.).

Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad G. R. apgaule įgijo iš V. J. 2330 Eur (įvertinus teisme nurodytą aplinkybę dėl atliktų smalavimo darbų už 100 eurų), atsižvelgus ir į byloje esančius duomenis apie V. J. 200 eurų gavimą iš antstolio vykdant išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto (2 t., 51-53 b.l.), konstatuotina, kad V. J. dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 2130 Eur dydžio turtinę žalą. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes V. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jos naudai priteisiant 2130 Eur iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

4) Nukentėjusioji R. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad sudarė sutartį su G. R., kuris pažadėjo nupirkti namui apdailos lentelių ir jam sumokėjo 540 Eur, lentelių taip ir negavo, vėliau antstolis pervedė jai 60 Eur, todėl iš G. R. prašo priteisti 480 Eur turtinės žalos atlyginimui (26 t., 41 b. l.). Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš R. M. 540 Eur, atsižvelgus ir į byloje esančius duomenis apie R. M. 60 eurų gavimą iš antstolio vykdant išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad ši nukentėjusioji dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 480 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (480 Eur) pagrindžia ne tik R. M. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio duomenys. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajai nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes R. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

5) Nukentėjusysis A. G. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo jam (2 t., 157 b. l.). Teisme jis parodė, kad 2000 eurų ieškinį jis palaiko ir prašo jį priteisti iš G. R.. Iš A. G. parodymų seka, kad šį reikalavimą jis grindžia tuo, kad būtent tokio dydžio avansą jis sumokėjo G. R. pagal statybos rangos sutartį, kurios pastarasis pilnai neįvykdė. Kad A. G. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2000 eurų patvirtina ir kasos pajamų orderis. Tačiau teismas pastebi, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti ir tai, kad dalis darbų visgi buvo padaryta. Be to, iš paties A. G. 2017-07-13 pranešimo UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. reikalauja visiškai įvykdyti statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atlikta darbų yra už 300 eurų (2 t., 146 b.l.). Nors teisme A. G. teigė, kad kiti darbus baigę meistrai nustatė, kad atlikti darbai yra nekokybiški, tokius teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl esant prieštaravimams bei abejonėms dėl atliktų darbų vertės (ar jie 300 Eur vertės ar beverčiai), teismas juos vertina kaltinamojo naudai ir laiko įrodytu, kad A. G. buvo atlikta darbų ir nupirkta medžiagų ne daugiau nei už 300 eurų.

Byloje esančiais duomenimis taipogi nustatyta, kad A. G. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl tų pačių sumokėtų 2000 eurų priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo įsakymu nutarta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) A. G. naudai 2000 eurų skolą, 28,20 Eur delspinigius ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., 162 b.l.). Tačiau, kaip parodė A. G., kas neprieštarauja ir byloje surinktiems įrodymams, jokia suma jam neatlyginta, vykdymo antstoliui jis neperdavė, to priežasčių nepamena. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajam byloje nėra.

Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad G. R. apgaule įgijo iš A. G. 1700 Eur (įvertinus atliktus darbus ir nupirktas medžiagas ne daugiau nei už 300 eurų), konstatuotina, kad A. G. dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 1700 Eur dydžio turtinę žalą. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes A. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai 1700 eurų iš nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

6) Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 1137,50 Eur turtinės žalos atlyginimui (3 t., 150 b. l.), vėliau dar nurodė dėl sudarytos statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), jos nevykdymo ir patirtų finansinių nuostolių patyręs labai didelius išgyvenimus, ko pasėkoje stipriai pablogėjo jo sveikata, prasidėjo stiprūs galvos skausmai, sutriko miego ritmas, buvo atliktos dvi kairės rankos operacijos, teko dažniau kreiptis pas šeimos gydytoją, reikiamus specialistus, pirkti receptinius ir nereceptinius medikamentus, todėl prašantis dar priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (3 t., 153 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu J. V. patikslino civilinį ieškinį nurodydamas, kad prašo priteisti iš G. R. 1015,21 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą (26 t., 50 b. l.). Patikslintame civiliniame ieškinyje minėtas nukentėjusysis, civilinis ieškovas nurodė, kad turtinę žalą patyrė G. R. sumokėjęs 1100 Eur už sutartus atlikti statybų darbus, kuomet jokie darbai nebuvo atlikti, tačiau jam antstolis išieškojo 84,79 Eur skolos. Taip pat nurodė, kad dėl patirtų finansinių nuostolių, kurie kaip pensininkui yra dideli, patyrė labai didelius išgyvenimus, nes yra ligonis, serga nepagydoma liga, be to, yra senyvo amžiaus, dėl patirtų išgyvenimų stipriai pablogėjo sveikata, prasidėjo stiprūs galvos skausmai, sutriko miego ritmas, buvo atliktos dvi kairės rankos operacijos, teko dažniau kreiptis pas šeimos gydytoją, reikiamus specialistus, pirkti receptinius ir nereceptinius medikamentus.

Byloje esančiais duomenimis taipogi nustatyta, kad J. V. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl tų pačių sumokėtų 1100 eurų priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 2017-11-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu priteista iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) J. V. 1100 eur skolos, 35,64 Eur delspinigių, 12,66 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, 7 Eur žyminio mokesčio (3 t., 39-41 b.l.).

Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš J. V. 1100 Eur, atsižvelgus ir į byloje esančius duomenis (antstolės S. V. patvarkymai) apie J. V. 84,79 Eur skolos dalies gavimą iš antstolio vykdant išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad šis nukentėjusysis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 1015,21 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Turtinės žalos dydį (1015,21 Eur) pagrindžia ne tik J. V. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio, elektroniniu paštu susirašinėjimų išrašo, J. V. reikalavimo duomenys. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes J. V. civilinis ieškinys dėl 1015,21 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Taip pat visiškai tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš G. R.. Nukentėjusysis J. V. tiek civiliniuose ieškiniuose, taip pat ir teisme parodė, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio jis labai pergyveno, iki tol nebuvo gyvenime apgautas, net ėjo pas psichologus, be vaistų nemiega, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, paveikusių jo sveikatą. Teismui gi nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko sutriko nukentėjusiojo miegas, teko lankytis pas gydytojus. Be to, nusikalstama veika yra baigta, turtas iš nukentėjusiojo buvo pasisavintas, nukentėjusysis sugaišo ne vienerius metus siekdamas atgauti savo pinigus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į visas šias šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atliktus veiksmus, pobūdį, pasekmes, jo tyčią, taip pat – jo turtinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, į teismų praktiką analogiškose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis nėra per didelis.

7) Nukentėjusysis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 545 Eur žalos atlyginimui (4 t., 32 b. l.) Bylos nagrinėjimo teisme metu jis pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos, kuriame nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama G. R., pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. R. įsipareigojo atlikti numatytus darbus, pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1145 Eur, numatyti darbai atlikti nebuvo, bet jam gražinta 600 Eur sumos, todėl prašo priteisti iš kalto asmens patirtą turtinę žalą 545 Eur (26 t., 32-39 b. l.). Tokia pačias aplinkybes D. Č. nurodė ir teismui, kartu pažymėdamas, jog civilinį ieškinį jis visiškai palaiko ir prašo jį priteisti iš G. R.. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš D. Č. 1145 Eur, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-04 į D. Č. banko sąskaitą grąžintus 600 eurų (4 t., 10 b.l.), konstatuotina, kad šis nukentėjusysis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 545 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes ją civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (545 Eur) pagrindžia ne tik D. Č. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio duomenys, UAB (duomenys neskelbtini) raštas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes D. Č. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

8) Nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. R. priteisti jam 1300 Eur už neatliktus projektavimo darbus (25 t., 191 b. l.). Teisme L. K. parodė, kad nors jis iš antstolio yra gavęs 150 eurų, iš kurių gavo 72 eurus realiai tai sumai padengti, o likusi suma yra vykdymo išlaidos, jis tų 72 eurų nevertina, nes jei vertintų, tai suma net padidėtų, todėl palaiko ieškinio reikalavimą 1300 eurų sumai ir prašo ją priteisti iš G. R..

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. K. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl tų pačių sumokėtų 1300 eurų priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 2017-11-27 Kauno apylinkės teismo įsakymu buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus L. K. naudai 1300 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 158 Eur žyminį mokestį (4 t., 65 b.l.).

Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš L. K. 1300 Eur, atsižvelgus ir į jo paties nurodytus duomenis apie iš antstolio gautus 72 eurus tai sumai padengti, nepaisant jo subjektyvaus tos gautos sumos vertinimo, kaip pagrindą imant domėn grąžintų 72 eurų paskirtį skolos padengimui, konstatuotina, kad L. K. dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 1228 Eur dydžio turtinę žalą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis betarpiškai nustatyta, kad L. K. padarytoji turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (1228 Eur) pagrindžia ne tik L. K. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio, elektroninio pašto susirašinėjimo išklotinės išrašo duomenys. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes L. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai 1228 Eur iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

9) Nukentėjusysis G. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 12 968,80 Eur turtinės žalos atlyginimui, kuri atsirado dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) su juo neatsiskaitė už 2017 m. suteiktas paslaugas pagal statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir prašo (4 t., 107-136 b. l.). Teisme jis palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir prašė minėtą sumą jam priteisti iš G. R. ar bendrovės. Papildomai jis paaiškino, kad G. R. pavedimu pagal minėtas sutartis atliko darbus už 12968,80 eurų sumą, kuri atsispindi jo išrašytose sąskaitose-faktūrose, tik atėmus iki jų išrašymo jo gautus 895 eurų, pati ieškinio suma jam nėra atlyginta, jis pats nieko nėra atgavęs, nors kreipęsis į E.skolos, bet ši išieškojimo nevykdė, nes jie paprašė iš jo pinigų, pagalvojęs, kad tų pinigų neatgaus ir nieko jiems nemokėjo. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš G. D. 12 968,80 Eur, konstatuotina, kad jis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė to paties dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (12 968,80 Eur) pagrindžia ne tik G. D. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktai, elektroninio pašto susirašinėjimo išklotinės išrašo duomenys, iš dalies ir liudytojų N. A., A. ir A. S. parodymai. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajam byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes G. D. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jo naudai 12 968,80 Eur iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

10) Nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą 1638,50 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdytų įsipareigojimų pagal sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 51-52 b. l.). Teisme V. L. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir prašė minėtą sumą jai priteisti iš G. R.. Papildomai ji paaiškino, kad buvo sudaryta nauja sutartis, numatyta pastato apdailinimą, stogą pakalti ir padaryti lietaus nubėgimo sistemą, sutarties suma buvo 1748,50 eurų, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti, tik buvo atvežtos skardinės palangės ir du kibirai dažų, kurie kainavo 110 eurų, tai tą sumą ji minusavo. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš V. L. 1638,50 Eur, konstatuotina, kad ši civilinė ieškovė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (1638,50 Eur) pagrindžia ne tik V. L. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, banko sąskaitos išrašas, elektroniniu paštu susirašinėjimo išrašas. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajai nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes V. L. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

