Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko (toliau – ir Prokuroras) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota prokurorui, nustatant dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismui 2024 m. lapkričio 25 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje Ž. D. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota prokurorui, nustatant dviejų mėnesių terminą, nutartyje nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ne tik teismas, bet ir prokuroras, kaip valstybinis kaltintojas, privalo išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog kaltinamoji Ž. D. kaltinama nevykdžiusi teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tačiau kaltinamajame akte aprašydamas galimai nusikalstamus Ž. D. veiksmus, atliktus per pakankamai trumpą laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 16 d. (21 diena) prokuroras nedetalizavo kokiais konkrečiais galimai nusikalstamais veiksmais kaltinamoji Ž. D. nevykdė teismo sprendimo, o apsiribojo tik teismo sprendimo punktų išvardinimu bei bendro pobūdžio kaltinimais – „kaltinamoji tyčia nevykdė tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ne visada derino su vaiko tėvu K. R. pastarojo ir sūnaus A. R. bendravimo datas arba pati viena asmeniškai jas nustatė, tvarkoje nustatytu laiku neinformavo K. R. apie vaiko susirgimą, nesudarė sąlygas K. R. bendrauti su sūnumi ir neperdavė sūnaus K. R. tvarkoje nustatytomis dienomis“. Iš tokio kaltinimo turinio nėra aišku kokios yra kaltinimo ribos, kokius galimai nusikalstamus veiksmus atliko kaltinamoji, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais ji nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kada ir kokių sąlygų nesudarė tėvui bendrauti su vaiku, kada ir kokiomis aplinkybėmis neperdavė vaiko tėvui, tai yra kokios faktinės aplinkybės baudžiamojoje byloje turi būti įrodinėjamos. Marijampolės apylinkės teismo įsitikinimu, nesuformulavus tiksliai kaltinimo esmės, šis pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kadangi juo pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą, teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Prokuroro skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundams išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams/pažeidimams pašalinti yra nepagrįsta, todėl naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama, esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019).

7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-532/2010, Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamajame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-132-511/2019). Visgi, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

8. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų/pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

10. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad kaltinamajame akte aprašant galimai nusikalstamus kaltinamosios Ž. D. veiksmus, prokuroras nedetalizavo kokiais konkrečiais galimai nusikalstamais veiksmais Ž. D. nevykdė teismo sprendimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, jog iš kaltinimo turinio neaišku, kokios yra kaltinimo ribos, kokius galimai nusikalstamus veiksmus atlikto kaltinamoji, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais ji nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kada ir kokių sąlygų nesudarė tėvui bendrauti su vaiku, neperdavė vaiko tėvui, t. y. kokios faktinės aplinkybės baudžiamojoje byloje turi būti įrodinėjamos. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kas pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Ž. D. pareikšto kaltinimo laikotarpis yra aiškiai apibrėžtas, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 16 d. Kaltinamajame akte taip pat konkrečiai nurodytos nutartys, dėl kurių nevykdymo pareikštas kaltinimas, o būtent – Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat priešingai nei konstatuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, kaltinamajame akte aiškiai nurodyti neteisėti Ž. D. veiksmai, dėl kurių jai pareikštas kaltinimas pagal BK 245 straipsnį, t. y. konkrečių aukščiau išvardintų nutarčių, priimtų civilinėje byloje, pažeisti nustatytos bendravimo tvarkos punktai. Iš anksčiau išvardintų aplinkybių akivaizdu, jog Prokuroro skundo argumentai pagrįsti visoje apimtyje. Šiame kontekste taip pat pažymėta, jog kaip teisingai nurodė Prokuroras skunde aukštesnės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 3 dalimi.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu tiek prokuroro, tiek teismo iniciatyva gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti teisme. Deklaratyviais laikytini ir skundžiamos nutarties argumentai, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė kaltinamajai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinamosios Ž. D. atsiliepimo turinio akivaizdu, jog ji supranta dėl ko iš esmės yra kaltinama, tačiau ginčija kaltinime nurodytas ir kitas nenurodytas baudžiamosios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog visos kaltinamosios ginčijamos aplinkybės bus išnagrinėtos nagrinėjant bylą teisme ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nepagrįstais laikytini ir kaltinamosios atsiliepime nurodyti motyvai, susiję su jos ar jos gynėjo teikiamais prašymais ikiteisminio tyrimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Prokuroras iš esmės tenkino beveik visus Ž. D. teiktus prašymus, susijusius su gynėjo pasirinkimu, tam tikrų procesinių terminų pratęsimu ikiteisminio tyrimo metu (pvz., Prokuroro 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas, 2024 m. gegužės 10 d. atsakymas į raštą). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamosios atsiliepime nurodytos aplinkybės, susiję su ekspertizės skyrimu, nagrinėjamu atveju nesusiję su sprendžiamu klausimu, tačiau pažymėtina, jog ne Prokuroro priimtu tam tikru procesiniu sprendimu pastarajai paskirta ekspertizė, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi.

12. BPK normose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti.

13. Iš to seka, kad žemesnysis teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Tačiau žemesnysis teismas bylos nagrinėjimo metu to nepadarė, o ir skundžiamoje nutartyje motyvus, kodėl išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai apsunkina įrodinėtinų aplinkybių nustatymą, kas sutrukdė jam šiuos galimus kaltinamojo akto trūkumus (esant pagrindui) ištaisyti pačiam, nurodė deklaratyviai.

14. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.