11) Nukentėjusioji A. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. R. priteisti pasisavintus jos asmeninius pinigus, avansą už remonto darbus - 500 Eur ir teismo išlaidas (25 t., 198 b. l.). Teisme ji palaikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 500 eurų iš G. R., nes, nors civiline tvarka ieškinys buvo priteistas iš UAB (duomenys neskelbtini), ji iš priteistų pinigų nieko nėra atgavusi. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. N. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl 500 eurų skolos ir 2018-01-05 Utenos apylinkės teismo teismo įsakymu buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) A. N. naudai 500 Eur skolos, 300 Eur moralinės žalos, 10 Eur žyminio mokesčio (5 t., 64 b.l.). Tačiau, kaip parodė A. N., kas neprieštarauja ir byloje surinktiems įrodymams, jokia suma jai neatlyginta. Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad G. R. apgaule įgijo iš A. N. 500 Eur, konstatuotina, kad ji dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį dėl 500 Eur turtinės žalos pagrindžia ne tik A. N. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes A. N. civilinis ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R.. Gi likęs A. N. civilinio ieškinio reikalavimas dėl teismo išlaidų atlyginimo yra nekonkretus, nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

12) Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti patirtą turtinę žalą ir iš kaltų asmenų priteisti jam 228 Eur (9 t., 111 b. l.). Teisme gi nukentėjusysis A. T., patvirtinęs apie jam padarytą 228 eurų žalą, šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, atsisakymo priežastį pagarsinti nenorėjo, nurodė savo civilinio ieškinio nebepalaikantis, nebereikalausiantis minėtų pinigų, nes turintis tokią teisę ir tenorintis tiesos, kad G. R. kitų žmonių neapgaudinėtų. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl A. T. civilinio ieškinio, jam pastarojo atsisakius, nutrauktinas.

13) Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo V. G. priteisti iš kaltinamojo G. R. 1838,29 Eur nuostolių, 288,79 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2127,08 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Civiliniame ieškinyje jis nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu G. R. sutarė dėl prekių pirkimo – pardavimo, pagal UAB (duomenys neskelbtini) išankstinę sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 2000 Eur ir 107,26 Eur, tačiau prekės pristatytos nebuvo, 2018-04-25 UAB (duomenys neskelbtini) grąžino jam 107,26 Eur, taip pat buvo gauta 161,71 Eur skolos dalis iš antstolio A. Bespalovo, kuris vykdė skolos išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) (26 t., 3-15 b. l.). Teisme V. G. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje bei papildomai parodė, kad be civiliniame ieškinyje nurodytų sumų, jis daugiau pinigų neatgavo, UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra baigta, tačiau jam nuostoliai yra neatlyginti, išieškojimas iš įmonės negalimas, todėl prašo priteisti likusius nuostolius iš G. R..

Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš V. G. 2107,26 Eur, įvertinus jam UAB (duomenys neskelbtini) grąžintus 107,26 Eur bei antstolio iš bendrovės išieškotą 161,71 Eur skolos dalį, nesant daugiau jokių kitų duomenų apie dar kitų didesnių sumų atgavimą, konstatuotina, kad šis civilinis ieškovas dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 1838,29 Eur (2107,26 – 107,26 – 161,71) dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinis ieškinys dalyje dėl 1838,29 Eur turtinės žalos priteisimo įrodytas civilinio ieškovo pateiktais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( banko sąskaitos išrašais ir kt.), todėl V. G. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Tuo tarpu kitas V. G. civilinio ieškinio reikalavimas - priteisti jam palūkanas (288,79 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo), yra pagrįstas tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinęs, kad baudžiamosiose bylose, skirtingai nei civilinėse bylose, teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, o tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinio ieškovo V. G. reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteisiant tik penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1838,29 Eur), jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

14) Nukentėjusysis S. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą 600 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, jog buvo sudaryta statybų rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), pervestas avansinis apmokėjimas, o sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti (10 t., 20 b. l.). Teisme S. R. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir prašė 600 eurų civilinį ieškinį priteisti jam iš kaltinamojo. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš S. R. 600 Eur, konstatuotina, kad šis civilinis ieškovas dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį pagrindžia ne tik S. R. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, banko sąskaitos išrašas, banko pranešimas. Duomenų apie kokios tai pinigų dalies sugrąžinimą, išieškojimą nukentėjusiajam byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes S. R. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

15) Nukentėjusysis M. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė jam išankstinę PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už prekes, buvo sumokėta 3200,20 Eur, o priekės nepristatytos, todėl patyrė 3200,20 Eur turtinę žalą, taip pat nurodo, kad patyrė 77,77 Eur išlaidų už advokato paslaugas, bei patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjo jo visa šeima, turi kūdikį, turėjo persikelti į didesnį gyvenamąjį plotą, po patirtos žalos turėjo finansinių nuostolių, sustojo namo statybos darbai, nuolatos su visa šeima buvo stresinėje situacijoje, todėl neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Patirtą žalą prašo priteisti iš G. R., bendras žalos dydis 13277,97 Eur (3277,97 Eur turtinė žala ir 10 000 Eur neturtinė žala) (10 t., 45-56 b. l.) Bylos nagrinėjimo teisme metu M. D. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad antstolis išieškojo 402,07 Eur sumą iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl bendra reikalaujama priteisti suma yra 2875,90 Eur, tačiau dar buvo patirtos papildomos išlaidos 302,50 Eur advokatui už civilinio ieškinio rengimą dėl skolos išieškojimo, 36 Eur žyminis mokestis teismui ir 79,99 Eur antstolio būtinos vykdomosios išlaidos. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš G. R. 3294,39 Eur turtinės žalos (28 t. 64-70 b. l.). Teisme M. D. palaikė galutinį savo civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir pažymėjo, kad jis labai neigiamai išgyveno tą įvykį.

Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš M. D. 3200,20 Eur, įvertinus jam antstolio iš bendrovės (duomenys neskelbtini) išieškotą 402,07 Eur skolos dalį, nesant daugiau jokių kitų duomenų apie dar kitų didesnių sumų atgavimą, konstatuotina, kad šis civilinis ieškovas dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 2798,13 Eur (3200,20 – 402,07) dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Šis civilinis ieškinys dalyje dėl 2798,13 Eur turtinės žalos priteisimo įrodytas civilinio ieškovo pateiktais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (banko sąskaitos išrašu ir kt.), todėl M. D. civilinis ieškinys šioje dalyje dėl 2798,13 Eur tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Kaip matyti iš galutinio patikslinto civilinio ieškinio, M. D. juo be kita ko prašo priteisti iš kaltinamojo jo civilinėje byloje patirtas išlaidas - 302,50 Eur advokatui už civilinio ieškinio rengimą dėl skolos išieškojimo, 36 Eur žyminiam mokesčiui ir 79,99 Eur antstolio būtinoms vykdomosioms išlaidoms. Teismas sprendžia, kad šioje dalyje civilinis ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos, žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos taip pat nenurodytos. Kaip jau minėta, jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2019). Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, nors M. D. nurodytas civilinėje byloje patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai (teismo preliminaraus sprendimas, antstolio Andriaus Bespalovo 2019-10-08 patvarkymas), iš pastarųjų seka ir tai, kad pastarosios išlaidos yra civilinės bylos dalykas ir pasekmė, kurioje kaltinamasis G. R. nedalyvavo ir nebuvo proceso dalyvis, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Tuo tarpu M. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 77,77 Eur išlaidų už advokato šioje baudžiamojoje byloje paslaugas atlyginimo, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai duomenys, tenkintinas visiškai. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 104 str.).

Kaip pagrįstą teismas vertina ir M. D. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. R.. Nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, taip pat ir teisme parodė, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio patyręs daug neigiamų išgyvenimų. Teismui gi nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus. Be to, nusikalstama veika yra baigta, turtas iš nukentėjusiojo buvo pasisavintas, nukentėjusysis sugaišo ne vienerius metus siekdamas atgauti savo pinigus. Be abejonės, tokia situacija turi negatyvių pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į visas šias šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atliktus veiksmus, pobūdį, pasekmes, jo tyčią, taip pat – jo turtinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, į teismų praktiką analogiškose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, M. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

16) Nukentėjusioji V. F. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad ji su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apmokėtos trys išankstinės sąskaitos bendrai 8637,14 Eur sumai, tačiau nebuvo atlikti jokie darbai, todėl patyrė 8637,14 Eur turtinę žalą, taip pat ji patyrė 77,77 Eur išlaidų už advokato paslaugas bei neturtinę žalą, nes nukentėjo jos visa šeima, augina du nepilnamečius vaikus, kurie svajojo kuo greičiau persikelti į naują gyvenamąjį namą, po patirtos žalos turėjo finansinių nuostolių, sustojo namo statybos darbai, nuolatos su visa šeima buvo stresinėje situacijoje, buvo labai skaudu, išliejo daug ašarų, kai ją apgavo G. R., todėl neturtinę žalą vertina 20 000 Eur. Patirtą žalą prašo priteisti iš G. R., bendras žalos dydis 28714,91 Eur (10 t., 121-157 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu ji patikslino civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti padarytą turtinę žalą: 8637,14 Eur už nepristatytas įsigytas prekes, 77,77 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 6400 Eur už buto nuomą, taip pat prašo atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą, dėl tų pačių aplinkybių, kurias nurodė pirminiame civiliniame ieškinyje. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš G. R. priteisti 20 115 Eur žalą (15 115 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą) (10 t., 158 b. l.).

Teisme V. F. palaikė galutinį patikslintą civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė priteisti jai iš G. R. galutiniame jos civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą bei nurodė, kad civiline tvarka jokios sumos ji nėra prisiteisusi, visa situacija jai sukėlė labai daug neigiamų išgyvenimų.

Kaip matyti, vienas turtinių nukentėjusiosios reikalavimų yra 8637,14 Eur už nepristatytas sumokėtas prekes. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš V. F. ir jos sutuoktinio O. F. 8637,14 Eur (3030,20+5606,94), nesant duomenų apie jokios šios pinigų sumos (ar jos dalies) grąžinimą ar išieškojimą, konstatuotina, kad V. F. dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 8637,14 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – minėto dydžio pinigus. Turtinės 8637,14 Eur žalos dydį pagrindžia ne tik V. F. parodymai, bet ir sąskaitos faktūros, banko mokėjimo nurodymai, banko panešimas, susirašinėjimo SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu išrašai. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes V. F. civilinis ieškinys dalyje dėl 8637,14 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Taip pat visiškai tenkintinas ir V. F. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 77,77 Eur išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai duomenys. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai (BPK 104 str.).

Nukentėjusioji V. F. kaip turtinės žalos dalį taipogi prašo iš kaltinamojo priteisti 6400 Eur už buto nuomą, tačiau teismas sprendžia, kad prašymas šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkinamas. Teismas primena, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, be kita ko nustato, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju teismui pateiktieji duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad buto nuoma ir su ja susijusios išlaidos yra tiesiogiai sąlygotos G. R. atliktų sukčiavimo veiksmų. Todėl nukentėjusiosios V. F. prašoma 6400 Eur suma už buto nuomą iš kaltinamojo nepriteistina.

Kaip pagrįstą teismas vertina V. F. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. R.. Nukentėjusioji tiek civiliniame ieškinyje, taip pat ir teisme parodė, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio patyrusi daug neigiamų išgyvenimų. Teismui gi nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus. Be to, nusikalstama veika yra baigta, turtas iš nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio buvo pasisavintas, nukentėjusioji sugaišo ne vienerius metus siekdama atgauti savo pinigus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atliktus veiksmus, pobūdį, pasekmes, jo tyčią, taip pat – jo turtinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, į teismų praktiką analogiškose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos atlyginti jos patirtos neturtinės žalos dydis (5000 Eur) yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, V. F. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Baigiant įrodymų tyrimą teisme, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. F. atstovas advokatas V. Ž. pateikė teismui pranešimą, kuriuo be kita ko prašo atlyginti advokato išlaidas, kartu pateikta 2021-12-18 jo išrašyta 500 eurų sąskaita už teisines paslaugas V. F. baudžiamojoje byloje Nr. 1-294-1082/2021 (susipažinimą su bylos medžiaga ir nukentėjusiosios interesų gynimą teisme), taip pat pažymima, kad mokestinis pavedimas bus pateiktas vėliau, nes V. F. šiuo metu gydoma ligoninėje, reanimacijos skyriuje (29 t., 85-86 b.l.). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, šiuo atveju aukščiau paminėtas advokato V. Ž. prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad nukentėjusioji advokatui V. Ž. už jo suteiktas paslaugas būtų sumokėjusi 500 Eur ir patyrusi šias išlaidas. Šios teismo išvados nekeičia ir atstovo nurodoma aplinkybė dėl V. F. buvimo ligoninėje, kurios taipogi nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Pažymėtina ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta gan ilgai, atstovas teisiamajame posėdyje dalyvavo dar 2021 m. gegužės 26 d., objektyvių priežasčių, kodėl savalaikiai nepateikti atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, teismas nenustatė. Teismas informuoja, kad šis prašymas, proceso šaliai pateikus visus reikiamus dokumentus, gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

17) Nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 779,80 Eur turtinės žalos atlyginimui, kurią patyrė dėl sukčiavimo (11 t., 13 b. l.). Teisme R. A. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė 779,80 eurų priteisti iš G. R., kuriam pervedė pinigus už prekes, bet šių negavo. Taip pat R. A. nurodė, kad jis dėl minėtos sumos kreipėsi Vartotojų teises, iš kur gavo nutarimą, kad gali kreiptis į antstolius, bet nebuvo labai didelė suma, todėl jis nesikreipė. Iš 2018-07-12 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo matyti, kad komisija patenkino R. A. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti trinkelių pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už trinkeles sumokėtus pinigus – 779,80 eurų; šį nutarimą UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota vykdyti iki 2018-08-13 (11 t., 19-21 b.l.). Jokių duomenų, kad R. A. būtų grąžinta ar išieškota kokia tai pinigų suma, nėra. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš R. A. 779,80 Eur, konstatuotina, kad jis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė to paties dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį pagrindžia ne tik R. A. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, banko išrašai, susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes R. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jo naudai 779,80 Eur iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

18) Nukentėjusysis S. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad pagal žodinį susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriumi G. R. už dalį atliktų darbų, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 660 Eur, tačiau darbai nebuvo pabaigti, todėl prašo priteisti 660 Eur (11 t. 83 b. l.). Teisme nukentėjusysis S. U. parodė civilinį ieškinį mažinantis 200 eurų, kuriais vertina atliktus darbus. Tačiau teismas pastebi, kad S. U. ikiteisminio tyrimo metu tuos darbus įvertino 300 eurų, objektyvių priežasčių dėl atliktų darbų vertės pasikeitimo jis nenurodė, be to, teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminęs ir teisingai nurodęs aplinkybes. Todėl teismui byloje esančiais įrodymais nustačius, kad G. R. apgaule įgijo iš S. U. 360 Eur, konstatuotina, kad šis civilinis ieškovas dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 360 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus.

Nepaisant minėtos išvados, teismas negali nepastebėti ir to fakto, kad 2019-09-13 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. U. tų pačių kaltinime nurodytų dokumentų (statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto) pagrindu buvo priteista ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 804,65 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 18 Eur žyminio mokesčio ir 820 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Esant tokiai situacijai, šioje byloje nustačius G. R., veikusio kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, nusikalstamą veikimą S. U. atžvilgiu iš pastarojo apgaule įgyjant 360 Eur, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo S. U. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš G. R. 360 Eur turtinės žalos atlyginimui. Taip pat S. U. informuotinas apie galimybę kreiptis į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusį teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo paaiškėjus civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo nusikalstamiems veiksmams (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19) Nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1800 Eur patirtą turtinę žalą, padarytą dėl sukčiavimo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu išviliojo pinigus (12 t. 62 b. l.). Teisme M. K. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė 1800 eurų priteisti iš G. R. bei nurodė, kad jos sumokėtai 1800 eurų sumai jokie darbai nebuvo atlikti, jokios medžiagos nebuvo nupirktos. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš M. K. 1800 Eur, konstatuotina, kad ši civilinė ieškovė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (1800 Eur) pagrindžia ne tik M. K. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, banko sąskaitos išrašas, banko pranešimas, kasos pajamų orderis. Duomenų apie kokių tai sumų išieškojimą M. K. naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes M. K. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

20) Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad žodžiu buvo užsakytos paslaugos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tiesioginis užsakovas buvo G. R., kurios buvo suteiktos, užsakymas įvykdytas ir išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo būti apmokėta 1391,50 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl prašo priteisti 1391,50 Eur (12 t., 93-104 b. l.). Iš 2019-05-14 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad ši bendrovė 2018 m. gegužės 22 d. pateikė pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) PVM SF 2018-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini) už technikos nuomą. Paslaugos buvo atliekamos adresu: (duomenys neskelbtini). Viso buvo suteikta paslaugų už 1391,50 eurų: operatoriaus darbas - 626 Eur, kuras - 65,50 Eur, smėlis/gruntas pamatų užkasimui 300 Eur, technikos transportavimas - 50 Eur., technikos amortizacija (nusidėvėjimas, draudimo kaštai) – 350 Eur (12 t., 96 b.l.). Teisme UAB (duomenys neskelbtini) atstovas palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė 1391,50 Eur priteisti iš G. R. bei nurodė, kad už suteiktas paslaugas negavo iki šiol jokių pinigų. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) turtą - 1391,50 Eur, konstatuotina, kad ši civilinė ieškovė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (1391,50 Eur) pagrindžia liudytoju apklausto civilinio ieškovo atstovo J. M. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pažyma ir pirkėjų skolų sąrašas. Duomenų apie kokių tai sumų išieškojimą minėtos civilinės ieškovės naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

21) Nukentėjusysis T. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo sumokėta 1770,66 Eur, o prekės nebuvo pristatytos ir jokie darbai nebuvo pradėti, todėl patyrė 1770 Eur turtinę žalą, nurodo, kad patyrė 77,77 Eur išlaidų už advokato paslaugas, taip pat nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjo jo visa šeima, buvo stresinėje situacijoje, įbauginti G. R., sustojo visi darbai, visa šeima bijojo susidorojimo, todėl neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Patirtą žalą prašo priteisti iš G. R., bendras žalos dydis 11847,77 Eur (1847,77 Eur turtinė žala ir 10 000 Eur neturtinė žala) (12 t., 138-152 b. l.). Teisme T. J. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė 11847,77 Eur priteisti iš G. R. bei nurodė, kad jis iš G. R. negavo nei trinkelių, nei pinigų, į jo ieškinio reikalavimą įeina išlaidos ir vaistams, ir išgyvenimams, ir vaikus saugoti ir įvažiavimus statytis, advokatų išlaidos, važinėjimai ir viskas, kas susiję su šita byla. Neturtinė žala padaryta ir dėl bylos, ir dėl grasinimų, nes jis atsisakė perspektyvaus darbo Hamburge, nes viena žmona su vaikais bijojo būti.

Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš T. J. 1770,66 Eur, nesant duomenų apie jokios pinigų sumos grąžinimą ar išieškojimą jo naudai, konstatuotina, kad šis nukentėjusysis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė 1770,66 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Turtinės žalos dydį (1770,66 Eur) pagrindžia ne tik T. J. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes T. J. civilinis ieškinys dėl 1770,66 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Taip pat visiškai tenkintinas ir T. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 77,77 Eur išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai duomenys. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 104 str.).

Kaip pagrįstą teismas vertina ir T. J. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. R.. Nukentėjusysis T. J. tiek civiliniame ieškinyje, taip pat ir teisme parodė, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio patyręs daug neigiamų išgyvenimų. Teismui gi nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus. Be to, nusikalstama veika yra baigta, turtas iš nukentėjusiojo buvo pasisavintas, nukentėjusysis sugaišo ne vienerius metus siekdamas atgauti savo pinigus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į visas šias šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atliktus veiksmus, pobūdį, pasekmes, jo tyčią, taip pat – jo turtinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, į teismų praktiką analogiškose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, T. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

22) Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad buvo sudarytos 2018-06-15 ir 2018-07-13 paslaugų sutartys, kurių pagrindu G. R. fasadiniai ir mūrininko pastoliai, kuriuos G. R. apgaulės būdu pasisavino ir dėl negautų pajamų už pagal Paslaugų sutartis numatytą pastolių nuomos laikotarpį, kurias UAB (duomenys neskelbtini) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę įtariamojo G. R. neteisėtų veiksmų, bendra turtinė žala sudaro 2202,20 Eur sumą, kurią prašo priteisti iš įtariamojo G. R., taip pat prašo priteisti visas proceso išlaidas ir civilinio ieškinio užtikrinimui skirti laikina nuosavybės teisės apribojimą G. R. turtui, 2202,20 Eur sumai (13 t., 48-57 b.l.). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2018-06-14 paslaugų teikimo sutarties objekto – pastolių vertė yra 1210 Eur, o negautų pajamų suma pagal šią sutartį, atsižvelgiant į sutartyje numatytą 1 mėnesio nuomos laikotarpį ir kainą yra 121 Eur (1 mėnuo x 100 Eur + 21 Eur); 2018-07-13 paslaugų teikimo sutarties objekto – pastolių vertė yra 726 Eur, o negautų pajamų suma pagal šią sutartį, atsižvelgiant į sutartyje numatytą 2 mėnesių nuomos laikotarpį ir kainą yra 145,20 Eur (2 mėn. x 60 Eur + 25,20 Eur).

Civilinės ieškovės atstovas D. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad fasadiniai pastoliai galima sakyti buvo nauji, juos įsigijo naujus, jais iki juos išsinuomojant G. R., gal buvo naudotasi tris kartus, o mūrininko pastoliai buvo naudoti daugiau, juos jau jie įsigijo naudotus. Abeji pastoliai buvo apie tris metus nenaudojami. Sutartyse buvo nurodyta, kad 1 kvadratinis metras pastolių yra įvertinti 20 eurų, tai yra buvo išvestas visų į kvadratinį metrą įeinančių dalių vidurkio kaina pritaikius nusidėvėjimą. Naujai įsigyjant 1 kvadratinį metrą pastolių jo kaina galėtų siekti apie 40 eurų. G. R. išsinuomotų pastolių nėra grąžinęs iki šios dienos, t.y. 2020-11-17. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra pareiškęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinį ieškinį, kuriame viskas yra tiksliai nurodyta kiek, kokių dalių ir kokio dydžio žala yra padaryta UAB (duomenys neskelbtini). Dėl negrąžintų fasadinių pastolių UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 1210 eur žalą (be PVM), o dėl negrąžintų mūrininko pastolių - patyrė 726 eur (be PVM) žalą. Taip pat buvo patirta žala ir dėl negauto nuomos mokesčio, tai yra už fasadinių pastolių nuomą, už 1 mėnesį - 100 eur (be PVM) ir už mūrininko pastolių 2 mėnesių nuomą 120 eurų (1 mėn.- 60 eur) (be PVM). Viso UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 2202,20 eurų turtinę žalą (13 t., 31-32 b.l.). Teisme UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. C. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, prašė jį priteisti iš G. R. bei nurodė, kad G. R. išnuomavo pastolius, kuris už juos nemokėjo ir jų negrąžino, pastoliai draudimo neturėjo, negautos pajamos yra apskaičiuotos pagal sutartį. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2202,20 Eur, konstatuotina, kad ši civilinė ieškovė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį pagrindžia liudytoju apklausto civilinio ieškovo atstovo D. C. parodymai, liudytojos A. S. parodymai, paslaugų sutartys ir prekių perdavimo-priėmimo aktai, prie civilinio ieškinio esantys priedai. Duomenų apie kokių tai sumų išieškojimą minėtos civilinės ieškovės naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

23) Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltų asmenų priteisti 800 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl sukčiavimo, dėl su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos statybų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (13 t., 131 b. l.). Teisme A. Š. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir prašė priteisti jam iš G. R. 800 eurų. Iš pastarojo nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis sumokėjo G. R. 800 eurų už būsimus darbus, kurių šis neatliko ir tų pinigų jam negrąžino. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš A. Š. 800 Eur, konstatuotina, kad šis civilinis ieškovas dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą šis civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (800 Eur) pagrindžia ne tik minėto nukentėjusiojo parodymai, bet sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis, liudytojos V. J. parodymai. Duomenų apie kokių tai sumų grąžinimą, išieškojimą A. Š. naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes A. Š. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

24) Nukentėjusysis A. R. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 1000 Eur turtinės žalos atlyginimui, nes UAB (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu 2018-06-28 ir 2018-07-21 juos išviliojo iš jo (13 t., 177 b. l.). Teisme jis patikslino civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš G. R. 900 Eur turtinės žalos atlyginimui, bei papildomai nurodė, kad jis davė G. R. trinkelių pirkimui 800 Eur, po kelių dienų davė dar 100 Eur, tačiau trinkelių negavo (26 t., 22, 82 b. l.). Teismui BPK 276 str.4 d. tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-02 A.R. P. duotus parodymus, šis parodė, kad tie parodymai teisingi. Teismas primena, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. R. iš A.R. P. apgaule įgijo ne pastarojo nurodytą 900 eurų pinigų sumą, o 1000 eurų sumą, nes 2018-06-28 PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-28 kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad A. R. P. G. R. grynais pinigais sumokėjo 900 eurų (13 t., 157, 158 b.l.), o iš A. R. P. pateikto lapelio matyti, kad R. A. P. už darbus sumokėjo dar 100 eurų (13 t., 161 b.l.). Nepaisant to, atsižvelgiant į A. R. P. prašomos priteisti žalos sumą, neviršydamas jos, teismas konstatuoja, kad A.R. P. jo prašomą priteisti 900 eurų turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų, kurio apgaulė buvo pagrindinė priežastis, dėl ko A. R. P. prarado savo turtą. Duomenų apie kokių tai sumų grąžinimą, išieškojimą A. R. P. naudai byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes R. A. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

25) Civilinė ieškovė „(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. R. bendrijos naudai 2800 Eur turtinės žalos atlyginimui, kuri atsirado dėl to, kad buvo sudaryta rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu G. R. dėl gyvenamojo namo nuogrindų remonto darbų ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrija pervedė į nurodytą banko sąskaitą 2800 Eur, tačiau darbai nebuvo atlikti (14 t., 82 b. l.; 26 t. 81 b. l.). Teisme bendrijos atstovas J. B. palaikė civilinį ieškinį pilnoje apimtyje ir nurodė, kad jokia pinigų dalis bendrovei neatlyginta, civiline tvarka prisiteisti nebandė, bendrovė neturi turto, jai paskelbtas bankrotas, todėl nereikalauja pinigų iš bendrovės, ir prašo minėtą sumą bendrijai priteisti iš G. R.. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2800 Eur, konstatuotina, kad ši civilinė ieškovė dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią žalą civilinė ieškovė patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (2800 Eur) pagrindžia ne tik minėto juridinio asmens atstovo J. B. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, banko sąskaitos išrašas, banko pranešimas. Duomenų apie kokių tai sumų grąžinimą ar išieškojimą minėtos civilinės ieškovės naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

26) Nukentėjusysis T. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2304 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su juo už jai pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus 2304 Eur sumai, ir pagal sutarties 5.5 punktą 0,02% dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (15 t., 4-11 b. l.). Teisme T. P. žodžiu patikslino civilinį ieškinį ir parodė, kad nuo 2304 eurų atėmus 500 eurų avansą, lieka 1804 eurų ir būtent šią sumą (1804 Eur) ir 0,02 proc. delspinigių nuo tos sumos jis prašo priteisti iš G. R.. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatytas nusikalstamas G. R. veikimas, tai yra kad jis apgaule įgijo iš T. P. 1804 Eur, konstatuotina, kad jis dėl nusikalstamų G. R. veiksmų patyrė to paties dydžio turtinę žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais G. R. veiksmais, nes šią turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl kaltinamojo apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis prarado savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (1804 Eur) pagrindžia ne tik T. P. parodymai, bet ir sąskaita faktūra, darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktas. Duomenų apie kokių tai sumų grąžinimą ar išieškojimą T. P. naudai byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes T. P. civilinis ieškinys dėl 1804 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant jo naudai 1804 Eur iš savo nusikalstamais veiksmais žalą padariusio G. R..

Kaip minėta T. P. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti ir statybos rangos sutartyje numatytus 0,02% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (1804 Eur).

Teismas primena, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl G. R. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo visiškai įvykdyta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš užsakovės – G. R. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) pusės. Gi sutarties 5.5 punktas numato, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal sutartį, rangovas (T. P.) gali reikalauti iš užsakovo (UAB (duomenys neskelbtini)) 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Šią sutartį pasirašė ir pats kaltinamasis G. R., todėl laikytina, kad minėtos sutarties sąlygos jam buvo žinomos. Tuo tarpu delspinigiai, kurie buvo iš anksto numatyti ir pagrįstai tikėtini kaip realiai gautini, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomi turtine žala (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). Atsižvelgus į tai, G. R. pasirinkus ir veikus pagal nusikalstamo elgesio modelį, jam tenka atsakomybė bei pareiga už sutartyje numatytų delspinigių sumokėjimą T. P..

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos, tame tarpe ir delspinigiai, pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. P. prašymas dėl delspinigių priteisimo iš kaltinamojo laikytinas pagrįstu. Tačiau T. P. nenurodžius prašomų delspinigių laikotarpio, taipogi įvertinus labai ilgą laikotarpį nuo prievolės neįvykdymo (sąskaitos neapmokėjimo), T. P. prašomi delspinigiai sumažintini ir priteistini už vieną šimtą aštuoniasdešimt dienų ((1804 Eur x 0,02 %) x 180 d. = 64,94 Eur), kas neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

Kardomosios priemonės taikymo, daiktų ir kitų klausimų išsprendimas

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje esančių daiktų klausimas, nuosprendžiui įsiteisėjus spręstinas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas: byloje esantys dokumentai palikti saugoti byloje; Panevėžio apskr. VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje saugomi dokumentai grąžintini G. R.. Kadangi pas bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) saugoti dokumentai, likvidavus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), buvo priduoti atitinkamai Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijų archyvų poskyriams, klausimas dėl jų nebespręstinas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo G. R. išieškotinos 366,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti ir 74,12 Eur liudytojų, nukentėjusiųjų (J. V., V. F., L.V. R.) vykimo į/iš teismą išlaidų (26 t., 112, 170 b.l.; 28 t., 48 b.l.; 29 t., 114 b.l.), viso – 440,82 Eur (366,70+74,12), kurios priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti G. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-11-15 nutartimi, kuria subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-05-22 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-14 nuosprendžiu ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-02-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtos galutinės neatliktos bausmės ir paskirti G. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. R. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo J. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 2223 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš G. R. 2130 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš G. R. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 1015,21 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų 21 euro centų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 545 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 1228 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuoni eurus) turtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 12 968,80 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš G. R. 1638,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš G. R. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio dėl 228 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. G. naudai iš G. R. 1838,29 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 29 euro centus) turtinės žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1838,29 Eur), jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 2798,13 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 13 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 77,77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 77 euro centų) proceso išlaidų, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš G. R. 8637,14 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 14 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 77,77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 77 euro centų) proceso išlaidų, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 779,80 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Informuoti S. U. apie galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu kreiptis į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusį teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo paaiškėjus apie civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo nusikalstamus veiksmus.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš G. R. 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš G. R. 1391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo T. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 1770,66 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 66 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 77,77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 77 euro centų) proceso išlaidų, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš G. R. 2202,20 Eur (du tūkstančius du šimtus du eurus 20 euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. R. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 900 Eur (devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš G. R. 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo T. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. R. 1804 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturi eurus) turtinės žalos atlyginimui ir 64,94 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 94 euro centus) delspinigių.

Bylai reikšmingus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus: byloje ir prie jos esančius daiktus – palikti saugoti byloje; 2019-09-04 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir Panevėžio apskr. VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal 2020-12-16 kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus dokumentus grąžinti G. R..

Išieškoti iš kaltinamojo G. R. 440,82 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 82 euro centrus) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti ir liudytojų kelionei į/iš teismą) valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliaciniams skundams, paduotiems nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.